2024-02-14 Nr. AB-2743-3-65-3-00444-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1204-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00444-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 89-TE-284 „Dėl D. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2021 m. spalio 14 d. įsakymas); 2) grąžinti į buvusias Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 27 d. informavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02203-21 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). 2021 m. sausio 28 d. pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas ir tą pačią dieną sustabdytas, kol pasibaigs Ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. buvo apklaustas kaip liudytojas. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas), kuriame nutarė nutraukti Ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nenustačius šių nusikalstamų veikų sudėties, šią dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perduoti Komisariatui. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas. Pareiškėjui įteiktas Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas Nr. 89-PR1-12 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyrius surašė 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-1S-6 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. P. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje pareiškėjas pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, pasiūlyta pareiškėją atleisti iš pareigų;

2.2. priimtas 2021 m. spalio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, nepagrįstas, nes priimtas, remiantis Išvada, kuri parengta, neatsižvelgus į Ikiteisminio tyrimo metu padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus;

2.3. Išvadoje minimi tarnybinio nusižengimo požymiai yra užfiksuoti tik dėka elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, kas yra neleidžiama;

2.4. 2021 m. spalio 14 d. įsakymas priimtas, pažeidžiant tarnybinio nusižengimo procedūrą. Tarnybinio tyrimo medžiagoje nėra tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, o yra tik 2021 m. sausio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo byloje ant 2021 m. sausio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra ranka įrašytas vadovo V. V. (toliau – ir Vadovas) įrašas „pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“;

2.5. tarnybinį patikrinimą gali sankcionuoti tik Vadovas. Vadovas nurodė, kad informacija apie tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo jam buvo pateikta per dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS). DVS nėra duomenų, kad pradedant tarnybinį patikrinimą Vadovas būtų susipažinęs su tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Tai yra tuo metu Vadovas nepriėmė sprendimo pradėti tarnybinį patikrinimą. Pats Komisariatas pripažino, kad kiekvienos kopijos darymas atsispindi DVS. Tačiau šiuo atveju 2021 m. sausio 27 d. dokumentą atspausdino R. M., o ne Vadovas, tai yra DVS nėra kito nuorašo, todėl įrašas DVS atsirado vėliau, nes baudžiamojoje byloje esančio 2021 m. sausio 27 d. „dokumento“ kopijoje vizos nėra;

2.6. nuobauda – atleidimas iš pareigų – nebuvo individualizuota. Kitiems policijos pareigūnams už tuos pačius veiksmus paskirti tik įspėjimas ir pastaba;

2.7. pareiškėjo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių Komisariato ir policijos sistemos įvaizdžiui, pareiškėjas jais nepažemino pareigūno vardo;

2.8. pareiškėjas yra kaltinamas pažeidęs teisės aktų reikalavimus, su kuriais nebuvo supažindintas.

3. Atsakovas Komisariatas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Komisariatas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:

3.1. tarnybinis patikrinimas pradėtas Vadovui gavus R. M. 2021 m. sausio 27 d. tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame informuojama apie pareiškėjo galimai padarytą nusikalstamą veiką ir galimą pareigūno vardo pažeminimą ir 2021 m. sausio 28 d. pavedus (įrašant rezoliuciją) Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkui S. D. organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą. Tą pačią dieną tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti vyriausiajam tyrėjui R. M.. Taigi, tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ir atliktas įgalintų tai daryti subjektų. Šiuo aspektu tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir jo pagrindu Išvada surašyta teisėtai, nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos;

3.2. tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai (telefoniniai pokalbiai, įtariamųjų, liudytojų apklausos ir kiti duomenys) leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė pareigūno vardą;

3.3. pareiškėjo padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Būdamas policijos pareigūnu, pareiškėjas turėjo pareigą, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam būnant teisės pažeidimo liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui ir pranešti apie tai policijai. Pareiškėjas sąmoningai sutiko padėti įgyvendinti nusikalstamą sumanymą apgaule gauti draudimo išmoką, sutikdamas savo tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį. Tokie pareiškėjo veiksmai neabejotinai pažeidė tiek visuomenės lūkesčius, susijusius su pareigūnais, tiek bendras moralės nuostatas, ir yra akivaizdžiai griaunantys vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituojantys valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, iškraipantys valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, pažeidžiantys valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padarantys žalą policijos įstaigai. Tokie pareiškėjo veiksmai daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, kai vieni pareigūnai stengiasi ginti ir saugoti asmenų teises ir laisves, kiti, pasinaudodami tarnybine padėtimi, suteiktais įgaliojimais, patys atlieka ar ketina atlikti veiksmus, uždraustus įstatymuose;

3.4. pareiškėjas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas teisėtai. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kitos aplinkybės įtakos neturi. Esminis elementas, lemiantis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema;

3.5. Išvadoje be kitų įrodymų, buvo remtasi ir Ikiteisminio tyrimo duomenimis;

3.6. tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, kad pareiškėjas buvo pasirašęs vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, buvo raštiškai supažindintas su Komisariato viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 89-V-77 patvirtintu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas);

3.7. nors nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo supažindintas raštiškai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) (toliau – ir 2018 m. birželio 28 d. įsakymas), kuriuo patvirtintos Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), tačiau tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo Taisyklių 22 punkte numatytą iš asmenų gautos informacijos įforminimo ir panaudojimo tvarką. Pareiškėjas, vykdydamas 2018 m. birželio 28 d. įsakymą, 2020 metais pateikė 10 informacijų, o 2021 metais – 2 informacijas;

3.8. nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo supažindintas su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtintu Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašu (toliau – ir Galimo neteisėto poveikio aprašas).

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti 2021 m. spalio 14 d. įsakymą, grąžinti pareiškėją į Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas, priteisti pareiškėjui iš Komisariato 3 859,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė:

5.1. Komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius 2021 m. sausio 27 d. informavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atliekamas Ikiteisminis tyrimas;

5.2. 2021 m. sausio 28 d. pradėtas pareiškėjo tarnybinis patikrinimas ir tą pačią dieną sustabdytas, kol pasibaigs Ikiteisminis tyrimas;

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. birželio 22 d. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas;

5.4. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2021 m. liepos 27 d. buvo apklaustas kaip liudytojas;

5.5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą, kuriame nutarė nutraukti Ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nenustačius šių nusikalstamų veikų sudėties, šią dalį dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo ir patraukimo tarnybinėn atsakomybėn perduoti Komisariatui;

5.6. 2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas;

5.7. 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas Nr. 89-PR1-12 dėl tarnybinio nusižengimo – pareigūno vardo pažeminimo;

5.8. atlikus tarnybinį patikrinimą surašyta Išvada, kurioje, remiantis tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis (telefoniniais pokalbiais, įtariamųjų ir liudytojų apklausos protokolais, kitais Ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis), pareiškėjas pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir pasiūlyta pareiškėją atleisti iš pareigų. Išvadoje konstatuota:

5.8.1. .pareiškėjas, žinodamas, kad 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigoje eismo įvykio metu buvo apgadintas D. F. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Automobilis), žinodamas apie D. F. nusikalstamą ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. jau po Automobilio apgadinimo, nuslepiant Automobilio apgadinimus, su draudimo bendrove sudaryti Automobilio draudimo sutartį, po to apgadintu Automobiliu inscenizuoti eismo įvykį ir taip už anksčiau padarytus Automobilio apgadinimus iš draudimo bendrovės neteisėtai gauti draudimo išmoką, nesiėmė jokių priemonių užkirsti tam kelią;

5.8.2. pareiškėjas ėmėsi nesuderinamų su policijos pareigūno statusu veiksmų, t. y. 2021 m. sausio 8 d. apie 9.44 val., 2021 m. sausio 16 d. apie 10.29 val. ir 2021 m. sausio 27 apie 22.54 val., bendraudamas su D. F. telefonu (pokalbiai Nr. 6221, Nr. 6941, Nr. 487), 2021 m. sausio 8 d. apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), tarnybos metu susitikęs su D. F., iš draugiškumo sutiko padėti D. F. įgyvendinti šį nusikalstamą ketinimą, sutikdamas savo tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį, taip pat pareikšdamas, kad nebėra ką galvoti, kad Automobilį reikia kur nors tempti, ragindamas D. F. greičiau tai daryti, šį skatino atlikti neteisėtus veiksmus, teikė D. F. informaciją apie savo tarnybos laiką, be to, vadovaudamasis tarnybinės veiklos metu sukaupta informacija, patarinėjo D. F. dėl eismo įvykio inscenizavimo vietos, laiko, konsultavo D. F. dėl eismo įvykio pėdsakų formavimo, įvykio įforminimo, galimų policijos pajėgų išsiuntimo į eismo įvykius ir kitų aplinkybių. Ši pareiškėjo D. F. pateikta informacija ir tuo pačiu nusikalstamam D. F. sumanymui išreikštas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, pritarimas, duotas sutikimas įforminti inscenizuotą eismo įvykį, akivaizdžiai visiškai nesuderinami su nusikalstamų veikų prevencijos ar išaiškinimo užtikrinimu ir, tikėtina, pastūmėjo D. F. nusikalstamos veikos darymui;

5.8.3. nei apie žinomus D. F. ketinimus inscenizuoti eismo įvykį, nei apie D. F. išreikštą prašymą atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybos metu įforminti inscenizuotą eismo įvykį, pareiškėjas teisėsaugos institucijoms (policijai) nepranešė ir net neketino to daryti;

5.8.4. 2021 m. sausio 29 d. nakties metu, D. F. planuojant inscenizuoti eismo įvykį ir kartu su kitais asmenimis (O. Z., I. S., A. K.) ketinant vykti į planuojamo inscenizuoti įvykio vietą, tam iš pareiškėjo pritarimo norėjusiems ir dėl to pastarajam skambinusiems O. Z. ir I. S., pareiškėjas pateikė informaciją apie savo tarnybos vietą, kartu su juo viename ekipaže dirbantį pareigūną, atskleidė duomenis apie kitus tuo metu mieste dirbusius policijos pareigūnus, ir, suprasdamas, kad skambinusieji, kartu su D. F. ketina išvykti iš Visagino miesto apžiūrėti planuojamo inscenizuoti eismo įvykio vietos bei apgadintu Automobiliu inscenizuoti eismo įvykį, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, ne tik kad leido šiems tai daryti, pažeidžiant karantino taisykles (I. S. ir D. F. buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas Visagino mieste, todėl tuo metu galiojusio karantino metu negalėjo išvykti į kitą savivaldybę), duodamas suprasti, kad jų išvykstančių netikrins, tačiau išreiškė pritarimą nusikalstamam sumanymui ir todėl nesiėmė jokių neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamai nusikalstamai veikai, be visa to, dar net pažymėdamas, kad jei ką, kad šie jam skambintų (telefoniniai pokalbiai Nr. 901, Nr. 903 ir Nr. 905);

5.8.5. kai 2021 m. sausio 30 d. apie 00.12 val. pareiškėjui paskambino I. S. ir pasiteiravo apie planuojamo inscenizuoti eismo įvykio vietoje įtartinai važinėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas šį įspėjo, kad tai yra nežymėtas specialiųjų tyrimų tarnybos automobilis, ir patarė atsisakyti tuo metu planuojamo eismo įvykio inscenizavimo (telefoninis pokalbis Nr. 907);

5.8.6. tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 5 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 5 punktą, 6.8 punktą, 7.1 punktą ir 7.2 punktą, Taisyklių 22 punktą, Galimo neteisėto poveikio aprašo 5.8 punktą ir 5.9 punktą, Pareigybės aprašymo 6.3 punktą;

5.9. priimtas 2021 m. spalio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų;

5.10. pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. spalio 14 d. įsakymu, jį apskundė teismui.

6. Teismas vadovavosi Statuto normomis (2 str. 4 d., 17 str. 1 d., 21 str. 2 p., 72 str. 1 d. 7 p.), Policijos įstatymo normomis (25 str. 1 d. 2 p.), nuo 2023 m. gegužės 17 d. netekusio galios Etikos kodekso normomis (5 p., 6.6 p., 7.1 p., 7.2 p.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) normomis (9.1 p., 24 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos.

7. Teismas nustatė, kad Išvada surašyta po to, kai buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, iš kurio turinio aišku, kad Ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, dėl pareiškėjo buvo atliekami sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Šių veiksmų metu surinktais įrodymais, kurių reikšminga dalis išslaptinta, buvo grindžiama ir Išvada.

8. Teismas nustatė, kad dalis Ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo. Būtent su šita informacija pirminių apklausų metu buvo supažindinti pareiškėjas ir kiti asmenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 48–51, 63–66, 68–70, 101–102), ir jie iš esmės ją atkartojo apklausų metu. Iki to momento pareiškėjas ir kiti asmenys duomenų apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo pateikę. Taigi, visų šių asmenų parodymams tiesioginę įtaką darė informacija, gauta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu.

9. Teismas nurodė, kad vienintelis O. Z. jo apklausų metu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 75–76, 92–93) nebuvo supažindintas su informacija, gauta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu. Jo parodymai apsiriboja tik tuo: „paskambinau pažįstamam policijos pareigūnui D. P. ir paklausiau ar jis stovi policijos poste kelyje link (duomenys neskelbtini)“; „D. P. pasakė, kad ten stovi jis“; „Tiksliai visko neprisimenu, tačiau man atrodo, kad po to D. F. man paskambino ir pasakė, kad šalia važinėjasi įtartinas automobilis bei kad jie paskambino D. P., kuris patvirtino, kad tai gali būti policijos automobilis.“

10. Teismo vertinimu, vien tik šių O. Z. parodymų akivaizdžiai nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti tarnybinio nusižengimo faktą.

11. Teismas padarė išvadą, kad į bylą nepateikti jokie kiti duomenys, nesusiję su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole ir fiksavimu, ir kurie vienareikšmiškai patvirtintų tarnybinio nusižengimo faktą.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tarnybinis nusižengimas iš esmės yra grindžiamas Ikiteisminio tyrimo metu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija ir kad reikšmingą tokią informaciją sudarančių duomenų dalį sudaro duomenys, gauti iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2331-968/2023.

14. Atsižvelgęs į išvadą, padarytą šios teismo nutarties 12 punkte, ir vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, nurodytu šios teismo nutarties 13 punkte, teismas konstatavo, kad 2021 m. spalio 14 d. įsakymas laikytinas prieštaraujančiu 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (toliau – ir Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, C-162/22, EU:C:2023:631 (toliau – ir ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas) pateiktam išaiškinimui.

15. Teismas, įvertinęs šios teismo nutarties 3.7 ir 3.8 punktuose Komisariato nurodytas aplinkybes, atmetė jas pateisinančius argumentus. Teismo vertinimu, pats faktas, kad pareiškėjas teikė informaciją Taisyklėse nustatyta tvarka nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo supažindintas su visais Taisyklių aspektais ir galėjo šiomis Taisyklėmis tinkamai vadovautis savo veikloje. Todėl teismas padarė išvadą, kad Išvadoje, kuria remiantis priimtas 2021 m. spalio 14 d. įsakymas, nepagrįstai inkriminuota, jog pareiškėjas nesilaikė Galimo neteisėto poveikio aprašo ir Taisyklių reikalavimų.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, pažeidžiant nustatytą tvarką, nes nebuvo Vadovo vizos. Tarnybinio patikrinimo byloje esančiame 2021 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 17) yra Vadovo viza „pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas. Aplinkybė, kad šito tarnybinio pranešimo kopija Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra be Vadovo vizos, neturi teisinės reikšmės, teismas nėra kompetentingas spręsti klausimų dėl Ikiteisminio tyrimo medžiagos teisėtumo ir pagrįstumo, tai priskirta bendrosios kompetencijos teismams.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Vadovo viza „pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą“, 2021 m. sausio 28 d. data ir jo parašas atsirado vėliau nei nurodyta 2021 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Vadovas su šiuo pranešimu nesusipažino, jam jis laiku nebuvo pateiktas. Teismas tai įvertino kaip gynybinę taktiką. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad Vadovas aptariamą vizą uždėjo vėliau. Tai, kad viza uždėta ranka, o ne per DVS savaime nepaneigia, kad ji buvo priimta 2021 m. sausio 28 d. Vadovas galėjo susipažinti su R. M. atspausdintu ir jam pristatytu aptariamu pranešimu, taip pat galėjo būti daromos šio pranešimo kopijos, naudojant ne DVS, o kopijavimo aparatus. Teismas aplinkybę, kad Vadovas bylos nagrinėjimo metu, apklaustas, kaip liudytojas, nurodė, kad su aptariamu pranešimu susipažino per DVS, nors DVS tai neužfiksuota, vertino kaip sąžiningą Vadovo suklydimą, neturintį esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Patvirtinimo įstatymas) normomis (72 str. 1 d.), atmetė pareiškėjo argumentus dėl tarnybinės nuobaudos neindividualizavimo.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017), atmetė pareiškėjo argumentus dėl nekilusių neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu, pareiškėjo padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

20. Teismas likusius pareiškėjo ir Komisariato argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų detaliau nepasisakė.

21. Atsižvelgęs į tai, ką nustatė ir kokias išvadas padarė, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra neteisėtas dėl tarnybinio patikrinimo metu gautų ir vertintų duomenų rinkimo būdų, taip pat nebuvimo kitų šaltinių šiems duomenims patvirtinti, todėl 2021 m. spalio 14 d. įsakymas naikintinas, pareiškėjas grąžintinas į buvusias Komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.

22. Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nusprendė priteisti pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 23. Atsakovas Komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Komisariatas, kartodamas argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

23.1. pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas 2021 m. spalio 14 d. įsakymas priimtas, remiantis Ikiteisminio tyrimo metu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija ir duomenimis, gautais iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, padaryta netinkamai įvertinus kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimą tarnybinio patikrinimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo remtasi kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta, vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 2 dalimi. Visa Ikiteisminio tyrimo byloje esanti informacija gauta pagal nustatytą tvarką, teisėtai. Ši informacija 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu, kuris yra teisėtas ir nepanaikintas, buvo perduota Komisariatui. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo naudojama jokia kita informacija, išslaptinta, vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi;

23.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta kitų duomenų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų tarnybinio nusižengimo faktą, nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Tarnybinis patikrinimas atliktas, remiantis ir kitais Ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu gautais ir nenuginčytais duomenimis (pareiškėjo BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 pagrindais atliktos apklausos protokolas, liudytojų pareiškėjo, E. D. ir A. S. apklausos protokolai, įtariamųjų D. F., I. S., A. K., ir O. Z. apklausos protokolai ir jų papildomų apklausų protokolai, slapto sekimo protokolai, pareiškėjo paaiškinimas ir kt.). Pavyzdžiui, 2021 m. liepos 27 d. apklausos protokole pateikti pareiškėjo paaiškinimai, 2021 m. spalio 5 d. pareiškėjo paaiškinimai „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 211–212), Komisariato vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Nors dalis Ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tačiau tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (pvz., apklausomis) gautų duomenų. Tai, kad informacija, gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, galėjo daryti įtaką asmenų parodymams, yra teismo prielaida, nepagrįsta objektyviais duomenimis;

23.3. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nėra suderinamas su pareigūno vardu, ir teismo argumentai bei išvada, kad 2021 m. spalio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, naikintinas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą, atmesti Komisariato apeliacinį skundą.

25. Pareiškėjas, kartodamas argumentus, išdėstytus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ginčo faktines aplinkybes, teismo sprendimo motyvus, dėstydamas savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimo, pritaria teismo padarytoms išvadoms, teigia, kad Komisariato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo atlikto įrodymų vertinimo, priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisariato apeliaciniame skunde nurodyti kiti įrodymai, kuriais buvo remiamasi tarnybinio patikrinimo metu, nebuvo patikrinti bylos nagrinėjimo metu, juose nėra konstatuotas pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktas, pareiškėjas neturėjo teisės skųsti procesinių prievartos priemonių teisėtumo.

26. Pareiškėjas prašo priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apskrities vyriausiojo policijos komisariato įsakymo, kuriuo pareigūnas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo Komisariato apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui nepateikta duomenų, nesusijusių su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole ir fiksavimu (nesančių kriminalinės žvalgybos informacija), bei kurie vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinio nusižengimo faktą, Įsakymas laikytinas prieštaraujančiu Direktyvai dėl privatumo ir elektroninių ryšių ir ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime pateiktam išaiškinimui.

30. Apeliantas Komisariatas tvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą remtasi ne išimtinai ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais išslaptinus kriminalinės žvalgybos informaciją, tačiau taip pat kitais ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu gautais ir nepaneigtais duomenimis, kurių teismas nepagrįstai nevertino (pareiškėjo BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 pagrindais atliktos apklausos protokolas, liudytojų pareiškėjo, E. D. ir A. S. apklausos protokolai, įtariamųjų D. F., I. S., A. K., ir O. Z. apklausos protokolai ir jų papildomų apklausų protokolai, slapto sekimo protokolai, pareiškėjo paaiškinimas ir kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apeliantas, teigdamas, kad teismas be pagrindo atmetė visus byloje esančius įrodymus, yra teisus. Pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai išaiškino ir taikė Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių draudimus.

32. Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės narės gali patvirtinti teisines priemones, ribojančias šios direktyvos 5 ir 6 straipsniuose, 8 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 9 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų taikymą, jeigu toks ribojimas yra būtina, tinkama ir adekvati demokratinės visuomenės priemonė, skirta apsaugoti nacionalinį saugumą (t. y. valstybės saugumą), gynybą, visuomenės saugumą, taip užkardant, tiriant ir nustatant baudžiamąsias veikas ar neteisėtą elektroninių ryšių sistemos naudojimą, kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės gali, inter alia (be kita ko), patvirtinti teisines priemones, leidžiančias ribotą laikotarpį saugoti duomenis, remiantis šioje dalyje nustatytais motyvais. Visos šioje dalyje nurodytos priemonės turi atitikti bendruosius Bendrijos teisės principus, tarp jų ir nurodytus Europos Sąjungos Sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

33. ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime išaiškino, kad Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių, iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama su elektroniniais ryšiais susijusius asmens duomenis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų saugomus taikant teisėkūros priemonę, kurios imtasi pagal šią nuostatą, ir vėliau taikant šią priemonę perduotus kompetentingoms institucijoms, siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais, naudoti tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus.

34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, motyvuodamas šį sprendimą, pažymėjo, kad nors tarnybiniai patikrinimai dėl korupcinio pobūdžio drausminių arba tarnybinių nusižengimų gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su tokiais veiksmais, teisėkūros priemonė, kurioje numatyti tokie patikrinimai, faktiškai ir griežtai neatitinka Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 15 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyto tikslo persekioti už nusikalstamas veikas ir už jas nubausti, kuris susijęs tik su baudžiamuoju persekiojimu. Paminėta nauja ESTT praktika sudaro pagrindą nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

35. Taigi, vadovaujantis šios teismo nutarties 32–34 punktuose pateiktais išaiškinimas, darytina išvada, kad su elektroniniais ryšiais susiję asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti naudojami, tiriant korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, kaip ir kitus tarnybinius nusižengimus.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymai administracinėje byloje turi būti surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Tokius įrodymus, kurie surinkti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, teismas yra ne kartą pripažinęs neleistinais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–122/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1570/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–822/2010). Todėl teismas, įvertinęs tai, kad Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių yra skirta užtikrinti pagrindinių teisių ir laisvių, ypač teisės į privatumą ir konfidencialumą, apsaugą, daro išvadą, kad asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais teisme įrodinėjant tarnybinius nusižengimus.

37. Šioje byloje teismui yra pateikta įvairių rūšių įrodymų. Byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai tiriant ginčo tarnybinį pažeidimą yra surinkti akivaizdžiai pažeidžiant Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reikalavimus ir nėra leistini teismo procese ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

38. Teismas, pasisakydamas dėl kitų byloje esančių įrodymų, pažymi, kad jie yra vertintini individualiai, atsižvelgiant į jų turinį ir gavimo aplinkybes. Pavyzdžiui, kaip matyti iš pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. liepos 27 d. liudytojo apklausos protokolų, apklausų metu buvo surinkti dvejopi duomenys – pareiškėjas teikė įvairius paaiškinimus ir jokie asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį nebuvo panaudoti, taip pat apklausos metu buvo klausomasi asmenų pokalbių telefonu ir pareiškėjas buvo apklausiamas dėl šio pokalbio. Kaip antai, pareiškėjas, 2021 m. liepos 27 d. apklausiamas liudytoju, nurodė, kad: „žinojau, kad 2021 m. sausio mėn. pradžioje <....> D. F. man pasakė, kad minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini), nori apdrausti kasko draudimu ir juo inscenizuoti eismo įvykį, siekiant gauti draudimo lėšas. Po kelių dienų man paskambino D. F. ir mes kalbėjomės apie eismo įvykio inscenizavimo aplinkybes, panaudojant minėtą D. F. apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pokalbio metu mes aptarėme eismo įvykio inscenizavimo aplinkybes, kalbėjome kurioje vietoje ir kaip geriau inscenizuoti eismo įvykį.“

39. Teismo vertinimu, paminėti liudytojo pareiškėjo parodymai duoti jokių asmens duomenų, patenkančių į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, tiesiogiai nepanaudojus ir yra leistini įrodymai byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas juos be pagrindo atmetė ir nevertino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ta 2021 m. liepos 27 d. liudytojo apklausos dalis, kai pareiškėjas buvo apklausiamas dėl konkrečių pokalbių, prieš tai juos 2021 m. birželio 22 d. išklausius, yra glaudžiai susijusi su asmens duomenimis, patenkančiais į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, ir ta 2021 m. liepos 27 d. liudytojo apklausos dalis pripažintina kaip neleistinas įrodymas byloje.

40. Iš įtariamojo O. Z. apklausos protokolo matyti, kad jokie asmens duomenys, patenkantys į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį, nebuvo panaudoti. Šiuose įtariamojo parodymuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi įrodinėjant kai kuriuos pareiškėjo padarytus pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas juos be pagrindo atmetė ir nevertino. Analogiškai vertintinas ir pareiškėjo 2021 m. spalio 5 d. paaiškinimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 211–212).

41. Teismas, apibendrindamas, daro išvadą, kad byloje gausu leistinų, bet tinkamai pirmosios instancijos teismo neištirtų ir neįvertintų įrodymų, kuriuose yra duomenų apie galimai pareiškėjo padarytus pažeidimus. Nepaisant to, kad dalis ginčo ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir įvertintos informacijos buvo gauta iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo, tai negali sudaryti pagrindo nelaikyti įrodymais kitomis priemonėmis (t. y. vykdant apklausas ir kt.) gautų tų pačių ar panašių duomenų.

42. Teismas taip pat pažymi, kad iš 2021 m. spalio 14 d. įsakymo, vertinant jį kartu su Išvada, matyti, kad pareiškėjas yra nubaustas ne dėl vieno, bet keleto pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti dėl jų visų, t. y. ar jie įrodyti, atsižvelgiant tik į tuos įrodymus, kurie nėra susiję su asmens duomenimis, patenkančiais į Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad tarnybinio pažeidimo sudėtis gali būti konstatuojama ne tik tuomet, kai yra tiesioginių įrodymų, bet gali pakakti ir netiesioginių įrodymų visumos.

43. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80 syt., 86 str.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu teismo sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

44. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan