Legislator Case Law & Legislation
2017-10-04 Nr. AB-17945-3-63-3-00848-2017-5 AI generated

2017-10-04 Nr. AB-17945-3-63-3-00848-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-10-04 Nr. AB-17945-3-63-3-00848-2017-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su pareiškėjos T. Ž. pareikštu nušalinimu visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-1396-243/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Legislator headnote

AI generated

2017-10-04 Nr. AB-17945-3-63-3-00848-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja T. Ž. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ir visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi, nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, kad būtų išspręstas pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui klausimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Administracinė byla Nr. T-26-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00848-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 45

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, susipažinęs su pareiškėjos T. Ž. pareikštu nušalinimu visiems Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos Nr. I-1396-243/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja T. Ž. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ir visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 4 dalimi, nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, kad būtų išspręstas pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui klausimas.

Teismo pirmininkas

k o n s t a t u o j a :

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas <...>. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamai teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos.

Pareiškėja reiškia nušalinimą visam Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad ABTĮ viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams.

Pareiškime T. Ž. teigia, kad Klaipėdos apygardos administraciniu teismu nebepasitiki, kadangi jis yra šališkas, neobjektyvus, pareiškėjos bylas nagrinėja suinteresuotai ir neteisingai. Pareiškėja nurodo, jog šio teismo teisėjai yra tiesiogiai susiję su jai daroma žala, todėl jie yra ar taps atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo. Taip pat pareiškėja paaiškina, jog ankstesnės teismo pirmininkės (šiuo metu dirbančios Klaipėdos apygardos teisme) pranešimo pagrindu jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to, dėl to, jog pareiškėja pranešė tuometiniam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų išėjimą iš darbo, nepasibaigus darbo laikui, prasidėjo pareiškėjos persekiojimas. Atkreipia dėmesį, kad buvusi teismo pirmininkė nuo pareiškėjos bylos civilinėje byloje nusišalino.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, išanalizavęs pareiškėjos argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl bylai nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos šališkumo, todėl byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinei bylai nagrinėti paskirta teisėjų kolegija turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuota bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjos T. Ž. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik abstrakčiu pareiškėjos nesutikimu su teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjos išdėstyti argumentai, susiję su buvusia teismo pirmininke, kuri šiuo metu dirba Klaipėdos apygardos teisme, nepagrindžia, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai šioje administracinėje byloje būtų šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai dėl galimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų įtraukimo atsakovais bylose dėl žalos atlyginimo ateityje. Tokio pobūdžio argumentai laikytini hipotetiniais ir nėra reikšmingi sprendžiant teisėjų nušalinimo klausimą.

Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, o nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jos pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1396-243/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimo bylai nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją ir visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pareiškėjos T. Ž. pareiškimo nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1396-243/2017 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimo sudarytą teisėjų kolegiją ir visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius