2021-04-07 Nr. AB-6973-3-61-3-01185-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-155-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01185-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 49SJ-325(14.49.105.) (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), NŽT 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 1SS-385-(7.5) (toliau – ir NŽT Sprendimas), įpareigoti Skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą apie 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri skirta J. M. Buivydiškių apylinkės tarybos (toliau – ir Taryba) 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji, būdama mirusios J. M. teisių perėmėja, kreipėsi į Skyrių, prašydama, jog teisės aktų nustatyta tvarka jai būtų suformuotas ir nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruotas jos naudojamas apie 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu. Skyrius Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja Skyriaus Sprendimą apskundė NŽT. NŽT sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir paliko galioti Skyriaus Sprendimą.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Taryba 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu J. M. skyrė 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) pietrytinėje dalyje (link (duomenys neskelbtini) kaimo), kuri vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui ir pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. J. M., kaip kaimo vietovėje gyvenanti žemės ūkio įmonės darbuotoja, turėjo teisę gauti iki 3 ha žemės, todėl Taryba 1995 m. kovo 16 d. 14-osios sesijos sprendimu J. M. papildomai skyrė 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame greta (duomenys neskelbtini) kaimo. Iš viso J. M. buvo skirta 2,5 ha žemės: 2 ha (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje ir 0,5 ha priešingoje (duomenys neskelbtini) kaimo pusėje esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. J. M. visą laiką naudojosi netoli jos namų (duomenys neskelbtini) kaime (vėliau (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste) jai suteikta asmeninio ūkio žeme, kuria po jos mirties (duomenys neskelbtini) naudojasi pareiškėja.

4. Pareiškėja akcentavo, kad J. M. ne kartą kreipėsi į Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus rengusius matininkus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir buvo įtraukta į Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės, kuriems žemė buvo suteikta Tarybos sesijų sprendimais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais įteisinta ir leista parduoti, sąrašus, tačiau suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės suformavimo ir perdavimo klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Apie tai, kad J. M. asmeninio ūkio žemė nebus projektuojama, nes ji yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) seniūnijos piliečių, kurie nesinaudoja jiems suteikta asmeninio ūkio žeme sąrašą, J. M. buvo informuota 2010 m. J. M. naudotas sklypas buvo patikrintas 2010 m. birželio 1 d. Patikrinimo akte buvo nurodytas 2,5 ha plotas, bet realus naudojamas plotas nebuvo matuojamas. J. M. realiai naudojosi Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje jai skirta 2 ha asmeninio ūkio žeme.

5. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja nurodė, jog J. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,0927 ha žemės, todėl atitinkamai ir pareiškėja turi teisę, kad nuosavybės teisės jos mirusiai mamai J. M. būtų atkuriamos perduodant pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje.

6. Pareiškėja akcentavo, kad ji prašo tik suformuoti J. M. skirtus 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje, kurio (asmeninio ūkio) suteikimo faktą pripažįsta ir atsakovas. Pareiškėja teigė, kad jai nėra suprantama, ką bendro pareiškėjos prašymas turi su V. M. nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir kodėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiam asmeniui paneigia pareiškėjos teises į J. M. skirtą ir jos naudotą asmeninio ūkio žemę, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos.

7. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (toliau – ir Nutarimas), Žemės reformos įstatymo 16 straipsnyje, Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė suteikiama šeimai, todėl žemės sklypą suteikus naudotis santuokoje esantiems asmenims, ši naudojimosi teisė tampa abiejų sutuoktinių turtu, priklausančiu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

9. Atsakovas paaiškino, kad Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu (duomenys neskelbtini) kaime J. M. šeimai asmeniniam ūkiui buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemė. J. M. ir V. M. atitinkamais raštais buvo informuoti, kad jiems buvo suprojektuotas 0,2684 ha žemės sklypas, kuris Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3148 buvo įskaitytas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą. Minėti asmenys taip pat buvo informuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 01-1554 V. M. sugrąžintas 1 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas, o J. M. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 41-16565 natūra sugrąžintas 1,1173 ha žemės plotas, ir tai yra didesnis bendras sugrąžintos žemės plotas, negu buvo suteikta asmeniniam ūkiui.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas buvo įskaitytas grąžinant žemę natūra, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi. Atsižvelgęs į tai, kad pagal tuo metu galiojančius teisės aktus asmeninis ūkis suteikiamas šeimai, atsakovas nurodė, jog pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra baigta.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad J. M. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kaime, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėja prašo suformuoti ir registre įregistruoti 2 ha teritoriją (duomenys neskelbtini) kaime, o aplinkybę, jog buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) kaime esantis sklypas, patvirtina atlikti patikrinimai.

12. Atsakovas nurodė, jog skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos J. R. skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo ir NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl prašymo įpareigoti Skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu.

15. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

15.1. Pareiškėja, kuri yra mirusios J. M. teisių perėmėja, su 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydama suformuoti J. M. Buivydiškių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu skirtą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir perduoti pareiškėjos nuosavybėn;

15.2. Skyrius Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog J. M. asmeninio ūkio žemės įsigijimo procesas jau yra baigtas;

15.3. Pareiškėja, nesutikdama su Skyriaus Sprendimu, su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į NŽT. Pareiškėja prašė panaikinti Skyriaus Sprendimą, suformuoti ir registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą apie 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, kuri J. M. paskirta Buivydiškių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu, atkurti nuosavybės teises į J. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn suformuotą asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje;

15.4. NŽT Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu J. M., gyvenusiai (duomenys neskelbtini) kaime, buvo suteikta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemė, o pareiškėjos teigimu, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 19 d. išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) patvirtina, kad J. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,0927 ha žemės.

17. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamo ginčo esmė, ar galima tokia teisinė situacija, kad pareiškėjos mamai J. M. nuosavybės teisės į 2,0927 ha žemės (pagrindas – Išvada) būtų atkuriamos perduodant pareiškėjos naudojamą Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu J. M. suteiktą asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje.

18. Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Nutarimo 1 punktu (redakcija, galiojanti nuo 1994 m. liepos 21 d.), Žemės reformos įstatymo 16 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 1997 m. liepos 23 d.), Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, teismas nurodė, kad asmeninio ūkio žemė gali būti suteikiama šeimai, taip pat nuosavybės teisių atkūrimas galimas į grąžinamos natūra žemės plotą įskaitant tokio pačio dydžio žemės sklypą, kuris įstatyme nustatyta tvarka buvo skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui, t. y. įstatymų nuostatos garantuoja piliečiui teisę, kad į jam perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį plotą būtų įskaitomas ir nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

19. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, patikrinę J. M. asmeniniam ūkiui suteiktos žemės naudojimą nustatė, kad iš asmeniniam ūkiui skirtų 2 ha žemės ploto, asmeninio ūkio poreikiams yra naudojama apie 0,30 ha žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3148 J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas 0,2684 ha žemės sklypas, kuris buvo įskaitytas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 01-1554 V. M. buvo grąžintas 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 41-16564 J. M. buvo grąžintas 1,1173 ha žemės plotas. Iš viso J. M. ir V. M. šeimai buvo suteikta 2,3857 ha, t. y. didesnis bendras sugrąžintos žemės plotas, negu buvo suteiktas asmeniniam ūkiui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodyti Vilniaus apskrities viršininko sprendimai yra galiojantys, dėl šių dokumentų teisėtumo ar dėl to, kad apie šiuos sprendimus minėtiems asmenims nebuvo žinoma, ginčo byloje nėra.

20. Teismas akcentavo, kad Žemės reformos 15 straipsnio 8 dalies taikymo aspektu yra svarbus realus asmeniniam ūkiui skirtos žemės naudojimo faktas. Teismas pažymėjo, jog, patikrinus J. M. asmeniniam ūkiui suteiktos žemės (duomenys neskelbtini) kaime naudojimą, patikrinimo metu buvo fiksuota, kad realiai asmeninio ūkio poreikiams buvo naudojama apie 0,30 ha (duomenys neskelbtini) esančios žemės plotas. Atitinkamai Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3148 J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas 0,2684 ha žemės sklypas. Atsižvelgęs į tai, kad asmeninio ūkio žemė gali būti suteikiama tik šeimai (žemės sklypas suteikiamas naudotis santuokoje esantiems asmenims) ir ši žemė tampa abiejų sutuoktinių turtu, kurią nuosavybėn gali įsigyti bet kuris santuokoje esantis asmuo, Vilniaus apskrities viršininkas J. M. ir V. M. suteiktą 0,2684 ha sklypą įskaitė į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą. M. buvo grąžintas 1,1173 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone ir V. M. buvo grąžintas 1 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas pažymėjo, kad iš viso J. M. šeimai buvo suteikta daugiau nei 2 ha žemės, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad šiems asmenims asmeninio ūkio žemės įsigijimo procesas yra pasibaigęs, t. y. pareiškėja nebeturinti teisės į asmeninio ūkio žemės įsigijimą.

21. Teismas išaiškino, kadangi asmeninis ūkis buvo skiriamas šeimai, todėl teisę vienodai naudotis asmeniniu ūkiu turėjo abu santuokoje esantys asmenys. Asmeniniam ūkiui skirtą žemę galėjo įsigyti bet kuris santuokoje esantis sutuoktinis, todėl J. M. ir V. M. suteiktas 0,2684 ha sklypas galėjo būti įskaitytas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą.

22. Teismas nurodė, jog pareiškėja byloje nekelia ginčo dėl Tarybos 1995 m. kovo 16 d. 19-osios sesijos sprendimu J. M. suteikto 0,5 ha asmeninio ūkio žemės, todėl šiuo aspektu teismas nepasisakė.

23. Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu, teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. M. 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime, todėl toks prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas.

24. Teismas konstatavo, jog pagal ginčo faktines aplinkybes negalima tokia teisinė situacija, kad nuosavybės teisės pareiškėjos mirusiai mamai J. M. būtų atkuriamos perduodant pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, nes J. M. nuosavybės teisės atkūrimas jau buvo įskaitytas grąžinant žemę natūra (0,2684 ha žemės sklypo įskaitymas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą). Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Skyriaus Sprendimas ir NŽT Sprendimas yra teisėti. Be to, teismas, nustatęs, kad institucijos išsamiai įvertino pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, tinkamai taikė jų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, skundų nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, konstatavo, jog ginčijami sprendimai atitinka VAĮ straipsnyje nustatytus reikalavimus.

III. 25. Pareiškėja J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu, nurodė, jog „iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. M. 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime, todėl toks prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas“. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas savo sprendime neįvardija jokio dokumento, to dokumento turinio ir atitinkamai nepasisakė dėl to dokumento vertinimo, tokia teismo išvada neturi nieko bendra su įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jau vien dėl to, pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas.

27. Pareiškėja pažymi, kad savo skunde pasisakydama dėl asmeninio ūkio žemės vietos paaiškino, kad asmeninio ūkio žemė jai buvo skirta dviem sprendimais: Taryba 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu J. M. skyrė 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje (link (duomenys neskelbtini) kaimo), kuri vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui ir pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas ir kaimo vietovėje gyvenanti žemės ūkio įmonės darbuotoja J. M. turėjo teisę gauti iki 3 ha žemės, Taryba 1995 m. kovo 16 d. 14 sesijos sprendimu J. M. papildomai skyrė 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame visai greta (duomenys neskelbtini) kaimo (į šiaurės vakarus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, greta (duomenys neskelbtini) karjero).

28. Pareiškėja pažymi, jog iš viso J. M. asmeniniam ūkiui buvo skirta 2,5 ha žemės, iš kurios: 2 ha skirta (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje netoli jos namų (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Vilniaus mieste) ir 0,5 ha žemės priešingoje (duomenys neskelbtini) kaimo pusėje esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, J. M. visą laiką naudojosi netoli jos namų (duomenys neskelbtini) kaime (vėliau (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste) jai suteikta asmeninio ūkio žeme. Po jos mirties šia žeme naudojasi pareiškėja.

29. Pareiškėja akcentuoja, kad jos skunde buvo nurodytos abiejų asmeninio ūkio žemei skirtų sklypų vietos, pasisakyta, jog J. M. nesinaudojo (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, jai skirta asmeninio ūkio žemė, bet naudojosi ir naudojasi netoli jos namų skirta asmeninio ūkio žeme, kuri pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vilniaus miesto savivaldybėje ribas. Pareiškėja teigia, kad dėl šių skundo argumentų teismas visiškai nepasisakė, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

30. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad antrasis pareiškėjos reikalavimas buvo dėl to, jog į suprojektuotą asmeninio ūkio žemės sklypą būtų atkuriamos nuosavybės teisės. Atsižvelgdama į tai, kad teismas, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai atmetė pirmąjį pareiškėjos skundo reikalavimą, pareiškėja dėl antrojo reikalavimo plačiau nepasisako.

31. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstas teismo teiginys, kad J. M. buvo grąžintas 1,1173 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone ir V. M. buvo grąžintas 1 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime, ir J. M. šeimai buvo suteikta daugiau nei 2 ha žemės, ir kad šiems asmenims asmeninio ūkio žemės įsigijimo procesas yra pasibaigęs.

32. Pareiškėja vadovaujasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, jog pareiškėjai dalis nuosavybės teisių nėra atkurta ir ji turi teisę į suteiktą bei naudojamą asmeninio ūkio žemę (1–asis reikalavimas), todėl pareiškėja turi teisę, kad nuosavybės teisės jos mirusiai mamai J. M. būtų atkuriamos perduodant pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje.

33. Pareiškėja akcentuoja, kad teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl Skyriaus Sprendimo argumentų, todėl atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas pripažįsta, jog Taryba 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu J. M. skyrė 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje (link (duomenys neskelbtini) kaimo), kuri vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui ir pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Pareiškėja teigia, kad atsakovas nurodo, jog asmeninio ūkio žemės neprojektuos, nes jo turimuose dokumentuose nustatyta, kad V. M. ir J. M. nesinaudoja asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, tačiau pareiškėja pažymi, jog tai yra visiškai kita asmeninio ūkio žemė, kuri buvo suteikta Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV-osios sesijos sprendimu.

34. Pareiškėja pažymi, jog Skyriaus Sprendime nurodyta, kad ta J. M., kuriai tuo sprendimu skirta 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame visai greta (duomenys neskelbtini) kaimo (į šiaurės vakarus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, greta (duomenys neskelbtini) karjero), neva neturi nieko bendra su pareiškime nurodyta J. M., tačiau tokio savo argumento niekaip nepagrindė, be to, pareiškėjos teigimu, tai nėra labai reikšminga aplinkybė. J. M. (duomenys neskelbtini) kaime skirta asmeninio ūkio žemė nagrinėjamu atveju yra reikšminga tik dėl to, kad atsakovas remiasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio 22 d. raštu Nr. 933, kuriame teigiama, kad V. M. ir J. M. nesinaudoja asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje. Pareiškėja nurodo, jog į šią žemę ir nepretenduoja, o prašo suformuoti tik J. M. skirtus 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaimo pietrytinėje dalyje (link (duomenys neskelbtini) kaimo), kurių suteikimo faktą pats atsakovas pripažįsta, todėl Tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV-osios sesijos sprendimas ir juo J. M. skirtas 0,5 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame visai greta (duomenys neskelbtini) kaimo (į šiaurės vakarus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, greta (duomenys neskelbtini) karjero), didelės reikšmės neturi, nes ji pripažįsta, kad J. M. šia žeme nesinaudojo.

35. Pareiškėjai iš Skyriaus Sprendimo nėra aišku, ką bendro pareiškėjos prašymas turi su V. M. nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir kodėl sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo minėtam asmeniui neva paneigia pareiškėjos teises į J. M. skirtą ir jos naudotą asmeninio ūkio žemę, į kurią nuosavybės teisės nėra niekam atkurtos.

36. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus.

37. Skyrius nurodo, jog Nutarime, Žemės reformos įstatyme (iki 1997 m. liepos 23 d. galiojusios redakcijos 16 str.), taip pat Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, bei kituose asmeninio ūkio žemės suteikimą reglamentavusiuose teisės aktuose buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė suteikiama šeimai. Atsakovas akcentuoja, kadangi asmeninio ūkio žemė suteikiama šeimai, todėl žemės sklypą suteikus naudotis santuokoje esantiems asmenims, ši naudojimosi teisė tampa abiejų sutuoktinių turtu, priklausančiu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir ją įsigyti nuosavybėn gali bet kuris santuokoje esantis asmuo.

38. Skyrius akcentuoja, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jeigu nurodytoji žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Minėtose teritorijose nauji žemės ūkio paskirties sklypai neatlygintinai nuosavybėn neperduodami, išskyrus sklypus, naudojamus asmeniniam ūkiui. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, jog šiame teisės akte yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas išvardintų miestų savivaldybėms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose formuoti ir perleisti privačion nuosavybėn tik tuos asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie yra naudojami asmeninio ūkio poreikiams.

39. Skyrius, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų įmokėjusi įmokų, todėl jai (J. M.) nuosavybės teisės atkūrimas buvo įskaitytas grąžinant žemę natūra, be to, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3148 buvo atkurtas 0,2684 ha žemės sklypas, kuris įskaitomas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeninis ūkis suteikiamas šeimai, atsakovas teigia, jog valstybinės žemės patikėtinis yra visiškai atsiskaitęs (baigęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą) su pareiškėja.

40. Skyrius atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytos aplinkybės Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu suteikto 2 ha asmeninio ūkio žemės ploto įsigijimo J. M. (paveldėtoja pareiškėja) yra žinomos jau daugiau nei 10 metų bei atkūrimo procedūros nebuvo ginčijamos. Pažymėtina, kad vėlesniais Vilniaus apskrities viršininko, taip pat NŽT sprendimais Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose, patenkančiose į buvusios (duomenys neskelbtini) apylinkės teritoriją, V. M. ir J. M. sugrąžintas dar didesnis turėtos žemės plotas, t. y. nuosavybės teisės atkūrimo procedūra yra baigta.

41. Atsakovas paaiškina, kad NŽT 2010 m. birželio 1 d. Asmeninio ūkio žemės sklypo (-ų) patikrinimo-apžiūrėjimo akte bei žemės sklypo plane, kuriame (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, suformuotoje Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliuoju planu (patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“) (toliau – ir Detalusis planas), kuriame pažymėtas 2,50 ha žemės plotas, nėra dokumentai, patvirtinantys (įrodantys), kad nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime iki 1994 m sausio 1 d. J. M. buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. Atsakovas nurodo, jog 2004 metais atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja asmeninio ūkio žemę naudoja (duomenys neskelbtini) kaime (pareiškėja prašo suformuoti (duomenys neskelbtini) kaime), taip pat 2010 m. birželio 1 d. plane nurodyta teritorija nebuvo priskirta asmeninio ūkio teritorijai ir tai nebuvo laisvos žemės fondo žemė, kurioje, atsižvelgiant į Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 16 ir 17 punktus, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą, galėjo būti ženklinami (ir perleidžiami nuosavybėn) pagal teisės aktų reikalavimus suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai. Todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT suformuoti ir įregistruoti 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę yra neatitinkantis teisės aktų reikalavimų (naudoja ūkį ne toje vietoje kur buvo suteikta, 2010 m. birželio 1 d. plane numatyta teritorija nepatenka į asmeniniam ūkiui išskirtiną teritoriją).

42. Atsakovas akcentuoja, kad buvo patvirtintas Detalusis planas, teritorijose, kurios yra patvirtintos detaliaisiais planais, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami, taip pat atsakovas pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 730 „Dėl Tarybos 2000-03-01 sprendimo Nr. 582 „Dėl Pilaitės teritorijos Šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ papildymo“ papildė, kad minėtoje teritorijoje negalioja patvirtinti sprendiniai tik žemę grąžinant natūra (nagrinėjamu atveju prašoma formuoti asmeninį ūkį).

43. Skyrius nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 3B-(7.5.)-M-950-1032, be kita ko, remiamasi 2004 m. atliktu asmeniniam ūkiui suteiktos žemės naudojimo patikrinimu, kuriame buvo nustatyta, kad yra naudojama tik apie 0,30 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime (tiek šis, tiek susiję administraciniai aktai nebuvo ginčijami).

44. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog J. M. nėra išreiškusi valios, kad iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turėta žemė, priskirta valstybės išperkamai, būtų įskaityta į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą, pagal pilietės išreikštą valią buvo parengta Išvada lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui suprojektuoti Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje.

45. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl J. M., gyvenusios (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat dėl galimai klaidingai įvertintų faktinių aplinkybių, teigia, kad Skyrius Sprendime aiškiai nurodė, jog „Jūsų prašyme nurodyta J. M., kuriai buvo suteiktas asmeninis ūkis (duomenys neskelbtini) kaime, nieko neturi bendro su J. M., gyvenusia (duomenys neskelbtini) kaime ir jos šeimai suteiktu 2,00 ha asmeniniu ūkiu“, todėl, atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad tai yra kitas asmuo, turintis tą patį vardą ir pavardę. Skyrius pažymi, kad kitoje administracinėje byloje NŽT gavus apeliacinį skundą ir ieškant apeliantų apeliaciniame procese naujai pateikiamų dokumentų, atsitiktinai (kitoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje) buvo rastas Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Buivydiškių tarybos 1994 m. birželio 29 d. 22 sesijos sprendimas, kurio 4 dalyje nuspręsta „anuliuoti 1991 metų balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimą dėl pasodybinių sklypų iki 3 ha skyrimo“. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, jog teisinis pagrindas skirti bet kokį asmeninį ūkį J. M. yra išnykęs, nes Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu J. M. buvo suteikta 2 ha plotas asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT (Vilniaus apskrities viršininko administracijai) vykdant nuosavybės teisės atkūrimo (asmeninio ūkio suteikimo) procedūrą, J. M. nebuvo žinoma apie Tarybos 1994 m. birželio 29 d. XXII-osios sesijos sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimas.

46. Pareiškėjos atstovui 2021 m. sausio 28 d. pateikus rašytinius paaiškinimus į atsakovo NŽT kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus, atsakovas 2021 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus nagrinėjamoje byloje ir dokumentus: iš kurių, be kita ko, matyti, kad Vilniaus rajono Buivydiškių tarybos 1994 m. birželio 29 d., 22 sesijos sprendimo 4 punktu nuspręsta „anuliuoti 1991 m. balandžio 11 d., 6 sesijos sprendimą dėl pasodybinių sklypų iki 3 ha skyrimo“, kurį pasirašė Buivydiškių tarybos pirmininkas A. D., jo kopija, patvirtinta Vilniaus apskrities archyvo direktorės S. M. Atsakovas 2021 m. kovo 1 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais papildomai pateikė šiuos dokumentus: Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 22-790/94 pirmą lapą; Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. spalio 26 d. sprendimą bei jo išrašą; Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2002 m. sausio 28 d. įsakymą „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo bei Buivydiškių kadastro vietovės patikslintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus pagal apylinkės sprendimus ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą; Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 2684 „Dėl Vilniaus rajono kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtintų apskrities viršininko įsakymais, asmeninio ūkio žemės suvestinių planų ir asmeninio ūkio naudotojų patikslintų sąrašų sudarymo“; Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo ir piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ bei šio įsakymo 1 priedą „Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas“; Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ bei juo patvirtintą Pilaitės šiaurinės dalies detalųjį planą, kuriame yra pažymėta ginčo vieta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl įpareigojimo suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti, pasak pareiškėjos, jos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta jos mamai J. M. Buivydiškių apylinkės tarybos (toliau – ir Taryba) 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu.

48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovą suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, vertino kaip nepagrįstą, iš bylos medžiagos nustatęs, kad J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime.

49. Bylos medžiagoje esančiame Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendime „Dėl pasodybinių žemės sklypų skyrimo“ (pasirašė apylinkės Tarybos pirmininkas A. D.), nurodyta suteikti žemės sklypus asmeniniam naudojimui Buivydiškių aukštosios žemės ūkio mokyklos teritorijoje šios aukštosios mokyklos darbuotojams ir kitiems dirbantiems asmenims, pensininkams, gyvenantiems šioje apylinkėje pagal pridedamą sąrašą. Šio sąrašo (duomenys neskelbtini) eilės numeriu įrašyta J. M. ir jai suteikiamas 2 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 97 – 103).

50. Taigi, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, matyti, kad J. M. Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI-osios sesijos sprendimu, 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime (priedo prie Tarybos sprendimo Asmenų, kuriems skiriami žemės sklypai asmeniniam naudojimui sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau, nors pareiškėja patikslinto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rezoliucinėje dalyje prašė suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau skundo 3 lape (I t.; b. l. 36) teigia, kad J. M. visą laiką naudojosi žemės sklypu netoli jos namų (duomenys neskelbtini) kaime, kurio teritorija vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui ir pateko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėja iš tikrųjų prašo suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti, pasak jos, naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime, o dabar „esančią (duomenys neskelbtini) kaime“. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė tirti pareiškėjos prašymą dėl įpareigojimo suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime vien tuo pagrindu, kad 1991 m. balandžio 11 d. Tarybos VI-osios sesijos sprendimu jos motinai J. M. 2 ha asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime.

51. Asmeninio ūkio žemė pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra tokia žemė, kuri buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas.

52. Pagal nustatytąjį teisinį reguliavimą dėl žemės sklypo skyrimo asmeniniam ūkiui matyti, jog Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 6 punkte nustatyta, kad prašymai suteikti asmeninio ūkio žemę paduodami iki 1993 m. gruodžio 31 d., o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija) nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Vėliau, 1995 m. lapkričio 30 d. papildžius Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį 8 punktu, buvo nustatyta, jog jeigu apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Ši nuostata galiojo iki 1997 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo nuostatas, aktualias ir šioje nagrinėjamoje byloje, priėjo išvadą, kad tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. administracinėje byloje Nr. eA-2535-415/2020).

53. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, kad Tarybos 1991 metų balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimas dėl pasodybinių sklypų skyrimo buvo anuliuotas Tarybos 1994 m. birželio 29 d. 22-osios sesijos sprendimo 4 punktu: „Anuliuoti 1991 metų balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimą dėl pasodybinių sklypų iki 3 ha skyrimo“, o 1994 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimo 5 punktu nuspręsta: „Anuliuoti 1994 06 29, 22 sesijos sprendimą dėl 1991 metų 6 sesijos žemės skyrimo asmeniniam ūkiui anuliavimo, išskyrus protokole paminėtų pavardžių, sąrašą“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame asmenų pavardžių sąraše buvo pareiškėjos mama J. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar pareiškėjos mama J. M. turėtą teisę naudoti žemę asmeniniam ūkiu įgijo, išsaugojo po 1994 m. birželio 29 d., vadovaujantis pirmiau nurodytuoju teisiniu reguliavimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui.

54. Nustačius, kad J. M. asmeninio ūkio žemės suteikimas buvo tinkamas, būtina nustatyti, ar egzistuoja antroji sąlyga, numatyta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, o būtent – ar J. M. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) naudojo 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir ar tokią teisę vėliau įgijo jos dukra J. R.

55. Paminėtina, kad Vilniaus miesto taryba 2000 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą pagal pridedamą brėžinį; Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 2684 „Dėl Vilniaus rajono kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtintų apskrities viršininko įsakymais, asmeninio ūkio žemės suvestinių planų ir asmeninio ūkio naudotojų patikslintų sąrašų sudarymo“ įpareigojo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių patikslinti asmeninio ūkio naudotojų sąrašą (I t.; b. l. 13). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas šį įsakymą 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 05 „Dėl patikslintų asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patvirtinimo“ patvirtino patikslintus asmeninio ūkio naudotojų sąrašus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (I t.; b. l. 33). Šiuose sąrašuose įrašyta M. J., eilės numeris – (duomenys neskelbtini).

56. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, patikrinę J. M. asmeniniam ūkiui suteiktos žemės naudojimą nustatė, kad iš asmeniniam ūkiui skirtų 2 ha žemės ploto, asmeninio ūkio poreikiams yra naudojama apie 0,30 ha žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime ir kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2.4-01-3148 J. M. ir V. M. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas 0,2684 ha žemės sklypas, kuris buvo įskaitytas į V. M. grąžinamą natūra žemės plotą (I t.; b. l. 162).

57. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau pateiktoje pirmosios instancijos teismo išvadoje nėra aišku, kurio laikotarpio patikrinimu, kokiu dokumentu (dokumentais) ar kitais šaltiniais remiasi pirmosios instancijos teismas; byloje taip pat nėra ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3148 (jis tik paminėtas NŽT 2019 m. vasario 25 d. rašte „Dėl skundo nagrinėjimo“ (I t.; b. l. 11)), apeliacinis teismas neturi galimybės patikrinti pateiktos pirmosios instancijos teismo išvados, su kuria nesutinka pareiškėja, pagrįstumo.

58. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ priedu Nr. 1 buvo patvirtinti piliečių sąrašai, kurie nenaudoja asmeninio ūkio žemės, o priedu Nr. 2 – tie piliečiai, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašą. J. M. įrašyta į priedą Nr. 1, t. y. į Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, ji įrašyta į sąrašą eilės numeriu (duomenys neskelbtini), kartu nurodant, kad asmeninio ūkio žemės sklypo plotą sudaro 2 ha; kitoje skiltyje įrašyta, kad būtent visų 2 ha nenaudoja; taip pat nurodyta, kad šis žemės sklypo plotas suteiktas apylinkės 1991 m. balandžio 11 d., t. y. tą dieną, kai vyko Buivydiškių apylinkės tarybos 6 sesija. Šio Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) patvirtinto priedo Nr. 1 pirmosios instancijos teismas nevertino, nors šis dokumentas jam buvo pateiktas kartu su pareiškėjos skundu (skundo priedas Nr. 8).

59. Byloje esantys faktiniai duomenys, vertinant juos nutarties 51–52 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, neleidžia prieiti prie vienareikšmiškos išvados, kad byloje surinkti ir ištirti visi įrodymai, kurie patvirtintų ar paneigtų 2 ha asmeninės žemės sklypo skyrimo ir naudojimo faktus J. M. iki jos mirties. Faktinių aplinkybių, kurios, kaip minėta šios nutarties 56–58 punktuose, reikšmingos sprendžiant dėl paskirtos asmeniniam ūkiui žemės naudojimo, pirmosios instancijos teismas netyrė.

60. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi galimybės išspręsti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

61. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. R.apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė