b237bf92-7ab0-47bf-b6c6-c66583e4ee3c · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-729-1036/2017                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01857-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.9.10 VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2017 m. spalio 25 d.Vilnius             Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R.

S., jo atstovui advokatui Algirdui Smagurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. S. (R. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klevinės vs., Vilniaus rajone, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nas R.

S. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2017 m. liepos 1 d., apie 20 val. 23 min., Vilniaus rajone, Klevinės vs., RaisteniÅ¡kių g., vairavo automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama neblaivus, tikrinis blaivumÄ atsisakė, tikrinančiam pareigÅ«nui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės dokumentų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. kaltu dėl inkriminuotų nusižengimų nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad vos tik įsikėlus gyventi į naujÄ namÄ su kaimynais prasidėjo konfliktai.

Kaimynai dažnai vasaros metu rengia vakarėlius, vartoja alkoholį. TÄ dienÄ pas kaimynus taip pat buvo svečių. Jis su draugais remontavo pirtį, alkoholio nevartojo. Vairavo bÅ«damas blaivus. Kaimynai jį skundžia iÅ¡ kerÅ¡to, nes tarp jų nuolat vyksta ginčai. Mano, kad tai kerÅ¡to akcija. Moteris, kuri jį filmavo, yra policijos pareigÅ«nė, jos pagalba kaimynai jam nori atkerÅ¡yti. Su kaimynu Modestu santykiai yra įtempti iki Å¡iol. BlaivumÄ atsisakė tikrintis todėl, kad nenorėjo bÅ«ti žeminamas prieÅ¡ kaimynus, kurie nori su juo susidoroti, nenorėjo kaimynams sukelti džiaugsmo.

Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis buvo namo kieme, kai atvažiavo policininkai jis nevairavo. Nuo to momento, kai jis parvažiavo iki policijos atvažiavimo praėjo daug laiko. Policijos pareigÅ«nai, reikalaudami pasitikrinti blaivumÄ , sakė, kad surinko pareiÅ¡kimus ir reikia „papÅ«st“. Jis nelabai suprato, kodėl jam reikėjo tikrintis blaivumÄ . Mano, kad pagal kiekvieno kaimyno skambutį jis neturi pareigos tikrintis blaivumÄ (2017-10-19 posėdis nuo 34 minutės). Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Dėl įrodymų vertinimo Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.

S. 2017 m. liepos 1 d., dienos metu, Raisteniškių g., Klevinės vs., Vilniaus rajone, kelis kartus vairavo transporto priemonę MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šių aplinkybių neneigia ir pats atsakomybėn patrauktas asmuo, jas patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. P., O. T., I. B. (2017-09-14 posėdis nuo 13 val. 39 min. iki 14 val. 09 min.), O. Š. (2017-10-05 posėdis nuo 8 val. 58 min. iki 9 val. 22 min.), teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas. L. O. Š., įtardama, kad R.

S. automobilį vairuoja galimai neblaivus, vairavimo faktÄ nufilmavo mobilaus ryÅ¡io telefonu ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai (vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų parodymai, atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimai) patvirtina, kad R. S. grįžęs namo, pastatė automobilį savo namo kieme, kuris yra aptvertas tvora, pats vaikščiojo po savo gyvenamo namo teritorijÄ . Praėjus maždaug 12 minučių (b. l.

8) nuo momento, kai O. Å . telefonu paskambino policijai, atvyko policijos pareigÅ«nai A. S. ir O. J., kurie apklausti teismo posėdžio metu parodė (2017-09-27 posėdis), kad gavo praneÅ¡imÄ , jog galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį. Atvykus į vietÄ , pačio vairavimo fakto nematė. ProtokolÄ surašė iÅ¡ pranešėjos paaiÅ¡kinimų ir pateiktos filmuotos medžiagos. Susidarė įspÅ«dis, kad buvo kilęs konfliktas tarp pranešėjos ir atsakomybėn patraukto asmens. Mano, kad pranešėja buvo neblaivi.

Atsakomybėn patrauktam asmeniui siÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ , tačiau jis atsisakė, nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų. Taigi, aptarti teisinio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. S. 2017 m. liepos 1 d., iki atvykstant policijos pareigÅ«nams vairavo transporto priemonę. Tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad pats transporto priemonės vairavimo faktas, savaime nesudaro pareigos asmeniui tikrintis blaivumÄ , kai to policijos pareigÅ«nai reikalauja jau baigus vairavimÄ , t. y. po vairavimo, kaip proceso pabaigos, praėjus aiÅ¡kiai apibrėžtam laiko tarpui.

Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumÄ ir atsakomybės (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimÄ ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Å¡io pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ .

Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti. Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrÄ sias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , o 6 dalis - kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas–asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratÄ , pareigas ir atsakomybę už Å¡ių pareigų nesilaikymÄ , matyti, kad R. S. pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iÅ¡ jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ jam jau bÅ«nant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigÅ«no reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 12-20 minučių), nebegalėjo bÅ«ti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumÄ .

Be to, teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigÄ iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymÄ numatyta administracinė atsakomybė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis), tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad R.

S. iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«tų patekęs į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį. AiÅ¡kinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigÄ tikrintis neblaivumÄ ne tik sustabdžius jo vairuojamÄ transporto priemonę, ar iÅ¡kart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, teismo nuomone, reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , o plečiamÄ jį įstatymo aiÅ¡kinimÄ , kas prieÅ¡tarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali bÅ«ti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad analogiÅ¡ko teisės aiÅ¡kinimo laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas (2017-05-29 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-209/2017). Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad R. S. veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumÄ , pateikti vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus) nėra administracinio nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinio nusižengimo teisena R.

S. atžvilgiu nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, n u t a r ė: Administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. S. (R. S.) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nutraukti.              Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .Teisėjas                                                                                                                     Mindaugas Povilanskas