2016-05-09 Nr. AB-10375-3-63-3-00288-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-787-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00288-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. ne kartą buvo laikomas įvairiose Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose, pažeidžiant jo teisę į tinkamas kardomojo kalinimo sąlygas. Kamerų plotas neatitiko kalinimo ploto vienam asmeniui reikalavimo. Kamerose buvo įrengti tualetai, kurie nebuvo visiškai atskirti nuo bendros kameros erdvės. Ventiliacija neveikė, o orlaidžių nebuvo. Kamerose buvo prastas apšvietimas ir nešvara, patalpose vyravo drėgmė. Pareiškėjas pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per parą. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį fizinį bei dvasinį diskomfortą, nepatogumus, stresą, pablogėjo savijauta, sutriko sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės. Taip pat dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsinaujino dvylikapirštės žarnos opaligė.

Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. Pažymėjo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centras areštinėje higienos normų pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kamerose trūko šviesos, jose buvo netinkama oro temperatūra, vyravo drėgmė bei kameros buvo nešvarios, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje, o dvylikapirštės žarnos opaligė pareiškėjui buvo diagnozuota dar iki atvykstant į areštinę. Tauragės AVPK teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kilusios žalos ir neteisėtų Tauragės AVPK veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatė, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu areštinėje per mažo ploto sąlygomis iš viso buvo laikomas 23 dienas. Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei pažymėjęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas Tauragės AVPK būtų teikęs skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad Tauragės AVPK padarė kitus pažeidimus pareiškėjo atžvilgiu (t. y., jog pareiškėjo kalinimo kamerose trūko šviesos, patalynė buvo nešvari, valymo reikmenų, veidrodžių kamerose nebuvo, oro temperatūra nebuvo tinkama, drėgmė kamerose buvo per didelė, maitinimas buvo netinkamas, teisė pasivaikščioti lauke buvo suteikiama per trumpai). Teismas taip pat pažymėjo, kad, remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje.

Teismas pripažino, kad Tauragės AVPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todėl pripažino, jog yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į pažeidimo, padaryto pareiškėjui, pobūdį (mastą, trukmę), bendrą Lietuvos valstybės ekonominę situaciją.

III. Tauragės AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad teismas nurodė neteisingą parų skaičių, kuomet buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas areštinėje – pareiškėjas mažesnėmis nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis buvo laikomas ne 27 paras, o 21 parą. Tauragės AVPK paaiškina, kad kalinamų asmenų skaičius areštinės kamerose per tą pačią parą kinta, o tai turi įtakos vienam asmeniui tenkančiam kalinimo ploto dydžiui. Pareiškėjas taip pat turėjo teisę areštinėje 1 val. per parą pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios psichologinės problemos. Pareiškėjas taip pat nėra skundęsis Tauragės AVPK ar kitoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Tauragės AVPK teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Tauragės AVPK teigimu, šioje byloje pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje pareiškėjui kalint netinkamomis sąlygomis buvo padaryta neturtinė žala ir už tai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau su tokiu teismo sprendimu Tauragės AVPK nesutinka, teigdamas, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d., laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Tauragės AVPK. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Tauragės AVPK informacija apie laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo kalinimo laiką, jo kalinimo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių (b. l. 55, 155), konstatuoja, kad iš 32 parų, praleistų areštinėje, 23 paras pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo kalinamas areštinėje mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis, dėl to pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas. Taigi Tauragės AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti. Tauragės AVPK nurodo, kad pareiškėjas turėjo teisę areštinėje 1 val. per parą pasivaikščioti gryname ore, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios psichologinės problemos, pareiškėjas taip pat nėra skundęsis Tauragės AVPK ar kitoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų areštinėje. Tačiau Tauragės AVPK nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėjas 23 paras, areštinėje kalėdamas mažesnio nei 3.6 kv. m ploto sąlygomis, patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Kaip nustatyta, pareiškėjas 23 paras kalėjo mažesnio nei 3,6 kv. m ploto sąlygomis. Iš 23 parų pareiškėjui 2 paras teko 2,97 kv. m ploto, 17 parų – 3,15 kv. m ploto, 4 paras – 3,28 kv. m ploto. Kadangi pareiškėjo kameros dar buvo užstatytos baldais, pripažintina, jog jam tam tikru metu iš esmės teko kalėti itin mažo ploto sąlygomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė