b236da1b-71fa-41ad-960c-79641c21ecea · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-31-609/2010                                          Bylos kategorija 1.13 Teismo procesinio sprendimo kategorija 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei prokurorei K.

R. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams R. J. , A. V. , A. R. , trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui V. J. , trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atstovams advokatei S. Å . , E. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro praÅ¡ymÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, UAB „Palangos tauras“, AB SEB bankui dėl administracinio akto panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2008 07 18 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ (t.I, b.l. 6-11), kuriuo praÅ¡o panaikinti 2007 09 13 atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“.

PraÅ¡yme nurodo, kad 2008-05-27 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2008-05-21 raÅ¡tu Nr.6-1.10-358 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė pažymÄ apie teisės aktų pažeidimus Palangos miesto savivaldybės tarybai 2007 09 13 sprendimu Nr. T2-207 patvirtinus žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalųjį planÄ . Galutiniai duomenys, leidžiantys spręsti apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , prokuratÅ«roje buvo gauti 2008 07 14, Palangos miesto savivaldybei pateikus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 09 13 sprendimu Nr. T2-207 patvirtintÄ detaliojo plano medžiagÄ .

Kadangi į teismÄ buvo kreiptasi 2008 07 18, pareiÅ¡kėjo atstovė mano, kad įstatymu nustatytas terminas kreiptis į teismÄ nebuvo praleistas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodoma, jog žemės sklypas Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos, 1995 04 03 nuomos sutarties pagrindu iÅ¡nuomotas UAB „Palangos tauras“, kuriai priklauso žemės sklype esantys pastatai. Detaliojo plano sprendiniais dalinai koreguojant žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, planuojamoje teritorijoje, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties, nustatytas žemės tvarkymo ir naudojimo režimas, numatant naujÄ statybÄ .

Sklypo plotas- 0,1580 ha, naudojamo sklypo plotas- 0,1441 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo bÅ«das- komercinės paskirties teritorija, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7, leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas- 1,8, leistinas pastatų aukÅ¡tis- iki 17,5 m.. Palangos miesto savivaldybės taryba 1999 07 29 sprendimu Nr. 134 patvirtino Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planÄ . Jis yra įregistruotas Palangos miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre.

Palangos miesto savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2006 07 25 patvirtintų planavimo sÄ lygų Nr. 29 5 punkte nurodyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Palanos kurorto generalinis planas (LRV, 1991 12 14 Nr. 523), Palangos miesto centrinės dalies specialusis planas, Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas. Detaliuoju planu suformuotame žemės sklype nustatytas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7, leistinas pastatų aukÅ¡tis- iki 17,5 m.. Žemės sklypas, esantis Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planÄ yra kultÅ«ros vertybės U2 teritorijoje.

Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano grafinę dalį, t.y. brėžinius- Paminklosaugos atraminį planÄ Nr. 9 bei Regeneracijos pasiÅ«lymų atraminį planÄ Nr. 10- sklypas yra administracinėje komercinėje teritorijoje, pagal brėžinį Nr. 11- Paminklosauginių režimų bei tvarkymo ir naudojimo reglamentų indeksacijÄ - teritorijoje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas- reglamentuota nauja statyba ir nustatytas teritorijos naudojimo režimas- administracinis-komercinis.

Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 p. reglamentuota, jog administracinėje komercinėje teritorijoje sklypo užstatymo tankumas gali bÅ«ti iki 40 procentų, aukÅ¡tingumas iki 3 aukÅ¡tų, cokolio aukÅ¡tis iki 50 m.. Atsakovei priėmus ginčijamÄ sprendimÄ , buvo pažeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalis, 2004 05 07 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sÄ lygų parengimo ir iÅ¡davimo taisyklių 8.2 punktas, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano tekstinės dalies 7.5.4 punktų reikalavimai.

Teigiama, kad nustačius faktÄ , jog valstybės institucijos priimtas administracinis aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad padarytas pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas, nes vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldybės institucijų priimti administraciniai aktai, prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. PareiÅ¡kėjo atstovė praÅ¡ymÄ praÅ¡o patenkinti praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į praÅ¡ymÄ (t.I, b.l. 100,101) nurodoma, kad atsakovė su praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti, nes remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir derinimo procedÅ«ros buvo atliktos tinkamai.

TeigiamÄ iÅ¡vadÄ davė institucija, kurios viena iÅ¡ funkcijų tikrinti, ar planavimo sÄ lygos ir planavimo sÄ lygų sÄ vadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedÅ«ros ir sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Detaliuoju planus nustatytas sklypo tvarkymo režimas neprieÅ¡tarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, nes jame yra numatyta naujų pastatų iki 3 aukÅ¡tų statyba. Nurodo, kad pagal statybos techninį reglamentÄ nei cokolinis, nei mansardinis aukÅ¡tai į bendrÄ pastato aukšų skaičių neįskaičiuojami, teisės aktuose nėra nustatytas nei standartinis, nei maksimalus aukÅ¡to aukÅ¡tis ar aukÅ¡tis tarp perdangų, kuris nustatomas ne teritorijų planavimo dokumentais, o rengiant statinių projektus.

Atsižvelgiant į Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , jame iÅ¡dėstytus tikslus, kvartalo, kuriame yra ginčo teritorija, esamÄ situacijÄ , gatvių iÅ¡klotinę, užstatymo bÅ«klę ir vyraujantį aukÅ¡tingumÄ , mano, kad ginčijamu administraciniu aktu buvo tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir galiojančiuose aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose (Palangos kurorto generaliniame plane, Palangos miesto centrinės dalies speciajame paminklosauginiame plane) numatyti planavimo tikslai.

 Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai su prašymo reikalavimu sutinka, mano jį esant pagrįstu ir prašo jį patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai R. J. , A. V. , A. R. nurodė, kad esminiai detaliojo plano pažeidimai, prieštaraujantys Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui, yra galimas teritorijos užstatymo tankumo didinimas (Valstybinė teritorijų plananvimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatė, kad 2002 metų pažymoje faktinis buvęs užstatymo tankumas yra 30%, šiuo detaliuoju planu leidžiamas užstatymo tankumas yra 60%, tokiu būdu pažeidžiamas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo plano reikalavimas, kuriame nurodytas užstatymo tankumas iki 40 %) ir detaliuoju planu įteisinta galimybė pastatyti 5 pastato aukštus.

Nors detaliajame plane nurodyta, jog yra numatomi 4 pastato aukÅ¡tai, o detaliojo plano vizualizacijoje penktas aukÅ¡tas yra įvardinamas tik kaip anstatas, kuris neįeina į pastato aukÅ¡tų skaičių, tačiau iÅ¡ vizualizacijos matyti, kad yra planuojama užstatyti daugiau nei pusę virÅ¡utiniojo aukÅ¡to teritorijos, kas neatitinka anstato sÄ vokos. Pažymi, kad tiek KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriaus iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais teisės aktais turi bÅ«ti vadovaujamasi vykdant teritorijos detalųjį planavimÄ .

Kadangi Å¡iuose dokumentuose yra nurodytas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, jo sprendiniai ginčo žemės sklypo teritorijai turėjo bÅ«ti privalomi. Tuo metu galiojusio Palangos kurorto generalinio plano sprendiniai konkretaus teritorijos tvarkymo režimo nereglamentavo, tai numatė Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas ir Palangos centrinės dalies detalusis planas. Kadangi nurodyti dokumentai buvo įraÅ¡yti į planavimo sÄ lygas, jie turėjo bÅ«ti taikomi privalomai, nes buvo aukÅ¡tesnio lygmens galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

Kadangi planavimo sÄ lygų privalomumas yra įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme, inspekcijos nuomone, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniais turėjo bÅ«ti vadovaujamasi.KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas V. J. su praÅ¡ymo reikalavimu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti. Jis nurodė, kad ginčijamu detaliuoju planu buvo pažeisti planavimo sÄ lygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 036, iÅ¡duotų KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, reikalavimai, kuriose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui turi bÅ«ti taikomi 1999 07 29 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai bei Palangos centrinės dalies detalusis planas.

Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas yra urbanistinės vertybės U2, t.y. saugomoje teritorijoje. Mano, kad tokio dydžio pastatas ardys Palangos urbanistinę sistemÄ , neigiamai atsilieps Palangos siluetui. Pastebėjo, kad detaliuoju planu numatoma nauja statyba bus didinamas teritorijos užstatymo intensyvumas. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atsiliepime į praÅ¡ymÄ (t.I, b.l. 104-107) nurodoma, kad tretysis suinteresuotas asmuo su prokuroro praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl ginčo teritorijos atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikomas.

Nurodytas planas yra sudėtinė 2000 metais parengto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano dalis, todėl jį galima vertinti tik kaip vietovės lygmens specialųjį planÄ , kuris pagal savo planavimo uždavinius, sudėtį, kitus reikalavimus akivaizdžiai nebeatitinka Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų, keliamų regiono ar rajono lygmens kultÅ«ros paveldo specialiajam planui. Teigia, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo užstatymo intensyvumo, tankumo ir leistino statinių aukščio pakeitė Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius.

Mano, kad prokuroro praÅ¡yme nenurodyta ir neįrodyta, koks vieÅ¡asis ar valstybės interesas ginčijamu administraciniu aktu yra pažeistas. Nurodo, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas prieÅ¡tarautų protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių principams.Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos tauras“ atstovai praÅ¡o praÅ¡ymo netenkinti.             Teisėjų kolegija konstatuojaByloje pareikÅ¡tu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiÅ¡kėjas siekia apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurio pažeidimas, pasak pareiÅ¡kėjo, pasireiÅ¡kia tuo, jog savivaldybės institucija priėmė administracinį teisės aktÄ , kuris prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės akto- Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 07 29 sprendimu Nr. 134 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau- Specialusis paminklosauginis planas), sprendiniams.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustatęs asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ prokuroras, turėdamas pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad vieÅ¡asis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , paprastai turėtų bÅ«ti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Administracinių bylų teisenos įstatyme sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos, reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne. Dėl to kreiptis į teismÄ administracinio proceso tvarka, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.Nustatyta, jog žemės sklypas, esantis Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, yra Palangos miesto istorinėje dalyje, pagal Specialųjį paminklosauginį planÄ kultÅ«ros vertybės U2 teritorijoje, kuri LR KultÅ«ros ministro 2005 04 29 įsakymu Nr. IV-190 buvo pripažinta saugotina vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui.

Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano (toliau- Specialusis paminklosauginis planas) tekstinėje dalyje pažymėta, kad 1995 metais vertingiausia Palangos miesto centrinės dalies teritorija buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, bÅ«tų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas vieÅ¡uoju.

PareiÅ¡kėjo ginčijamas administracinis aktas yra viena iÅ¡ prielaidų, sudaranti galimybę saugotinoje teritorijoje vykdyti statybÄ , o reikalavimas jį panaikinti dėl galimai jo priėmimo metu padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas jį panaikinti yra siejamas su vieÅ¡ojo intereso apgynimu. PareiÅ¡kėjas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekia panaikinti galimai neteisėtai vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ individualų administracinį aktÄ , nustatantį tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui.

Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė, todėl ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ yra svarbu, kad bÅ«tų panaikinti teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Ä®gyvendinant vieÅ¡Ä jį interesÄ teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos. Kadangi Palangos miesto savivaldybės taryba ir kitos institucijos, kurių pareiga buvo užtikrinti, kad priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebÅ«tų priimtas ginčijamas sprendimas, prokuroras privalėjo kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, jog prokuroras ginamo vieÅ¡ojo intereso turinio požiÅ«riu turėjo teisę Å¡ioje byloje kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , o pareiÅ¡kėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini vieÅ¡uoju interesu, kurį pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti.Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismÄ tik nustatęs, kad Å¡is interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (praÅ¡yti iÅ¡ asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigÅ«nams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiÅ¡kinimus ir kt.), tokiu bÅ«du rinkdamas papildomÄ informacijÄ , kad bÅ«tų nustatyta, ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesÄ , kreiptis į teismÄ .

Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgÄ laiko tarpÄ , tuomet minėtas terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai Å¡ie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (byla Nr.A146-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo padavimo terminas pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Laikytina, jog Å¡ioje byloje pakankamai duomenų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo prokuroras surinko 2008 07 14 (t.I, b.l. 25), kai Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai buvo pateikta žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalaus plano kopija. BÅ«tent nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2008 m. liepos 18 d. (t. I, b.l. 6-11), todėl laikytina, jog Å¡is terminas nebuvo praleistas. Nustatyta, jog iÅ¡ esmės dalinai koreguojant žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano (UAB „Amitis“, 2002) sprendinius, skundžiamo detaliojo plano sprendiniais numatyta nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ , numatant naujÄ statybÄ . Detaliuoju planu numatomas leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas- 0,7 proc., leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas- 1,8 proc., leistinas pastatų aukÅ¡tis- iki 17,5 m..

Pagal Specialųjį paminklosauginį planÄ ginčo žemės sklypas yra urbanistinės vertybės teritorijos U2 dalyje, kurioje nustatytas teritorijos tvarkymo režimas- reglamentuota nauja statyba. Ginčijamu administraciniu aktu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas patenka į administracinę-komercinę zonÄ , kuri Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkte apibrėžta kaip zona, kuri po 1939 m. gaisro beveik pilnai prarado istorinį autentiÅ¡kÄ apstatymÄ ir charakterį. Numatytas sklypo užstatymo tankumas iki 40 proc., aukÅ¡tingumas iki 3 aukÅ¡tų.

Nustačius aplinkybę, jog detaliojo plano sprendiniais naujai suformuotame žemės sklype numatomas galimas užstatymo tankis 0,7 proc. o leistinas pastatų aukÅ¡tis iki 17,5 m., laikytina, jog ginčijamu detaliuoju planu yra pažeistos Specialiojo paminklosauginio plano 7.5.4.b. punkto nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 nagrinėjusi klausimÄ dėl Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano teisėtumo, 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, jog Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, iki 2004 m. sausio 15 d.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įstatymo Nr. IX-1962 įsigaliojimo (2004 m. gegužės 1 d.) buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl buvę rekomendacinio pobūdžio, specialiojo planavimo dokumentai negalėjo ipso facto tapti privalomais, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo IX-1962 redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams.

Nutartyje teigiama, kad išplėtinės teisėjų kolegijos pripažinimas, kad Palangos miesto tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 „Dėl specialiojo paminklosauginio plano patvirtinimo“ patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas neatitinka norminio administracinio akto požymių, neturi įtakos individualių administracinių bylų nagrinėjimui, nes kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojantiems atitinamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams.Nustatyta, jog tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymu Nr. (4.1)- A1-646 patvirtintose, tiek KultÅ«ros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio iÅ¡duotose planavimo sÄ lygose detaliojo planavimo dokumentams rengti nurodyta, jog planuojamam žemės sklypui turi bÅ«ti taikomas Specialusis paminklosauginis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134. Esant tokiai nurodytai aplinkybei, darytina iÅ¡vada, jog ginčo žemės sklypo teritorijos detaliojo planavimo proceso metu Specialusis paminklosauginis planas negalėjo bÅ«ti ignoruojamas ir privalomais laikytini Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, neprieÅ¡taraujantys Palangos kurorto generaliniam planui.

Kadangi nustatyta, jog ginčo teritorijos detaliojo planavimo metu galiojęs Palangos kurorto generalinis planas pavienių žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo nereglamentavo, laikytina, jog nagrinėjamos bylos atveju Specialiojo paminklosauginio plano sprendiniai, nustatantys ginčo žemės sklypo užstatymo tankumÄ ir aukÅ¡tingumÄ , turėjo bÅ«ti taikomi.Teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1962) 24 straipsnio 4 dalyjebei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkte numatyta, kad detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieÅ¡tarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus Å¡io įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Tų pačių teisės norminių aktų, atitinkamai, 26 straipsnio 3 dalimi ir 49 punktu nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Konstatavus, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detalaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui- Specialiajam paminklosauginiam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, darytina iÅ¡vada, jog ginčijamu sprendimu buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 25 punkto ir 49 punkto reikalavimai.

IÅ¡tyrusi visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra naikintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teismasn u s p r e n d ž i a: praÅ¡ymÄ patenkinti.Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 09 13 sprendimÄ Nr. T2-207 „Dėl žemės sklypo Vytauto g. 116/Gintaro g. 34, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Eglė Kiaurakytė                                                                  Alona Romanovienė                                                                  Dalia Gumuliauskienė