2022-06-01 Nr. AB-14714-3-61-3-00163-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-465-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00163-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys– R. D., V. D., G. V., G. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Pažangios architektūrinės mintys“, dėl statybos leidimo dalies galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) statytojui R. D. (toliau – ir Statytojas) 2017 m. spalio 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-171017-01717 dalies, kuria suteikiama teisė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus, statyti inžinerinius tinklus – nuotekų išvadus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statybos leidimas), galiojimą.

2. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, nesutiko su Statybos leidimo dalimi, kuria Statytojui suteikiama teisė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir teisė statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus ir nuotekų išvadus, kurie kompleksiškai susiję su daugiabučio gyvenamojo namo statyba.

2.2. Statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytos Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Statytojo projekte neteisingai nurodytas statinio aukštų skaičius pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir Reglamentas STR 2.02.01:2004), reikalavimus, projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypui taikomų teisės aktų, reglamentuojančių statybą saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų, jų teritorijose ir (ar) apsaugos zonose, reikalavimų. Be to, Statybos leidimo išdavimo terminas neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies reikalavimų. Inspekcijos nuomone, Statybos leidimo dalis negalėjo būti išduota.

2.3. Informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Infostatyba“ projektas buvo pateiktas be leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), nebuvo išduotas. Cituodamas projekto rengimo ir tikrinimo metu galiojusios redakcijos paveldo tvarkybos reglamento STR 3.06.01:2014, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329, (toliau – ir Reglamentas STR 3.06.01:2014) 31 punktą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, pareiškėjas teigė, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą su prašymu išduoti Statybos leidimą turėjo būti pateiktas ir leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, todėl, nesilaikius šio reikalavimo, ginčijama Statybos leidimo dalis yra išduota neteisėtai ir naikintina.

2.4. Projekte neteisingai nurodytas statinio aukštų skaičius pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimus. Projekto bendruosiuose statinių rodikliuose nurodyta, kad pastato aukštų skaičius 2+M, pastato aukštis 10,94 m, pastato plotas 95,33 kv. m. Projekto brėžiniuose „Pirmo aukšto planas M1:100“, „Antro aukšto planas M1:100“, „Mansardinio aukšto planas M1:100“ (137 psl.) nurodyti butų ir aukštų plotai: pirmo aukšto plotas lygus 36,45 kv. m, buto plotas – 26,00 kv. m, antro aukšto plotas – 29,44 kv. m, buto plotas – 25,92 kv. m, mansardos aukšto plotas – 29,44 kv. m, buto plotas – 25,92 kv. m. Iš pateiktų brėžinių ir juose nurodytų plotų matoma, kad antrojo ir mansardos aukštų plotai yra lygūs. Pareiškėjas darė išvadą, kad mansardos aukšto aukštis yra didesnis nei 1,6 m, nes į mansardos ploto skaičiavimą įtrauktas visas išorinių sienų apribotas plotas. Projekto sprendinys „mansarda“ neatitinka sąvokų „pastogė“, „mansarda“. Tuo pažeidžiamas Reglamento STR 2.02.01:2004 4.26 papunktis. Šis projekto sprendinys atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 4.3 papunkčio sąvoką „pastato aukštas“. Pagal projekto sprendinius projektuojamas statinys neatitinka dviejų aukštų su mansarda statiniui taikomų reikalavimų.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas) ginčo sklypas patenka į II senamiesčio zonos – „Miestas“ (duomenys neskelbtini) kvartalą. Pagal detalizuotą kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto gynybinės sienos liekanos, kurios tvarkomos pagal konservavimo – restauravimo darbų technologijas. <...> Apsaugos reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti 3 (trijų) aukštų pastato. Todėl ginčijamos Statybos leidimo dalies projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo apsaugos reglamento sprendinių. Šių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas ginčijamą Statybos leidimo dalį panaikinti.

2.6. Statybos leidimo išdavimo terminas neatitiko Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostatos, kad pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas. Šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas. Statybos leidimas buvo išduotas per 15 darbo dienų t. y. pavėluota 5 darbo dienas.

2.7. Administracija neatsižvelgė į Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir nepareikalavusi pateikti privalomą dokumentą – leidimą atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktą, šio reglamento 5 priedo 1.7, 1.8, 1.19 papunkčius, kurie įtvirtina pareigą patikrinti projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 3 punktą, nes, turėdamas pareigą patikrinti Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams neteisėtai pritarė ginčijamos Statybos leidimo dalies išdavimui.

2.8. Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant ginčijamą Statybos leidimo dalį konstatuoti 2020 m. lapkričio 18 d. parengtu Patikrinimo aktu, nuo kurio skaičiuotinas dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminas pasibaigia 2021 m. sausio 18 d., todėl nustatytas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo.

2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai nurodė, kad ginčyti išduoto statybos leidimo dalį termino nustatyto nepraleido. Atstovė nurodė, kad kartu su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateiktas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, nors toks dokumentas turėjo būti pateiktas, taip pat ketinamas statyti pastatas yra trijų aukštų pastatas, o ne dviejų aukštų su mansarda, todėl toks pastatas kultūros paveldo teritorijoje negali būti statomas, numatomas statyti pastatas nėra suderintas su apsaugos reglamento reikalavimais (Apsaugos reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti trijų aukštų pastato). Atstovė nesutiko, kad atsakovai negali būti atsakingi už išduotą statybos leidimą. Būtent su atsakovais buvo derintas statybos leidimo išdavimas, jie jam pritarė.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat nurodė, kad byla nutrauktina, kadangi pareiškėjas praleido apskundimo terminą.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą pateikė šiuos argumentus:

4.1. Tiek Statybos įstatymas, tiek statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ aiškiai išvardija, kokie dokumentai turi būti pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Projekte pažymėta, kad „Šalia esamos miesto gynybinės sienos projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos numatomos savarankiškai stovinčios, nesusijusios su restauruojama gynybine miesto sienos dalimi, esamo nevertingo, avarinės būklės vieno aukšto garažo vietoje projektuojamas dviejų aukštų su mansarda daugiabutis gyvenamasis namas bus artimo kaimyniniams pastatams aukštingumo ir užbaigs formuoti kiemo užstatymą, todėl esamo garažo vietoje projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas Vilniaus senamiesčio (Unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (Unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir ties sklypo riba esančių Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų (Unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) vertingosioms savybėms neigiamos įtakos neturės“. Projekto vadovas, projektuotojas ir statytojas turi užtikrinti, kad statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl būtent šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad buvo padaryti pažeidimai ir statinio projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus ir kaltę, o atsakomybė tektų projekto vadovui, projektuotojui ir statytojui. Visus dokumentus, būtinus statybos leidimo išdavimui, privalo pateikti statytojas. Dėl šios pareigos nevykdymo nuostolių atsiradimo riziką privalo prisiimti statytojas. Pasirašydamas statinio projektą, statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Remiantis šia nuostata, Administracija, išdavusi ginčijamą Leidimą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo, projekto vadovo bei statytojo sąžiningumo, tad neturėjo pagrįsto pagrindo neišduoti ginčijamo statybą leidžiančio dokumento.

4.2. Atsakovas įvertino parengtą Projektą jo kompetencijai priskirtoje srityje ir nenustatė esminių sprendinių prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatytiems specialiesiems architektūros reikalavimams. Todėl, net jei ir būtų nustatyti kokie nors formalūs pažeidimai, jie laikytini neesminiais ir mažareikšmiais, nepažeidžiančiais trečiųjų asmenų interesų ir nesudarantys pagrindo panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą.

4.3. Pirmiausia statinio projekto vadovui ir projektuotojui kyla pareiga ir atsakomybė užtikrinti, kad parengtas statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Taip pat privalo užtikrinti, kad projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinių reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su Projekto dalimi, Projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai (STR „Statinio projektavimas) 2 priedas 2.7 punktas).

4.4. Administracija patikrina, ar projekte nurodyti bendrieji statinių rodikliai (sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo užstatymo tankis, pastato bendras plotas, aukštų skaičius, pastato aukštis) atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir specialiuosius architektūros reikalavimus. Administracijai nėra nustatytos pareigos patikrinti pateiktų rodiklių teisingumą, perskaičiuojant statytojo pateiktus rodiklius. Pagal Reglamentą STR 2.02.01:2004 privaloma vertinti ne aukštų skaičių, o skaičiuojamą aukštį metrais. Net projekte nurodyta, kad pastatas statomas 2 aukštų su mansarda, tačiau ne trijų aukštų pastatas, tad nesuprantamas pareiškėjo teiginys, jog „Apsaugos reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti 3 (trijų) aukštų pastato“ (net pačiame projekte nurodoma „aukštų skaičius: 2+M“). Buvusioje garažo vietoje projektuojamas gyvenamasis namas yra prie esamų kaimyninių trijų aukštų ir dviejų aukštų su mansarda pastatų ugniasienių, t. y. aukštis dera su šalia esančiais pastatais.

4.5. Teismo posėdžio metu atsakovo Administracijos atstovė papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą. Atstovė nurodė, kad atsakovas patvirtino visus su prašymu išduoti statybos leidimu pateiktus dokumentus, jis pagal kompetenciją negali tikrinti ar ginčyti, turi patikrinti ar pateikti visi dokumentai ir ar pateiktuose dokumentuose yra pateikta būtina informacija. Už pateiktą informaciją yra atsakingas projektuotojas ir (ar) statytojas.

5. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į prašymą su juo nesutiko, nurodė šiuos atsiliepimo argumentus:

5.1. Departamentas 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo Inspekciją, jog Departamentas 2020 m. rugpjūčio 31 d. atliko patikrinimą bei surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-282. Akte fiksuota, jog ginčo sklype tvarkomieji statybos ar tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra vykdomi.

5.2. Projekto tikrinimo metu ginčo sklypas pateko į Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų teritoriją. Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. lapkričio 4 d. aktu Nr. KPD-AV-1476 buvo patikslintos Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto vertingosios savybės ir teisinė apsauga suteikta (duomenys neskelbtini) ir statinių kompleksui, į kurį nuo 2019 metų patenka ginčo sklypas, bei šio komplekso daliai – (duomenys neskelbtini) liekanoms.

5.3. Pareiga patikrinti, ar pateikti visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, teisės aktais yra nustatyta savivaldybių administracijoms. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijami Departamento priimti administraciniai sprendimai, Departamentui nebuvo keliami jokie reikalavimai.

5.4. Teismo posėdžio metu atsakovo Departamento atstovas papildomai pažymėjo, kad atlikus patikrinimą vietoje, pareigūnai nustatė, kad ginčo žemės sklype jokie paveldosaugos darbai nebuvo atliekami. Atstovas nurodė, kad kartu su prašymu išduoti statybos leidimą turėjo būti pateiktas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, nepaisant to, tai nėra esminis pažeidimas, dėl kurio turėtų būti panaikintas statybos leidimas, nes statybos darbai atlikti nebuvo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, nurodė, kad byla turėjo būti nutraukta, nes pareiškėjas praleido apskundimo terminą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė šiais argumentais:

6.1. Ginčo leidimo išdavimo laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo nuostatos nedviprasmiškai numatė statinio projektuotojų pareigą ir atsakomybę parengti, pasirašyti bei užtikrinti, kad statinio projektas atitinka norminių aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Tokiu būdu profesionalus architektas (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pažangios architektūrinės mintys“) atstovavo Statytojo interesus, organizavo statinio projekto rengimą, statinio projekto dalių sprendinius ir atsakingai užtikrino, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

6.2. Statytojui buvo pateiktas pilnai parengtas ir nustatyta tvarka suderintas statinio projektas, kuris atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, nepažeidė valstybės, paminklosaugos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Buvo atlikti reikalingi skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai, kaip tai numato statybos techniniai reglamentai. Visa ši su institucijomis suderinta dokumentacija tapo pagrindu teisėtai ir pagrįstai išduoti šioje byloje ginčijamą statybos garažo griovimo bei pastato statybos ir komunikacijų įrengimo leidimą.

6.3. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas papildomai pažymėjo, kad kartu su prašymu buvo pateikti visi būtini ir tvarkingi, atitinkantys teisinį reglamentavimą dokumentai statybos leidimui gauti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į prašymą prašė jį patenkinti, nurodė šiuos argumentus:

7.1. Ginčo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Teritorija yra saugomoje kultūros paminklo teritorijoje – Vilniaus senamiestyje, todėl bet kokią statybinę veiklą bei leistinas apsaugos, tvarkymo bei naudojimo sąlygas šioje teritorijoje apibrėžia imperatyvūs teisės aktų reikalavimai.

7.2. Žemės sklypui galioja specialiosios žemės sąlygos, kurių valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo laikytis. Valstybinės žemės sklypo nuomininkas įsipareigojo laikytis žemės naudojimo sąlygų. Sutarties 7 punktu nuomininkas įsipareigojo naudoti šį žemės sklypą tokiomis sąlygomis – „7.2 <…> sklypą tvarkyti vadovaujantis nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygomis (XIX sk.), pastatą tvarkyti vadovaujantis paminklotvarkos reikalavimais. 7.3 architektūriniai – urbanistiniai apribojimai su šiame punkte nurodytu pastatų aukštingumu, užstatymo tankiu, o keičiant sklypo tvarkymo režimą vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu“. 2014 m. susitarimo 1.3 papunkčiu be kitų punktų buvo pakeistas Sutarties 7.3 papunktis, kuriuo valstybinės žemės nuomininkas įsipareigojo „vykdyti pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimais“.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, nurodė, kad byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas praleido apskundimo terminą, atsiliepime į prašymą išdėstė šiuos argumentus:

8.1. Ginčo naujai statomi statiniai ar objektai leidimo išdavimo momentu nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre. Projektą derinusioms institucijoms – Departamentui ir Administracijai – nekilo jokių abejonių, jog pateiktas projektas atitinka visiems galiojantiems teisės aktų ir kitiems reikalavimams. Departamentas atsiliepime nurodė, kad ginčo sklypui, Vilniuje teisinė apsauga kaip kultūros vertybei suteikta tik 2019 m., tuo tarpu leidimas išduotas 2017 m.

8.2. Leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkytojo darbus neturėjo būti pateiktas, nes tam nebuvo jokio pagrindo.

8.3. Administracijai ir Departamentui nuo 2012 m. buvo pateiktas keletas projektinių daugiabučio gyvenamojo namo planinių ir fasado detalizacijos sprendimų, šių institucijų specialistų buvo išrinktas ir patvirtintas esamas projekte sprendinys. Kompoziciniu, paveldosauginiu ir architektūriniu aspektu projektuojamas pastatas užpildė kiemo statinių išklotės „architektūrinį dantį“. Projektuojamas pastatas neviršija šalia stovinčių trijų aukštų su mansarda ir neseniai rekonstruoto dviejų aukštų su mansarda į trijų aukštų pastatą su mansarda stogų viršaus altidutės.

8.4. Inspekcija neteisingai traktavo Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatas, nes darydama išvadas, kad pagal projekto sprendinius projektuojamas statinys neatitinka dviejų aukštų su mansarda statiniui taikomų reikalavimų, grindžia tai tik antrojo ir mansardinio grindų ploto matavimų palyginimais. Be to, neatsižvelgia į erkerio įtaką plotų skaičiavimui.

8.5. Pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 4.26 papunktį pastogės (palėpės) ar mansardos apibrėžimui pakanka, jog: a) tai erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios; b) pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m., skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios; c) šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių.

8.6. Įvertinus brėžinį „Pjūvis A-A“, matyti, kad (a) projekte numatytas šlaitinis stogas, kurio kampas 18 laipsnių; (b) yra erdvė tarp viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios; (c) pastogės išorės sienos aukštis (jeigu pratęstume šlaitinio stogo ir viršutinio aukšto perdangos viršaus linijas link erkerio) yra 1,7 m. Taigi, visos sąlygos, kad tai atitiktų mansardos apibrėžimą, yra išpildytos.

8.7. Naujai projektuojamiems (statomiems) pastatams, kaip ir pagal leidimą statomam daugiabučiam gyvenamajam namui aukščiau nurodytas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas maksimalaus aukštingumo nenustato. Bet kuriuo atveju, net laikant, kad pastato maksimalus aukštingumas – 2 aukštai su mansarda, šis reikalavimas taip pat įvykdomas.

8.8. Inspekcija neteisingai traktavo Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyto 10 dienų termino reikšmę, nes: šis terminas nėra naikinamasis; termino leidimui išduoti nustatymas yra skirtas sureglamentuoti administracines procedūras, kada, nustatytu laiku, t. y. per 10 kalendorinių dienų neišdavus leidimo statybai ir neinformavus apie atsisakymo priežastis, statytojas įgyja teise skusti Savivaldybės veiksmus; valstybės institucijų padarytų klaidų rizika turi teikti pačiai valstybei, o klaidos neturėtų būti taisomos, bloginant individo padėti. Valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos individo sąskaita; reikia vertinti, ar pareiškėjas neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų paveikiamas sprendimų priėmimas; reikia vertinti, ar nėra priežasčių abejoti priimtais administraciniais sprendimais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas taip pat iš dalies patenkino trečiojo suinteresuoto asmens R. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisė jam iš Inspekcijos 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad:

10.1. Administracija 2017 m. spalio 17 d. išdavė ginčijamą statybos leidimą, kuriuo suteikė teisę Statytojui žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus, statyti inžinerinius tinklus – nuotekų išvadus bei griauti garažą, pagal projektuotojo UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ parengtą projektą.

10.2. Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 7 d. Inspekcijai persiuntė 997-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko, (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininko ir kitų gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymą dėl viešojo intereso gynimo, dėl statybos leidimo, išduoto daugiaaukščio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu Inspekcijoje atliktas patikrinimas. 2020 m. lapkričio 17 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas.

10.3. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyr. specialistė 2020 m. lapkričio 17 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Jame nustatyta, kad statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Projekte neteisingai nurodytas statinio aukštų skaičius pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 reikalavimus, Projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypui taikomų teisės aktų, reglamentuojančių statybą saugomose teritorijose, kultūros paveldo objektų, jų teritorijose ir (ar) apsaugos zonose, reikalavimų.

Be to, statybos leidimo išdavimo terminas neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies reikalavimų. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingojo statinio statybai reikalingas leidimas statyti naują statinį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 11 punkte įtvirtinta, kad norint gauti leidimą statyti naują statinį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (STR 1.05.01:2017 1 priedas), Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje ir reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui).

Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsniu 8 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš išduodama ginčijamą Statybos leidimo dalį, turėjo patikrinti, ar su prašymu išduoti leidimą buvo pateikti visi privalomi dokumentai. Inspekcija, susipažinusi su pateiktais dokumentais nustatė pažeidimų, kuriems esant, Inspekcijos nuomone, Statybos leidimo dalis negalėjo būti išduota. Prašyme taip pat pažymėta, kad Apsaugos reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti 3 (trijų) aukštų pastato, Patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčijamos Statybos leidimo dalies Projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo apsaugos reglamento sprendinių.

Taigi šių reikalavimų nesilaikymas, yra pagrindas ginčijamą leidimo dalį panaikinti. Inspekcija, atsižvelgusi į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus išduodant statybos leidimą, pateikė teismui prašymą panaikinti Administracijos Statytojui 2017 m. spalio 17 d. išduoto statybos leidimo dalies galiojimą.

11. Teismas, vertindamas argumentus dėl termino prašymui pateikti praleidimo, konstatavo, kad Inspekcija, kreipdamasi į teismą 2021 m. sausio 18 d. su prašymu nepraleido dviejų mėnesių apskundimo termino, nes „institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuoti nustatyti pažeidimai <..>, priėmimo diena“ laikytina patikrinimo akto 2020 m. lapkričio 17 d. surašymo diena. Nenustačius, kad Inspekcija būtų praleidusi specialiame įstatyme numatytą apskundimo terminą, nėra teisinio pagrindo nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, pažymėjo, kad IS „Infostatyba“ projektas buvo pateiktas be leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, nors toks dokumentas turėjo būti pateiktas, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui nuo 2018 m. liepos 10 d. tokio leidimo gavimas ir nebenumatytas. Teismas pabrėžė, kad Departamento atstovas posėdžio metu nurodė, jog tai, kad IS „Infostatyba“ projektas buvo pateiktas be leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo tvarkybos darbus, atsižvelgiant į tai, jog Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 31 punktas buvo pakeistas nuo 2018 m. liepos 9 d. Šis pažeidimas, teismo manymu, neturėtų būti laikomas sudarančiu pagrindą panaikinti Statytojui išduoto statybos leidimo dalies galiojimą, nes panaikinus leidimo galiojimą dėl reikalavimo, kurio nors ir nesilaikyta, tačiau sprendimo priėmimo dieną ir nebetaikoma, nebūtų apgintas viešasis interesas ir būtų pažeisti proporcingumo, teisinio stabilumo ir apibrėžtumo principai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ginčo pastatas bus statomas vietoje nugriauto 1969 m. statybos avarinės būklės garažo, į tai, kad Departamentas, atlikęs objekto apžiūrą vietoje, susipažinęs su IS „Infostatyba“ projektu jam pritarė, jokie žemės sklype statybos ir tvarkybos darbai nepradėti, darė išvadą, kad šis pažeidimas gali būti laikomas formaliu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti išduoto Statybos leidimo dalį.

13. Atsakydamas į argumentą, kad 2019 m. lapkričio 4 d. Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nutarė suteikti teisinę apsaugą (duomenys neskelbtini), ir statinių, teismas pažymėjo, kad nurodytas administracinis sprendimas priimtas po aptariamo statybos leidimo išdavimo.

14. Vertindamas skundo teiginius, kad statybos leidimo dalis turi būti panaikinta dėl planuojamo statyti statinio aukštingumo reikalavimų nesilaikymo, nes ginčo žemės sklype negali būti statomas trijų aukštų pastatas, teismas, aptaręs teisinį reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d įsakymu Nr. ĮV-490 (toliau – ir Reglamentas), pabrėžė, kad ginčo žemės sklype gali būti statomas 2 aukštų pastatas su mansarda. Administracija būtent tokiam pastatui ginčo objekte išdavė ginčijamą statybos leidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija ginčijo ne visą išduotą statybos leidimą, bet jo dalį, teigdama, jog projekte suprojektuotas trijų aukštų pastatas, o toks pastatas ginčo objekte statomas negali būti.

15. Teismas pažymėjo, kad dėl to, jog Projekto brėžiniuose nurodyti duomenys yra teisingi (t. y. tikri), nėra ginčo. Departamentas savo kompetencijos ribose derino Projekto sprendimus, o Administracija, įvertinusi Projekto brėžinius, Statytojui išdavė statybos leidimą. Inspekcija, ginčydama Projekto bendruosius statinio rodiklius, nurodydama, kad pastatas yra ne du aukštai su mansarda (kaip nurodyta Projekte), o trijų aukštų pastatas, grindžia tai atliktu savo paskaičiavimu. Inspekcija pareiškime nurodė, kad Projekte nurodoma mansarda atitinka „pastato aukštis“ sąvoką, numatytą statybos reglamento STR 4.24 2.02.01:2004 4.3 punkte.

Tačiau teismas su šiais teiginiais nesutiko ir nurodė, kad UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime nurodė, jog iš Projekto brėžinyje „Pjūvis A-A“ matyti, jog numatyto šlaitinio stogo, kampas 18 laipsnių, erdvė tarp viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, pastogės išorinės sienos aukštis yra 1,7 m. Šių UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ argumentų pareiškėjas nepaneigė. Be to, Inspekcijos tiek pareiškime, tiek posėdžio metu pateikti skaičiavimai yra neišsamūs ir pagal juos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad konstruojama mansarda neatitinka pastogės (mansardos) sąvokos.

Vien tai, kad antrojo aukšto ir mansardos aukštų plotai yra lygūs, neturi nieko bendra su pastato aukštingumo metrais apskaičiavimu. Projekto rengimo ir leidimo pagal jį išdavimo metu galiojusios redakcijos statybos reglamento STR 4.24 2.02.01:2004 4.26 punktas numatė, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių.

Teismo sprendimo priėmimo metu galiojančios redakcijos 4.26 punktas numatė, kad išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, tačiau sprendžiant dėl ginčijamo statybos leidimo dalies teisėtumo ši teisės akto redakcija neaktuali. Tad, teismo teigimu, teisės aktas numato kitokius pastogės / mansardos apibrėžimą ir reikšmingus jos parametrus nei pateikė pareiškėjas.

Tai, kad mansardos aukštas atitinka statybos reglamento STR 4.24 2.02.01:2004 4.3 punkte numatytą aukšto sąvoką, neduoda pagrindo pagal Projektą numatytos mansardos nelaikyti mansarda, nes mansardos užimama erdvė irgi yra aukštas (pagal statybos reglamento STR 4.24 2.02.01:2004 4.3 p. tai erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdenginio šilumos izoliacijos arba sutapdinto stogo dangos viršaus)). Pats pareiškėjas vadina mansardos aukštu erdvę virš antro aukšto.

Pareiškėjas lygino projekto brėžinių „pjūvis A-A“ dalį duomenų su „fasadas tarp ašių B-A“ duomenimis, nors šie brėžiniai generuoja skirtingus duomenis ir rengti skirtingais tikslais. Tai, kad išorėje pastato šlaitinis stogas yra 8,41 m virš nulinės altitudės, negali būti laikoma pagrindu išvadai apie mansardos aukšto neatitikimą pastogės sąvokai, nes pastogė yra erdvė iki šlaitinio stogo apačios viduje. Kitų mansardos aukšto atitikties parametrų pareiškėjas neginčijo. Taip pat pagal projekte esančią pastato vizualizaciją santykyje su greta esančiais pastatais, sudarančiais erdvinį vaizdą, matyti, kad planuojamas statyti statinys įlietas į esamų statinių tarpą ir netgi žemesnis (projekto brėžiniai „fasadas tarp ašių B-A“, „fasadas tarp ašių A-B“, įskaitant ir spalvinius sprendinius).

Manytina, kad nurodyti pareiškėjo argumentai nėra tinkamas įrodinėjimo pareigos įvykdymas, siekiant paneigti ginčijamus specialistų sudarytus ir pateiktus statinio techninių parametrų ir rodiklių skaičiavimus, įverčius ir dydžius.

16. Taigi teismas nesutiko su Inspekcija, kad ginčo objekte išduotas statybos leidimas, jo dalis neatitinka techninio reglamento STR 2.02.01:2014 4.24 ir 4.26 papunkčių, taip pat Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento. Ginčo žemės sklype gali būti statomas dviejų aukštų su mansarda pastatas, tai atitinka Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims. Inspekcija neįrodė, kad Administracija Statytojui išdavė (o Kultūros paveldo departamentas suderino) statybos leidimą statyti trijų aukštų pastatą.

17. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikėjo argumentus dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies reikalavimų pažeidimo, nenustatė, kad atsakovų specialistai, derindami ar išduodami statybos leidimą pagal aptariamą ginčo statybos projektą būtų atlikę prašyme nurodomus veiksmus ar neatlikę statybos projekto tikrinimo veiksmų, galinčių sudaryti pagrindą naikinti išduoto statybos leidimo dalies galiojimą.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Statybos leidimo išdavimo metu Statytojas Administracijai su 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymu išduoti Statybos leidimą nebuvo pateikęs visų privalomų pateikti dokumentų (leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus). Tai reiškia, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 11 punkto nuostatas, ginčijama Statybos leidimo dalis negalėjo būti išduota, yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas iš esmės patvirtino, kad ginčijama Statybos leidimo dalis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo išduota padarius imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimus – statytojui pateikus ne visus privalomus pateikti dokumentus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prieš išduodant ginčijamą Statybos leidimo dalį nepatikrinus, ar su prašymu išduoti Statybos leidimą buvo pateikti visi privalomi dokumentai ir tokiu būdu pažeidus Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 13 punktą.

19.2. Pareiškėjas nesutinka, kad nustatytas pažeidimas neturėtų būti laikomas sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą Statybos leidimo dalį, nes Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 31 punktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ĮV-556 buvo pakeistas nebenustatant reikalavimo kartu su statybos projektu pateikti leidimą tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą. Be to, šiuo atveju nustatyti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) pagrindai, kai administracinis aktas (Statybos leidimo dalis) turi būti panaikintas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Statybos leidimo dalį, nes pasikeitus teisiniam reguliavimui statytojui nebereikia turėti leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus tam, kad būtų išduotas tokio pobūdžio statybą leidžiantis dokumentas, neįvertino, kad teisinis reguliavimas statybos srityje šiuo metu gali nustatyti statytojui kitus reikalavimus, kurių nebuvo ginčijamo Statybos leidimo dalies išdavimo metu. Be to, statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas.

19.3. Dėl teismo išvados, kad ginčo žemės sklype gali būti statomas 2 aukštų pastatas su mansarda ginčo nėra, tačiau pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, neva „Administracija būtent tokiam pastatui ginčo objekte išdavė ginčijamą statybos leidimą“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad „Projekto brėžiniuose nurodyti duomenys yra teisingi“. Inspekcijos vertinimu, Projekte suprojektuotas trijų aukštų pastatas, kuris negali būti statomas – pagal Projekto sprendinius projektuojamas statinys neatitinka dviejų aukštų su mansarda statiniui taikomų reikalavimų.

19.4. Teismas neteisingai traktavo statinio aukštų skaičiavimą, atsižvelgdamas tik į „UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime išdėstytus argumentus. Nagrinėjamu atveju, „<....> pastogės išorės sienos aukštis (jeigu pratęstume šlaitinio stogo ir viršutinio aukšto perdangos viršaus linijas link erkerio, kaip teigia „UAB „Pažangios architektūrinės mintys“) yra 1,7 m <...>“ yra negalimas, nes visi pastatų aukščių nustatymai privalo būti vykdomi pagal minėtų Taisyklių reikalavimus (iki kraigo), o ne pratęsiant menamas linijas. Tai neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunkčio reikalavimų. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios. Nagrinėjamu atveju statinio šlaitinio stogo kampas yra didesnis nei 10 laipsnių („UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime nurodė, kad šlaitinio stogo, kampas 18 laipsnių), tačiau tariamos pastogės išorės sienų aukštis, skaičiuojant nuo pastato antrojo aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios yra net didesnis nei 2 m (Projekto brėžiniuose „Pjūvis A-A“ ir „Fasadas tarp ašių B-A“ nurodyta, kad antrojo aukšto perdanga yra 6,26 m virš nulinės altitudės, tuo tarpu šlaitinis stogas žemiausioje vietoje yra 8,41 m virš nulinės altitudės. Šių matmenų skirtumas 2,15 m). Tai neatitinka minėtos pastogės sąvokos.

19.5. Teismas teigia, kad pareiškėjas „lygina projekto brėžinių „pjūvis A-A“ dalį duomenų su „fasadas tarp ašių B-A“ duomenimis, nors šie brėžiniai generuoja skirtingus duomenis ir rengti skirtingais tikslais.“, tačiau projekte pateikti vieno pastato minėti brėžiniai ir juose pateikti duomenys atspindi vieną ir tą patį pastatą, todėl teismui traktuoti, kad brėžiniai generuoja skirtingus duomenis, neteisinga. Kiekvienas brėžinys teikia atitinkamą informaciją apie projektuojamą pastatą, brėžinių duomenys nesiskiria, o tik papildo vienas kitą, tad vertinant Projekto sprendinius būtina atsižvelgti į visus Projekte esančius brėžinius. Brėžinių rengimo tikslas taip pat vienodas – pateikti aiškų projektuojamo pastato vaizdą su visais duomenimis (tiek išorės, tiek vidaus matmenimis).

19.6. Vertinant, ar suprojektuotas pastatas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. ar pastate įrengta pastogė, ar aukštas, negalima vertinti pastato vizualizacijos santykyje su greta esančiais pastatais, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu ne bendras pastato aukštingumas, o projektuojamo pastato šlaitinio stogo apačia. Patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčijamos Statybos leidimo dalies Projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo apsaugos reglamento sprendinių. Šių reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas ginčijamą Statybos leidimo dalį panaikinti.

19.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė principą, kad iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus), paneigiant įstatyminį reglamentavimą, jog reikalavimai statybai yra imperatyvaus, o ne formalaus pobūdžio ir šių reikalavimų pažeidimai turi būti šalinami teisės aktų nustatyta tvarka.

19.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nevertino jų realumo, neįsitikino, ar pateikti jų dydį detalizuojantys ir patvirtinantys dokumentai, todėl teismas pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Visgi, jeigu teismas nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl prašymų trūkumų priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka bei pateikia šiuos atsiliepimo argumentus:

20.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, pateiktus pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo apeliacinis skundas, iš esmės, grindžiamas dviem argumentais: su prašymu išduoti Statybos leidimą turėjo būti pateiktas ir leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, pagal projekto sprendinius projektuotas statinys tariamai neatitinka dviejų aukštų su mansarda statiniui taikomų reikalavimų.

20.2. Remdamasis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 12 dalimi daro išvadą, kad projekto vadovas, projektuotojas ir statytojas turi užtikrinti, kad statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl būtent šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus. Savo ruožtu Administracija statinio projektą tikrina tik jos kompetencijai priskirtose srityse. Formalūs statybos leidimo išdavimo trūkumai nesudaro pagrindo statybos leidimo naikinimui. Iš tiek prašyme, tiek apeliaciniame skunde dėstomų argumentų akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė esminių statinio projekto sprendinių neatitikties teisės aktų reikalavimams ar esminių pažeidimų, sudarančių pagrįstą pagrindą panaikinti Statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Be kita ko, net ir pripažinus, jog buvo privaloma gauti Departamento sutikimą, šis tariamas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmiu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

20.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pagal Projekto sprendinius projektuojamas statinys neatitinka dviejų aukštų su mansarda statiniui taikomų reikalavimų. Administracijai nesuprantama, kuri pastato aukščio dalis, Inspekcijos nuomone, prieštarauja teisės aktams; Administracijai nėra nustatytos pareigos patikrinti pateiktų rodiklių teisingumą, perskaičiuojant statytojo pateiktus rodiklius. Pagal STR 2.02.01:2004 privaloma vertinti ne aukštų skaičių, o skaičiuojamą aukštį metrais. Net projekte nurodyta, kad pastatas statomas 2 aukštų su mansarda, tad nesuprantamas ir pareiškėjo teiginys, jog „Apsaugos reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti 3 (trijų) aukštų pastato“ (net pačiame Projekte nurodoma „aukštų skaičius: 2+M“). Be to, buvusioje garažo vietoje projektuojamas gyvenamasis namas yra prie esamų kaimyninių trijų aukštų ir dviejų aukštų su mansarda pastatų ugniasienių, t. y. aukštis dera su šalia esančiais pastatais.

20.4. Inspekcijos argumentai atmestini, dėl abiejų argumentų pirmosios instancijos teismas jau pasisakė skundžiamame sprendime, pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog projekto, kuriuo pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir juo labiau panaikinti Statybos leidimą. Atsakovo įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad išduodant leidimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai nesudarytų pagrindo jų laikyti esminiais, kuriems esant būtų kliūtys išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Net ir nustačius formalius procedūrinius pažeidimus, turėtų būti vertinama, ar tie procedūriniai pažeidimai esminiai dėl kurių negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nes vien dokumento panaikinimas formaliu pagrindu neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

21.1. Departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (1.29-V)2V-2292 informavo Inspekciją, jog surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. AAV-282. Akte fiksuota, jog ginčo sklype tvarkomieji statybos ar tvarkomieji paveldosaugos darbai nėra vykdomi. Taip pat ginčo sklypo valdytojai Departamento Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. raštais Nr. (1.29-V)2V-2111, (1.29-V)2V-2110, (1.29-V)2V-2109 informuoti, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai negali būti vykdomi be Departamento Vilniaus skyriaus išduoto leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, kaip tai numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis bei Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.04.01:2014 „Leidimų atlikti tvarkybos darbus išdavimo taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155.

21.2. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ginčo žemės sklype gali būti statomas dviejų aukštu su mansarda pastatas, tai atitinka Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims. Inspekcija neįrodė, kad Administracija Statytojui išdavė (o Departamentas suderino) statybos leidimą statyti trijų aukštų pastatą.

21.3. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir nurodo šiuos argumentus:

22.1. Sutinka su teismo argumentu, kad nustatytas pažeidimas yra formalus, dėl jo negali būti naikinama Statybos leidimo dalis. Šie teiginiai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

22.2. Inspekcijos cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su šia byla, todėl ja negali būti vadovaujamasi.

22.3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ĮV-556 pakeitus Kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto rengimo taisyklių 31 punktą, nuo 2018 m. liepos 10 d. neliko reikalavimo su prašymu išduoti statybos leidimą ir leidimą atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, pats reikalavimas tik su atitinkamu leidimu atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus išliko, tačiau to nebeprižiūrėjo atitinkama savivaldybė, išduodanti statybos leidimą; leidimų atlikti paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus išdavimu ir kontrole iki šiol užsiima Departamentas. Be to, ginčo sklype jokie tvarkomieji statybos ar tvarkomieji paveldosaugos darbai projekte nėra numatyti vykdyti. Taip pat šiuo atveju naujai statomi statiniai ar objektai statybos leidimo išdavimo metu nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre. Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto vertingosios savybės ir teisinė apsauga suteikta tik Vilniaus miesto gynybinės sienos Vilijos–Trakų vartų atkarpos liekanų kompleksui. Būtent su Vilniaus miesto gynybine siena ribojasi projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas, todėl statybos projekto derinimui Departamentas nurodė pridėti Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų tvarkybos projektą (o ginčijamas Statybos leidimas išduotas pastatui ginčo sklype). Šio tvarkybos projekto nei Statybos, nei UAB „Pažangios architektūros mintys“ nei užsakė, nei ruošė, o jį jau paruoštą pateikė Departamentas ir nurodė pridėti prie statybos techninio projekto.

22.4. Inspekcija pastato aukštų skaičiaus neatitikimą grindžia tik STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatomis dėl antrojo ir mansardinio aukštų grindų plotų bei aukštų skaičiavimas, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su palėpės (pastogės) apibrėžimu. Inspekcijos pacituoti teisės aktai nenustato naujų ar kitokių pastogės (palėpės) apibrėžimui taikomų reikalavimų.

22.5. Nors Inspekcija teigia, kad projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo apsaugos reglamento sprendinių, bet skunde, iš esmės, to nekonkretizuoja, jokių papildomų neatitikimų (pažeidimų) nenurodo.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

23.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad su prašymu išduoti Statybos leidimą turėjo būti pateiktas ir leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Projekte pažymėta, kad šalia esamos miesto gynybinės sienos projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos numatomos savarankiškai stovinčios, nesusijusios su restauruojama gynybine miesto sienos dalimi. Esamo nevertingo, avarinės būklės vieno aukšto garažo vietoje projektuojamas dviejų aukštų su mansarda daugiabutis gyvenamasis namas, kuris būdamas panašaus, neišsiskiriančio nuo gretimų pastatų dydžio, aukščio ir tokiu būdu toks statinys užbaigs formuoti esamo kiemo užstatymą. Todėl, esamo garažo vietoje suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritorijos ir ties sklypo riba esančių Vilniaus miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų vertingosioms savybėms neigiamos įtakos neturi.

23.2. Projekto vadovas, projektuotojas užtikrino, kad statinio projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pasirašydamas statinio projektą, statinio projektuotojas tapo atsakingas, kad statinio projektas atitinka norminių aktų, projekto rengimo dokumentų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas. Trečiajam asmeniui šioje byloje realiai įgijus leidimą statybai, jo, kaip statytojo, teisėti lūkesčiai virto teisėtai įgyta teise. Todėl, net ir galbūt esantys formalūs statybos leidimo išdavimo trūkumai jokiu būdu nesudaro pagrindo statybos leidimo naikinimui. Pareiškėjas neįrodė esminių statinio projekto sprendinių neatitikties teisės aktų reikalavimams ar esminių pažeidimų, sudarančių pagrįstą pagrindą panaikinti Statybą leidžiančio dokumento galiojimą.

23.3. Nesuprantama, kuri projektuoto pastato aukščio dalis, pareiškėjo nuomone, prieštarauja teisės aktams. Vadovaujantis norminiais reikalavimais, privaloma vertinti ne aukštų skaičių, o skaičiuojamą aukštį metrais. Projekte, kurio statybą leidžiantis dokumentas yra ginčijamas, konkrečiai nurodoma, kad pastatas bus statomas dviejų aukštų su mansarda, tačiau, ne trijų aukštų, kaip nuolat teigia pareiškėjas. Todėl nepagrįstas tvirtinimas, kad reglamento bendrieji reikalavimai nenumato galimybės šiame kvartale statyti trijų aukštų pastato. Projekte konkrečiai ir tiksliai nurodoma: „aukštų skaičius: 2+M“. Ginčo statybos leidimo dalis yra leidimas griauti toje vietoje buvusį menkavertį garažą. Todėl buvusioje apgriuvusio garažo vietoje projektuojamas dviejų aukštų su mansarda gyvenamasis namas yra prie esamų kaimyninių trijų aukštų ir dviejų aukštų su mansarda pastatų ugniasienių, yra derantis su šalia esančiais pastatais ir harmoningai užpildantis tuščią kiemo vietą.

23.4. Projekte nurodomi statiniai leidimo išdavimo momentu nebuvo registruoti kultūros vertybių registre. Projektą suderinusiam Departamentui nekilo abejonių dėl to, kad projektas atitinka visus galiojančius teisės aktus. Departamentas projektui pritarė, tuo laikotarpiu projekto realizacijos vietoje dar buvo tarybiniu laikotarpiu statytas garažas. Jo tvarkybos projektas bei tvarkybos leidimas net ir nebuvo reikalingas.

23.5. Pareiškėjo ne kartą akcentuota nuoroda dėl Departamento leidimo bei derinimo tvarkybos darbų atlikimui, nėra pagrįsta. Ginčo sklypui teisinė apsauga, kaip kultūros vertybei, suteikta tik 2019 metais.

23.6. Jeigu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išduodant kvestionuojamą statybą leidžiantį dokumentą visgi buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai nesudaro pagrindo jų laikyti esminiais, kuriems esant, būtų kliūtys išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Statybą leidžiančio dokumento panaikinimas formaliu pagrindu neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Statybos leidimo dalies, kuria suteikiama teisė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus, nuotekų išvadus – adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu prašymą atmetė, konstatavęs, kad:

26.1 dėl Inspekcijos argumento, kad prašymu išduoti statybos leidimą turėjo būti, tačiau nebuvo pateiktas leidimas atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, dėl ko buvo pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punktas, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto sąlygos ir leidimai atlikti darbus išduodami kultūros ministro nustatyta tvarka. Leidimai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto ar pataisyto projekto pateikimo dienos. Departamentas leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo išdavęs. Projekto rengimo ir tikrinimo metu galiojusios paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014, Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329, 31 punktas nustatė, kad „kai tvarkybos darbų projektas rengiamas kaip sudėtinė statinio projekto dalis, tvarkybos darbų projektas statinio projekte pateikiamas kartu su leidimu tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti“. Šių taisyklių 31 punktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ĮV-556 pakeistas, nebenustatant reikalavimo kartu su statybos projektu pateikti leidimą tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti. IS „Infostatyba“ projektas buvo pateiktas be leidimo atlikti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus, nors toks dokumentas turėjo būti pateiktas, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui nuo 2018 m. liepos 10 d. tokio leidimo gavimas ir nebenumatytas. Teismas, įvertinęs, kad ginčo pastatas bus statomas vietoje nugriauto 1969 m. statybos avarinės būklės garažo, kad Departamentas, atlikęs objekto apžiūrą vietoje, susipažinęs su IS „Infostatyba“ projektu jam pritarė, žemės sklype jokie statybos ir tvarkybos darbai nepradėti, nusprendė, kad šis pažeidimas gali būti laikomas formaliu, nesudarančiu teisinio pagrindo naikinti išduoto statybos leidimo dalį;

26.2 teismas nesutiko su Inspekcijos argumentais, kad ginčo objekte išduotas statybos leidimas, jo dalis neatitinka techninio reglamento STR 2.02.01:2014 4.24 ir 4.26 papunkčių, taip pat Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento. Ginčo žemės sklype gali būti statomas dviejų aukštu su mansarda pastatas, tai atitinka Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų pavieniams objektams, jų sudėtinėms dalims bei kitoms Senamiesčio sudėtinėms dalims. Inspekcija neįrodė, kad Administracija R. D. išdavė (o Departamentas suderino) statybos leidimą statyti trijų aukštų pastatą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime nurodė, kad Projekto brėžinyje „Pjūvis A-A“ matyti, jog numatyto šlaitinio stogo, kampas 18 laipsnių, erdvė tarp viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, pastogės išorinės sienos aukštis yra 1,7 m. Šių UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ argumentų pareiškėja nepaneigė. Pažymėjo, kad Inspekcijos tiek pareiškime, tiek posėdžio metu pateikti skaičiavimai yra neišsamūs ir pagal juos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad konstruojama mansarda neatitinka pastogės (mansardos) sąvokos;

26.2 Inspekcijos nurodytas Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies termino pažeidimas sudarytų pagrindą prašymą išduoti statybos leidimą pateikusiam asmeniui imtis teisinių veiksmų dėl administracinės procedūros terminų nesilaikymo (vilkinimo ar delsimo atlikti veiksmus), tačiau neįrodyta kaip šis formalus procedūrinis pažeidimas savaime įtakojo ginčijamos statybos leidimo dalies neteisėtumą, jei buvo ilgiau svarstoma dėl statybos leidimo (ne)išdavimo klausimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, su juo nesutinka: byloje nėra ginčo dėl ko, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vietoje griaunamo garažo, pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus gali būti statomas dviejų aukštu su mansarda pastatas (bendrieji reikalavimai rekonstruojamiems ir naujai statomiems pastatams (duomenys neskelbtini) kvartale: sklypų užstatymo tankumas neturi būti didesnis kaip 80 procentų; dominuojantis užstatymo morfologinis tipas – perimetrinis reguliarus tipas PR (VSAR priedas „Vilniaus senamiesčio užstatymo urbanistinių struktūrų tipologija“); rekonstruojamų pastatų maksimalus aukštingumas – 2 aukštai su mansarda, karnizo ir stogo kraigo lygis neturi viršyti aplinkinių pastatų karnizo ir stogo kraigo lygio; pastatai dengiami šlaitiniais stogais; prieš pradedant pastatų remonto ir rekonstravimo darbus būtina atlikti esamos būklės fiksavimo ir natūros tyrimo darbus. Jei numatomi griovimo darbai, būtinos NKVA ekspertų išvados dėl statinio kultūrinės vertės; prieš pradedant žemės judinimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus; tyrimų metu aptiktos vertingų istorinių statinių dalys ir elementai tvarkomi pagal konservavimo-restauravimo technologijas; statiniai, siūlomi saugoti, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės LR NKV registre, jų neįrašius į šį registrą turi būti saugomi kaip Vilniaus nekilnojamosios kultūros vertybės).

28. Esminiai reikalavimai gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (ginčui reikšminga akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2018 m. balandžio 21 d.), kuris privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.

29. Pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatas, gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams) (4.16 p.); būstas – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi (4.11 p.); būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas (4.12 p.); pastato aukštis – aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško (4.25 p.); aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdenginio šilumos izoliacijos arba sutapdinto stogo dangos viršaus). Jei aukšto grindys ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiausių grindų lygis 4.3 p.); pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturi būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių (4.26 p.).

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ atsiliepime į prašymą nurodytu teiginiu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, kad Projekto brėžinys „Pjūvis A-A“ patvirtina, jog pastato, kuriam statyti išduotas Statybos leidimas, pastogės išorinės sienos aukštis (jeigu pratęstume šlaitinio stogo ir viršutinio linijas link erkerio) yra 1,7 m: kaip minėta, pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 4.3 papunkčio nuostatas, jei aukšto grindys ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiausių grindų lygis. Ginčo atveju pastato antro aukšto ir virš jų esančių patalpų grindys, kaip matyti iš to paties Projekto brėžinio „Pjūvis A-A“, namo patalpų planų, yra ne viename lygyje: antrame aukšte esančio buto Nr. 2 ir patalpos, kurioje yra laiptai, grindų paviršius yra 3,14 m nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės, tuo tarpu bendro naudojimo patalpos – galerijos, kuri yra erkeryje – grindys yra žemiau nei 2,80 m nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės; virš antro aukšto esančio buto Nr. 3 ir patalpos, kurioje yra laiptai, grindų paviršius yra 6,28 m nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės, tuo tarpu bendro naudojimo patalpos – galerijos, kuri yra erkeryje – grindys yra žemiau nei 5,94 m nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės. Taigi patalpų, esančių virš pastato antro aukšto, išorės sienų aukštis, jį skaičiuojant pagal Reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 papunkčio nuostatas, yra žymiai, t. y. bent 0,40 m, didesnis nei 1,7 m, dėl ko, kaip pagrįstai procesiniuose dokumentuose teigia Inspekcija, jos (patalpos) neatitinka Reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunkčio reikalavimų, keliamų pastogei (palėpei), ir Projektas parengtas pastatui, kurį sudaro 2 ne aukštai su mansarda, bet 3 aukštai.

32. Nustačius, kad pastato Projektas buvo parengtas pažeidžiant Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimus, kurie yra imperatyvūs, galiojantys ir šiuo metu, konstatuotina, jog Statybos leidimas, kuris išduotas pažeidžiant ir Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) numatytą reikalavimą („Statybą leidžiančiam dokumentui,<...>, gauti pateikiami <...> kultūros paveldo tvarkybos (su leidimu atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kai ši dalis privaloma) dalys ir (ar) jų kompiuterinis įrašas; <...>) (šios nutarties 26.1 p.), negalėjo būti išduotas (Statybos įstatymo 24 str. 3 d., 27 str. 8 d.), Administracija ir Departamentas nevykdė Statybos įstatyme įtvirtintos pareigos savo kompetencijos ribose patikrinti Projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, kurių turi būti laikomasi rengiant pastato projektą, dėl ko išduotas Statybos leidimas negali būti laikomas teisėtu ir yra ginčijamoje dalyje naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

33. Konstatavus, kad išduotas Statybos leidimas ginčijamoje dalyje yra naikintinas, kitų proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Inspekcijos prašymas yra tenkinamas.

35. Tenkinus Inspekcijos prašymą, naikinama ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Inspekcijos apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-171017-01717 dalį, kuria suteikiama teisė statyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir inžinerinius tinklus (įvadinius vandentiekio tinklus, nuotekų išvadus) adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan