2020-10-07 Nr. AB-18486-3-61-3-03541-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1669-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03541-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1352 dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio; 2) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. aktą Nr. DL-934; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. S-140; 4) palikti galioti Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2010 m. kovo 15 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-785 priimto sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio.

2. Paaiškino, kad ginčo dalykas yra darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos termino nustatymas. Pažymėjo, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas keliais terminais ir vienas iš jų – iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, kas, pareiškėjos manymu, pagrįstai buvo nustatyta Tarnybos Plungės skyriaus priimtame sprendime.

3. Tarnybos Kontrolės skyrius 2018 m. liepos 9 d. darbingumo vertinimo akte Nr. DL-934 nurodė, jog rekomenduojama pakartotinai vertinant darbingumo lygį vadovautis III lygio gydymo įstaigos gydytojo (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje būtų patikslintos asmeniui nustatytos diagnozės, išliekantis funkcijos sutrikimo laipsnis po pravesto pilnaverčio, kompleksinio gydymo. Pareiškėja nurodė, jog tokia pastaba jai nesuprantama ir galbūt pažeidžianti jos teisę į pasirenkamą gydymą. Pareiškėjos manymu, Tarnybai nesuteikta įgaliojimų spręsti dėl asmens gydymo stacionare, III lygio gydymo įstaigoje, siuntimo tyrimams, nes ji nėra sveikatos priežiūros įstaiga. Pareiškėjos manymu, nėra reikšminga, ar po kartotinio magnetinio rezonanso tyrimo pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Skunde nurodoma, kad Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas ir vyr. specialistė užpildė asmens apžiūros namuose lapą Nr. AL-948 bei Barthel indekso lentelę, tačiau jai nebuvo duota susipažinti su šiais dokumentais. Ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. S-140 nebuvo galima rasti ir suprasti, kokie ryškūs neatitikimai dėl asmens sveikatos būklės buvo nustatyti. Pareiškėja nurodė, jog 2018 m. balandžio 11 d. Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojai asmens apžiūros namuose metu nustatė tą patį, ką 2010 m. kovo 15 d. nustatė Tarnybos Plungės skyrius.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog diagnozė ir funkciniai sutrikimai 2018 m. sausio 19 d. nurodyti gydytojos (duomenys neskelbtini) I. D. ir 2018 m. balandžio 11 d. Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojų. Tačiau nėra aišku, kodėl Tarnybos kontrolės skyrius 2018 m. liepos 9 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-934, 35 punkte nurodė, jog rekomenduojama pakartotinai vertinant darbingumo lygį vadovautis III lygio gydymo įstaigos gydytojo (duomenys neskelbtini) išvada.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad jai diagnozė (duomenys neskelbtini) yra nustatyta Kauno medicinos universiteto klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, tačiau Tarnybos Kontrolės skyrius primygtinai reikalauja atlikti magnetinio rezonanso tyrimą.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7. Paaiškino, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu ( toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 35 punktas numato, kad be kitų pagrindų, Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir tais atvejais, jeigu atlikus Teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai.

8. Paaiškino, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis 2017 m. lapkričio 24 d. Tarnybos Antikorupcinės komisijos išvada ir vadovaujantis 2017 m. gruodžio 1 d. Tarnybos direktoriaus pavedimu Nr. DP-13. Tarnybos Sprendimų kontrolės specialistai, siekdami patikslinti pareiškėjos susirgimo dinamiką, taikytą gydymą ir išliekančius nuolatinius sveikatos funkcinius sutrikimus, kreipėsi į gydymo įstaigą su prašymu pateikti (duomenys neskelbtini) konsultaciją ir 2016–2017 ambulatorinės kortelės kopiją. 2018 m. sausio 23 d. buvo gauta 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad diagnozei patikslinti reikalinga atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, todėl pareiškėja buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į gydymo įstaigą vykti atsisakė, nors pagal Tvarkos aprašo 44 punktą turi pareigą teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2004 m. byloje nėra įrodymų ar informacijos apie atliktus magnetinio rezonanso ar kitus tyrimus, nenurodyti ligos paūmėjimo atvejai, nėra informacijos apie taikomą gydymą, skiriamas medicininės pagalbos priemones, gydytojo (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą konsultuota 2010 m., o stacionarus gydymas taikytas tik 2003 m. rugsėjo mėn. Esant tokioms aplinkybėms vertinant pareiškėjos darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2018 m. nebuvo pažeista nustatyta darbingumo lygio vertinimo tvarka, skundžiamas individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (darbingumo lygio galiojimo termino sutrumpinimas) yra išsamiai motyvuotos.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 8 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 4 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Tvarkos aprašu.

11. Iš pareiškėjos skundo turinio teismas nustatė, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytas terminas (nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2023 m. spalio 21 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) ir nustatytas trumpesnis (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminas (nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 8 d.). Teismas nurodė, kad asmens darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Tvarkos apraše, kurio V skirsnio 31.1 – 34.3 punktuose numatyta terminų nustatymo tvarka, o Tvarkos aprašo VI skirsnis reglamentuoja pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Šio skirsnio 35 punktas, be kita ko, numato, jog Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, jeigu atlikus Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai ( 35.1 p.).

12. Nagrinėjamu atveju pakartotinis pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą, vykdant Tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pavedimą Nr. DP-10. Šis pavedimas priimtas atsižvelgiant į Antikorupcinės komisijos 2017 m. lapkričio 24 d. išvadą apie skundų nagrinėjimą Nr. IAK-17. Pavedime nurodyta patikslinti asmens (duomenys neskelbtini) simptomatiką galimai pasikeitus sveikatos būklei. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus atliekamų teritorinių skyrių priimamų sprendimų patikrinimų tvarką nustato Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr.V-77 patvirtintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas), kurio 4.3 punktas nustato, jog periodinė neplaninė kontrolė atliekama Tarnybos direktoriaus pavedimu, kai kyla abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo, dėl paaiškėjusių svarbių sprendimui priimti aplinkybių, gautos informacijos, asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos skundo, pranešimo ar siekiant patikrinti NDNT teritorinio skyriaus veiklą, taip pat vertinimų praktikos vienodinimo tikslais. Vykdydamas teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kitas įstaigas ir institucijas dėl asmens duomenų, susijusių su jo neįgalumo lygio, darbingumo lygio, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių ar profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymu, pateikimo.

13. Byloje nustatyta, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas pavedimą, 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į pareiškėjos gydymo įstaigą prašydamas pateikti (duomenys neskelbtini) konsultaciją (patikslinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) simptomatiką, nurodyti (duomenys neskelbtini) ir pateikti pareiškėjos 2016–2017 m. ambulatorinės kortelės kopiją. Gydymo įstaiga 2018 m. sausio 23 d. atsakyme nurodė, jog pareiškėja 2018 m. sausio 19 d. buvo konsultuota (duomenys neskelbtini) ir dėl diagnozės patikslinimo siunčiama į (duomenys neskelbtini), diagnozės tikslinimui tikslinga atlikti MRT. 2018 m. kovo 2 d. raštu atsakovui pakartotinai pasiteiravus dėl diagnozės patikslinimo gydymo įstaiga nurodė, kad pareiškėja informavo, jog kol kas į (duomenys neskelbtini) nevyko ir dar nežino, kada vyks. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2018 m. gegužės 28 d. raštu pareiškėją informavo, jog nusprendė atlikti pakartotinį vertinimą ir pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus. 2018 m. birželio 8 d. raštu pareiškėjai paprašius nurodyti, kokius dokumentus ji turinti pateikti vertinimui, siekiant nepažeisti pareiškėjos teisių, administracinės procedūros terminas buvo pratęstas iki 2018 m. liepos 16 d., o dokumentus nurodyta pateikti iki 2018 m. liepos 5 d. Pareiškėjai nenuvykus konsultacijai ir nepateiktus dokumentų, pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog nėra reikšminga, kad nebuvo atliktas kartotinis magnetinio rezonanso tyrimas, nes 2018 m. balandžio 11 d. Tarnybos Tauragės skyriaus darbuotojai asmens apžiūros namuose metu nustatė tą patį, ką 2010 m. kovo 15 d. nustatė Tarnybos Plungės skyrius. Teismas pažymėjo, jog nustatant asmens darbingumo lygį jo sveikatos būklė ir galimybės atlikti darbus vertinamos po to kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, o darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos gydymo įstaigos gydytoja nurodė, jog diagnozės patikslinimui reikalinga aukštesnio lygio specialisto konsultacija ir tyrimai (MRT tyrimas), pareiškėja per beveik pusės metų laikotarpį konsultacijai nenuvyko ir tyrimo neatliko. Darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos numato, jog Tarnyba prireikus gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, kai mano, jog yra būtinybė patikslinti duomenis. Pagal Tvarkos aprašo 44 punktą asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti darbingumo lygiui nustatyti reikiamą informaciją. Tačiau šios pareigos pareiškėja nevykdė, prašomų dokumentų nepateikė, todėl tarnyba negalėdama tiksliai pakartotinai įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį jau nustatytam darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams pagrįstai nustatė trumpesnį vienerių metų terminą. Šis terminas nustatytas siekiant pagrįstai įvertinti pareiškėjos darbingumo lygį po pilno ištyrimo. Taip pat pažymėta, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo konsultuota 2010 m., t. y. prieš aštuonerius metus, paskutinis stacionarinis gydymas taikytas 2003 m. rugsėjo 8 d. – 2003 m. rugsėjo 16 d., o galvos MRT – 2004 m., pareiškėja telefonu nurodė, jog jokių medikamentų šiuo metu nevartoja.

15. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovas nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. Tarnyba nurodė, kad nustatant pareiškėjos darbingumo lygį iškilo poreikis papildomos konsultacijos ir papildomų medicininių tyrimų duomenų. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti gydymo įstaigos gydytojos (duomenys neskelbtini) išvada, jog pareiškėjos diagnozės patikslinimui būtina aukštesnio lygio specialisto konsultacija ir tyrimai.

16. Teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai ir aktas dėl pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama teritorinio skyriaus sprendimo kontrolę vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama trumpesnį nei teritorinio skyriaus, t. y. (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminą, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Tarnybos sprendimą ir aktą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi Tarnybos ir Ginčų komisijos ginčijami sprendimai ir aktas paliekami nepakeisti.

17. Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų ir akto panaikinimo, nebuvo tenkinamas išvestinis skundo reikalavimas palikti galioti Tarnybos 2010 m. kovo 15 d. Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-785 sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2013 m. spalio 21 d., kurio dalis dėl termino pagrįstai pakeista ginčijamu Tarnybos sprendimu. Be to, atkreiptas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei, pareiškėja gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).

III. 18. Pareiškėja D. Š. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo prašo tenkinti jos skundo reikalavimus.

19. Pareiškėja pažymi, kad remiantis Tarnybos Antikorupcinės komisijos protokolo išrašu matosi, kad komisija neabejoja Kauno klinikų specialisto konsultacijos išvada ir pagal vertinimo metu galiojusius kriterijus vertinimas atliktas teisingai. Tačiau kažkodėl buvo aptarta, kad reikėtų trečio lygio paslaugas teikiančios gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) išvados.

20. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos Antikorupcinė komisija priėmė sprendimą jos atžvilgiu, todėl ji turi teisę žinoti, ar teisingai ir pagrįstai veikė ši Antikorupcinė komisija, t. y. žinoti dalyvavusių asmenų sąrašą ir balsavimo rezultatus, tačiau iki šiol tai pareiškėjai nebuvo pateikta.

21. Pareiškėja pažymi, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas periodinę neplaninę kontrolę nenustatė, kad 2010 m. kovo 15 d. Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus priimtas sprendimas dėl D. Š. nustatyto 40 proc. darbingumo lygio ir nustatyto termino nuo 2010 m. sausio 4 d. iki 2023 m. spalio 21 d. iki senatvės pensijos amžiaus yra nepagrįstas ir neteisėtas.

22. Pareiškėja teigia, kad Tarnybos Plungės teritorinis skyrius visus D. Š. darbingumo lygio vertinimus atliko vadovaudamasis tuo metu veikiančiais teisės aktais bei tuo metu pateiktais visais medicininiais dokumentais.

23. Pareiškėja pažymi, kad teismo nurodytame Tvarkos aprašo VI skyriaus 35 punktas nurodo, kad Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui (35.1 p.). D. Š. nebuvo pasibaigęs nustatyto darbingumo lygio terminas.

24. Pareiškėjos teigimu, ji Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui pateikė visą prašomą informaciją, kuri tuo metu buvo reikalinga pakartotiniam darbingumo lygiui ir specialiųjų poreikių nustatymui ar Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus priimto sprendimo įvertinimui. Pareiškėja pateikė informaciją (įrodymus) apie jai Kauno medicinos universiteto klinikų (duomenys neskelbtini) skyriaus gydytojų nustatytą diagnozę, raštu nurodė priežastis, kodėl nevyksta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sutiko, kad būtų atlikta apžiūra namuose. Tačiau nepaisant po atliktos apžiūros namuose padarytų išvadų Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius vis tiek nusprendė, jog yra būtina atlikti pakartotinio darbingumo lygio vertinimą.

25. Pareiškėjos manymu, veiksmai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismas (panaudojamos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais), atliekami tik tada, kai asmeniui darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą.

26. Pareiškėja pabrėžia, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai kontrolės procedūrą pradėjo po to, kai Tarnybos Antikorupcijos komisija gavo anoniminį skundą.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesutinka su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1352, kuriuo buvo pakeistas Tarnybos teritorinio skyriaus nustatytas terminas (nuo 2010-01-02 iki 2023-10-21 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) ir nustatytas trumpesnis (1 metų) darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo terminas (nuo 2018-07-09 iki 2019-07-08). Byloje pareiškėja prašo panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1352 dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio; prašo panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2018 m. liepos 9 d. aktą Nr. DL-934; prašo panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. S-140 bei palikti galioti Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2010 m. kovo 15 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-785 priimto sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijami sprendimai ir aktas dėl pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

31. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliaciniame skunde pateikia iš esmės tapačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi skunde pirmosios instancijos teismui.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

36. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ginčui aktuali įstatymo redakcija nuo 2017m. spalio 1d. iki 2018m. rugsėjo 30d.) 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į nustatytą diskreciją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

37. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad sprendimai priimti remiantis Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo normomis. Sprendimas dėl asmens darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus teisės aktuose įtvirtintus privalomus įvertinti kriterijus (medicininius, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti). Šis vertinimas atliekamas remiantis minėtuose teisės aktuose nurodytais ir šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, reguliuojantys darbingumo lygio nustatymą, įtvirtina tiek Tarnybos, kuri nustato darbingumo lygį, teises ir pareigas, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipiančios asmenis į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti, teises ir pareigas. Tvarkos aprašo minėtos normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais.

38. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-552/2018).

39. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

40. Pagal Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies nuostatas, darbingumo lygis gali būti nustatomas toliais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių; 3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 24 mėnesius, ir asmenims, kurie mokosi, iki 26 metų; 4) iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, kai asmeniui nustatomas profesinės reabilitacijos poreikis; 5) iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio; 6) neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos.

41. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, specialieji poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais: 1) 6 mėnesiams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 6 mėnesius; 2) vieniems metams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 12 mėnesių; 3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 24 mėnesius; 4) 6 metams, kai vertinamas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius; 5) neterminuotai, kai asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintančio pobūdžio.

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjos prašymą atlikęs pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, Tarnybos Plungės teritorinis skyrius 2010m. kovo 15d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-785 nustatė pareiškėjai 40 procentų darbingumo lygį ir specialų transporto išlaidų kompensavimo poreikį, nustatydamas galiojimo terminą – nuo 2010-01-02 iki 2023-10-21 (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos).

43. Byloje taip pat nustatyta, kad Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Antikorupcinės komisijos 2017m. lapkričio 24d. išvadą apie skundų nagrinėjimą Nr.IAK-17, 2017m. gruodžio 01 d. pavedimu Nr. DP-10, pavedė pagal periodinės neplaninės kontrolės procedūrą atlikti pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą, patikslinant asmens (duomenys neskelbtini) simptomatiką galimai pasikeitus sveikatos būklei.

44. Atliekant pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimą 2018m. liepos 9d. aktu Nr.DL-934 konstatuota, kad nuo kontrolės procedūros praėjo 6 mėn., kad asmuo gydytojo (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo konsultuotas 2010 m., naujoje 2017m. sausio 19d. (duomenys neskelbtini) konsultacijoje neatsakyta Tarnybos prašymą, kadangi asmuo, nors buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) diagnozės patikslinimui, tačiau vykti atsisakė, paskutinis stacionarinis gydymas taikytas 2003m. rugsėjo 08d. – 2003m. rugsėjo 16d., o galvos MRT – 2004 m., kad rasti (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja telefonu nurodė, jog jokių medikamentų šiuo metu nevartoja. Šio akto pagrindu priimtas 2018m. liepos 9d. byloje ginčijamas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr.SS-1352, kuriuo pakeista Tarnybos Plungės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DNL-785 priimto sprendimo dalis dėl darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino, šį terminą nustatant 1 metams nuo 2018-07-09 iki 2019-07-08.

45. Tvarkos aprašo 35.2 bei 35.5 punktai numato, kad atsakovas turi teisę atlikti pakartotinį darbingumo vertinimą, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė arba jei atlikus teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju būtent atlikus teritorinio skyriaus priimto sprendimo patikrą kilo abejonių ar nėra pasikeitusi asmens sveikatos būklė, o tuo pačiu kilo abejonė dėl teritorinio skyriaus priimto sprendimo pagrįstumo. Todėl darytina išvada, jog pakartotinis pareiškėjos darbingumo vertinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl Antikorupcinės komisijos 2017m. lapkričio 24d. išvadų atmetamos kaip nepagrįstos, nes nagrinėjamoje byloje minėtos išvados nėra ginčijamos.

46. Pakartotinio darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas reglamentuotas Tarnybos direktoriaus 2016m. lapkričio 25d. įsakymu Nr.V-77 patvirtintu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašu (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Kontrolės tvarkos apraše numatytomis vertinimo procedūromis bei nepažeidžiant Kontrolės tvarkos nuostatų.

47. Byloje nustatyta, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas pavedimą, 2017m. gruodžio 5d. kreipėsi į pareiškėjos gydymo įstaigą prašydamas pateikti (duomenys neskelbtini) konsultaciją (patikslinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) ir pateikti pareiškėjos 2016-2017 m. ambulatorinės kortelės kopiją. Gydymo įstaiga atsakyme nurodė, jog pareiškėja 2018m. sausio 19d. buvo konsultuota (duomenys neskelbtini) ir dėl diagnozės patikslinimo siunčiama į (duomenys neskelbtini), diagnozės tikslinimui tikslinga atlikti MRT, tačiau pareiškėja į (duomenys neskelbtini) nenuvyko. Dėl to pakartotinis darbingumo lygio ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus. Tokia darbingumo lygio vertinimo procedūra atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas numatančias, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

48. Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad tiek Tarnyba, tiek ir Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Kontrolės tvarkos aprašo bei Kriterijų aprašo nuostatas. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad nei Tarnyba, nei Komisija nepažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, atlikdamos pareiškėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Komisija, ginčą nagrinėdama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, išsamiai įvertino Tarnybos sprendimą, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė