Legislator Case Law & Legislation
b2419031-0fdd-4d5f-8ed4-cebdfee2213b AI generated

b2419031-0fdd-4d5f-8ed4-cebdfee2213b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b2419031-0fdd-4d5f-8ed4-cebdfee2213b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtakis“ dėl skolos, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Virtakis“ 9 248,95 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 8 311,68 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti, 45 818,22 Eur kompensacijÄ už nekonkuravimÄ , 20 000 Eur skolÄ , 43 636,40 Eur kompensacijÄ nutraukus darbo sutartį.

Legislator headnote

AI generated

b2419031-0fdd-4d5f-8ed4-cebdfee2213b · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, taikos sutartimi ribojamos ne tik pareiÅ¡kėjos, bet ir visų kitų atsakovės kreditorių galimybės reikÅ¡ti reikalavimus dėl ieÅ¡kovo padarytos žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1083-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02559-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Holding“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

M. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtakis“ dėl skolos, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas T. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Virtakis“ 9 248,95 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 8 311,68 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas už uždelsimÄ atsiskaityti, 45 818,22 Eur kompensacijÄ už nekonkuravimÄ , 20 000 Eur skolÄ , 43 636,40 Eur kompensacijÄ nutraukus darbo sutartį.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis pagal 2019 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį vykdė atsakovės vadovo funkcijas. Atsakovės vienintelio akcininko sprendimu 2021 m. kovo 22 d. jis buvo atÅ¡auktas iÅ¡ pareigų dėl ieÅ¡kovo kaltės. Nutraukusi darbo sutartį atsakovė paskutinę jos galiojimo dienÄ su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, nes nesumokėjo 9 248,95 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. vasario ir kovo mėn., 8 311,68 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 45 818,22 Eur kompensacijos už nekonkuravimÄ , apskaičiuotos pagal darbo sutarties 18 ir 19 punktus ir sudarančios 70 proc. nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos, 20 000 Eur gyvybės draudimo įmokos, mokėtinos vadovaujantis 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimu dėl gyvybės draudimo sutarties.

Kadangi nėra ieÅ¡kovo kaltės, atsakovė turi sumokėti darbo sutarties 20 punkte numatytÄ kompensacijÄ už darbo sutarties nutraukimÄ , sudarančiÄ 8 vidutinius darbo užmokesčius, viso 43 636,40 Eur.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Virtakis“ buvo iškelta bankroto byla.

4. IeÅ¡kovas T. M. ir atsakovė bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Virtakis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė teismui tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. sudarytÄ taikos sutartį.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė pripažino pagrįstais ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 5 595,61 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 4 500,41 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 654,58 Eur kompensacijos už nekonkuravimÄ , 26 400,02 Eur kompensacijos nutraukus darbo sutartį, 12 000 Eur skolos, o ieÅ¡kovas atsisakė likusių ieÅ¡kinio reikalavimų, Å¡alys pripažino, jog atsakovė atsiskaitys su ieÅ¡kovu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka, ir civilinę bylÄ nutraukė. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista.

6. PareiÅ¡kėja UAB „RNDV Holding“ padavė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, įtraukti pareiÅ¡kėjÄ UAB „RNDV Holding“ į civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, atnaujinus procesÄ byloje atsisakyti tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. taikos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“, ir civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės.

7. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ji yra atsakovės akcininkė, investavusi į atsakovės veiklÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, ieÅ¡kovas T. M. aplaidžiai vadovavo įmonei, t. y. teikė klaidingus finansinius duomenis, sudarinėjo nenaudingus sandorius, neracionaliai naudojo įmonės lėšas, samdė nepakankamos kvalifikacijos darbuotojus, neužtikrino įmonės darbo efektyvumo ir projektų pelningumo, laiku neinicijavo bankroto bylos esant faktiniam įmonės nemokumui. PareiÅ¡kėja nurodo patyrusi nuostolių, kurių sumÄ atitinka investicijos į BUAB „Virtakis“ nuo 2020 m. spalio 1 d., kai ieÅ¡kovas T. M. pareiÅ¡kėjai teikė klaidingus duomenis apie BUAB Virtakis finansinę bÅ«klę, t. y. pareiÅ¡kėjos atsakovei suteiktų paskolų 620 000 Eur suma.

8. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos) materialiųjų teisių ar pareigų. Ä® teismo patvirtintÄ taikos sutartį buvo įtraukta nuostata, kad visi Å¡alių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstais. Tokia nuostata pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus.

9. PareiÅ¡kėja yra inicijavusi procesÄ dėl ieÅ¡kovo padarytos žalos pareiÅ¡kėjai atlyginimo, t. y. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su pretenzija dėl 620 000 Eur žalos atlyginimo dėl to, kad ieÅ¡kovas teikė pareiÅ¡kėjai klaidingÄ informacijÄ apie atsakovės finansinę padėtį. Taikos sutarties nuostata, numatanti, kad visi Å¡alių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstais, yra itin plati, apimanti ginčus dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos akcininkams ir kreditoriams atlyginimo, ja peržengtos civilinėje byloje spręsto ginčo ribos ir nepagrįstai pasisakyta dėl bylos nagrinėjime nedalyvavusios pareiÅ¡kėjos materialiųjų teisių bei pareigų.

Jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų įtraukta į bylos nagrinėjimÄ , jai bÅ«tų suteikta galimybė iÅ¡sakyti pozicijÄ dėl kilusio ginčo, o teismas bÅ«tų kitaip vertinęs pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatas. Aplinkybę, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų, pripažįsta pats ieÅ¡kovas, atsakyme į pareiÅ¡kėjos pretenzijÄ nurodydamas, jog pagal taikos sutartį atsakovė patvirtino atsisakanti reikalavimų ieÅ¡kovui, kylančių iÅ¡ darbo ir pavedimo teisinių santykių, įskaitant veiklos organizavimo tinkamumÄ .

Be to, taikos sutartimi ribojamos ne tik pareiškėjos, bet ir visų kitų atsakovės kreditorių galimybės reikšti reikalavimus dėl ieškovo padarytos žalos atlyginimo.

10. Atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas pareiškėjos reikalavimas. Atsakovė, sutikdama su ieškovo reikalavimais, paneigė pareiškėjos teisę ginti savo interesus bankroto byloje, be kita ko, ginčyti patenkintus ieškovo reikalavimus. Pareiškėjos įsitikinimu, taikos sutarties patvirtinimas nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam atsakovės kreditoriui – ieškovui – lyginant su kitais atsakovės kreditoriais, taip neteisėtai apsunkinant kitų kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Dėl civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties sumažės kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus atsakovės bankroto byloje.

11. IeÅ¡kovas T. M. vienintelio BAUB „Virtakis“ akcininko UAB „RNDV Holding“ sprendimu iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų buvo atÅ¡auktas esant paties T. M. kaltei, todėl taikos sutartimi ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti nepagrįstai, tokiu bÅ«du taip pat pažeidžiant kreditorių interesus. T. M. iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų atÅ¡aukus dėl kaltės, jam neturėtų bÅ«ti mokama kompensacija už darbo sutarties nutraukimÄ . Taikos sutartimi taip pat nepagrįstai tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl kompensacijos už nekonkuravimÄ , kadangi ieÅ¡kovas pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimÄ â€“ įsteigė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ â€žLet’s make sense“ ir teikė konsultacijas įmonėms, galimai tiesiogiai konkuravusioms su atsakove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 12. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinės bylos procesÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 1 089 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

13. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, taip pat teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

14. Teismas konstatavo, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje tiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ar jos pareigų, nesukurta pareiÅ¡kėjai jokių teisių ar pareigų, pareiÅ¡kėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad jos neįtraukus į procesÄ byloje, bÅ«tų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo T. M. reikalauja žalos atlyginimo dėl blogo vadovavimo įmonei.

15. Be to, teismas nurodė, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, jog neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis 2022 m. kovo 8 d. teismo nutartimi, patvirtino papildomÄ pirmos eilės kreditoriaus T.

M. 85 150,62 Eur reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje. PareiÅ¡kėja su Å¡ia teismo nutartimi buvo supažindinta 2022 m. birželio 15 d., tačiau nutarties apeliacine tvarka neskundė. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog neįtraukta į civilinės bylos nagrinėjimÄ ji neturėjo galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, naudodamasi teise apskųsti Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartį.

16. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nėra teisinio ir faktinio pagrindo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ â€“ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, įtraukti pareiÅ¡kėjÄ UAB „RNDV Holding“ į civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, atnaujinus procesÄ byloje, atsisakyti tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. taikos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo T.

M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“, ir civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. PareiÅ¡kėja praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡samiai pagrindė savo suinteresuotumÄ civilinėje byloje, į kuriÄ nebuvo įtraukta, tačiau teismas tik abstrakčiais teiginiais nurodė, kad taikos sutartyje dėl pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta. 17.2. PareiÅ¡kėja yra pareiÅ¡kusi pretenzijÄ ieÅ¡kovui, kaip atsakovės vadovui, dėl pareiÅ¡kėjai padarytos žalos atlyginimo, tačiau civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartimi nepagrįstai nurodyta, kad visi ginčai, susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ atstovavimo teisinių santykių, visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡sprendžiami taikos sutartimi.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, aptariama taikos sutarties nuostata yra itin plati, apimanti ginčus dėl įmonės vadovo (vadovavimo) veiksmais padarytos žalos akcininkams ir kreditoriams atlyginimo. Todėl tokia nuostata byloje dėl skolos, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo nepagrįstai įtraukta į taikos sutartį, ji užkerta keliÄ inicijuoti procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl žalos atlyginimo. Å ios aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties motyvus, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų dėl savo teisių ir interesų pažeidimo. 17.3.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pats ieÅ¡kovas pripažino, jog taikos sutartimi yra nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų. IeÅ¡kovas atsakyme į pretenzijÄ dėl 620 000 Eur žalos atlyginimo akcentavo aplinkybę, kad po taikos sutarties patvirtinimo pareiÅ¡kėja negali reikÅ¡ti reikalavimų dėl žalos atlyginimo. 17.4. Vien tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo tikrinamas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas, negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, patvirtinančia, jog taikos sutartimi nėra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės, kadangi pareiÅ¡kėja nebuvo įtraukta į civilinę bylÄ ir dėl taikos sutarties tvirtinimo pasisakyti negalėjo. 17.5.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja atsakovės bankroto byloje neskundė teismo nutarties patvirtinti ieÅ¡kovo reikalavimo. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, pastaroji aplinkybė nepaneigia fakto, kad Å¡iuo atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesÄ . Net jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų apskundusi teismo nutartį dėl ieÅ¡kovo reikalavimo patvirtinimo, tokia aplinkybė neapgintų pareiÅ¡kėjos teisių, nes taikos sutarties sÄ lyga, pažeidžianti pareiÅ¡kėjos interesus, liktų galioti, pareiÅ¡kėja nebÅ«tų įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimÄ .

Be to, pareiškėjai apskundus teismo nutartį dėl ieškovo reikalavimo patvirtinimo ir aukštesnės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovo reikalavimas bankroto byloje yra nepagrįstas, tai neturėtų jokios įtakos prašomai atnaujinti civilinei bylai ir pareiškėjos interesams.

18. IeÅ¡kovas T. M. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , nustatė, kad taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, todėl atnaujinti proceso dėl tariamo pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo nėra pagrindo. 18.2. Kreditoriai neturi teisės įpareigoti bendrovės bankroto administratoriaus (ne)sudaryti taikos sutarties.

Nemokumo administratorius, veikdamas kaip atsakovės vienasmenis valdymo organas, įvertinęs taikos sutarties sÄ lygas, turėjo teisę jÄ sudaryti, apie tai neinformavęs atsakovės kreditorių, įskaitant pareiÅ¡kėjos. Be to, vadovaujantis CPK 42 straipsniu tretieji asmenys nedalyvauja taikos sutarties sudaryme, todėl pareiÅ¡kėjos dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu savaime nesukuria jai jokių teisinių padarinių. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjamoje byloje teismui patvirtinus taikos sutartį, galėjo bÅ«ti pažeisti kreditorių interesai – teismas, nagrinėjęs bylÄ , patvirtinęs taikos sutartį, vertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės, tiek kitų atsakovės kreditorių interesus, siekė jų pusiausvyros balanso, preliminariai vertino Å¡alių įrodinėjimo galimybes dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinimo apimties. 18.3.

PareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodo, kad patvirtinus taikos sutarties sÄ lygÄ , pagal kuriÄ Å¡alių ginčai, kylantys iÅ¡ darbo ir atstovavimo civilinių teisinių santykių, laikomi visiÅ¡kai ir galutiniai iÅ¡spręstais, buvo apribota jos teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Å i taikos sutarties sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kitaip, kaip tik ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimas dėl juos siejusių tarpusavio santykių. Toks susitarimas neturi pasekmių pareiÅ¡kėjai, tariamai ar realiai turinčiai ieÅ¡kovui reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo, kadangi, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, susitarimu buvo iÅ¡spręsti tik ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykių klausimai.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, byloje nagrinėjamas klausimas dėl taikos sutarties sÄ lygų nesuvaržo pareiÅ¡kėjos teisių reikÅ¡ti ieÅ¡kovui tiesioginį ieÅ¡kinį. Todėl, net ir atnaujinus procesÄ , pareiÅ¡kėjos įstojimas į bylos nagrinėjimÄ nepadarytų įtakos jos teisėms, siekiant ieÅ¡kovo subsidiariosios atsakomybės. 18.4. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde klaidingai interpretuoja ieÅ¡kovo atsakyme į pretenzijÄ iÅ¡dėstytus argumentus dėl reikalavimų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo, kadangi Å¡iame atsakyme ieÅ¡kovas ginčijo pareiÅ¡kėjos teisę reikÅ¡ti jam reikalavimus atsakovės vardu, t. y. iÅ¡vestinio, tačiau ne tiesioginio ieÅ¡kinio pagrindu.

19. Atsakovė BUAB „Virtakis“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai turėtų bÅ«ti suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai (sudaryta galimybė ginčyti kitų atsakovės kreditorių reikalavimus). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T.

M. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtakis“ dėl skolos, kylančios iÅ¡ darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo iÅ¡spręsta byla) galiÄ , jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ ir teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ .

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vykdant teisingumÄ priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galiÄ Ä¯gijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad bet kokia vykdant teisingumÄ priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, iÅ¡imtiniais, atvejais, kai tai bÅ«tina siekiant inter alia (be kita ko) užtikrinti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiÅ¡kėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarimo 12.2 punktas).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikantis teisinio apibrėžtumo principo teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ , o nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu v. Rumunija (pareiÅ¡kimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiÅ¡kimo Nr. 48553/99) ir kt.).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡skirtinis bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pagrindÄ , kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 25.

PareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

26. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , pažymėta, kad procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylÄ pažeidžiamas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

27. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjas pagal jo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo bÅ«ti teismo įtrauktas į praÅ¡omÄ atnaujinti bylÄ , t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiÅ¡kėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 29 punktas).

28. Civilinėje byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti, buvo sprendžiamas tarp ieÅ¡kovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , kitus darbo sutartyje numatytus mokėjimus (kompensacijÄ už nekonkuravimÄ , kompensacijÄ nutraukus darbo sutartį). Civilinė byla buvo baigta teismui patvirtinus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, pagal kurios sÄ lygas atsakovė pripažino pagrįstais ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 5 595,61 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 4 500,41 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 654,58 Eur kompensacijos už nekonkuravimÄ , 26 400,02 Eur kompensacijos nutraukus darbo sutartį, 12 000 Eur skolos, o ieÅ¡kovas atsisakė likusių ieÅ¡kinio reikalavimų, Å¡alys pripažino, jog atsakovė atsiskaitys su ieÅ¡kovu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.

Be to, pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygas, ieÅ¡kovas ir atsakovė pareiÅ¡kė ir patvirtino, kad sudarius taikos sutartį visi Å¡alių ginčai susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių yra laikomi visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstais.

29. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja suinteresuotumÄ civilinės bylos nagrinėjimu grindė dvejopo pobÅ«džio argumentais:

1) pareiškėjos teigimu, atsakovė, sutikdama su ieškovo reikalavimais, paneigė pareiškėjos teisę ginti savo interesus bankroto byloje, ginčyti patenkintus ieškovo reikalavimus; taikos sutarties patvirtinimas nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovui lyginant su kitais atsakovės kreditoriais, taip neteisėtai apsunkinant kitų kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus;

2) pareiÅ¡kėja yra atsakovės akcininkė, investavusi į atsakovę; ieÅ¡kovas aplaidžiai vadovavo įmonei, pareiÅ¡kėjai teikė klaidingus duomenis apie atsakovės finansinę bÅ«klę ir sukėlė pareiÅ¡kėjai žalÄ ; taikos sutarties nuostata, numatanti, kad visi Å¡alių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstais, peržengia civilinėje byloje spręsto ginčo ribas, turi įtakos pareiÅ¡kėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, užkerta keliÄ inicijuoti procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai nepagrindžia iÅ¡imtinio poreikio atnaujinti iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ .

30. Dėl pirmosios argumentų grupės, susijusios su kreditorių teisių užtikrinimu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja Å¡iais argumentais iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl atsakovės kreditorių (ir pačios pareiÅ¡kėjos) galimybių ginčyti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , kuris buvo patvirtintas pagal įsiteisėjusiÄ teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors įstatyme nėra įtvirtintas draudimas kreditoriui skųsti bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo nutartį, kuria į kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, siekdamas tokį reikalavimÄ nuginčyti, kreditorius turi nuginčyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ kaip kreditoriaus reikalavimo pagrindÄ . Tai negali bÅ«ti padaryta kitaip, nei padavus kasacinį skundÄ ar atnaujinus procesÄ byloje, kurioje Å¡is sprendimas priimtas, nes jokių kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo bÅ«dų įstatymai neįtvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). 31.

Taigi, bendrÄ ja prasme kreditorius turi teisę inicijuoti iÅ¡nagrinėtos bylos proceso atnaujinimÄ ir įrodinėti, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , iÅ¡ kurios kyla kito kreditoriaus reikalavimai. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius, ginčijantis kito kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje, paprastai nėra materialinio teisinio santykio tarp įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus, iÅ¡ kurio kilęs ginčas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, subjektas, t. y. nėra Å¡io teisinio ginčo Å¡alis, ir, nesant įmonės skolininkės bankroto situacijos, apskritai negalėtų teisme reikÅ¡ti jokių su Å¡iuo ginču susijusių reikalavimų.

Ginčydamas kito kreditoriaus reikalavimÄ bankroto byloje kreditorius praÅ¡o ne iÅ¡spręsti tarp jo ir bankrutuojančios bendrovės (ar jo ir kito Å¡io bendrovės kreditoriaus) kilusį ginÄÄ , o peržiÅ«rėti teisinius santykius tarp Å¡io kito kreditoriaus ir įmonės skolininkės, t. y. iÅ¡spręsti tarp Å¡ių subjektų, kaip bylos Å¡alių, kilusį ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

32. Vadinasi, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monei ir jos kreditoriui nesutinkant su iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos, iÅ¡ kurios kyla kito įmonės kreditoriaus reikalavimas, rezultatu, paprastai negalėtų bÅ«ti konstatuota, kad teismas tokioje byloje nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ Ä¯monės kreditoriaus materialiųjų teisių ir pareigų bei kyla poreikis atnaujinti bylos procesÄ pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, t. y. kad esant įmonės bankroto situacijai kiti įmonės kreditoriai galėtų inicijuoti jau iÅ¡spręstų bylų, iÅ¡ kurių kyla kitų kreditorių reikalavimai, atnaujinimÄ vien tuo pagrindu, jog jie nebuvo įtraukti į Å¡ių bylų nagrinėjimÄ , sukeltų akivaizdžiÄ grėsmę įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui bei teisinio apibrėžtumo principui.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktikÄ , kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus praÅ¡ymu gali bÅ«ti atnaujintas procesas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimto įsiteisėjusio teismo procesiniu sprendimo pagrindu yra grindžiamas kito kreditoriaus reikalavimas, net ir tuo atveju, jeigu praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikęs kreditorius jokiais materialiniais teisiniais santykiais iki skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo susijęs su praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos Å¡alimis ir (ar) ginčo dalyku. Kita vertus, tiek teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokį praÅ¡ymÄ pateikęs kreditorius turi nurodyti aplinkybes, kodėl civilinė byla, kurios procesÄ siekiama atnaujinti, galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai – nurodyti ir pagrįsti CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, iÅ¡skyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuris tokiam kreditoriui negalėtų bÅ«ti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20-464/2022 27 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti, buvo sprendžiamas tarp ieÅ¡kovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių, o teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė pripažino pagrįstais dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, o kitos dalies reikalavimų ieÅ¡kovas atsisakė. Darbo teisinių santykių Å¡alimis buvo ieÅ¡kovas ir atsakovė. PareiÅ¡kėja (vienintelė atsakovės akcininkė) Å¡iuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, darbo sutartį su ieÅ¡kovu sudarė ir vėliau nutraukė veikdama kaip darbdavio (atsakovės) atstovas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnis).

Atitinkamai, civilinėje byloje buvo iÅ¡spręsta dėl atsakovės, bet ne pareiÅ¡kėjos, materialinių teisių ir pareigų – pareigos iÅ¡mokėti atitinkamas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, tačiau Å¡alių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjos materialiųjų teisių ar jos pareigų, taikos sutartis pareiÅ¡kėjai jokių teisių ar pareigų nesukÅ«rė. Tokiomis aplinkybėmis negalima pripažinti egzistuojant pagrindÄ , numatytÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, proceso atnaujinimui.

35. Pažymėtina, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad praÅ¡omoje atnaujinti civilinėje byloje ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytoje taikos sutartyje Å¡alys ginÄÄ , kilusį iÅ¡ darbo teisinių santykių, iÅ¡sprendė tarpusavio nuolaidomis, atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pripažino tik dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, o kitos dalies reikalavimų ieÅ¡kovas atsisakė.

Atsakovė apeliacine tvarka ginčijo teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, remdamasi argumentais, susijusiais su bankrutuojančios atsakovės kreditorių teisių užtikrinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022, atmesdamas atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pažymėjo, kad bankrutuojančiÄ Ä¯monę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja paskirtas bankroto administratorius, ir jis, įgyvendindamas JANÄ® numatytÄ funkcijÄ atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, teisėtai sudarė taikos sutartį su ieÅ¡kovu civilinėje byloje be bendrovės kreditorių pritarimo.

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui, nepažeidžia Å¡alių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ji buvo patvirtinta esant teisiniam pagrindui. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl argumento, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kreditorė netektų galimybės ginčyti reikalavimÄ , kadangi teismo nutartis įgytų res judicata galiÄ , nurodė, jog Å¡is argumentas nepaneigia bankroto administratoriaus, įgyvendinančio JANÄ® jam priskirtas funkcijas, teisėto ir pagrįsto sprendimo bankrutuojančios bendrovės vardu sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.

36. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyti argumentai dėl atsakovės kreditorių teisių užtikrinimo nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja jokių kitų pagrindų atnaujinti bylos procesÄ nenurodė, o iÅ¡ praÅ¡ymo turinio teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti apie tai, kad byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.

37. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi įtakos pareiÅ¡kėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, nes užkerta keliÄ inicijuoti procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl žalos atlyginimo, taip pat nesudarė pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso. Kaip minėta, taikos sutartimi ieÅ¡kovas ir atsakovė pareiÅ¡kė ir patvirtino, kad sudarius taikos sutartį visi Å¡alių ginčai susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių yra laikomi visiÅ¡kai ir galutinai iÅ¡spręstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Å¡i taikos sutarties sÄ lyga užkerta keliÄ inicijuoti procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl žalos atlyginimo, yra paremtas netinkama aptariamos taikos sutarties sÄ lygos interpretacija.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas, pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

39. Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos nurodytoje taikos sutarties sÄ lygoje kalbama apie ginčus, kylančius iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, tačiau joje nėra aptarti ginčai, kylantys dėl ieÅ¡kovo, kaip atsakovės vienasmenio valdymo organo, pareigų vykdymo. Tokia pozicija paaiÅ¡kinama tuo, kad taikos sutartimi užbaigtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iÅ¡ tarp bendrovės vadovo ir bendrovės susiklosčiusių darbo teisinių santykių.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjos nurodomoje taikos sutarties sÄ lygoje nėra numatyti jokie apribojimai taikos sutarties Å¡alimis nesančių kitų asmenų atžvilgiu, pvz., kreditorių ir pačios pareiÅ¡kėjos, kaip atsakovės dalyvės, atžvilgiu. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad taikos sutarties nuostata, numatanti, jog visi Å¡alių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iÅ¡ darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi galutinai iÅ¡spręstais, turi įtakos pareiÅ¡kėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, nes užkerta keliÄ inicijuoti procesus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

Tokios iÅ¡vados nekeičia ir pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, rėmėsi aptariama taikos sutarties sÄ lyga. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tokia ieÅ¡kovo pozicija yra pagrįsta subjektyviu aptariamos taikos sutarties sÄ lygos interpretavimu, ir ji negali lemti pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso.

40. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinės bylos procesÄ , nenustatęs iÅ¡imtinių aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiÅ«rėjimui. Todėl pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atmetus pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 726 Eur iÅ¡laidas, patirtas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, tačiau nežymiai virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotÄ didžiausiÄ už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistinų iÅ¡laidų dydį, todėl jos mažintinos iki maksimalios Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos priteistinos sumos, t. y. iki 712,20 Eur (1780,5 × 0,4). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Holding“ (juridinio asmens kodas 304559417) ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas Marius Bajoras