b2384c0d-78f9-48ea-85cc-db5d101f5f8d · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-288-357/2023 Teismo proceso Nr. 2-29-3-00448-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 26 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J. P. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant pareiÅ¡kėjos J.

P. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras priėmimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama juridinio fakto įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja asmeninės nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėja buvo įpareigota paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus ir pateikti teismui ieÅ¡kinį, atitinkantį nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei specialiuosius ieÅ¡kiniui keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti sprendžiama dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė), todėl, nagrinėjamu atveju, siekiant įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra pareiÅ¡kėjos asmeninė nuosavybė, su tokiu reikalavimu reikalinga kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2023 m. kovo 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos J. P. pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumų nepaÅ¡alino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja J. P. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Dėl pareiÅ¡kėjos J. P. nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais jokio ginčo nėra. Ji praÅ¡o nustatyti tiktai juridinį faktÄ , kad tai jos asmeninė nuosavybė, todėl teikti ieÅ¡kinį teismui ginčo teisenos tvarka bÅ«tų perteklinis veiksmas. 4.2. Teismas iÅ¡ pateikto J. P. pareiÅ¡kimo ir prie jo pridėtų priedų galėjo įsitikinti, kad pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis negali bÅ«ti traukiamas byloje atsakovu, nes jis visiÅ¡kai nesusijęs su pareiÅ¡kėjos minėtu nekilnojamojo turto įsigijimu.

PareiÅ¡kėja minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo praėjus trejiems metams po jos ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo. Tai, kad VÄ® Registrų centre buvo padarytas klaidingas įraÅ¡as apie pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo datÄ , nereiÅ¡kia, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iki santuokos nutraukimo. Be to, iÅ¡ pateiktų prie pareiÅ¡kimo duomenų matyti, kad Å¡i VÄ® Registrų centro klaida yra iÅ¡taisyta. 4.3. Teismas ypatingosios teisenos bylose turi bÅ«ti aktyvus.

Todėl, jeigu teismas mano, kad byloje turi dalyvauti pareiškėjos J. P. du sunūs, tai savo iniciatyva gali įtraukti juos dalyvauti suinteresuotais asmenimis. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundo argumentų 6. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos J. P. pareiÅ¡kimÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Pasisakydamas dėl Å¡ios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi, teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. AiÅ¡kinant Å¡ios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę.

10. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi tik kai:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

11. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ bei formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ taikant minėtÄ institutÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

12. Ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti sprendžiama dėl turto teisinio režimo nustatymo. PareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti, kad santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, su tokiu reikalavimu turi kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1131-933/2020; 2020-01-14 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020, 2020-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-22-656/2020).

13. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos iniciatyva VÄ® Registrų centre buvo iÅ¡taisytas klaidingas įraÅ¡as apie pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo datÄ , t. y. buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos santuoka su P. P. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), nors ji pagal pareiÅ¡kėjos turimus duomenis nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi, klaidingai VÄ® Registrų centre nurodyta pareiÅ¡kėjos santuokos nutraukimo data iÅ¡taisyta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad ji asmeninės nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors šį turtÄ ji įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y. jau po santuokos nutraukimo.

14. CK 4.262 straipsnyje nurodyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pareiÅ¡kėjos J. P. nuosavybės teise. Ä®vertinus aplinkybę, kad turtÄ pareiÅ¡kėja įsigijo po santuokos nutraukimo, jam nėra taikomas sutuoktinių teisinis rėžimas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kuris nesukelia teisinių pasekmių.

15. PareiÅ¡kėja turi įrodymus, kuriais galėtų grįsti savo reikalavimÄ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinį faktÄ remiantis tuo, kad pareiÅ¡kėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai).

16. Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino teismo nustatytu terminu teismo nurodytų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, todėl pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai (CPK 115 str. 3 d.).

17. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

18. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa BartaÅ¡ienė