2019-06-19 Nr. AB-13036-3-61-3-02583-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1000-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02583-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teisių perėmėjas) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Valdyba) viršininko 2017 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. TE-404, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. 2017 m. birželio 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-10 (3.12-5E) (toliau – Išvada), kurioje nebuvo atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, o tik šabloniškai buvo pakartojamas paties pareiškėjo paaiškinimas bei nukopijuotos teisės aktų ištraukos. Išvadoje nebuvo pateiktas nei priežastinis ryšys, nei pasekmės, nei tarnautojo kaltės analizė. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta, kad pranešimas yra dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tokiu būdu, tik pradėjus patikrinimą, jau buvo konstatuojama, kad nusižengimas yra padarytas. Pareiškėjas tvirtino, kad jam pavesta užduotis buvo suformuluota ne rašytiniu pavedimu, o rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS). Kadangi nėra patvirtintos jokios darbo su Dokumentų valdymo sistemos tvarkos ar instrukcijos (išplatintas tik naudotojo vadovas, kuriame aprašyti bendrieji darbo principai), užduotį jam buvo sudėtinga atlikti. Pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo skirta už vienkartinio pobūdžio užduoties, kuri nėra tiesioginė pareiškėjo funkcija ir nėra niekur aiškiai aprašyta bei reglamentuota, neatlikimą. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad visas dokumentų kopijas buvo galima rasti DVS.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra kerštas už jo 2016 m. lapkričio 3 d. parašytą tarnybinį pranešimą dėl etikos principų pažeidimo ir ksenofobijos pasireiškimo Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininko S. A. elgesyje.

4. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkas S. A. pareiškėjui rezoliucija nurodė iki 2017 m. gegužės 12 d. pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 9.4-963(3.52E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas) prašomą informaciją. Užduotis struktūriniams padaliniams Valdybos viršininkas skirsto per tokių padalinių viršininkus, o šie – minėtas užduotis gali pavesti vykdyti ir jas papildyti, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo pateiktas tik naujas nurodymas ir jame nebuvo jokio detalizavimo ar papildymo. Pareiškėjui buvo pateiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuris surašytas pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo priedą. Teisiniam vertinimui, ar pavesta užduotis buvo suformuluota rezoliucija ar rašytiniu pavedimu, įtakos neturėjo. Pareiškėjas Valdybos viršininko S. A. nei raštu, nei žodžiu neinformavo apie priežastis, trukdančias įvykdyti paskirtą užduotį. Pareiškėjas užduočiai įvykdyti turėjo 5 darbo dienas, tačiau minėtos užduoties net nebandė vykdyti. Pareiškėjui buvo pavesta techninio pobūdžio užduotis – pateikti dokumentų kopijas ir informaciją apie Valdybos turimą automobilių skaičių ir nuvažiuotus atstumus, kurią pareiškėjas turėjo visas galimybes įvykdyti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog:

7.1. 2017 m. gegužės 22 d. Valdyboje buvo gautas Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininko S. A. tarnybinis pranešimas 2017 m. gegužės 17 d. „Dėl paskirtų užduočių nevykdymo“. Jame buvo nurodyta, kad gavus Raštą, Dokumentų valdymo sistemoje 2017 m. gegužės 8 d. buvo paskirta užduotis pareiškėjui V. B. pateikti informaciją iki 2017 m. gegužės 12 d., tačiau iki 2017 m. gegužės 17 d. 10.00 val. pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė.

7.2. 2017 m. gegužės 30 d. buvo surašytas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 3-5-956 (3.12.-5), kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie tai, kad yra duomenų, jog jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas). Pareiškėjui minėtas pranešimas buvo įteiktas 2017 m. gegužės 31 d. pasirašytinai. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-10 (3.12-5E), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas – vidaus tarnybos majoras V. B., būdamas Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu, 2017 m. gegužės 8 d. jam Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininko Dokumentų valdymo sistemoje paskirtos užduoties neįvykdė, Rašte prašomos informacijos iki 2017 m. gegužės 12 d. nepateikė, nors pagal užimamas pareigas privalėjo įvykdyti tiesioginio viršininko nurodymą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus ir netinkamai vykdė Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punktą ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, todėl jam buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui tokia nuobauda ir buvo paskirta.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Pranešimas buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) priede nurodytą Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdį. Pareiškėjui pateiktas Pranešimas yra identiškas Tvarkos apraše pateiktai formai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tvarkos aprašas nereikalauja, kad pavadinimo formuluotė būtų pateikiama kaip „Pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Iš šio Pranešimo turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodoma konkreti veika, t. y. kokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas galimai netinkamai įvykdė savo pareigas bei pažeidė įstatymo nuostatų reikalavimus. Taigi, atsakovas teisingai pavadino Pranešimą, nes jame nurodo, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį pažeidimą, galimai netinkamai įvykdė funkcijas. Todėl, nėra pagrindo išvadai, kad Pranešimu atsakovas, dar neatlikęs tarnybinio patikrinimo, iš karto preziumavo, kad pareiškėjas yra kaltas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas Tvarkos aprašo 23 punkto ir Tvarkos aprašo priedo reikalavimų nepažeidė, tuo pačiu atmetė pareiškėjo teiginį, jog jam buvo įteiktas netinkamos formos Pranešimas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininką apie tai, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių įvykdyti jam paskirtos užduoties nepavyks. Atsakovo teigimu, pavesta užduotis nebuvo itin sudėtinga ir reikalaujanti itin didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių (patirties). Paskirta užduotis buvo techninio pobūdžio, t. y. pateikti dokumentų kopijas ir informaciją apie Valdybos turimą automobilių skaičių ir nuvažiuotus atstumus. Kadangi pareiškėjas nesikreipė pagalbos dėl užduoties vykdymo nei į kolegas, nei į tiesioginį viršininką, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes tą užduotį įvykdyti laiku ir tinkamai, tačiau to nepadarė, kaip reikalaujama Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punkte.

10. Tai, kad pavesta užduotis buvo suformuluota ne rašytiniu pavedimu, o rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje, teismas pažymėjo, kad iš Valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-816 „Dėl Valdybos darbo reglamento ir vidaus tvarkos patvirtinimo“ nuostatų matyti, kad Valdybos viršininko pavedimai gali būti duodami tiek įsakymu, tiek rašytiniu pavedimu, tiek rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje ar kitokia rašytine ar žodine forma (89 punktas).

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra kerštas už pareiškėjo 2016 m. lapkričio 3 d. parašytą tarnybinį pranešimą dėl viršininko vidaus tarnybos majoro S. A. elgesio. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad Valdybos Parengties ir kontrolės skyriaus viršininkas S. A. būtų daręs poveikį pareigūnams dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu arba būtų išreiškęs išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo netinkamai atliktų veiksmų ir padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs Tvarkos aprašo 22.4 papunktyje numatyta teise apskųsti tikrintojo veiksmus, nors kaip pats teigia, kad jam kilo abejonių dėl to, kad paskirta nuobauda yra kerštaujama. Kadangi šia teise tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu jis nepasinaudojo, teismas neabejojo tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų nepriklausomu bei objektyvumu.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas tinkamai (2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai) ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjui įteiktas Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, teismo vertinimu, visiškai atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus ir juo buvo užtikrinta pareiškėjo kaip pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Pareiškėjas išsamius paaiškinimus dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pateikė 2017 m. birželio 5 d., paaiškinimuose detaliai išdėstė savo nesutikimo su jam inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu, taigi pasinaudojo teise būti išklausytam.

13. Teismas, palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėjo, jog, Išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu pareigūnu)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (netyčinė kaltės forma). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Išvadoje nėra atskleidžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis ir tik šabloniškai yra pakartojamas paties pareiškėjo paaiškinimas ir nukopijuotos teisės aktų ištraukos. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, pripažino, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkartoja savo poziciją išdėstytą skunde, kurį teikė pirmosios instancijos teismui, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Galiojančiame jo pareigybės aprašymo 7.12 punkte yra nurodyta, kad tarnautojas „vykdo kitus su Valdybos ar skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai“. Pareiškėjas akcentuoja, kad normoje yra nurodyta, kad pavedimas skiriamas vykdyti strateginiams tikslams pasiekti, tačiau, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo išvardinti strateginiai tikslai, kas yra esminis procedūros pažeidimas.

15.2. Tarnybinė nuobauda buvo skirta už funkcijų, kurių nėra nustatyta pareigybės aprašyme, neatlikimą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skirti nuobaudą už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą galima tik tuo atveju, jeigu nustatoma kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.

15.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta pareigūno, kuriam skirta nuobauda kaltė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta jokių tarnybinio nusižengimo (neteisėtų veiksmų ar neveikimo) neigiamų padarinių (pav. darbuotojams, įstaigai, tarnybai, visuomenės saugumui ar jos gerovei), kuriuos sukėlė vėlesnis, negu buvo suplanuota, informacijos pateikimas

15.4. Pareiškėjas neatliko pavestos užduoties laiku dėl objektyvių priežasčių, nes dirbo savo tiesioginį darbą.

15.5. Pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio faktui, kad Tarnybinio patikrinimo metu atsakovo padarytos klaidos, taikant tarnybinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, neleido užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir galutinio sprendimo pagrįstumą, o patį nuobaudos paskyrimą padarė neteisėtu.

16. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, jog:

16.1. Sutinka, jog buvo padaryta techninė klaida, nurodant pareigybės aprašymo punktą, tačiau nesutinka, kad ji turėtų būti laikytina kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Pažymi, kad pareiškėjui įteiktame pranešime buvo tiksliai nurodyta kokio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas, nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė nusižengimas. Šiuo atveju pareiškėjo veika, lyginant su jam įteiktu Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, nebuvo kvalifikuota naujai, pagal teisės aktus, kurie nebuvo paminėti pranešime. Išvada buvo surašyta ir tarnybinė nuobauda paskirta už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka buvo pranešta pareiškėjui ir tarnybinio nusižengimo, kuriuo jis buvo įtariamas pranešime, ribos nebuvo išplėstos. Dėl padarytos techninės klaidos pareiškėjui nebuvo apsunkinta galimybė aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pareiškėjas pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame aptarė ir priežastis, jo nuomone, pagrindžiančias, kad jam paskirta užduotis nebuvo susijusi su strateginiais tikslais. Pažymi, kad padaryta techninė klaida neužkirto kelio objektyviam faktiniam aplinkybių visumos ištyrimui ir neatėmė galimybės pareiškėjui pateikti savo išsamius paaiškinimus.

16.2. Nesutinka, kad tarnybinė nuobauda skirta pareiškėjui už funkcijų, kurių nėra nustatyta pareigybės aprašyme, neatlikimą. Pareiškėjo skunde pateikiami teiginiai apie tiesioginio viršininko jam paskirtą užduoties pobūdį yra tik subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.12. punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo nenuolatinio pobūdžio pavedimus, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai. Pareiškėjui buvo skirta vienkartinio techninio pobūdžio užduotis, nereikalaujanti sistemingo ar ilgalaikio jos vykdymo. Vienkartinis informacijos surinkimas ir jos pateikimas, negali būti prilyginamas nuolatinio pobūdžio užduočiai ar užduočiai, reikalaujančiai specialių žinių, įgūdžių ar konkretaus išsilavinimo. Tam, kad užduotis būtų įvykdyta, pareiškėjui nereikėjo vykdyti funkcijų, nurodytų kitų skyrių darbuotojų pareigybėse. Pareiškėjas turėjo surinkti jau susistemintą informaciją.

16.3. Pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir įrodyta kaltė ir juos grindžiantys argumentai yra visiškai nepagrįsti. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jam pavestos surinkti informacijos, t. y. neįvykdė užduoties.

16.4. Pareiškėjo darbo krūvis nebuvo toks didelis, kad pateisintų jo paskirtos užduoties neįvykdymą. Atvirkščiai, pareiškėjo darbo krūvis buvo netgi mažesnis nei įprasta. Paskirta užduotis nereikalavo didelių laiko sąnaudų, dėl kurių pareiškėjui nebūtų pavykę laiku įvykdyti metinių tarnybinės veiklos užduočių. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginio viršininko pavestos užduoties imperatyviai apibrėžtas įvykdymo terminas suėjo anksčiau nei metinių tarnybinės veiklos užduočių, būdamas atsakingas ir pareigingas pareiškėjas turėjo pirmenybę teikti pirmajai užduočiai. Taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavęs užduotį nei žodžiu, nei raštu neinformavo Valdybos viršininko ar jo pavaduotojo apie aplinkybes, dėl kurių užduoties įvykdymas, jo nuomone, buvo neįmanomas, nors tokią pareigą, kuri įtvirtinta Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekse, turėjo.

16.5. Duomenų valdymo sistemoje esantys duomenys paneigia apeliaciniame skunde dėstomus pareiškėjo teiginius apie tariamą užduoties įvykdymą (pridedama). Pagal DVS rezoliucijas, matyti, kad pareiškėjui neįvykdžius užduoties, tiesioginis jo viršininkas pavedė Departamento rašte prašomą informaciją surinkti pareiškėjo skyriaus kolegei, kuri informaciją ir surinko.

16.6. Vertinant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir parenkant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba žalos dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) nepatyrė. Pareiškėjui buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Byloje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos statutiniam pareigūnui skyrimo.

19. Pareiškėjas – Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas buvo nubaustas pastaba už tai, kad laiku nesurinko ir nepateikė Departamento prašomos informacijos.

20. Nesutikdamas su nuobauda, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris skundą atmetė, pripažinęs pareiškėją kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo, vykdytą prieš jį tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą teisėta, o skirtą nuobaudą – proporcinga.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad taikant tarnybinę atsakomybę buvo neteisingai nurodytas pareigybės aprašymo punktas, kurį jis tariamai pažeidė, nesiaiškinta, ar jis objektyviai galėjo įvykdyti užduotį, be to, atsakovo vykdytos procedūros metu padarytų klaidų ir pažeidimų visuma turėjo būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija pirmiausiai pabrėžia, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

25. Priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y., veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y., neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-906/2014).Tarnybinio nusižengimo padarymui neveikimu (pasyvia forma) yra būdinga tai, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, elgiasi pasyviai, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo teisės aktų reikalaujamu būdu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad minėti neveikimo požymiai, lemia įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui Dokumentų valdymo sistemoje 2017 m. gegužės 8 d. buvo paskirta užduotis surinkti ir pateikti konkrečią informaciją iki 2017 m. gegužės 12 d., tačiau iki 2017 m. gegužės 17 d. 10.00 val. pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra susipažinęs su Dokumentų valdymo sistema (DVS) ir geba ja naudotis, nes ši sistema Valdyboje veikia ir yra pastoviai naudojama nuo 2014 metų. Pareiškėjui skirta užduotis buvo suformuluota rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje. Iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-816 „Dėl Valdybos darbo reglamento ir vidaus tvarkos patvirtinimo“ nuostatų (el. b. t. I, b. l. 236-258) matyti, kad Valdybos viršininko pavedimai gali būti duodami tiek įsakymu, tiek rašytiniu pavedimu, tiek rezoliucija Dokumentų valdymo sistemoje ar kitokia rašytine ar žodine forma (89 punktas). Visi tokie pavedimai yra vienodai vykdytini.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta jo kaltė. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiu pareiškėjo argumentu, atkreipia dėmesį, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 16 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-5-10 (3.12-5E), kurioje buvo aptarti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, tarp jų ir kaltės forma. Pareiškėjui buvo aiškiai suformuota užduotis, nustatytas terminas ją atlikti, tad pareiškėjas jos nevykdydamas ir nenurodydamas priežasčių, dėl ko jos atlikti laiku negali, įvykdė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, nerūpestingumo. Aplinkybė, kad atsakovas dėl pareiškėjo atlikto nusižengimo žalos nepatyrė, buvo įvertinta pareiškėjui paskiriant pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

28. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam buvo skirta už funkcijų, kurių nėra nustatyta pareigybės aprašyme, neatlikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. TE-77 patvirtintame parengties ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punkte yra nurodyta, kad jam gali būti paskirti ir kiti su Valdybos ar skyriaus funkcijomis susiję nenuolatinio pobūdžio pavedimai, tam, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai. Taigi, konstatuoti, kad pareiškėjas buvo baudžiamas už jam pareigybės apraše nenurodytų funkcijų nevykdymą, nėra pagrindo. Pareiškėjas neįvykdė viršininko paskirto nenuolatinio pobūdžio pavedimo ir tuo nevykdė pareigybės aprašymo 7.12 punkte numatytos funkcijos.

29. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad skirti nuobaudą už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą galima tik tuo atveju, jeigu nustatoma kokių konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai, yra paties pareiškėjo subjektyvus įstatymo interpretavimas.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nuobauda jam paskirta neteisėtai, nes paskiriant jam užduotį, joje nebuvo nurodyti kokius konkrečius strateginius tikslus ja yra siekiama pasiekti, kas, pareiškėjo vertinimu, yra esminis procedūros pažeidimas. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog visa pareiškėjo veikla ir jo atliekamos užduotys yra susijusios su tam tikrų įstaigos strateginių tikslų įgyvendinimu ir, duodant konkrečius pavedimus, nebūtina nurodyti, kokio įstaigos strateginio tikslo tuo siekiama. Pareiškėjo nurodyti motyvai negalėjo jam sutrukdyti įvykdyti paskirtos užduoties, ji buvo pakankamai aiški ir tinkama forma jam paskirta. Be to, byloje nėra duomenų, kurie bylotų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į jam paskyrusį užduotį asmenį dėl užduoties išaiškinimo, patikslinimo, atlikimo termino pratęsimo ar užduoties atmetimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui skirta užduotis buvo kebli ar nesuprantama, dėl ko pareiškėjas jos nesugebėjo įvykdyti nurodytu terminu. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, susiję su jam paskirtos užduoties sudėtingumu, neaiškumu, netinkamu terminu ar pareiškėjo dideliu užimtumu, yra atmestini kaip niekuo nepagrįsti.

31. Teisėjų kolegija taip pat pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui taikytos tarnybinės nuobaudos procedūros teisėtumu, pažymi, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog ne kiekvienas šios procedūros pažeidimas lemia tarnybinės nuobaudos neteisėtumą. Formalaus pobūdžio procedūros trūkumas neturi būti visais atvejais vertinamas kaip esminis asmens teisių ribojimas, kartu pagrindžiantis ir parengtos tyrimo išvados neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Tai, jog buvo padaryta techninė klaida, nurodant pareigybės aprašymo punktą, negali būti vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas. Tai niekaip neapribojo pareiškėjo teisių, jam nebuvo apsunkinta galimybė aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas ir neįtakojo jo teisės į gynybą. Pareiškėjui įteiktame pranešime buvo tiksliai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas, nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais pasireiškė nusižengimas. Išvada buvo surašyta ir tarnybinė nuobauda paskirta už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka buvo pranešta pareiškėjui ir tarnybinio nusižengimo, kuriuo jis buvo įtariamas pranešime, ribos nebuvo išplėstos. Atitinkamai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmestini.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas