b24bfa90-e9e0-44bd-9469-143cd3e6a0f0 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                       Civilinė byla Nr. 2A-907-440/2013                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03465-2011-4                                       Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;75.6.1;75.8.;114.4.; 121.14; 121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 11 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-507-362/2013 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovei E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, atsakovės E. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį J.

B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. B. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ Ä¯registruotÄ 1981 m. rugsėjo 19 d. Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 252 dėl sutuoktinės kaltės. Padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) po ½ . Atsakovė E. B. nesutiko su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės ir nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio J. B. kaltės. ButÄ , adresu (duomenys neskelbtini) priteisti jai, o J. B. 5000,00 Lt kompensacijÄ , kompensacijos sumokėjimo terminÄ nustatant trims metams nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ J. B. 2000,00 Lt neturtinės žalos nes ieÅ¡kovas savo elgesiu ir pareiÅ¡kimais ( kaltinimai neiÅ¡tikimybe, kreipimasis į policijÄ ) pažemino jÄ , privertė blogai jaustis emociÅ¡kai, pats bÅ«damas neiÅ¡tikimas, padarė jai neturtinės žalos.

Nurodė, kad santuokoje įgyto buto padalijimas po ½ negalimas, nes neatitiktų nei ieÅ¡kovo, nei jos interesų. Jų tarpusavio santykiai yra sudėtingi, bendras gyvenimas padalijus butÄ bÅ«tų neįmanomas. Dalijant turtÄ yra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovei nustatant 2/3 dalis turto, ieÅ¡kovui 1/3. Nes 1991 m. liepos 6 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini)buvo įgytas atlikus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio iki santuokos įgyto vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), mainus.

Atsakovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir dėl jam iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydžio nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad sutiktų su 37500,00 Lt dydžio kompensacija, jei kompensacija bÅ«tų iÅ¡mokėta per tris mėnesius. Teismo posėdžio metu prašė visÄ butÄ palikti jam, kitÄ pusę priteisiant kaip moralinę kompensacijÄ . Nurodė, jog jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Å alys nurodė, kad kitÄ bendrai santuokoje įgytÄ turtÄ yra pasidaliję, kreditorinių įsiskolinimų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė nutraukti J. B. ir E. B. santuokÄ , sudarytÄ 1981 m. rugsėjo 19 d., įregistruotÄ Å iaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 252, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes B., B. Padalinti nekilnojamÄ turtÄ , butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jį atsakovei E. B., o ieÅ¡kovui J.

B. priteisiant iÅ¡ atsakovės E. B. 20000,00 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų) kaip kompensacijÄ už jai atitenkantį butÄ . Nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pereina asmeninės E. B. nuosavybėn, sumokėjus priteistÄ kompensacijÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas, spręsdamas, kuris iÅ¡ sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog ieÅ¡kovo J. B. nurodomos santuokos nutraukimo priežastys yra niekuo nepagrįstos.

Vertino, kad atsakovės nurodytos priežastys, kad ieÅ¡kovas yra agresyvus, yra jÄ smaugęs, dažnai elgiasi neadekvačiai ir kitos, yra susijusios ne tiek su J. B. požiÅ«riu į santuokÄ ir sutuoktinę, kiek su jo liga. Kadangi teismui nėra pateikta aiÅ¡kių priežasčių, dėl ko santuoka nutrÅ«ko, teismas vertino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitÄ yra 58000,00 Lt. Už butÄ Ä¯mokos sumokėtos E. S., o dvi paskutinės – E. B. vardu.

Pateikta dovanojimo sutartis, kuria 2005 m. ir 2007 m. E. B. asmeniškai padovanota 3000,00 Lt ir 2000,00 Lt buto remontui. Teismas vertino, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog butas jai buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, visas išmokas, išskyrus dvi paskutines, ji sumokėjo iki santuokos, tik dvi paskutinės įmokos sumokėtos santuokos metu. Butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo. Bendro gyvenimo metu butas iš esmės pagerintas nebuvo, tie pakeitimai, kurie buvo padaryti, langų keitimas, durų keitimas, buvo atlikti iš jos asmeninių, krikšto dukros, I.

V. ir jos vyro S. V. padovanotų lėšų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 20000,00 Lt kompensacijÄ . Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies, į Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovės ir atsakovo turėtas teismo iÅ¡laidas nusprendė palikti Å¡alims (LR CPK 93 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai          Apeliantas ieÅ¡kovas J.

B. skųsdamas Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ , praÅ¡o pakeisti sprendimo dalį dėl priteistos jam iÅ¡ atsakovės E. B. 20000,00 Lt kompensacijos, priteisiant ieÅ¡kovui J. B. iÅ¡ atsakovės E. B. 29000,00 Lt kompensacijÄ už jai atitenkantį butÄ .       Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad butas atsakovei buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, dvi paskutines įmokas už butÄ atsakovė sumokėjo santuokos metu, butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo, bendro gyvenimo metu butas iÅ¡ esmės pagerintas nebuvo.

Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino šias aplinkybes svarbiomis, nes kitokių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.123 straipsnyje, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nėra, nes šalys neturi nepilnamečių vaikų, abu yra neįgalūs, abiejų pajamos ir turtinė padėtis yra vienoda. Teismas turėjo aplinkybes, dėl kurių jis nukrypo nuo lygių dalių principo, pripažinti svarbiomis savo sprendime motyvuoti, kas nebuvo padaryta.

Vadovaujantis LR CK 3.88 straipsniu turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ä®statyme nėra nurodyta, kokiÄ dalį sutuoktinis turi atsineÅ¡ti ar sumokėti bendrojoje jungtinio turto dalyje, kad jÄ galima bÅ«tų laikyti asmenine nuosavybe ir ta dalimi mažinti kitam sutuoktiniui tenkančiÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Turtas yra laikomas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu neprašė nei viso buto, nei dalies buto pripažinti jos asmenine nuosavybe.Atsakovė E. B. praÅ¡o palikti galioti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ . Nurodė, kad sprendimas yra iÅ¡samus, motyvuotas, o apelianto argumentai yra nepagrįsti, formalaus pobÅ«džio. Atsakovė nurodė, kad negali sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi LR CK 3.123 straipsnyje nėra nurodyta kitokių aplinkybių, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėjo, kad LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato dispozityvų teisinį reglamentavimÄ , kuris teismo diskrecijai paliekÄ teisę spręsti, kokius atvejus jis gali pripažinti svarbiais, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo. Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad Å¡ioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Atsakovės manymu apeliantas neteisingai nurodė, kad aplinkybės, kuriomis teismas grindė nukrypimÄ nuo lygių dalių principo nebuvo motyvuotos.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad bendro gyvenimo kartu metu butas bÅ«tų buvęs iÅ¡ esmės pagerintas, bei, kad jis bÅ«tų prisidėjęs prie dalintino buto įgijimo. Atsakovė neprašė pripažinti buto jos asmenine nuosavybe įvertinusi moralinį aspektÄ , kad ieÅ¡kovas, nors ir neprisidėjęs prie buto pagerinimų ar esminio jo iÅ¡laikymo, dalinę kompensacijÄ turėtų gauti. Todėl teismo prašė priteisti jai 2/3 buto, o už 1/3 dalį tenkančiÄ ieÅ¡kovui priteisti-kompensacijÄ , o ne pripažinti butÄ atsakovės asmenine nuosavybe.

Atsakovė neturėjo pareigos reikÅ¡ti papildomo reikalavimo dėl turto dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau tekste LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Apeliantas neginčija teismo sprendimo dėl turto priteisimo atsakovei natÅ«ra. Ginčas kilo dėl  teisės nukrypti nuo lygių dalių principo aiÅ¡kinimo, nustatytos mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitÄ yra 58000,00 Lt ( 64-72 b.l.).

Å alys su nustatytu įvertinimu sutiko. Atsakovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butÄ ji iÅ¡mainė į butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė E. B. (S.) už butÄ sumokėjo visas įmokas, iÅ¡skyrus dvi paskutines, kurias sumokėjo jau bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu J. B.. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys (75-77, 84-88, 35, 36, 55-57 b.l.) Atsakovei sumokėjus įmokas 1991 m. liepos 6 d. buvo įregistruota jos vardu nuosavybė, kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 40/92132 ( 12 b.l.).

Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė pateikė įrodymus, jog butas jai buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, visas išmokas, išskyrus dvi paskutines, ji sumokėjo iki santuokos, tik dvi paskutinės įmokos sumokėtos santuokos metu. Butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo. Atsakovė byloje teikė įrodymus, kad 2005 m. ir 2007 m. jai asmeniškai buvo padovanota 3000,00 Lt ir 2000,00 Lt buto remontui ( 97,98 b.l.).

Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šalims gyvenant santuokoje butas iš esmės pagerintas nebuvo, tie pakeitimai, kurie buvo padaryti, langų keitimas, durų keitimas, buvo atlikti iš atsakovės asmeninių, krikšto dukros, I. V. ir jos vyro S. V. padovanotų lėšų, pateikti tai patvirtinantys įrodymai. LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ä® Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do.        Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad butas atsakovei buvo paskirtas dar iki santuokos, kaip kooperatinis butas, dvi paskutines įmokas už butÄ atsakovė sumokėjo santuokos metu, butas jos vardu buvo įregistruotas po visų įmokų sumokėjimo, bendro gyvenimo metu butas iÅ¡ esmės pagerintas nebuvo.

Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino Å¡ias aplinkybes svarbiomis, nes kitokių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 3.123 straipsnyje, dėl ko galima buvo nukrypti nuo lygių dalių principo, byloje nėra, nes neturi nepilnamečių vaikų, abu yra neįgalÅ«s, abiejų pajamos ir turtinė padėtis yra vienoda. Atsakovė nesutikdama su Å¡iais argumentais, pažymėjo, kad LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato dispozityvų teisinį reglamentavimÄ , kuris teismo diskrecijai paliekÄ teisę spręsti, kokius atvejus jis gali pripažinti svarbiais, leidžiančiais nukrypti nuo lygių dalių principo.Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl LR K 3.123 straipsnyje numatytų atvejų, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečios bylos aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindÄ nukrypti nuo įtvirtinto principo. Jeigu yra nurodyta keletas aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių principo, tai jos visos turi bÅ«ti įvertintos.

Å io normos tikslas – sudaryti teisines prielaidas teisingai sutuoktinių ir kitų asmenų teisių bei interesų pusiausvyrai nustatyti. Analizuojamoje teisės normoje ir jos taikymo praktikoje įtvirtinti pagrindai nukrypti nuo lygių dalių principo, bet nenustatyta tokio nukrypimo masto ar apimties. Tai nustato teismas, derindamas Å¡alių interesus, siekdamas protingos ir teisingos Å¡alių interesų pusiausvyros. Turtinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su sutuoktinių bendro turto įgijimu ir iÅ¡laikymu ar priežiÅ«ra, yra aplinkybės, kurios pagal LR CK 3.123 straipsnį sudaro pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, kad, nustačius vieno sutuoktinio didesnę dalį prisidedant prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo ar pagerinimo, teismui yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009) IeÅ¡kovas, kaip minėta aplinkybių dėl buto įsigijimo, dėl atsakovės mokėtų įmokų, jų dydžio neginčijo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė pagal įvertinimo ataskaitÄ yra 58000,00 Lt.

Å alys su nustatytu įvertinimu sutiko. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) padalinti po 1/2. Atsiliepime nurodė, kad sutiktų su 37500,00 Lt dydžio kompensacija, jei kompensacija bÅ«tų iÅ¡mokėta per tris mėnesius. Teismo posėdžio metu prašė visÄ butÄ palikti jam, kitÄ pusę priteisiant kaip moralinę kompensacijÄ . Nurodė, jog jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos. Atsakovė nurodė, kad santuokoje įgyto buto padalijimas po 1/2 negalimas nes neatitiktų nei ieÅ¡kovo, nei jos interesų.

Jų tarpusavio santykiai yra sudėtingi, bendras gyvenimas padalijus butÄ bÅ«tų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė atsakovės didesnį indelį į buto įsigijimÄ , jo priežiÅ«rÄ . Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nukrypti nuo lygių dalių principo nemotyvavo. Sutiktina su atsakovės argumentais atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad bendro gyvenimo kartu metu butas bÅ«tų buvęs iÅ¡ esmės pagerintas, bei, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prisidėjęs prie dalintino buto įgijimo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu neprašė nei viso buto, nei dalies buto pripažinti jos asmenine nuosavybe, sutiktina su atsakovės argumentais, kad atsakovė neturėjo pareigos reikÅ¡ti papildomo reikalavimo dėl turto dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe.

Atsakovė nurodė, kad neprašė pripažinti buto jos asmenine nuosavybe įvertinusi moralinį aspektÄ , kad ieÅ¡kovas, nors ir neprisidėjęs prie buto pagerinimų ar esminio jo iÅ¡laikymo, dalinę kompensacijÄ turėtų gauti. Todėl teismo prašė priteisti jai 2/3 buto, o už 1/3 dalį tenkančiÄ ieÅ¡kovui priteisti kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 20000,00 Lt kompensacijÄ .

Nustatęs, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pereina asmeninės E. B. nuosavybėn, sumokėjus priteistÄ kompensacijÄ .Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl sutuoktinių turto padalijimo, turto vertės. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgė į Å¡alių tarpusavio santykius, jų materialinę padėtį, kitas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas, kad yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, paskiriant butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovui priteisiant 20000,00 Lt kompensacijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo nepažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apelianto J. B. apeliacinis skundas dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-507-362/2013 atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje, kartu su apeliaciniu skundu gautas apelianto ieÅ¡kovo J. B. praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. PraÅ¡yme nurodoma, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis niekur nedirba, gauna nedidelę invalidumo pensijÄ , jokio kito nekilnojamojo turto neturi.

Už priteistÄ 20000,00 Lt piniginę kompensacijÄ bus nelengva susirasti butÄ . Nurodo ir kitas aplinkybes ir reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ atidėti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalies vykdymÄ dėl buto (duomenys neskelbtini), perėjimo asmeninės E. B. nuosavybėn po keturių mėnesių, sumokėjus priteistÄ kompensacijÄ . Vadovaujantis LR CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima. Jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo iÅ¡spręsti teismo sprendimu, jie iÅ¡nagrinėjami teismo posėdyje, praneÅ¡us dalyvaujantiems byloje asmenims. Å ių asmenų neatvykimas nekliudo iÅ¡spręsti teismui iÅ¡keltÄ klausimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, apie praÅ¡ymÄ nėra žinoma kitai Å¡aliai, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas dėl tokio pobÅ«džio praÅ¡ymų nagrinėjimo numatytos procesinės tvarkos, praÅ¡ymas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

Apelianto J. B. praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsakovė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nereiÅ¡kė. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (LR CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Apeliacinio skundo netenkinti.Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Vilija Valantienė Teisėjai                                                                                                       Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                     Egidijus Mockevičius