2019-02-27 Nr. AB-5478-3-62-3-00199-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-426-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00199-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-253; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Marijampolės skyrius) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (10.1) S-22039 „Dėl Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“; 3) panaikinti VSDFV Marijampolės skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)S-19944; 4) panaikinti VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2526; 5) įpareigoti VSDFV Marijampolės skyrių perskaičiuoti pareiškėjo R. R. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, įtraukiant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjas dirbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rema“ direktoriaus pareigose.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 25 d. VSDFV Marijampolės skyrius sprendimu Nr. PE SP8-1983 į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., kuriuo pareiškėjas dirbo UAB „Rema“ generalinio direktoriaus pareigose. 2015 m. spalio 2 d. raštu VSDFV Marijampolės skyrius pateikė informaciją, kad UAB „Rema“ draudėju įregistruota 1991 m. gegužės 16 d., išregistruota 2002 m. gruodžio 11 d., taip pat kad laikotarpiu nuo 1991 m. gegužės 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. UAB „Rema“ valstybinio socialinio draudimo įmokas priskaičiavusi ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžetą sumokėjusi bei pateikusi valstybinio socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas (forma Nr. 4) už 1991–1993 metų atitinkamus laikotarpius, šios apyskaitos buvo patvirtintos įmonės vadovo ir finansininko parašais; UAB „Rema“ nuo 1993 m. gegužės 16 d. iki 1994 m. sausio 1 d. Fondo biudžetui skolinga nebuvo. Rašte buvo pripažinta, kad nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. (valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų pakeitimo dienos) visi UAB „Rema“ pateikti pranešimai apie apdraustuosius yra patvirtinti vadovo R. R. parašais. Vien šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1991 m. spalio 12 d. dirbo UAB „Rema“ generalinio direktoriaus pareigose. Remdamasis minėta informacija, pareiškėjas pateikė prašymą perskaičiuoti atsakovo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. PE SP8-1983 paskaičiuotą stažą, įskaitant į jį laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. Skundžiamu 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (10.1) S-22039 „Dėl Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ VSDFV Marijampolės skyrius prašymo netenkino, nurodydamas, kad R. R. pateiktoje darbo knygelėje nenurodytas priėmimo į darbą bendrovės protokolo numeris, finansinė apyskaita nėra dokumentas, kuriuo įrodinėjamas stažui prilyginamas laikotarpis, o archyve nėra kitų dokumentų, įrodančių R. R. darbo stažą UAB „Rema“. Pareiškėjas apskundė minėtą sprendimą VSDFV, kuri 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-253 skundą tenkinti atsisakė, iš esmės nurodydama tuos pačius argumentus.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir VSDFV tik pažodžiui ir formaliai vertino įrašą pareiškėjo darbo knygelėje, kaip neatitinkantį šiam dokumentui keliamų reikalavimų, neatsižvelgdamas į kitų reikšmingų aplinkybių (pateiktų pakankamų dokumentų) visetą. Nuostatų 23 punkte nurodytas dokumentų sąrašas, kuriais įrodomas stažui prilyginamas laikotarpis, nėra baigtinis, aiškinant šią teisės normą lingvistiškai, į darbo stažą gali būti įskaitomi ir tie darbo laikotarpiai, kurie įrašyti darbo knygelėje bei yra kitų rašytinių dokumentų, neabejotinai patvirtinančių tokį darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Aplinkybę, jog R. R. ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Rema“ patvirtina ir tai, kad keičiant valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus, į Apdraustųjų registro duomenų bazę buvo įrašyta informacija apie R. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią, neteikiant pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą. Ši aplinkybė skundžiamu VSDFV sprendimu buvo nevertinta bei atmesta apskritai be jokio motyvo, taigi nepagrįstai. Nelogiškas sprendimo motyvas, jog skyriaus pateikti duomenys patvirtina R. R. darbo UAB „Rema“ minėtų dokumentų išdavimo (pasirašymo) dieną faktą, tačiau jo darbo laikotarpio neįrodo.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti naujai gauti originalūs, autentiški pareiškėjo, kaip generalinio direktoriaus, pasirašyti įvairūs dokumentai, neginčijamai pagrindžiantys bei sudarantys papildomą pagrindą perskaičiuoti stažą, įtraukiant į jį laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., todėl, teismui posėdžio metu pasiūlius ginčą spręsti administracine tvarka, tikintis palankaus sprendimo, VSDFV Marijampolės skyriui buvo pateiktas naujas prašymas kartu su naujais dokumentais, patvirtinančiais įrašo tikrumą bei įrodančiais darbo stažą ginčijamu laikotarpiu. Skundžiamu VSDFV Marijampolės skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)S-19944 buvo nurodyta, kad fizinio asmens perduoti ir skyriui naujai pateikti įvairūs papildomi dokumentai nėra gauti iš valstybės archyvo sistemos įstaigų, neatitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimų ir nevertinti apskaičiuojant stažą. Nesutikus su tokiu vertinimu bei apskundus ir šį sprendimą VSDFV, 2017 m. balandžio 21 d. skundžiamu sprendimu Nr. (6.5)1-2526 buvo nustatyta, kad VSDFV Marijampolės skyrius naujai pateiktus dokumentus pagrįstai vertino kaip nepriskirtinus tiems Nuostatų 23 punkte išvardintiems dokumentams, kuriais gali būti įrodinėjamas stažui prilyginamas laikotarpis, todėl jais negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant stažą. Atsakovui ir VSDFV nekilo abejonių dėl papildomai pateiktų originalių dokumentų bei juose esančių pareiškėjo parašų autentiškumo, taigi šie dokumentai turėjo būti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys tiek darbo knygelėje esančio įrašo tikrumą bei teisingumą, tiek ir pareiškėjo darbą UAB „Rema“ direktoriaus pareigose nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

5. Atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad VSDFV Marijampolės skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, veikė laikantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų – Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai), todėl yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pirmą kartą kreipėsi 2014 m. birželio 9 d., kartu pateikdamas darbo knygelę.

VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. PE SP8-1392 R. R. nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo paskirta 1 135,05 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, nurodant, kad į stažą neįskaitomas laikotarpis nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., nes darbo knygelėje nėra nurodytas pareiškėjo priėmimo į darbą dokumento numeris, taip pat gavus informaciją iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, jog UAB „Rema“ visi dokumentai už ginčo laikotarpį archyvui saugoti neperduoti. 2014 m. lapkričio 25 d. skyriaus sprendime Nr. PE SP8-198, kuriuo pareiškėjui buvo skirta pensija, į stažą neįskaityto laikotarpio nuo 1991 m. spalio 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. neįskaitymo motyvai buvo nurodyti tie patys. 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją. 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. PE SP1-4603 pareiškėjui buvo skirta 340,81 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 31 d. iki gyvos galvos, taip pat neįskaitant į pareiškėjo stažą aukščiau nurodyto laikotarpio. 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti stažą, įskaitant laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

VSDFV Marijampolės skyrius 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (10.1) S-22039 išsamiai paaiškino atsisakymo įskaityti ginčijamą laikotarpį į jo stažą priežastis. VSDFV 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (56.5)I-253 sutiko su skyriaus motyvais ir pareiškėjo skundo netenkino. Asmens pensijos skyrimui pateikti dokumentai savo turiniu ir forma turi atitikti Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytus reikalavimus, o pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka tokių reikalavimų ir neturi teisinės galios. Pareiškėjo darbo knygelės įrašas Nr. 18 padarytas pažeidžiant tuo metu galiojusią Darbo knygelių vedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukciją, nes įraše apie priėmimą į darbą nenurodytas bendrovės valdybos protokolo išrašas, o archyve nėra išlikę dokumentai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti darbo knygelėje padaryto įrašo tikrumą ir pagrįstumą.

VSDFV Marijampolės skyriuje saugomos valstybinio socialinio draudimo finansinės apyskaitos (1991 m. IV ketv., 1992 m. I ketv., 1992 m. II ketv.) bei 3 pranešimai apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Rema“ 1991 m. spalio 12 d., o apyskaitų duomenys apie socialinio draudimo įmokas nepagrindžia įmokų mokėjimo už pareiškėją fakto. Nors minėti pranešimai pasirašyti pareiškėjo, tai patvirtina pareiškėjo darbo UAB „Rema“ šių dokumentų pasirašymo dieną faktą, tačiau neįrodo jo darbo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., taip pat, kad jis turėjo draudžiamųjų pajamų.

Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo registro duomenimis pareiškėjui darbo laikotarpis UAB „Rema“ nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. liepos 10 d. yra įskaitytas į jo valstybinio socialinio draudimo stažą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina pareiškėjo darbo etapo ginčijamu laikotarpiu. 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi su prašymu perskaičiuoti stažą, pateikdamas UAB „Rema“ galbūt jo pasirašytus įvairius dokumentus, bet naujai pateikti dokumentai nėra išduoti nei likviduotos įmonės funkcijų perėmėjų, nei archyvo sistemos įstaigų, neatitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimų.

Skyrius neturi teisės vertinti fizinio asmens pateiktų dokumentų ir jais vadovautis, kol jie neperduoti saugoti į archyvo įstaigą. Būtent šių argumentų pagrindu buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (10.1)S-19944, nusprendus neįskaičiuoti ginčijamo laikotarpio į darbo stažą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą palaikė atsakovo VSDFV Marijampolės skyriaus atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino, t. y. panaikino VSDFV 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-253, VSDFV Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (10.1) S-22039 „Dėl Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“, VSDFV Marijampolės skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)S-19944 ir VSDFV 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2526; įpareigojo VSDFV Marijampolės skyrių perskaičiuoti pareiškėjo R. R. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, įtraukiant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjas dirbo UAB „Rema“ direktoriaus pareigose.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pirmą kartą kreipėsi 2014 m. birželio 9 d. VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. PE SP8-1392 R. R. nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo paskirta 1 135,05 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, nurodant, kad į stažą neįskaitomas laikotarpis nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., nes darbo knygelėje nėra nurodytas pareiškėjo priėmimo į darbą dokumento numeris, taip pat gavus informaciją iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, jog UAB „Rema“ visi dokumentai už ginčo laikotarpį archyvui saugoti neperduoti. 2014 m. lapkričio 25 d. skyriaus sprendimu Nr. PE SP8-198, pareiškėjui buvo skirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, tačiau į stažą laikotarpis nuo 1991 m. spalio 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. taip pat neįskaitytas, neįskaitymo motyvai – tie patys. 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją. 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. PE SP1-4603 pareiškėjui buvo skirta 340,81 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 31 d. iki gyvos galvos, taip pat neįskaitant į pareiškėjo stažą aukščiau nurodyto laikotarpio. 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti stažą, įskaitant laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

VSDFV Marijampolės skyrius 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (10.1) S-22039 atsisakė įskaityti ginčijamą laikotarpį į jo stažą. VSDFV 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (56.5)I-253 sutiko su skyriaus motyvais ir pareiškėjo skundo netenkino. 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VDSDFV Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti stažą, pateikdamas įvairius pareiškėjo pasirašytus UAB „Rema“ dokumentus. Atsakovas, nustatęs, kad šie pateikti papildomi dokumentai nėra išduoti nei likviduotos įmonės funkcijų perėmėjų, nei archyvo sistemos įstaigų, konstatavo, jog jie neatitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimų, todėl 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)S-19944 nusprendė neįskaičiuoti ginčijamo laikotarpio į darbo stažą.

Pareiškėjui pateikus skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VSDFV skundžiamu 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2526 sutiko su VSDFV Marijampolės skyriaus motyvais ir paliko jį galioti.

10. Teismas aptarė Pensijų įstatymo ir Nuostatų normas, reglamentuojančias valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimą ir nurodė, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, Lietuvos vyriausias administracinis teismas, atsižvelgdamas į Pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir 54 straipsniu įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, jog asmenys, pretenduojantys į valstybinio socialinio draudimo pensiją už laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d., privalo Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytais dokumentais įrodyti darbo pagal sutartį ar kitais pagrindais faktą, o po 1991 m. birželio 1 d. – dar ir apdraudimą valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą į Fondo biudžetą (2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1851/2012).

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas darbo stažą UAB „Rema“ generalinio direktoriaus pareigose nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. įrodinėja darbo knygelėje esančiu įrašu, taip pat įrašu valstybinio socialinio draudimo pažymėjime, išduotu vietoje darbo knygelės, VSDFV Marijampolės skyriuje saugomomis bei atsakovo rastomis valstybinio socialinio draudimo finansinėmis apyskaitomis (1991 m. IV ketv., 1992 m. I ketv., 1992 m. II ketv.), 3 pranešimais apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, taip pat kitais įvairiais jo pateiktais asmeniškai pasirašytais dokumentais – kasos pajamų orderiu, remonto darbų, darbų atlikimo sutartimis ir darbų priėmimo aktais, UAB „Rema“ pranešimais „Dėl indeksacinio koeficiento pakeitimo“ dirbančiųjų apmokėjimo algalapiais, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiais.

12. Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo darbo knygelės KT-I Nr. 0046226 matyti, jog įraše Nr. 18 nurodyta, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 12 d. buvo priimtas UAB „Rema“ generalinio direktoriaus pareigoms. Įrašas padarytas 1991 m. spalio 11 d. bendrovės valdybos protokolo pagrindu, patvirtintas UAB „Rema“ bendrovės antspaudu ir generalinio direktoriaus parašu. Tame pačiame darbo knygelės lape taip pat nurodyta, kad darbo knygelės pildymas nutrauktas, 1993 m. rugsėjo 1 d. išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 0435003.

Įrašo darbo knygelėje apie pareiškėjo darbą nuo 1991 m. spalio 12 d. padarymo metu darbo knygelių tvarkymą reguliavo buvusios TSRS Ministrų Tarybos ir Visasąjunginės profesinių sąjungų centrinės tarybos 1973 m. rugsėjo 6 d. nutarimas „Dėl darbininkų ir tarnautojų darbo knygelių“ ir TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162 patvirtinta Darbo knygelių pildymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcija su vėlesniais pakeitimais, patvirtintais TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1985 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 252, kuri galiojo iki 1993 m. sausio 1 d., t. y. iki datos, nurodytos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. I-2050 „Dėl darbo sutarties įstatymo įsigaliojimo“ 6 punkte.

Nuo 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojo darbo knygelių keitimo tvarka, nustatyta Socialinės apsaugos ministerijos 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96, pagal kurią nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. darbo knygelės buvo keičiamos į valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus, nutraukiant tolesnį darbo knygelių pildymą. Nuo 1986 m. sausio 1 d. įsigaliojusio TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1985 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 252 1 punktu buvo padaryti pakeitimai ir papildymai Darbo knygelių pildymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijoje.

Šios instrukcijos 2.19 punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad ketvirtojoje skiltyje turi būti nurodomas darbo knygelėje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris. Pareiškėjo darbo knygelės 18 įraše nurodyta bendrovės valdybos protokolo išleidimo data, tačiau nenurodytas jo numeris, todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad įrašas padarytas nesilaikant Instrukcijos reikalavimų. Teismas, šiuo aspektu vertindamas įrašo tikrumą, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo galima situacija, jog pačiame neišlikusiame 1991 m. spalio 11 d. bendrovės valdybos protokole galėjo nebūti numerio, todėl dėl šios priežasties atsakingiems asmenims darant įrašą darbo knygelėje, nebuvo galimybių tokio numerio nurodyti darbo knygelės atitinkamame įraše. Tačiau toks įrašas savaime dėl turinio trūkumų, nesant kitų rašytinių įrodymų, nepatvirtintų fakto apie pareiškėjo darbo teisinius santykius.

13. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 23.1 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Aiškindamas šią akto nuostatą lingvistiškai, teismas sprendė, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, ir akcentavo, jog toje pačioje nuostatoje detalizuojama kokie laikotarpiai, kurie nurodyti darbo knygelėje, yra įskaitomi į darbo stažą, t. y. į darbo stažą įskaitomi tie darbo laikotarpiai, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai). Teismas sprendė, kad pagal minėtą nuostatą, į darbo stažą gali būti įtraukti tie darbo laikotarpiai, kurie yra įrašyti darbo knygelėje ir apie šiuos laikotarpius yra faktinių duomenų – kitų rašytinių dokumentų, patvirtinančių darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Be kita ko, įrašo darbo knygelėje teisingumas pagal Nuostatų 23.1 punktą privalo būti patvirtintas rašytiniais dokumentais, o ne liudytojų parodymais, todėl teismas nevertino liudytojų J. Š. ir R. G. parodymų.

14. Teismas nurodė, kad Nuostatų 23.1 punkto teisės normą aiškinant sistemiškai, t. y. ją sugretinant su Nuostatų 24 punktu, akivaizdu, kad vien tik esant abejotinam įrašui darbo knygelėje apie išdirbtą laikotarpį, toks įrašas dar nepatvirtina faktiškai egzistavusių darbo teisinių santykių. Šiuo atveju įrašo tikrumą ir tuo pačiu darbo teisinius santykius gali patvirtinti tik kiti įmonės dokumentai ar jų dalys. Ginčo atveju, kad pareiškėjo ginčijamas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik darbo knygelėje padarytu įrašu, dėl kurio kyla abejonės, tačiau ir kitais egzistuojančiais dokumentais, kurie pašalintų kilusias abejones dėl įrašo tikrumo ir patvirtintų jo teisingumą – faktą, kad darbo knygelėje nurodytu laikotarpiu (nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.

15. Teismas nurodė, kad atsakovui nustačius įrašo darbo knygelėje turinio trūkumus ir atitinkamai kilus abejonėms dėl pareiškėjo pateiktos darbo knygelės įrašo teisingumo, Pensijų skyrius, vadovaujantis Nuostatų 63 punktu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti šiuos įrašus pagrįsti įvairiais kitais dokumentais, o juos pateikus – kartu su jau turimais – ypatingai kruopščiai išanalizuoti, atsakingai ir tinkamai įvertinti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo užklausta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, kuri nurodė, jog archyve nėra duomenų apie pareiškėjo darbo stažą ginčijamu laikotarpiu. Būtent šios aplinkybės pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai. Teismas vertino, kad visų kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, savaime nepatvirtina stažui prilyginamo laikotarpio trukmės, tačiau neabejotinai patvirtina įrašo darbo knygelėje tikrumą (tokio fakto egzistavimą), o pagal Nuostatų 23.1 punktą darbo knygelė yra tas dokumentas, kuris įrodo darbo stažą.

16. Teismas nustatė, kad pats atsakovas turėjo skyriuje saugomus dokumentus – 1991 m. IV ketv., 1992 I ketv. ir 1992 m. II ketv. valstybinio socialinio draudimo finansines apyskaitas (forma F4) bei 3 pranešimus apie apdraustųjų socialiniu draudimu priėmimą į darbą. Tačiau atsakovas, be kita ko, 2015 m. spalio 2 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodydamas, kad UAB „Rema“ laikotarpiu 1993 m. gegužės 16 d. iki 1993 m. sausio 1 d. Fondo biudžetui skolinga nebuvo, tiek darbo knygelėje esantį įrašą Nr. 18, tiek minėtus turimus rašytinius įrodymus vertino kaip nepakankamus pareiškėjo darbui UAB „Rema“ nuo 1991 m. spalio 12 d. pagrįsti. Atsakovas nurodė, jog šie dokumentai patvirtina pareiškėjo darbo UAB „Rema“ šių dokumentų pasirašymo dieną faktą, tačiau neįrodo jo darbo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. Teismas vertino, kad tokia atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens išvada nėra logiška ir teisinga, nes atsakovo nustatytas dokumentų pasirašymo faktas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas, ginčo laikotarpiu pasirašydamas kaip generalinis direktorius, ėjo būtent tokias pareigas. Ši įrodymais pagrįsta aplinkybė yra viena iš tų, kuri tuo pačiu įrodo įrašo darbo knygelėje teisingumą. Teismas pažymėjo, kad nustojus galioti darbo knygelei, pareiškėjui išduotame socialinio draudimo pažymėjime yra inspektorės R. R. padarytas įrašas, nurodant buvusio darbo knygelės numerį – KT Nr. 0046226 ir įrašas Nr. 1 „525253 UAB „Rema“ – generalinis direktorius“, kuris taip pat patvirtina, kad nuo 1991 m. spalio 1 d. pareiškėjas – UAB „Rema“ generalinis direktorius.

17. Teismas akcentavo ir tai, kad keičiant darbo knygeles į socialinio draudimo pažymėjimus, informacija apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pradžią į Apdraustųjų registro duomenų bazę buvo įrašyta neteikiant pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, taip pripažįstant jo darbą UAB „Rema“ nuo 1991 m. spalio 12 d. Atsakovas ir VSDFV ginčijamuose sprendimuose šios paminėtos reikšmingos aplinkybės visiškai nevertino ir atmetė be jokių motyvų. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų pagrindo manyti, jog pareiškėjas nuo 1991 m. spalio 12 d. iki įskaityto į darbo stažą laikotarpio pradžios (1993 m. rugsėjo 1 d.) dirbo įmonėje su pertraukomis, t. y. buvo atleistas ir vėl priimtas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjo darbo laikotarpis UAB „Rema“ nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 2000 m. liepos 10 d. yra įskaitytas į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas be darbo knygelės savo iniciatyva surinko bei pateikė atsakovui ir teismui įvairių kitų dokumentų, jo nuomone, pagrindžiančių įrašo Nr. 18 darbo knygelėje tikrumą bei teisingumą: kasos pajamų orderį, remonto darbų sutartis, darbų atlikimo sutartis, darbų priėmimo aktus, UAB „Rema“ pranešimus „Dėl indeksacinio koeficiento pakeitimo“, dirbančiųjų apmokėjimo algalapius, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius. Šie išlikę dokumentai nėra fragmentiški, visi jie pasirašyti pareiškėjo, kaip generalinio direktoriaus, patvirtinti įmonės anspaudais, jų pildymo ir pasirašymo data – būtent ginčui aktualiu laikotarpiu. Nors minėti dokumentai yra gauti ne iš archyvo sistemos įstaigų, savivaldybės archyvo ar įmonės funkcijų perėmėjo, bet iš UAB „Rema“ dirbusio fizinio asmens, teismui nekilo abejonių dėl jų originalumo bei autentiškumo (pastarosios aplinkybės iš esmės neginčija ir atsakovas). Ta aplinkybė, kad pas buvusį įmonės darbuotoją po įmonės likvidavimo liko dalis originalių įmonės dokumentų, kuriuos jis turėjo perduoti, bet neperdavė į archyvą, negali paneigti šių dokumentų, patvirtinančių įrašo Nr. 18 pareiškėjo darbo knygelėje tikrumą, atitinkamo vertinimo.

19. Teismas nurodė, kad nors darbo knygelės įrašas yra su formaliais trūkumais – jame nėra nurodytas tik bendrovės valdybos protokolo numeris, tačiau visų kitų byloje esančių pakankamų rašytinių įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių šio įrašo tikrumą bei teisingumą, visumos pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 12 d iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., priešingai nei nurodoma skundžiamuose sprendimuose, dirbo UAB „Rema“ generaliniu direktoriumi, buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas į VSDF biudžetą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai nepagrįsti ir naikintini.

20. Teismas sprendė, kad nustačius, jog atsakovas ginčijamais sprendimais nepagrįstai neįskaitė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1991 m. spalio 12 d. – 1993 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio, kuriuo jis dirbo UAB „Rema“ direktoriaus pareigose, atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įskaitant į pareiškėjo darbo stažą nurodytą laikotarpį. Byloje nėra nuginčyti sprendimai, kuriais atsakovas, skirdamas pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, tais pačiais motyvais nusprendė neįskaičiuoti į stažą 1991 m. spalio 12 d. – 1993 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio, tačiau teismas, nusprendęs, kad minėtas ginčijamas laikotarpis neįskaičiuotas į stažą nepagrįstai, atsakovą taip pat įpareigojo priimti naują sprendimą ir atitinkamai dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo perskaičiavimo.

III. 21. Atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog į asmens valstybino socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, kuriais už asmenį buvo mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kadangi nebuvo išlikę jokių duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, todėl tik pagal darbo knygelėje esantį įrašą, kuris padarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo valstybino socialinio pensijų draudimo stažą negalėjo būti įskaitytas laikotarpis nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad įrašas darbo knygelėje padarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nors UAB „Rema“ dokumentai neišlikę, tačiau visų kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, nors patys savaime nepatvirtina stažui prilyginamo laikotarpio trukmės, tačiau neabejotinai patvirtina įrašo darbo knygelėje tikrumą. Atsakovas pažymi, kad UAB „Rema“ pateiktose Valstybinio socialinio draudimo finansinėse apyskaitose nėra įrašyta įstaigos vadovo vardas, pavardė bei nėra parašo, o pateiktoje apyskaitoje už 1992 m. I ketv. yra vadovo parašas, bet nėra nurodyta vardas bei pavardė, be to, šiuose dokumentuose nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „Rema“ nuo 1991 m spalio 12 d., o juose nurodyti duomenys apie socialinio draudimo įmokas nepagrindžia fakto, kad tos įmokos buvo mokėtos konkrečiai už pareiškėją.

23. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu, pasirašydamas 3 pranešimuose apie apdraustųjų socialiniu draudimu priėmimą į darbą kaip generalinis direktorius, ėjo būtent tokias pareigas ir tai įrodo įrašo darbo knygelėje teisingumą. Minėti pranešimai apie apdraustųjų priėmimą į darbą buvo pasirašyti 1993 m. balandžio 28 d., 1993 m. birželio 28 d. bei 1993 m. liepos 1 d., juose yra tik informacija apie asmenų priėmimą į darbą, tačiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjo draudimą valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugsėjo 1 d. Todėl tiek Valstybinio socialinio draudimo finansinės apyskaitos, tiek pranešimai apdraustųjų socialiniu draudimu priėmimą į darbą nėra dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjo apdraudimą valstybiniu socialiniu draudimu.

24. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendime nurodė, kad nustojus galioti darbo knygelei, pareiškėjui išduotame Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime (toliau – ir VSD pažymėjimas) yra padarytas įrašas, nurodant buvusios darbo knygelės numerį – KT Nr. 0046226 ir įrašas Nr. „525253 UAB „Rema“ – generalinis direktorius“, kuris teismo nuomone taip pat patvirtino, jog nuo 1991 m. spalio 12 d. pareiškėjas – UAB „Rema“ generalinis direktorius. Tačiau minimas pareiškėjo VSD pažymėjimas yra nauja aplinkybė, kurios pats pareiškėjas nenurodė nei viename iš savo patikslintų skundų, todėl nei VSDFV Marijampolės skyrius, nei VSDFV neturėjo galimybės išsakyti savo pozicijos dėl įrašo pareiškėjo VSD pažymėjime. Šiuo aspektu atsakovas taip pat pažymi, kad darbo knygelės į VSD pažymėjimus buvo keičiamos nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Darbo knygelių keitimo į Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 1992 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 96, kurios 6.2 punktas nustatė, kad teritorinio skyriaus darbuotojas keičiant darbo knygeles į VSD pažymėjimą, VSD pažymėjimo skirsnyje „Duomenys apie darbą ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą“ įrašo (uždeda spaudą): „išduotas vietoj darbo knygelės serija ... Nr...“. Po šių įrašų perrašo paskutinį įrašą iš darbo knygelės apie darbą. Kadangi VSD pažymėjime įrašas apie darbą UAB „Rema“ padarytas perrašant paskutinį pareiškėjo darbo knygelės įrašą, o Nuostatų 23 punktas nenumato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai būtų įrodomi VSD pažymėjimais, tai VSD pažymėjimas nelaikytinas stažą įrodančiu dokumentu.

25. Atsakovas pažymi, kad faktas, jog informacija apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pradžią į Apdraustųjų registro duomenų bazę įrašyta nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., neteikiant pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, savaime nepatvirtina pareiškėjo stažo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., kadangi nėra jokių duomenų apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

26. Atsakovas nurodo, kad nesant išlikusių UAB „Rema“ dokumentų (neperduoti į archyvus), taikytinas Nuostatų 24 punktas ir pareiškėjui VSDFV Marijampolės skyriaus skundžiamu 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (10.1) S-22039 buvo siūlyta kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nustatyti darbo laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. bei to laikotarpio draudžiamąsias pajamas teismine tvarka. Pareiškėjas turėjo kreiptis bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendime nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir sprendime nepasisakė dėl šio atsakovo argumento.

27. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendime nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-602-1912/2013. Minėtoje nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo prašymo įskaityti į jo valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą mokymosi laikotarpį nuo 1971 m. rugsėjo 1 d. iki 1975 m. birželio 25 d., buvo taikomos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Šioje byloje keliamas klausimas ne dėl mokymosi, o dėl darbo laikotarpio įskaičiavimo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kurį reglamentuoja Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas, todėl bylų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi, ir nurodyta teismų praktika nesiremtina.

28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus, kaip pareiškėjo stažą įrodančius dokumentus. UAB „Rema“ buvo likviduota ir išregistruota 2002 m. gruodžio 11 d., o dokumentai laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 11 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. archyvams saugoti neperduoti. Kadangi UAB „Rema“ yra likviduota įmonė, o jos teisų perėmėjų nėra, tai stažas galėtų būti įrodomas archyvų sistemos įstaigų išduotais dokumentais (Nuostatų 23.4 p.). Tinkamu subjektu, galinčiu išduoti dokumentus, Nuostatų 23.3 punkto prasme laikytinos archyvų sistemos įstaigos. Todėl VSDFV Marijampolės skyrius, priimdamas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) S-19944, pagrįstai įvertino fizinio asmens pateiktus dokumentus, kaip neatitinkančius Nuostatų 23 punkte nustatytų reikalavimų ir neįskaitė ginčijamo laikotarpio į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

29. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių papildomai pateiktų dokumentų turinio ir nepasisakė ar šiuose dokumentuose yra duomenų apie pareiškėjo apdraudimą valstybiniu socialiniu draudimu. Kasos išlaidų orderiuose nėra jokių duomenų apie socialinio draudimo įmokas, mokėtas konkrečiai už pareiškėją nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. Todėl minėti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip to reikalauja Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir šie dokumentai negali būti pripažinti įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo valstybino socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą laikotarpį. Pareiga rūpintis įmonės dokumentų tinkamu saugojimu tenka įmonės vadovui, todėl pareiškėjas privalėjo užtikrinti UAB „Rema“ dokumentų tinkamą saugojimą ir jų perdavimą valstybinės archyvų sistemos įstaigoms ar savivaldybių archyvams, tačiau to nepadarė.

30. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Nuostatų 63 punktą, numatantį, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Minėta norma nustato VSDFV skyriams tik teisę reikalauti dokumentų iš asmenų, tačiau patys subjektai, galintys išduoti dokumentus, kuriais remiantis įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti stažui prilyginami laikotarpiai, yra nustatyti Nuostatų 23 punkte.

31. Atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su įpareigojimu atsakovą atlikti veiksmus pažymi, kad laikotarpis nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. jau yra įskaičiuotas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, todėl nepagrįstas įpareigojimas dar kartą įskaičiuoti šį laikotarpį į stažą. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad nors nėra nuginčyti sprendimai, kuriais atsakovas, skirdamas pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, nusprendė neįskaičiuoto į stažą laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nurodė, kad atsakovas taip pat įpareigotinas priimti naują sprendimą ir atitinkamai dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos perskaičiavimo.

Pagal tokį teismo įpareigojimą VSDFV Marijampolės skyrius privalėtų perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nuo 2014 m. birželio 6 d., t. y., kai pareiškėjui buvo pirmą kartą paskirta netekto darbingumo pensija. Per laikotarpį nuo pirmojo sprendimo, kuriuo buvo paskirta pareiškėjui neteko darbingumo pensija (VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. PE-SP8-1392) iki skundžiamo šioje byloje sprendimo (VSDFV Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (10.1) S-22039) buvo priimta keletas sprendimų (VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. PE_SP8-1983, 2015 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. PE_SP10-1683, 2015 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. PE_SP1-4603), neįtraukiant į pensijos paskaičiavimą ginčijamo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

Tačiau pareiškėjas minėtų sprendimų neskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei neprašė perskaičiuoti pareiškėjui iš pradžių paskirtą netekto darbingumo pensiją, o vėliau – senatvės pensiją, įskaitant į stažą ginčo laikotarpį. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-2517-406/2016) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. PE_SP8-1983, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, taigi buvo pripažinta, kad minėtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2014 m. birželio 6 d., negali būti ginčo objektu byloje, nes nebuvo laikytasi privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas perskaičiuoti pareiškėjo netekto darbingumo pensiją, jei tas pats teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimą, kuriuo ir buvo pareiškėjui paskirta netekto darbingumo pensija. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, sutrukdžiusias laiku kreiptis dėl minėtų VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimų peržiūrėjimo. Kadangi minėti sprendimai nebuvo teismine tvarka nuginčyti ir panaikinti, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas VSDFV Marijampolės skyriui priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo netekto darbingumo pensijos skyrimo, įtraukiant į stažą laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas.

32. Pareiškėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Nuostatų 23 punktas numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodinėjami Pensijų įstatymo 54 straipsnyje numatyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Nagrinėjant ginčą buvo pateikti ir kiti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys pareiškėjo darbo knygelėje esančio įrašo Nr. 18, dėl kurio trūkumų, atsakovas būtent ir netenkino pareiškėjo prašymų ir neįskaitė į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ginčo laikotarpio.

Teismui nekilo abejonių dėl minėtų dokumentų originalumo bei autentiškumo, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir atsakovas, dėl jų patikimumo pasisakė tik apeliaciniame skunde. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginami privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiai. Argumentas dėl pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo vien tik dėl tos aplinkybės, jog jie nebuvo perduoti saugoti į archyvą nepagrįstas ir atmestinas, o esant patikimiems ir objektyviems duomenims apie pareiškėjo darbo laikotarpį nuo 1991 m. spalio 11 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų perteklinis ir neatitinkantis nei protingumo, nei ekonomiškumo principų, nes faktai yra akivaizdūs. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į tai, kad nustojus galioti darbo knygelei, pareiškėjui išduotame socialinio draudimo pažymėjime yra inspektorės R.

R. padarytas įrašas, akivaizdu, kad nuo 1991 m. spalio 1 d., pareiškėjas – UAB „Rema“ generalinis direktorius. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad keičiant darbo knygeles į socialinio draudimo pažymėjimus, informacija apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pradžią į Apdraustųjų registro duomenų bazę buvo įrašyta neteikiant pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimą į darbą, taip pripažįstant jo darbą UAB „Rema“ nuo 1991 m. spalio 12 d., o tuo pačiu ir privalomų valstybinio draudimo įmokų sumokėjimą už ginčo laikotarpį, nes duomenų paneigiančių šias aplinkybes atsakovas nepateikė, juo labiau 2015 m. spalio 2 d. rašte dėl informacijos pateikimo atsakovas nurodė, kad vadovaujantis VSDFV Marijampolės skyriaus archyve sukaupta informacija, nustatyta, kad UAB „Rema“ laikotarpiu nuo 1991 m. gegužės 16 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. valstybinio socialinio draudimo įmokas priskaičiavusi ir į Fondo biudžetą sumokėjusi, bei pateikusi Valstybinio socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas (forma F4) už atitinkamus laikotarpius, kurios buvo patvirtintos įmonės vadovo ir finansininko parašais.

UAB „Rema“ nuo 1993 m. gegužės 16 d. iki 1994 m. sausio 1 d. Fondo biudžetui skolinga nebuvo, ši aplinkybė taip pat patvirtina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka.

35. VSDFV nurodo, kad palaiko VSDFV Marijampolės skyriaus apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai vertinant byloje esančias faktines aplinkybes ir įrodymus, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje kilo ginčas dėl administracinių sprendimų, kuriais laikotarpis nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. neįskaitytas į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją. 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. PE SP1-4603 pareiškėjui buvo skirta 340,81 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 31 d. iki gyvos galvos, neįskaitant į pareiškėjo stažą laikotarpio nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., nes darbo knygelėje nėra nurodytas pareiškėjo priėmimo į darbą dokumento numeris, taip pat gavus informaciją iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, jog UAB „Rema“ visi dokumentai už ginčo laikotarpį archyvui saugoti neperduoti. 2015 m. spalio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti stažą, įskaitant laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV Marijampolės skyrius 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (10.1) S-22039 atsisakė įskaityti ginčijamą laikotarpį į jo stažą. VSDFV 2016 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (56.5)I-253 sutiko su skyriaus motyvais ir pareiškėjo skundo netenkino. 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VDSDFV Marijampolės skyrių su prašymu perskaičiuoti stažą, pateikdamas įvairius pareiškėjo pasirašytus UAB „Rema“ dokumentus. Atsakovas, nustatęs, kad šie pateikti papildomi dokumentai nėra išduoti nei likviduotos įmonės funkcijų perėmėjų, nei archyvo sistemos įstaigų, konstatavo, jog jie neatitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimų, todėl 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (10.1)S-19944 nusprendė neįskaičiuoti ginčijamo laikotarpio į darbo stažą. Pareiškėjui pateikus skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, VSDFV skundžiamu 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2526 sutiko su VSDFV Marijampolės skyriaus motyvais ir paliko jį galioti.

40. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog į asmens valstybino socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas. Sprendime tinkamai atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, atsižvelgdamas į Pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi ir 54 straipsniu įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, jog asmenys, pretenduojantys į valstybinio socialinio draudimo pensiją už laikotarpį iki 1991 m. birželio 1 d., privalo Nuostatų 23 ir 24 punktuose nurodytais dokumentais įrodyti darbo pagal sutartį ar kitais pagrindais faktą, o po 1991 m. birželio 1 d. – dar ir apdraudimą valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimą į Fondo biudžetą (2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1851/2012).

41. ABTĮ 56 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (1 dalis). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 dalis).

42. Administracinio ginčo nagrinėjimui persikėlus į teismą, procesas vyksta pagal ABTĮ nustatytas proceso taisykles (4 str.), todėl įrodinėjimo procesui taikomos ABTĮ IX skyriaus nuostatos, o ne poįstatyminiais aktais viešojo administravimo subjektams adresuotos normos.

43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis sutikdama teisėjų kolegija faktinių aplinkybių vertinimo nekartoja. Byloje esančių pakankamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių darbo knygelės įrašo tikrumą bei teisingumą, visumos pagrindu padaryta tinkama išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 12 d iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „Rema“ generaliniu direktoriumi, buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos į VSDF biudžetą. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai nepagrįsti ir naikinami, o atsakovas įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitant laikotarpį nuo 1991 m. spalio 12 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.

44. Tačiau iš dalies sutinkant su apeliaciniu skundu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo.

45. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. PE_SP8-1983, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taip pat nepateikta duomenų, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, prašė atsakovo perskaičiuoti jam paskirtą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ir atsakovas vienu ar kitu būdu tokį prašymą sprendė. Taigi esant tokioms faktinėms aplinkybėms pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo nenustatyta.

46. Dėl paminėto tenkinant apeliacinį skundą iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas panaikinant sprendimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo ir šią skundo dalį atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjui ir šią skundo dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė