b24efaad-8488-484a-bd29-6839ac09f2bf · Å iaulių apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-69-1079/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16769-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 10 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam A.

M., jo gynėjai advokatei Jurgai Å lapaitienei, nukentėjusiajam D. U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), JoniÅ¡kyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iÅ¡ dalies darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. rugsėjo 30 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams; 2) 2009 m. balandžio 28 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2008 m. rugsėjo 30 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; 3) 2012 m. vasario 15 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 4) 2012 m. rugsėjo 10 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 5) 2012 m. gruodžio 5 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 100 MGL bauda; 6) 2013 m. kovo 13 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2012 m. rugsėjo 10 d. ir 2012 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimais, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams ir 100 MGL (3766 Eur) bauda; 7) 2018 m. kovo 22 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 25 parų areÅ¡to bausme; prie paskirtos bausmės pridėta JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 100 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė bausmė – 23 parų areÅ¡tas ir 100 MGL (3765,06 Eur) bauda; 8) 2018 m. gegužės 4 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, Å¡iÄ bausmę subendrinus su 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 100 MGL (3766 Eur) bauda, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2018 m. liepos 2 d.

Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, 2018 m. gegužės 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 23 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams; nutartimi subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; laisvės atėmimo bausmė atlikta, bauda nesumokėta; 9) 2019 m. kovo 27 d.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams; bausmė atlikta 2020 m. rugpjūčio 27 d., 10) 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių; paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 5 d.

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 100 MGL (3766 Eur) bauda, vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui, įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba bÅ«ti registruotu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : A. M. 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., D. U. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė D. U. į veidÄ , ko rezultate, pastarasis nuo smÅ«gio nugriuvo ant žemės, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį kartų kumščiu smogė į veidÄ ant žemės gulinčiam D. U., tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam D.

U. padarė poodines kraujosruvas pakauÅ¡io ir deÅ¡inės akies srityse, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausos; vėliau teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino. Parodė, kad pasikeitė jo pozicija dėl kaltinimo, prisipažįsta kaltu visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad neprisipažino kaltu, nes bijojo važiuoti į laisvės atėmimo vietÄ . Teigė nuėjęs pas pažįstamÄ , girtavo.

Po to kartu su K. G. nuėjo pas nukentėjusįjį, kurio anksčiau nepažinojo. Ten gėrė, po to dėl kažko susiginčijo, gerai visko nepamena, nes praėjo daugiau nei pusę metų. Trenkė nukentėjusiajam, jis nukrito, po to jis išėjo. Daugiau nieko nebuvo, vėliau jam paskambino iÅ¡ policijos. Tik vienÄ kartÄ sudavė stovinčiam nukentėjusiajam ir jis nuvirto per fotelius ant lovos. Jis sudavė į veidÄ stovinčiam, o gulinčiam smÅ«gių nesudavė. Kai išėjo, kiek pamena, atsisukęs matė, kad nukentėjusysis buvo atsistojęs. G. dar buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį, o jis lauke palaukė ir jie kartu parėjo iki jo namų, po to jis išėjo į nakvynės namus.

Buvo pergėręs, neatsimena visų smÅ«gių. VienÄ smÅ«gį atsimena. Žino, kad sudavė kumščiu. IÅ¡ kumščio kai sudavė nukentėjusiajam, gal ir kliuvo į deÅ¡inę ausį ir į akį. Neatsimena kas įvyko tarp jo ir nukentėjusiojo, dėl ko sudavė smÅ«gius. Dėl kažko įvyko konfliktas, dėl ko, neatsimena. Atsimena kokius parodymus nukentėjusysis davė teisiamojo posėdžio metu. Gal kai nukentėjęs nuvirto, jam taip ir atrodė, kad sudavė ir gulinčiam smÅ«gius.

Pamena, kad sėdėjo fotelyje, dėl kažko susipyko, atsistojo ir jam trenkė. Kad nebūtų daugiau konfliktų, muštynių jis apsisukęs išėjo. Su nukentėjusiuoju susitiko tik teisme, nes buvo įpareigojimas prie jo nesiartinti. Po to karto alkoholio nebegeria. Nežino, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu. Nežino, kodėl nukentėjęs nurodo, kad jam dar sudavė gulinčiam du kartus. Kiek atsimena, tiek pasakė, gal kitų aplinkybių neatsimena, buvo labai pergėręs. Buvo atsinešęs alkoholio, ir jie dar turėjo.

Nemažai buvo iÅ¡gėrę. Jis mažai vartoja, tai jam nereikia daug iÅ¡gerti. Ikiteisminio tyrimo metu kažkÄ atsiminė, nors nelabai domėjosi, įvyko kaip įvyko. PrieÅ¡ posėdį atsiprašė nukentėjusiojo. Bijojo prisipažinti, kad vėl nevažiuoti į pataisos namus. Visus metus laikėsi teismo nustatytų įpareigojimų, nebuvo padaręs jokių pažeidimų, tik paskutiniu metu du kartus neatidarė durų. VisiÅ¡kai pripažįsta kaltinimÄ . Nori gyventi laisvėje. Turi draugę, kuri laukiasi vaiko.

AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo, tai įvyko dėl alkoholio, be priežasčių. Po Å¡io įvykio nebebuvo jokių nusikalstamų veikų. Nori dorai gyventi ir nebenusikalsti. Jau metus nevartoja alkoholio, žino kad negali. Galima juo patikėti, laikysis nustatytų sÄ lygų. Probacijai du kartus neatidarė durų, nes namuose nėra skambučio, negirdėjo kaip probacija beldėsi į duris, kai buvo atvykę patikrinti. Vakar įsidėjo skambutį, yra iÅ¡klausęs visus kursus. Registruotas Užimtumo tarnyboje, eis pokalbiui dėl darbo į UAB „D.“.

Dėl sveikatos problemų gali susirasti darbÄ , planuoja įsidarbinti, dirbti. Gailisi dėl savo veiksmų. BaudÄ jam iÅ¡skaičiuoja iÅ¡ atlyginimo, bauda nesumokėta. Sutinka su pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu, nurodė, kad dalį žalos yra atlyginęs, teismo posėdžio metu, įrodymų, kad padengė dalį iÅ¡laidų negali pateikti, teigė, kad vėliau pateiks. Nukentėjusysis D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad dienos nepamena, girtavo su buvusiais kaimynais savo bute, namuose (duomenys neskelbtini), gyvena vienas.

Buvo atėję draugė ir kaimynas, kurio vardo ir pavardės nežino, jie jau senai ten nebegyvena. Paprašė, ar gali ateiti M. su G. Jis leido ateiti, jeigu jie bus ramūs. Tada ir atėjo M. su G. Anksčiau nei vieno nepažinojo. Jie lyg atsinešė alaus kelis bambalius, nors gerai neatsimena. Jis turėjo degtinės. Iš pradžių gėrė keturiese, o pabaigoje liko trise, nes kaimynas ir draugė išėjo. Baigus gerti, susimetė pinigų, ir dar nusipirko degtinės. Kas pirko nepasakys, bet jis pasiliko namuose.

Kai svečiai ruošėsi eiti namo, jam trenkė į veidÄ . IÅ¡ kurios vietos trenkė, nematė, nes buvo nulenkęs galvÄ duodamas rankÄ , kad atsisveikinti. SmÅ«gis kliuvo deÅ¡inėje pusėje prie akies. Po smÅ«gio jis nugriuvo, ir dar porÄ kartų jam trenkė į veidÄ . Po to abu išėjo. Jis atsikėlė, užsirakino duris ir nuėjo miegoti. Nežino, kodėl nepranešė policijai apie įvykį. M. meluoja, kad netrenkė. Jis atsimena visas aplinkybes, ir jeigu pats G. iÅ¡kvietė policijÄ , tai reiÅ¡kia žinojo, kad jam trenkė.

Jam pareigÅ«nai sakė, kad jo draugas susirÅ«pino jo sveikata. SmÅ«gius sudavė kaltinamasis. Nežino kodėl jam smÅ«giavo M., kiti iÅ¡gėrę bÅ«na agresyvÅ«s. SmÅ«gius G. turėjo matyti, jis tuo metu buvo koridoriuje. Neatsimena, ar kÄ nors sakė jam M. suduodamas smÅ«gius. Policijos pareigÅ«nai atvyko po kokios valandos, ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. Nevyko pas medicinos ekspertus, nes buvo apžiÅ«rėtas ligoninėje, buvo nustatytas smegenų sutrenkimas, akies sumuÅ¡imas ir kažkokios kraujosruvos.

Kraujosruvos ant pakauÅ¡io atsirado gal kai krito. Per visÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs kokį pusantro butelio degtinės. Buvo apsinešęs, bet nebuvo labai girtas. Policijos pareigÅ«nai nustatinėjo neblaivumÄ , buvo daugiau nei 1,5 promilės. G. nurodė jo adresÄ policijos pareigÅ«nams, jis kartu ir atvažiavo su pareigÅ«nais. Nebuvo padaryta turtinė žala, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, jis jo neatsiprašė. Liudytojas K. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad iÅ¡ matymo pažįsta A.

M., D. U. nepažįsta. Galėjo dalyvauti iÅ¡gertuvėse su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, neatsimena. Dalyvavo konflikte. Galėjo skambinti po įvykio pažįstamai. Neatsimena kokius parodymus davė pareigÅ«nams apie įvykį. Dėl ko kilo konfliktas neatsimena. Trenkė vienÄ kartÄ , nestipriai sudavė, ir jis išėjo, o iÅ¡ paskos išėjo M. Neatsimena iÅ¡ kurios vietos trenkė, atrodo, kad trenkė per veidÄ . Blogai su sveikata, visko neatsimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo K.

G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. gegužės 22 d. kartu su A. M. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) miestas, buto numerio nežino. Jie tÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus pas M. draugÄ . IÅ¡gertuvių metu į tÄ butÄ atėjo ir D. U.. Tuo metu jis ir susipažino su D. U.. Sužinojo, kad U. gyvena tame pačiame daugiabutyje, antrame aukÅ¡te. 2021 m. gegužės 23 d. apie 13.00 val. kartu su A. M. atėjo pas D. U. į butÄ ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Pas U. namuose jie buvo tik jis ir M.

Dėl ko kilo konfliktas tarp A. M. ir D. U., jis neprisimena, nes buvo daug iÅ¡gėręs alkoholio. Prisimena, kad apie 16.00 val. tarp jų kilo konfliktas kambaryje, kuriame buvo. Atsisukęs pamatė, kaip A. M. stovėdamas vienÄ kartÄ trenkė iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės D. U. į veido sritį, o po to dar du kartus deÅ¡inės rankos kumščiu į tÄ pačiÄ vietÄ . IÅ¡ viso A. M. trenkė D. U. tris kartus. Pamatęs kas nutiko, jis iÅ¡sigando ir kartu su A. M. išėjo iÅ¡ buto. Jis išėjo į nakvynės namus, o A.

M. į savo namus. Eidamas į nakvynės namus, sulaukė skambučio iÅ¡ policijos pareigÅ«no. Jo paklausė, kur jis Å¡iuo metu yra. Jis pasakė, kad netoli nakvynės namų. Jam pasakė laukti kur Å¡iuo metu yra. Tuomet jį policijos pareigÅ«nai pasisodino į tarnybinį automobilį ir nusivežė į D. U. butÄ , kur jiems parodė, jog D. U. reikia medikų pagalbos. Kas apie įvykį pranešė numeriu 112, jis nežino. Ar iÅ¡eidamas iÅ¡ D. U. namų, A. M. pasiėmė D. U. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , jis nežino, nes pirmas išėjo iÅ¡ to buto (t. 1, b. l. 73-75, 76).

Teismui pagarsinus parodymus, nurodė, kad parodymai ne jo žodžiai, o pareigÅ«nų suraÅ¡yta. Ä® įvykio vietÄ Ä—jo su pareigÅ«nais, kurie patys jį nusivedė, neatsimena kÄ nurodė pareigÅ«nams. Atsimena, kad nukentėjusysis gėrė alų, negali pasakyti ar buvo sumuÅ¡imo žymių ant veido, nes nežiÅ«rėjo į jį. Liudytoja D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamÄ jį pažįsta tiek kiek tai susiję su darbu. Ji atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje.

Kaltinamasis A. M. iÅ¡ pradžių aiÅ¡kino, kad netrenkė nukentėjusiajam, kad buvo bute, bet jokių muÅ¡tynių nebuvo. AiÅ¡kino, gal kiti draugai atvažiavo ir jį sumušė. Dabar tiksliai visko pasakyti negali. Apklausiant nukentėjusįjį, jis aiÅ¡kino, kad jį M. sumušė, trenkė jam kelis kartus. Po to, vėl iÅ¡sikvietė kaltinamÄ jį. Tada jis pripažino, sakydamas, kad mušė, kad nuėjo į butÄ su G., kažkoks įvyko tarp jų konfliktas. Jis pripažino ir pabrėžė, kad trenkė kumščiu tik vienÄ kartÄ , nukentėjusiajam nukritus ant žemės jis išėjo.

Pamena, kad visÄ laikÄ tvirtino, jog trenkė tik vienÄ kartÄ , nepripažino, kad trenkė kelis kartus. Akistatos metu kaltinamasis pripažino tÄ vienÄ smÅ«gio trenkimÄ , buvo ginčas, nes nukentėjusysis aiÅ¡kino jam, kad trenkė kelis kartus, o M. tvirtino, kad trenkė tik vienÄ kartÄ . Kiek pamena, pirminėje apklausoje kaltinamasis aiÅ¡kino neva nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad pavogė 15 Eur. Tų aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nes nukentėjusysis nurodė, kad neturi pretenzijų dėl 15 Eur, dėl telefono, nes jam atidavė, tiksliai dabar nepamena.

Apklausos metu A. M. viskÄ prisiminė, kad atėjo, kad visi girtavo, kaip išėjo. Nesakė, kad neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau pasakojimas nebuvo nuoseklus, reikėjo klausti, tikslinti. Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, iÅ¡ matymo matytas, kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, žinomas darbo reikalais. Nurodo, kad Å¡iek tiek atsimena 2021 m. gegužės 23 d įvykius. Atsimena, kad dirbo komisariate, atliko procesinius veiksmus, susijusius su kitu įvykiu ir buvo iÅ¡kvietimas, į kurį nuvyko kitas pareigÅ«nas A.

R.. IÅ¡kvietimas nebuvo skubus, tuo metu nekėlė pavojaus, todėl jis nuvyko vienas ir iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes. Jam papasakojo situacijÄ . Dar atsimena, kad D. U. buvo ligoninėje, kÄ jam nustatė, neatsimena. Atsimena, kad jį parvežė į namus, ir jis sakė, kad aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kins pats, policijos pagalbos nereikėjo. Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, kaltinamÄ jį pažįsta darbo reikalais. Atsimena 2021 m. gegužės 23 d. įvykį, teko sureaguoti vienam, nes kolega buvo iÅ¡važiavęs, suteikė pagalbÄ medikams, lydėjo ligonį į psichiatrinę ligoninę.

PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad yra sumuÅ¡tas žmogus, bijota dėl jo gyvybės, apie tai pranešė draugas. Prie nakvynės namų su pranešėju susitiko, nes jis tuo metu ten gyveno. Su pranešėju G. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį butÄ , namo numerio neatsimena, kelis kartus pabeldus, duris atidarė jaunuolis, matė, kad jis yra sumuÅ¡tas. Aplinkybių neaiÅ¡kino, nustatė girtumÄ , buvo neblaivus. IÅ¡ pradžių medikų pagalbos nenorėjo, bet vis tiek iÅ¡kvietė medikus, kurie apžiÅ«rėjo.

Ä® gydymo įstaigÄ nenorėjo važiuoti, motyvavo, kad nenori, jog sužinotų jo tėvas, kuris dirba ligoninėje. Jaunuolis buvo įkalbėtas ir iÅ¡vežtas. Ant nukentėjusiojo veido buvo kraujo, bet kas buvo sužalota, negali pasakyti. Pranešėjas nurodė, lyg jis atėjo į svečius ir pamatė, kad yra sumuÅ¡tas draugas. Bute jau nebebuvo girtavimo pėdsakų, ant grindų matėsi kraujo keli laÅ¡ai, kurioje vietoje kraujo laÅ¡ai matėsi, negali nurodyti. Nukentėjusysis nenurodė aplinkybių ir kas jį sumušė, sakė, kad aiÅ¡kinsis pats.

Palaukė kol jis su medikais iÅ¡važiavo. Daugiau jokių veiksmų neatliko, tik sureagavome į įvykį. Procesinių veiksmų neatlikinėjo. IÅ¡ byloje esančio 2021 m. gegužės 25 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu A. M., sumušė neblaivų (2,52 prom.) D. U., tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje diagnozuotas smegenų sukrėtimas, iÅ¡leistas namo gydytis ambulatoriÅ¡kai.

A. M. nesulaikytas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu fotografuota, nieko nepaimta. 2021 m. gegužės 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas po patikslinimo (t. 1, b. l. 1-2); IÅ¡ 2021 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėjas D. U. pranešė, kad 2021 m. gegužės 23 d., apie 21.30 val., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu A. M. iÅ¡ rankos trenkė 3-4 kartus jam į veidÄ , tuo sukėlė fizinį skausmÄ .

Jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, po medikų apžiÅ«ros iÅ¡leistas namo gydytis ambulatoriÅ¡kai. PraÅ¡o A. M. nubausti įstatymo numatyta tvarka; protokole užfiksuoti nukentėjusiojo iÅ¡samÅ«s parodymai; apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuri užfiksuota fotolentelėje (t. 1, b. l. 15-17, 27-28); IÅ¡ 2021 m. gegužės 25 d. asmens apžiÅ«ros protokolo kartu su fotolentele matyti, kad 2021 m. gegužės 25 d. apžiÅ«rėjus D. U. veidÄ , deÅ¡iniame paakyje matoma mėlynė, paakys patinęs. DeÅ¡inė ausis pamėlusi ir patinusi, ant smakro matosi nubrozdinimai (t. 1, b. l. 35-39);

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 609/2021 (4) kurioje matyti, kad D. U. nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušio ir dešinės akies srityse. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydymosi laikotarpyje 2021 m. gegužės 23 d. – 2021 m. gegužės 25 d. nustatytas smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas. D. U. nustatyti sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių metu (t. 1, b. l. 49-50); 2021 m. birželio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas pokalbio garso įrašas tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir G.

P., kuri pranešė Bendrajam pagalbos centrui, kad (duomenys neskelbtini) yra smarkiai sumuÅ¡tas žmogus, adresÄ gali parodyti K. G., kuris jai paskambino Å¡aukia, kad kažkaip padėti, prieÅ¡ valandÄ tas žmogus dar rodė gyvybės ženklus; jis pats pareigÅ«nams neskambino, nes labai iÅ¡sigando; jo telefonas baigia iÅ¡sikrauti, jis yra dabar (duomenys neskelbtini) nakvynės namų kieme, ant žolės sėdi prisigėręs; vyras sumuÅ¡tas buvo prieÅ¡ valandÄ ; sumuÅ¡to niekas nepažįsta, bet liudininkas K.

G. (t. 1, b. l. 54-59); 2021 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yti pareigÅ«nų neÅ¡iojamos vaizdo kameros įraÅ¡ai: vaizdo kameros, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraÅ¡as nuo 2021 m. gegužės 23 d., 23.10 val. iki 2021 m. gegužės 23 d., 23.15 val.; įraÅ¡e matyti kaip pareigÅ«nas su vyriÅ¡kiu įeina į daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinę, laiptais lipa į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , tada vyriÅ¡kis priėjęs prie rudos spalvos buto durų į jas parodo pirÅ¡tu; tuo metu pareigÅ«nas paklausias ar Å¡itos durys į jas pabeldžia; duris atidaro kitas vyriÅ¡kis, kuris matosi akivaizdžiai sumuÅ¡tas iÅ¡tinusi veido deÅ¡inė pusė; pareigÅ«nas paklausia ar pažįstate K.

G. sumuÅ¡tas vyriÅ¡kis atsako, taip. Pokalbis vyksta buto koridoriuje. PareigÅ«nas sumuÅ¡tam vyriÅ¡kiui sako, jog pranešėjas K. G. teigė, jog jį kažkas sumušė, vyriÅ¡kis atsako ,,ai"; pareigÅ«nas paklausia ar jam reikalinga medikų pagalba, jis nieko neatsako. SumuÅ¡tas vyriÅ¡kis klausia pranešėjo K. G. ar tu iÅ¡kvietei pareigÅ«nus, K. G. nieko neatsako. PareigÅ«nas prožektoriumi paÅ¡vietęs sumuÅ¡tam vyriÅ¡kiui į veidÄ paklausia ar vėmei, Å¡is atsako taip. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as neÅ¡iojamosios vaizdo kameros, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 23 d., 23.15 val. iki 2021 m. gegužės 23 d., 23.20 val.;

įraÅ¡e matyti kaip stovint buto kambaryje pareigÅ«nas vėl paklausia sumuÅ¡to vyriÅ¡kio ar jam nereikalinga pagalba, vyriÅ¡kis atsako, kad pagalba jam nereikalinga. Dar kartÄ pareigÅ«nas paÅ¡vietęs prožektoriumi į veidÄ sumuÅ¡tam vyriÅ¡kiui klausia, o gal nori kad apžiÅ«rėtų medikai, Å¡is atsako nu kÄ aÅ¡ į akį gavau ir viskas, tuos kurie mane sumušė aÅ¡ pats surasiu. VyriÅ¡kiui matosi mėlynė po deÅ¡iniÄ jÄ akimi. PareigÅ«nas paklausia ar vyriÅ¡kis turi kam nors pretenzijų, Å¡is atsako neturintis.

VyriÅ¡kis pareigÅ«nui prisistatė esantis D. U. (t. 1, b. l. 57-59, CD-R diskas prie bylos virÅ¡elio); 2021 m. birželio 21 d. pareigÅ«nės tarnybiniu praneÅ¡imu, dėl bendravimo su G. P., kuriame užfiksuota, kad susisiekus telefonu su įvykio pranešėja G. P., kuri pranešė 2021 m. gegužės 23 d. apie smarkiai sumuÅ¡tÄ asmenį, Å¡i nurodė, kad 2021 m. gegužės 23 d. apie 22.30 val. jai parašė sms žinutę pažįstamas K. G. praneÅ¡damas, jog nori nusižudyti; G. P. jam atrašė sms žinutę, kad susiskambinkime ir pasikalbėkime;

G. P. paskambinus K. G. Å¡is pradėjo pasakoti, jog bÅ«damas Dievo vaiku nebegali pakelti tiek daug smurto aplink save, ten buvo labai daug kraujo, K. G. telefonu kalbėjo nenuosekliai, neriÅ¡liai, nurodė, jog kažkokiame bute, adreso pasakyti negalėjo, nežino, jo pažįstamas labai stipriai sumušė žmogų, buvo labai daug kraujo, bijo, kad žmogus galėjo mirti. G. P. paklausus, jeigu ji paskambins policijos pareigÅ«nams ar jis galės nurodyti, kur yra sumuÅ¡tas asmuo, K. G. pasakė, kad galės nurodyti adresÄ , pats pareigÅ«nų lauks prie nakvynės namų (t. 1, b. l. 61); 2021 m. liepos 5 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo D.

U. ir įtariamojo A. M. protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. U. patvirtino savo duotus parodymus dėl jo sumuÅ¡imo 2021 m. gegužės 23 d.; įtariamasis A. M. akistatos metu pripažino sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , D. U. nukritus ir gulinčiam ant žemės daugiau smÅ«gių jam nesudavė (t. 1, b. l. 143-144). Ä®rodymų analizė, vertinimas dėl A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, smurtavimo atvejais turi bÅ«ti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kÅ«nui, sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė Å¡ios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje A. M. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad tarpusavio konflikto metu, tyčia, vienÄ karta su kumščiu sudavė D. U. į veido sritį ir jam pargriuvus nenustatytÄ kiekį kartų smogė į veidÄ , tokiais bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas pakauÅ¡io ir deÅ¡inės akies srityse, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, duotus viso proceso metu neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktas. Kaltinamasis ir nuketėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog abu neprisimena dėl ko įvyko konfliktas, teigė, kad abu buvo stipriai apgirtę. Teismas įvertinęs nukentėjusio, liudytojų ir kaltinamojo duotus parodymus, sprendžia, jog dėl smūgio sudavimo į veido sritį nukentėjusiajam stovint nėra pagrindo abejoti.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad trenkė tik vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, o nukentėjusysis nurodė, kad jam nugriuvus, kaltinamasis dar nenustatytÄ kartų skaičių trenkė jam gulinčiam ant žemės, teismo vertinimu, atsižvelgiant į liudytojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. M. sudavė nukentėjusiajam tris kartus, specialisto iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiam nustatytus kÅ«no sužalojimus, kurie padaryti dviejų trauminių poveikių metu, įrodo, kad nukentėjusiam buvo suduota ne vienÄ kartÄ .

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio ar smÅ«gio nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , suduotų smÅ«gių skaičius veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Teismo vertinimu kaltinamasis nors ir pripažino kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo, siekė sumenkinti savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodydamas, kad sudavė tik vienÄ smÅ«gį. Nukentėjusiojo parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklÅ«s, analogiÅ¡ki, juos patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudytojas K.

G.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduotÄ daugiau nei vienÄ kartÄ . Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. M. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi A.

M., smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusį D. U., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad kilo konfliktas, kaltinamasis neneigia sudavęs smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl bausmės skyrimo BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. M. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamasis savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl Å¡i aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , kas laikytina nusikaltimų recidyvu, taip pat nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Tai kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo teistas iÅ¡ viso deÅ¡imt kartų, naujÄ nusikaltimÄ padarė nepraėjus metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir bÅ«damas nuteistas 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, teistumas neiÅ¡nykęs (t. 1, b. l. 98-112, 115-130); nusikaltimo padarymo metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos nagrinėjimo metu dirbo, Å¡iuo metu nedirba (t. 1, b. l. 87, t. 2, b. l. 98-99); iÅ¡ dalies darbingas, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis (t. 1, b. l. 90-97), turi nepilnamečių vaikų.

Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , tai – jog A. M., po laisvės atėmimo bausmės, dėl anksčiau paskirtos nusikalstamos veikos, atlikimo, vėl padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡velnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti paskyrus A. M. straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tos bausmės vidurkis. 2021 m. balandžio 29 d.

Šiaulių apylinkės teismo nusprendžiu A. M. buvo paskirta, vienu trečdaliu sumažinta, laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejų ) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui paskiriant įpareigojimus. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 20 d. Šiuo nuosprendžiu A. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, subendrintina su 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį, t. y. septynis mėnesius, 2021 m. balandžio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir pridedant visÄ 2012 m. gruodžio 5 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę – 100 MGL (3766 Eur) baudÄ , kurios priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas jau vykdomas antstolės kontoroje (t. 1, b. l. 176). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra bÅ«tent teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktikÄ sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko po nusikalstamos veikos padarymo, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A.

M. galimybes, pažymėtina, kad A. M. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , mažiau nei prieÅ¡ vienÄ mėnesį nuteistas laisvės atėmimo bausme už kitÄ nusikaltimÄ , kai bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau dar nebÅ«damas probacijos tarnybos priežiÅ«roje (į probacijos tarnybos registrÄ Ä¯raÅ¡ytas 2021 m. gegužės 27 d.). Kaltinamasis A. M. iÅ¡ esmės pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , probavimo laikotarpiu, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas atmetė teikimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kaltinamajam, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo padaryti pažeidimai yra pavieniai, nesistemingi, nuteistasis daro iÅ¡vadas, stengiasi resocializuotis, ir nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės vis dar yra galimas.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu dirbo arba buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo iÅ¡laikyti, yra tik iÅ¡ dalies darbingas, nurodė, jog laikysis visų teismo jam nustatytų pareigų. IÅ¡ visumos aptartų duomenų matyti, kad A. M. savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, dirbo, vėl ketina įsidarbinti, teigia nebevartojantis alkoholio. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltininko asmenybė ir elgesys po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai vis dar gali bÅ«ti pasiekti A.

M. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Teismo nuomone, bÅ«tina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat su probacijos priežiÅ«ra keisti savo nusikalstamÄ elgesį ir resocializuotis. Be to, kaltinamasis turi pareigÄ iÅ¡laikyti du savo nepilnamečius vaikus, todėl realiai atlikdamas jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir nedirbdamas Å¡ios pareigos iÅ¡ esmės vykdyti negalėtų, dėl ko bÅ«tų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡skirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismÄ , pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimÄ nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A.

M. taikomas iÅ¡ eilės antrÄ kartÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atideda maksimaliam įstatyme nurodytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktai).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo paskirtas įpareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinio ieškinio Byloje Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš A.

M. priteisti 104,07 Eur už nukentėjusiojo D. U. gydymÄ (t. 1, b. l. 177-178). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ar jį atmeta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis D. U. buvo sužalotas tyčiniais kaltinamojo A. M. veiksmais, dėl ko nukentėjusiajam buvo teikiama medicininė pagalba, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, duomenų, kad dalis ar visa žala yra atlyginta A.

M. nepateikė, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. M. priteistina 104,07 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 DVD-R diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos – paliktinas prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2021 m. balandžio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti A.

M. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi paskirtÄ galutinę bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2012 m. gruodžio 5 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 100 MGL (3766 Eur) bauda, kurios priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas jau vykdomas antstolės kontoroje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: – dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; – neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; – neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Palikti galioti A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ A. M. 104,07 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus 7 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 diskÄ palikti prie bylos kaip bylos medžiagÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus. IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Sigita Rozgaitė