Legislator Case Law & Legislation
b248a00b-f58a-4348-9357-e33c1ca72577 AI generated

b248a00b-f58a-4348-9357-e33c1ca72577 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b248a00b-f58a-4348-9357-e33c1ca72577
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-1265-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) advokatės V. G. profesinės bendrijos RATIO LEGIS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas paÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-22186-1099/2020 pagal ieÅ¡kovės Advokatės V.

Legislator headnote

AI generated

b248a00b-f58a-4348-9357-e33c1ca72577 · Vilniaus apygardos teismas: įgytų pajų 1/2 dalis, kurios vertė – 9 415 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitinius ir prieÅ¡ tai ėjusius finansinius Kredito unija veikia pelningai, nėra tikėtina, kad Atsakovas 9 415 eurų galėtų iÅ¡ Kredito unijos neatgauti dėl jos nuostolingos veiklos. Vien tik sumos už pajus pilnai pakaktų siekiant patenkinti advokatų kontoros reikalavimÄ , jeigu teismas priimtų advokatų kontorai palankų sprendimÄ , kadangi ji yra didesnė už Advokatų kontoros reikalavimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1265-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) advokatės V. G. profesinės bendrijos RATIO LEGIS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas paÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-22186-1099/2020 pagal ieÅ¡kovės Advokatės V.

G. profesinės bendrijos „RATIO LEGIS“ ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Advokatės V. G. profesinės bendrija „RATIO LEGIS“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui V. M., kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 987,79 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui V. M. priklausančias pinigines lėšas ar kitÄ turtÄ ieÅ¡kinio reikalavimų 7 987,79 Eur sumai užtikrinti, pirmiausia areÅ¡tuojant pinigines lėšas, esančias V. M. banko sÄ skaitose ir pas trečiuosius asmenis, o lėšų nepakankant – areÅ¡tuojant kitÄ V. M. turimÄ kilnojamÄ jį ir (ar) nekilnojamÄ jį turtÄ , pavedant teismo nutartį vykdyti skubiai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį, ieÅ¡kinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, tačiau nenustatė kitos sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo.

5. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas, ieÅ¡kovė nenurodo faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, patvirtinančių realiÄ grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pavyzdžiui, jog atsakovas gali vengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, savo ruožtu aplinkybė, jog atsakovas vengia grÄ Å¾inti skolÄ , savaime neįrodo aplinkybės, kad atsakovas gali slėpti savo turtÄ , siekdamas iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo.

Aplinkybė, jog atsakovas vengia grÄ Å¾inti skolÄ , yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . 1 III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu IeÅ¡kovė Advokatės V. G. profesinė bendrija „RATIO LEGIS“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui tenkinti.

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 7.1. Nurodo, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ir ieškinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ir/ar jos nagrinėjimo metu kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

Pažymi, kad ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų dydis yra 7 987,79 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kuriÄ pareikÅ¡tas didelės sumos ieÅ¡kinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Atsakovo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka patenkinti ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti 7 987,79 Eur sumos. 7.2. Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, paslėpė piniginės lėšas, 2020-03-19 d. gautas už parduotÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)) 63 415,16 EUR sumai, kurios dalį 25 000 Eur sumai V.

M. pervedę savo tėvui, 8000 Eur sumokėjo nekilnojamojo turto agentei G. L., o likusias pinigines lėšas 30 415,16 Eur sumai nedelsiant iÅ¡sigrynino ir galimai paslėpė pas trečiuosius asmenis. Tokie atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai (25 000 EUR pervedimas savo tėvui ir likusių visų piniginių lėšų 30 415,16 Eur sumai iÅ¡sigryninimas) tik patvirtina jo ketinimus iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir ieÅ¡kove. Remiantis iÅ¡dėstytu, yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Priešingu atveju, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, tačiau neužtikrinus atsakovo likusio turimo turto tinkamos apsaugos nuo jo perleidimo tretiesiems asmenims ir/ar paslėpimo, teismo sprendimo vykdymas gali būti nebeįmanomas.

8. Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Atsakovas už sau priklausiusio prabangaus buto, esančio (duomenys neskelbtini) prospekte, Vilniuje, pardavimÄ yra gavęs 63 415,16 eurų. Atsakovo už buto pardavimÄ gautų piniginių lėšų suma yra beveik 8 kartus didesnė nei ieÅ¡kinio suma, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip jos galėtų nepakakti tuo atveju, jeigu teismas priimtų advokatų kontorai palankų sprendimÄ . 8.2.

Atsakovui pagal teismo nagrinėtoje skyrybų byloje sudarytÄ taikos sutartį atiteko beveik visi kilnojamieji daiktai, esantys bute, (duomenys neskelbtini) prospekte. Atsakovo preliminariais skaičiavimais, bute esantys kilnojamieji daiktai (baldai, buitinė technika ir kita įranga), kurie pagal taikos sutarties nuostatas atiteko atsakovui, verti maždaug 40 000 eurų. Atsakovui priklausančio garažo rinkos vertė yra maždaug 4 300 – 5 000 eurų. Pagal sudarytos taikos sutarties sÄ lygas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso kredito unijoje „Taupa“, kodas:

įgytų pajų 1/2 dalis, kurios vertė – 9 415 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaitinius ir prieÅ¡ tai ėjusius finansinius Kredito unija veikia pelningai, nėra tikėtina, kad Atsakovas 9 415 eurų galėtų iÅ¡ Kredito unijos neatgauti dėl jos nuostolingos veiklos. Vien tik sumos už pajus pilnai pakaktų siekiant patenkinti advokatų kontoros reikalavimÄ , jeigu teismas priimtų advokatų kontorai palankų sprendimÄ , kadangi ji yra didesnė už Advokatų kontoros reikalavimÄ .

Atsakovui priklausantys ginklai (10 vnt.) ir Å¡oviniai verti mažiausiai 15 000 eurų. Tai yra beveik 2 kartus didesnė suma nei advokatų kontoros reikalavimas. 8.3. Advokatų kontoros nurodyti teiginiai dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, yra nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, pateikti klaidingai interpretuojant faktus ir tikslingai siekiant suklaidinti teismÄ . Atsakovas neatliko jokių veiksmų (ir neatliks ateityje), kurie galėtų sumažinti jo galimybę atsiskaityti su Advokatų kontora, jeigu teismas priimtų advokatų kontorai palankų sprendimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ pirmiau nurodytų sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovei, teismo vertinimu, neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė, nes skundžiamÄ nutartį grindė neįrodytu atsakovo nesÄ Å¾iningumu, tačiau neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes ir į jų visumÄ , į atsakovo finansinę bÅ«klę bei į ieÅ¡kinio sumÄ , nors teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

13. Kaip vienÄ iÅ¡ grėsmių esamo arba bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui apeliantė įvardijo ieÅ¡kinio sumÄ . Nesutikdamas su apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia ieÅ¡kovės dėmesį, kad nuoseklia tesimų praktika paneigta vien didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

14. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

15. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, taip pat, kad atsakovas neatsiskaito su ieÅ¡kove už suteiktas teisines paslaugas, nebendradarbiauja, savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar tyčinis vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Taigi net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pagrindas konstatuoti prastÄ atsakovo finansinę padėtį, tai nesuteikia pagrindo pripažinti egzistuojant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes tai, kad atsakovo turtinė padėtis galbÅ«t yra prasta, nepatvirtina jo nesÄ Å¾iningo elgesio.

16. Atsakovo nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina ir tai, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su ieÅ¡kove. Teismui nėra žinomos aplinkybės, dėl kokių priežasčių (prastos finansinės padėties ar kitų) atsakovas nesumoka ieÅ¡kovei už teisines paslaugas, o atsakovas atsiliepime nurodo nesutinkantis sumokėti ieÅ¡kovei praÅ¡omos sumos, nes tarp atsakovo ir advokatų kontoros yra kilęs ginčas, nes atsakovo teigimu advokatų kontora suteikė nekokybiÅ¡kas paslaugas. Taigi vien tai, kad atsakovas nesutinka sumokėti ieÅ¡kovei jos praÅ¡omos tariamos skolos, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Å ių iÅ¡vadų nepagrindžia taip pat ir apeliantės nurodomos aplinkybės apie dalies sumos už parduotÄ butÄ pervedimÄ atsakovo tėvui ir nekilnojamojo turto agentei, kadangi likusi pas atsakovÄ suma (30.415,16 EUR) yra gerokai didesnė nei Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma (7.987,79 EUR), o apeliantės teiginiai apie galimai paslėptas pinigines lėšas yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Advokatų kontoros nurodyti teiginiai dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, pateikti tendencingai ir interpretuojant faktus.

Minėta, kad tikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas, ėmėsi priemonių apsunkinti, slėpti ar perleisti savo turtÄ , taip siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal teismo sprendimÄ .

17. Remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama aiÅ¡kinimo taisykle, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir naujausia teismų praktika, skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastÄ asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui bei akcentavo į tai, kad praÅ¡yme ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad jis ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

19. Pažymėtina, kad asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog egzistuotų reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tus reikalavimus įvykdymui. Ä®vertindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, atsižvelgė į aktualiÄ teismų praktikÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reguliavimo, todėl Å¡ių priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstÄ prielaidÄ dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, o tik remiantis vien didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijumi, taip pat deklaratyviais teiginiais dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės bÅ«simo ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ ir taikyti atsakovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones.

21. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, arba vertintini bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, todėl dėl jų teismas iÅ¡samiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 23. Atsakovas be kita ko praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo praktika, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese iÅ¡sprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , o pačios bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas pagal Å¡iÄ teisės normÄ yra nepriteistinas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 20 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi nagrinėjamu atveju neiÅ¡sprendus ginčo iÅ¡ esmės, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, todėl Å¡is atsakovo praÅ¡ymas yra nepagristas, todėl atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį paliktÄ nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Vaclovas Paulikas