b24482bd-8dff-49a7-933d-4bb8b8d00317 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysTeisėjas Vytautas Krikščiūnas                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-168/2012                                                            Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00252-2011-8                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2012 m. sausio 11 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui, nuteistajam P. R., gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, nukentėjusiesiems A.

P., D. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Å iuo teismo nuosprendžiu iÅ¡ P. R. priteista: 27 158 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 32,40 Lt proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei.

Be to, teismas nuosprendžiu pripažino nukentėjusiosios D. P. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl turtinės žalos, padarytos Å¡iuo nusikaltimu, atlyginimo, klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: P. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 27 d. apie 17.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemyje, D. P. sodyboje, tyčia padegdamas Å«kinį pastatÄ , sunaikino svetimÄ , D.

P. ir A. P. turtÄ , t.y. pastatÄ su jame buvusiais gyvuliais, Å¡ienu, grÅ«dais, mediena, malkomis bei įvairiais įrankiais bei sugadino gyvenamojo namo plastikinių langų stiklo paketus, dalį bituminės stogo dangos, sienų apÅ¡ildymo akmens vatÄ bei izoliacinę plėvelę, taip pat sugadino prie Å«kinio pastato stovėjusį traktorių T-16, taip visuotinai pavojingu bÅ«du viso sunaikino svetimo turto už 172 638 litus bei sugadino svetimo turto už 7 600 litų, ir dėl to galėjo nukentėti žmonės.Nukentėjusysis A.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nuosprendį ir P. R. nubausti laisvės atėmimu 5 metams, taip pat praÅ¡o įpareigoti prokuratÅ«rÄ iÅ¡tirti galimo BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo buvimÄ . Pažymi, kad veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų, savanaudiÅ¡kų paskatų, dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių – sudegė Å«kinis pastatas ir keturios karvės, kurios buvo pragyvenimo Å¡altinis. Teismas skirdamas bausmę nuteistajam neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumÄ kaltės formÄ ir rūšį.

Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis P. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas nepagrįstai pripažino P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nes jo padarytas nusikaltimas buvo atskleistas ir be jo prisipažinimo. IÅ¡ teismo posėdžio metu nuteistojo P. R. elgesio buvo akivaizdžiai matyti, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili (nuteistasis dėl įžūlaus elgesio buvo paÅ¡alintas iÅ¡ teismo salės ir atsisakė duoti parodymus).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 1994 m. P. R. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl namo padegimo, tačiau dėl P. R. psichologinio spaudimo bylos tyrimo metu jo (apelianto) žmona P. R. atleido už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusysis mano, kad nuteistajam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per Å¡velni ir neįgyvendins bausmės paskirties tikslų bei teisingumo principo. Taip pat teigia, kad prokurorė nepagrįstai netyrė P. R. veikų, numatytų BK 145 str., 181 str.Nuteistasis P. R. atsikirtimu į nukentėjusiojo A.

P. apeliacinį skundÄ nesutinka su Å¡io skundo argumentais, skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nuosprendį laiko teisingu ir praÅ¡o bausmės jam negriežtinti. Teigia prisipažinęs padaręs nusikaltimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi. PraÅ¡o atsižvelgti į jo amžių.Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė tenkinti iÅ¡ dalies, gynėja – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jų tarpusavio santykį, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį ( BK 54 str. 2 d.).

Ä®vertinęs nusikalstamÄ veikÄ ir P. R. asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas paskyrė P. R. bausmę, griežtesnę už jam pritaikyto BK straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirdamas P. R. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu virÅ¡ija BK 187 str. 2 d. numatytos Å¡ios bausmės vidurkį, atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiam nusikaltimui, į tai, kad padarytas nusikaltimas nuosavybei, padarytas tiesiogine tyčia bei į P. R. asmenybę - jis administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, į Panevėžio rajono Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakteristikoje nurodytus duomenis, į tai, kad P. R. teistas 10 kartų, teistumas neiÅ¡nykęs, buvo pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam P. R. neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (BPK 328 str. 2 p.). Skunde nukentėjusiojo įvardijamos priežastys dėl kurių, jo manymu, ir buvo paskirta neteisinga bausmė – teismas neatsižvelgė, jog P. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika buvo sukeltos sunkios pasekmės bei kad veika padaryta dėl chuliganiÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų paskatų. Kolegija pažymi, kad teismas į P. R. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kad P. R.

BK 187 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų ir savanaudiÅ¡kų paskatų, prieÅ¡ingai, pats nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad su P. R., kuris yra jo kaimynas, buvo konfliktiniai santykiai ir gan ilgÄ laikÄ . Tačiau kolegija sutinka, kad teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė, į nusikalstamos veikos pasekmes ir kitas nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mažesnį P. R. veikos ir jo, kaip kaltininko, asmens pavojingumÄ Å¡ioje konkrečioje byloje rodo vien tik nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y., jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Tuo tarpu visos kitos bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės, į kurias pagal BK 54 str. 2 d. bÅ«tina atsižvelgti skiriant bausmę, rodo didesnį P. R. veikos ir jo asmens pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į P. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei kaltininko asmenybę.  Viena iÅ¡ tokių aplinkybių yra padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , panaudotus įrankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus.

Å iuo atveju kėsinimosi dalykas buvo nuosavybė. Nukentėjusiųjų turtas sunaikintas visuotinai pavojingu bÅ«du – nukentėjusiųjų turtas – Å«kinis pastatas buvo padegtas, tai buvo padaryta dienos metu ir matant nukentėjusiajai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. R., padegdamas nukentėjusiųjų turtÄ - pastatÄ , žinojo, kad jame yra nukentėjusiųjų laikomi gyvuliai. Nukentėjusiesiems nusikaltimu padaryta didelė žala – buvo sudegintas nukentėjusiųjų Å«kinis pastatas su jame buvusiais gyvuliais, Å¡ienu, grÅ«dais, mediena, sugadintas prie Å«kinio pastato stovėjęs traktorius, taip pat padaryta žala ir gyvenamajam namui.

Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jiems buvo padaryta didelė žala, dalis turto buvo neapdrausta. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. R. nusikalstama veika padaryta iÅ¡ žemų paskatų - kerÅ¡taujant bei dėl menkavertės priežasties. P. R. paaiÅ¡kino, kad nesutarė su nukentėjusiaisiais, kadangi jie laikė neaptvėrę savo naminius paukščius ir įvykio dienÄ dėl to kilo konfliktas su nukentėjusiÄ ja, nes Å¡i po jo kiemÄ vaikė savo paukščius.

Jis pyko, kad nukentėjusioji neužsitveria tvoros ir netrukus, Å¡io konflikto metu P. R., matant nukentėjusiajai, padegė jos Å«kinį pastatÄ . Kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės įvertinimas - taip pat svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Kaltininko pavojingumÄ nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad P. R. jau anksčiau konfliktavo su nukentėjusiaisiais. D. P. nurodė, kad stengdavosi su juo nekonfliktuoti, nukentėjusysis A.

P. paaiÅ¡kino, kad jam P. R. yra grasinęs peiliu, ne kartÄ naudojo psichologinį smurtÄ bei kirviu buvo nukapojęs laidus. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog P. R. antivisuomeninės ir neigiamos asmeninės nuostatos buvo susiformavusios dar prieÅ¡ Å¡io nusikaltimo padarymÄ . Be to, didesnį P. R. asmens pavojingumÄ rodo ir požymiai, apibÅ«dinantys jį nusikaltimo padarymo metu. Kaip minėta, P. R. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dienos metu, matant nukentėjusiajai, kaip mažareikÅ¡mio konflikto sprendimo bÅ«dÄ nedelsdamas pasirinko nusikaltimo padarymÄ visiems pavojingu bÅ«du – padegant nukentėjusiųjų turtÄ .

Nors P. R. nurodė, kad matė, kaip nukentėjusioji užgesino ugnį, tačiau pagrasinęs, kad vis tiek padegs kitÄ kartÄ , parėjo namo, o vėliau pamatęs, kad vis tik jis pastatÄ padegė, skubiai iÅ¡ savo namo iÅ¡važiavo, nukentėjusiajai gelbėti turto nepadėjo.  Be to, apygardos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog po nusikaltimo padarymo kaltininkÄ charakterizuojantys požymiai pirmosios instancijos teismo įvertinti ne visiÅ¡kai teisingai. Prie tokių požymių teismų praktikoje priskiriamas atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir gailėjimasis, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje pripažinta nepagrįstai.Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nors kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, P. R. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tačiau kolegija laiko, kad tai didelės reikÅ¡mės atskleidžiant nusikalstamÄ veikÄ , neturėjo.

P. R. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė matant nukentėjusiajai D. P., todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pripažino savo kaltę ne savo noru, bet jam žinant apie akivaizdžius jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad P. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo. Kolegija su tuo sutinka. BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes – atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti P. R. nuoÅ¡irdaus gailėjimosi byloje. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-02, pirmosios instancijos teismo posėdyje P. R. nenurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų neatsiprašė ( t. 1., b.l. 161-162), to nebandė padaryti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, padarytos žalos nėra atlyginęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad P. R. matydamas pradėjusį degti pastatÄ , nedėjo jokių pastangų siekiant užkirsti keliÄ sunkiems nusikalstamos veikos padariniams atsirasti.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, todėl Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad P. R. yra laikytinas pavojingu recidyvistu ir jam teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas. Teismas nurodė tik tai, kad P. R. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. IÅ¡ baudžiamojoje bylos duomenų matyti, kad P. R. 1987 str.

Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu ( t.1., b.l. 179), jis praeityje ne kartÄ teistas už vagystes ir valstybinio turto grobimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, 2002 m. spalio 29 d. įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 9 str. 2 d. bei BK 27 str. 5 d. 97 str. nuostatas P. R. yra laikytinas pavojingu recidyvistu.

BK 56 str. 2 d. numato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimÄ skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Pirmiau aptarti duomenys apie nuteistojo kriminalinę praeitį, jo abejingÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuria jis sukėlė nukentėjusiesiems sunkias pasekmes ir tai, kad nuteistasis nors ir pripažino nusikaltęs, tačiau net nenurodė, kad gailėtųsi tai padaręs, parodo didesnį jo pavojingumÄ .Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus bei aptartÄ bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , iÅ¡ kurios Å¡alinama pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad P. R. pagal BK 187 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per Å¡velni ir neteisinga, todėl griežtintina skiriant jam maksimaliÄ BK 187 str. 2 d. numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, tuo iÅ¡ dalies tenkinant nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , o nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).Apeliacinio skundo praÅ¡ymas, kuriuo nukentėjusysis praÅ¡o įpareigoti prokurorÄ tirti duomenis dėl terorizavimo, grasinimo padegti bei sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartÄ , apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Apygardos teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių. P. R. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 2 d., kuri numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p. n u s p r e n d ž i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio P. R. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.Pagal BK 187 str. 2 d. skirti P. R. bausmę - laisvės atėmimÄ 5 (penkiems) metams.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                       Nijolė SuÅ¡inskienė Teisėjai                                                    Algirdas Gaputis                                                                  Tomas Zdanavičius                                                                               Â