b237fcfc-42bb-4b95-83e3-c390ea92fa40 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-178-196/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02203-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4; 106.4; 106.8.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-5964-590/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo (ieÅ¡kinio suma 350 000,00 Lt).              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo – valstybės priteisti 350 000,00 Lt žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2014 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas neegzistuojančiam atsakovui. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo įvardytus subjektus vartojant sÄ vokas: „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt.

Nurodė, kad tokių subjektų pagal galiojančius teisės aktus nėra, todėl ieÅ¡kinys buvo pateiktas neegzistuojantiems atsakovams. III. Atskirojo skundo argumentai              Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Be to, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Apelianto teigimu, buvo pažeistos ir netinkamai taikytos CPK 115 straipsnio ir 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos. Jei ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teismuose ar neteismingas tam teismui, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kuriÄ institucijÄ ar teismÄ reikia kreiptis dėl teisminės gynybos, tačiau teismas to nepadarė. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinių veiksmų, kurių praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies.

Jei teismas nenustato esminių ieÅ¡kinio turinio ar formos netikslumų, Å¡alintinų CPK 135, 138 straipsnių nustatyta tvarka, tai nutartis yra neteisinga ir naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo kitos apygardos teismui. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ ar buveinės vietÄ (CPK 29 str.), todėl mano, kad jo ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėjai turėtų vertinti savo kolegos darbÄ , o tai atlikti objektyviai gali sutrukdyti tokios aplinkybės kaip teisėjų nuolatinis bendravimas ir pažintis dėl darbo santykių, ir kt.

Dėl Å¡ios priežasties mano, kad ir skundžiamÄ nutartį teismas priėmė neteisėtos sudėties. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip ginčui esant nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas neegzistuojančiam atsakovui bei pateiktame procesiniame dokumente įvertinęs ieÅ¡kovo vartotas atitinkamas sÄ vokas.IÅ¡ ieÅ¡kovo pirmos instancijos teismui pateikto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ieÅ¡kinį valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų ir 350 000,00 Lt žalos atlyginimo.

Tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti teismingas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ieÅ¡kovo pateiktas procesinis dokumentas – ieÅ¡kinys, kurio turiniui ir formai taikomi bendrieji ir specialieji suraÅ¡ymo reikalavimai (CPK 111–115, 135 str.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka tokių reikalavimų ne tik dėl paminėtų sÄ vokų suraÅ¡ant procesinį dokumentÄ vartojimo (kriminalinė institucija, kriminaliniai teismai ir kt.).CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

Å io straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymÄ .Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateikto ieÅ¡kinio turinį per civilinio ieÅ¡kinio priėmimo institutÄ padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pareikÅ¡tas neegzistuojančiam atsakovui.

Nors skundžiamos nutarties motyvuose ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinta kuriam teismui, pagal atitinkamus ieÅ¡kinio reikalavimui, ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti teismingas, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ pritaikė netinkamai ir nepagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu. Kaip jau buvo minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

Vadinasi, besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo suvokti, kad kreipiantis į teismÄ turi bÅ«ti laikomasi įstatymo nustatytų bylinėjimosi taisyklių. Todėl tiek paduodant teismui ieÅ¡kinį, tiek suraÅ¡ant teismui kitus procesinius dokumentus turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų. CPK 42 straipsnis nustato, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultÅ«ros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus.

IÅ¡ pateikto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio kaip procesinio dokumento turinio matyti, kad jį suraÅ¡ant nesilaikyta bendrinės kalbos dalies, t. y. administracinės (ne buitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡omas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiÅ¡kai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos. IeÅ¡kovo pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sÄ vokos kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt. vertintinos ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo bei proceso Å¡alies negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-84-370/2015).

Be to, kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ , įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti Å¡alių naudojimÄ si procesinėmis teisėmis, Å¡alinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, todėl konstatuotina, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ ir vertindamas ieÅ¡kinio turinį, privalėjo pirmiausia spręsti, ar ieÅ¡kovas laikėsi elementarių dokumento įforminimo ir lietuvių kalbos reikalavimų, ar vartojamos sÄ vokos nevertintinos kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei spręsti ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumų Å¡alinimo klausimÄ , reikalaujant, kad Å¡alis paÅ¡alintų pažeidimus, o jų tinkamai ir visapusiÅ¡kai nepaÅ¡alinus, neduoti eigos ieÅ¡kovo teisių gynybai.

Nors pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CPK 300 straipsnio nuostatomis informavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiÄ jį prokurorÄ apie galimus 2014 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus ieÅ¡kovo A. B. nusikalstamus veiksmus (4-5, 7, 19 b. l.), tačiau, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendė pakankamai formaliai, todėl pripažintina, kad yra pagrindas skundžiamÄ nutartį dalyje, dėl ieÅ¡kinio priėmimo, panaikinti bei ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 135, 137 str., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , klausimÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Todėl apelianto praÅ¡ymas perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti kitos apygardos teismui iÅ¡ naujo nenagrinėjamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį dalyje, dėl atsisakymo priimti A. B. ieÅ¡kinį, panaikinti ir ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                                     Konstantinas Gurinas