Legislator Case Law & Legislation
2019-07-31 Nr. AB-14923-3-61-3-00883-2018-3 AI generated

2019-07-31 Nr. AB-14923-3-61-3-00883-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-07-31 Nr. AB-14923-3-61-3-00883-2018-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei J. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pilietybės panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-07-31 Nr. AB-14923-3-61-3-00883-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovė J. J. G. (toliau – ir atsakovė) 2019 m. balandžio 9 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo. Atsakovė taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodė, kad neturėjo galimybės laiku pateikti apeliacinio skundo dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. gyvena ir registruota Ispanijoje (duomenys neskelbtini), skundžiamą sprendimą gavo tik 2019 m. kovo mėnesį elektroniniu paštu iš ambasados pareigūno. Iki to laiko jai nebuvo pranešta dėl pilietybės netekimo, laiško iš teismo nėra gavusi. Atsakovė prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-440-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00883-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovei J. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pilietybės panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovė J. J. G. (toliau – ir atsakovė) 2019 m. balandžio 9 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo. Atsakovė taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodė, kad neturėjo galimybės laiku pateikti apeliacinio skundo dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. gyvena ir registruota Ispanijoje (duomenys neskelbtini), skundžiamą sprendimą gavo tik 2019 m. kovo mėnesį elektroniniu paštu iš ambasados pareigūno. Iki to laiko jai nebuvo pranešta dėl pilietybės netekimo, laiško iš teismo nėra gavusi. Atsakovė prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad 2018 m. liepos 4 d. sprendimas (neįsiteisėjęs ir vėliau įsiteisėjęs) atsakovei buvo siunčiamas skunde nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Adresas), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro E. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl pilietybės netekimo su priedais atsakovei buvo įteikti 2018 m. balandžio 9 d., taigi atsakovė apie teisme pradėtą bylą dėl pilietybės netekimo jos atžvilgiu žinojo nuo 2018 m. balandžio 9 d. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo informuota apie bylos paskyrimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. birželio 14 d. Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo pagrįstumo, vertino atsakovės procesinius veiksmus siekiant ginti savo teises, ir darė išvadą, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir operatyvi, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo sprendimą, nesidomėjo administracinės bylos eiga teisme, nebendradarbiavo, nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų, procesinių pareigų, ko pasekmėje praleido terminą apeliaciniam skundui dėl 2018 m. liepos 4 d. priimto sprendimo paduoti. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais atsakovė pati sau sukūrė neigiamas teisines pasekmes.

Teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, konstatavo, kad atsakovės nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra pakankamai objektyvios ir pagrįstos, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalimi, termino apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo panaikinimo neatnaujino.

Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atsakovės apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III. Atsakovė J. J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo paduoti.

Atsakovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pakeitė registracijos vietą ir pagal ankstesnę jos registracijos vietą korespondencija įteikta nebuvo, prideda Nekilnojamojo turto nuomos sutartį bei nurodo, kad neturi galimybės sekti bylą per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainę, nes joje nėra elektroninės bylų kartotekos skyriaus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.

Departamentas pažymi, kad atsakovės atžvilgiu pareiškėjas priėmė 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-592 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kurio pagrindu atsakovė kreipėsi į teismą, procesiniuose dokumentuose nurodydama Adresą. Departamentas nurodo, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į Ispaniją bei procesiniuose dokumentuose nurodžiusi Adresą, tad atsižvelgiant į tai pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad sprendimas dėl atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir nurodė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą Adresą.

Departamento vertinimu, atsakovė praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ne dėl objektyvių ar nuo jos nepriklausiusių aplinkybių, o išimtinai dėl pačios atsakovės nerūpestingumo ir neatidaus elgesio, dėl sąmoningo neveikimo ir nesirūpinimo savo tariamai pažeistų teisių gynimu, kadangi atsakovės atžvilgiu jau vyko teisminiai procesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniams skundui paduoti ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 132 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) 1 dalis nustatė, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2018 m. liepos 4 d.; sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 72). Atsakovės apeliacinis skundas (b. l. 86) pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 9 d., t. y. praleidus ABTĮ nustatytą vieno mėnesio teismo sprendimo apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu termino praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi (b. l. 53) priėmė pareiškėjo pareiškimą, išsiuntė pareiškėjo pareiškimo nuorašą atsakovei ir įpareigojo per 14 dienų nuo skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) gavimo per elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą; pasiūlė atsiliepime nurodyti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovei pareiškėjo pareiškimas įteiktas 2018 m. balandžio 9 d. (b. l. 60), ji buvo informuota apie bylos paskyrimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdyje (b. l. 68), atsakovės atsiliepimas į pareiškėjo pareiškimą teismui nebuvo pateiktas (b. l. 70). 2018 m. liepos 4 d. sprendimas (neįsiteisėjęs ir vėliau įsiteisėjęs) atsakovei buvo siunčiamas Adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b. l. 75, 84). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė teismą informavo apie Adreso pasikeitimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė visą procesinę korespondenciją, tame tarpe ir 2018 m. liepos 4 d. neįsiteisėjusio ir įsiteisėjusio sprendimo kopijas, atsakovei procesiniuose dokumentuose nurodytu Adresu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės atskirojo skundo argumentas dėl pakeistos registracijos vietos atmetamas kaip nepagrįstas.

Nepagrįstu laikytinas ir atsakovės argumentas dėl galimybės sekti bylą per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainę nebuvimo. Pažymėtina, kad visiems proceso dalyviams yra sudaroma galimybė naudotis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, kurioje yra visa aktuali su konkrečios bylos nagrinėjimu susijusi informacija. Atsižvelgiant į pasyvų atsakovės procesinį elgesį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir operatyvi, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo sprendimą, nesidomėjo administracinės bylos eiga teisme, nebendradarbiavo, nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartų, procesinių pareigų, ko pasėkoje praleido terminą apeliaciniam skundui dėl 2018 m. liepos 4 d. priimto sprendimo paduoti. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jos subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, todėl negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis. Pasirinkusi tokį savo teisių gynimo būdą, atsakovė privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju atsakovė ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą teismui pateikė praleidusi įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei priimti atsakovės apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės J. J. G. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė