b234d09d-e64d-4f22-8441-2517c5c4826d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-694-342/2012                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00394-2012-6                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 13.4., 74                                                                                                                                    Bylos kategorija 1.10(S)                     KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡relės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiÅ¡kėjui A.U., atsakovo atstovui D.N., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui S.K., 2012 m. spalio 24 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.U. skundÄ atsakovei PajÅ«rio regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai dėl 2012 07 20 raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                       pareiÅ¡kėjas A.U. praÅ¡o panaikinti PajÅ«rio regioninio parko 2012-07-20 raÅ¡tÄ Nr. 6.3-322 - nepritarimÄ miÅ¡ko keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nurodant, kad miÅ¡ko keliukas, esantis Kretingos miÅ¡kų urėdijos Klaipėdos girininkijos 3 miÅ¡ko kvartalo 20 ir 22 miÅ¡ko sklypuose, yra III v kategorijos vietinės reikÅ¡mės vidaus susiekimo miÅ¡ko kelias, su 3,5 metro pločio važiuojamÄ ja dalimi skirtas miÅ¡ko Å«kinei veiklai ir vieÅ¡am naudojimui patenkant į rekreacinės paskirties žemės sklypus, bei įpareigoti PajÅ«rio regioninio parko direkcijÄ sudaryti sÄ lygas eksploatuoti ir remontuoti minimÄ keliukÄ .             Nurodo, kad ginčijamas raÅ¡tas yra neteisėtas, nes vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos", STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" bei kitais teisės aktais ir VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos 2007-06-27 raÅ¡tu Nr.(6.36)-4A-317 „Dėl keliuko (privažiavimų prie sklypų) Karklės kaime" kuriame nurodyta, kad Kretingos miÅ¡kų urėdija «neprieÅ¡tarauja esamo miÅ¡ko keliuko sutvarkymui» bei nurodo, kad <<reikia parengtį techninį projektÄ >>, parengęs miÅ¡ko keliuko (86 metrų ilgio) esančio Karklės kaime, Kretingos miÅ¡kų urėdijos, Klaipėdos miÅ¡kų girininkijos 3 kvartale 20 ir 22 sklypuose, paprastojo remonto sumažintos apimties techninį projektÄ , 2012-05-29 kreipiausi į PajÅ«rio regioninio parko direkcija su praÅ¡ymu derinti esamo miÅ¡ko keliuko paprastojo remontÄ darbus kurių tikslas atstatyti esamo keliuko sunykusiÄ techninę bÅ«klę ir garantuoti bendrÄ interesÄ - patekti į rekreacinės paskirties sklypus Nr. (duomenys neskelbtini);

Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) esančius Karklės kaime, Girkalių kadastro vietovėje, Kretingalės seniūnijoje Klaipėdos r., taip kaip yra nurodyta Specialiojo teritorijų planavimo dokumente „Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto 2000-06-05 įsakymu Nr.1279 2011 m. papildymu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio mėn. 27 d.

įsakymu Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-2525. PajÅ«rio regioninio parko direkcija iÅ¡nagrinėjusi mano praÅ¡ymÄ Â«pateikto miÅ¡ko keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nepritaria». PajÅ«rio regioninio parko direkcija raÅ¡te nurodė, kad vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012-07-19 raÅ¡tu Nr.(5)-V3-1916 Dėl tarnybinės pagalbos ir grindžia savo nepritarimÄ neva tuo, kad miÅ¡ko keliai nėra statiniai, o jų «remontui nedaromi nesudėtingų statinių projektai», bei tai, kad «teisės aktai nenumato galimybės vien parengus supaprastintÄ projektÄ miÅ¡ko keliukus paversti statiniais».

Tačiau LR MiÅ¡kų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-671 Nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d: Nr. 1?-240. 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1161 (2001 04 25)) 2 straipsnyje aiÅ¡kiai atskiriamos „MiÅ¡ko", „Medyno" ir „MiÅ¡ko žemės" sÄ vokos, įstatyme aiÅ¡kiai nurodoma, kad << 1.MiÅ¡kas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukÅ¡tis natÅ«ralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miÅ¡ko augalija, taip pat iÅ¡retėjęs ar dėl Žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikÅ¡tės). >>, << 2.

Medynas - miÅ¡ko dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rÅ«Å¡is, augalija yra panaÅ¡aus amžiaus, turi bendrÄ augavietę ir Å¡i miÅ¡ko dalis Å¡iais rodikliais skiriasi nuo gretimų miÅ¡ko dalių.», o << 3. MiÅ¡ko žemė - apaugęs miÅ¡ku (medynai) ir neapaugęs miÅ¡ku (kirtavietės, žuvę medynai, miÅ¡ko aikÅ¡tės, medelynai, daigynai, miÅ¡ko sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krÅ«mynai bei plantacijos) plotas. MiÅ¡ko žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miÅ¡ko keliai, kvartalų technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės, taip pat žemė, skirta miÅ¡kui įveisti.».

Tuo įstatyme aiÅ¡kiai pasakyta, kad miÅ¡ko keliai nėra nei miÅ¡kas nei medynas (gamtinis objektas), tik jų priklausomybė yra (priskyrimas) yra miÅ¡ko žemei, kaip daikto vietos ir priklausomybės vietovei dalykas. Taip pat MiÅ¡kų įstatymo 12 straipsnio antroje ir trečioje dalyse aiÅ¡kiai nurodoma, kad << miÅ¡ko kelių, einančių per keleto miÅ¡ko savininkų ir valdytojų valdas, priežiÅ«rÄ ir remontÄ privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka», bei tai, kad << miÅ¡ko keliai tiesiami miÅ¡ko valdytojų, savininkų naudotojų, savivaldybės, Kelių fondo ir kitomis lėšomis. >>.

Noriu pabrėžti, kad mano pateiktame miško keliuko paprastojo remonto techniniame projekte nėra sprendinio pakeisti miško žemės paskirties ar kitaip pakeisti keliuko priklausomybės, o kaip tik akcentuojama (projekto 7 psl.), kad «miško keliuko (pravažiuojamojo teko) - pėsčiųjų tako paprastojo remonto projektas parengtas tikslu atstatyti ir palaikyti esančio miško keliuko būklę». Taip pat nurodo, kad miško keliai traktuojami kaip atskiri nekilnojamo turto daiktai su atatinkama jų priklausomybe ir funkcija, o kelias yra Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

KeliÄ sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti Ä®renginiai su Å¡ių objektų užimama žeme. MiÅ¡ko keliukas esantis Kretingos miÅ¡kų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miÅ¡ko kvartalo 20 ir 22 miÅ¡ko sklypuose, kaip kategorija « kiti keliai » yra nurodytas Aplinkos ministro 2007 m. spalio 18 d.

įsakymu Nr. Dl-530 (Valstybės žinios, 2007-11-10, Nr. 115-4722) patvirtintame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje. Miško keliukas esantis Kretingos miškų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miško kvartalo 20 ir 22 miško sklypuose, kaip kategorija « keliai » yra nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio mėn. 27 d.įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2525 patvirtintoje Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto 2000-06-05 įsakymu Nr.1279 2011 m. papildymo grafinėje dalyje.

MiÅ¡ko keliukas (4 metrų pločio) Kretingos miÅ¡kų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miÅ¡ko kvartalo 20 ir 22 miÅ¡ko sklypuose parodomas Aplinkos ministro 2012 m. gegužės mėn. 29 d. įsakymu Nr.Dl-459 patvirtinto 2006 - 2015 metų Kretingos miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kotvarkos projekto grafinėje dalyje. Minimas miÅ¡ko keliukas taip pat yra parodytas kaip kelias istoriniuose (1936 m., 1946 m., 1959 m., 1977 m., 1985 m.) žemėlapiuose kaip susisiekimo keliukas vedantis į laukus Karklės (Karklininkų) apylinkėse.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais ir nurodo, kad ginčo keliukas priklauso nuosavybės teise valstybei, jo valdytojas yra VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija, keliukas ribojasi su skunde nurodytais sklypais, kurių savininku pareiÅ¡kėjas nėra, tačiau jis gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi ruošė 1 grupės nesudėtingo inžinierinio statinio, miÅ¡ko keliuko, paprasto remonto techninį projektÄ Atsakovė PajÅ«rio regioninio parko direkcija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pagal 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3d-37/Dl-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo" 19.2 punktÄ visi keliai priskiriami Kitos paskirties žemei, kurių naudojimo bÅ«das - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai.

Pagal LR Žemės įstatymo 26 straipsnį išimtis numatyta tik miško keliams, kurie pagal LR Kelių įstatymo 3 straipsnį priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnį „Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai".Pareiškėjo A.U. skunde minimas keliukas patenka į valstybinės reikšmės miškus, kurių valdytojas yra Kretingos miškų urėdija.

Tuo tarpu sumažintos apimties projektÄ parengė ir pateikė privatus asmuo, kuris nėra nei keliuko savininkas, nei valdytojas. Be to, pats pareiÅ¡kėjas A.U. savo skunde pripažįsta, kad siekiamas remontuoti miÅ¡ko kelias bÅ«tų skirtas „...vieÅ¡am naudojimui patenkant į rekreacinės paskirties žemės sklypus". Taigi, įgyvendinus Å¡iuos sprendinius, bÅ«tų pakeista kelio reikÅ¡mė iÅ¡ vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio į vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡Ä jį keliÄ , o tam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3d-37/Dl-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo", reiktų formuoti kitos paskirties žemės sklypÄ , kurio naudojimo bÅ«das bÅ«tų - inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, pobÅ«dis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtiems rekreacinės paskirties žemės sklypams yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuriame patekimas numatytas visai kitoje vietoje, o sumažintos apimties projekto sprendiniuose nurodytas kelias Å¡iame detaliajame plane nenumatytas.Atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės kreiptis į teismÄ , kadangi jis tik techninio projekto rengėjas. Tretysis suinteresuotas asmuo VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija atsiliepimo nepateikė.Trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos atstovas palaiko pareiÅ¡kėjo skundÄ ir nurodo, kad miÅ¡ko keliukÄ , kuris yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdo VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija, ji neprieÅ¡tarauja miÅ¡ko keliuko remontui, nes jis jau atliktas.

Taip nurodo, kad palieka spręsti teismui ar pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis su tokiu ginču į teismÄ , institucija pareiÅ¡kėjais bÅ«ti ir ginčytis teisme nepageidauja.Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui nedalyvaujant. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė PajÅ«rio regioninio parko direkcija 2012 07 20 raÅ¡tu Nr. 6.3-322, atsižvelgdama į Valstybės saugomų teritorijų tarnybos 2012 07 19 raÅ¡tÄ Nr. (5)V3-1916, kuriame nurodyta, kad teisės aktai nenumato galimybės parengus supaprastintÄ projektÄ miÅ¡ko keliukÄ paversti statiniu (b.l. 10), pareiÅ¡kėjo A.U. pateiktiems miÅ¡ko keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nepritarė (b.l. 9).

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba 2012 03 13 raÅ¡tu Nr. (5)V3-616 informavo atsakovę, kad A.U., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus yra pradėjęs miÅ¡ko kelio pertvarkymo darbus, siekiant nutiesti privažiavimÄ Ä¯ privačiÄ nuosavybe valdomų sklypų teritorijÄ , ir kad miÅ¡ko keliuko tvarkymui pareiÅ¡kėjo pateiktas 1 grupės statinio projektas (b.l. 13-31) negali bÅ«ti rengiamas (b.l. 11).Ginčas kilęs dėl atsakovės PajÅ«rio regioninio parko direkcijos 2012 07 20 raÅ¡to Nr. 6.3-322, kuriuo nepritarta pareiÅ¡kėjo A.U. pateiktiems miÅ¡ko keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams (b.l. 9).Dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis subjektinę teisę reikalauti skundžiamo raÅ¡to panaikinimo grindžia aplinkybėmis, jog siekia apginti ne savo pažeistas teises ir interesus, bet kitų asmenų ir visuomenės interesus ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Skunde nurodo, kad atsakovė PajÅ«rio regioninio parko direkcija nepritarus miÅ¡ko keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams, kurių tikslas buvo atstatyti esamo keliuko sunykusiÄ techninę bÅ«klę, pažeidė bendrÄ interesÄ - patekti į rekreacinės paskirties sklypus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) esančius Karklės kaime, Girkalių kadastro vietovėje, Kretingalės seniÅ«nijoje Klaipėdos rajone.

PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik nurodytas, kaip siekiamas apginti, jo subjektines teises, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuriam apginti ABTÄ® nustatyta specialioji (turint omenyje konkrečiai apibrėžtÄ , turinčių teisę ginti tokį interesÄ teismine tvarka, subjektų ratÄ ) tvarka. PareiÅ¡kėjas nepriklauso turinčių teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ subjektų kategorijai (ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui yra aktualu nustatyti, kiek pareiÅ¡kėjo pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso vieÅ¡ojo intereso gynimo institutui, ir kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiÅ¡kėjo įstatymo nustatytas teises bei ginamus interesus.

VieÅ¡asis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04).

Teismas, sistemiÅ¡kai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktÄ ir 3 punktÄ , 56 straipsnio 1 dalį, daro iÅ¡vadÄ , kad tada, kai pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ .

O tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tuo, kas yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ . Laikytina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ gindamas ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o savo subjektines teises. Dėl pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės gynimo.Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui.

Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos vieÅ¡ojo intereso apsaugai. Å iuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismÄ gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

IÅ¡vardintos ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Be to, Å¡ių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Taigi į teismÄ turi bÅ«ti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , todėl teisė kreiptis gynybos į teismÄ nėra absoliuti.PareiÅ¡kėjo nurodytas atsakovės padarytas pažeidimas (pasireiÅ¡kęs prieÅ¡taravimais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams) ABTÄ® taikymo požiÅ«riu yra skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindai (ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien nuoroda besikreipiančio į administracinį teismÄ asmens į tokius pažeidimus savaime negali bÅ«ti pagrindas tenkinti skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus, nes tai teismo gali bÅ«ti padaryta tik nustačius, kad skundžiami sprendimai (administraciniai aktai) pažeidė bÅ«tent Å¡io asmens teises ar įstatymo saugumus interesus (ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.   Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nėra miško keliuko savininkas ar valdytojas, taip pat nėra rekreacinės paskirties žemės sklypų, į kuriuos šiuo miško keliuku būtų patenkama, savininkas.

Pareiškėjas yra tik miško keliuko techninio projekto rengėjas (b.l. 13), kuris teismui nenurodė jo teisių pažeidimų, todėl laikytina, kad atsakovės priimtu raštu (sprendimu) nepažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Taip pat laikytina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį pareiškėjas neturi teisės šio sprendimo ginčyti, nes ginčijamas sprendimas jo teisėms neturi įtakos ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A415-1638/2005).

PareiÅ¡kėjo pateikti reikalavimai ir argumentai nepriklauso vieÅ¡ojo intereso gynimo institutui, todėl pareiÅ¡kėjas neturi teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Tretysis suinteresuotas amuo VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija, kaip ginčo keliuko valdytojas, įstatymu nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė valios ginčyti atsakovės priimtÄ sprendimÄ .Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės priimtas raÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Atmetus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl PajÅ«rio regioninio parko 2012 07 20 raÅ¡to Nr. 6.3-322 panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes pripažinus, kad atsakovės priimtas raÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

             Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a :                          pareiÅ¡kėjo A.U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui. Teisėjai                                                                                                           AuÅ¡relė Mažrimienė                                                                                                         Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                                                                                                      Vida Stonkuvienė