2016-12-12 Nr. AB-23415-3-61-3-00086-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2957-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00086-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 30

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ rezoliucinę dalį (kiek tai susiję su pareiškėja), kuria buvo nuspręsta informuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą (toliau – ir SSC), Vilniaus universitetą (toliau – ir VU) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija) apie pareiškėjos padarytus etikos pažeidimus bei nuspręsta viešinti atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) tinklalapyje jos padarytus etikos pažeidimus; 2) įpareigoti Kontrolierių informuoti SSC, VU ir Ministeriją, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos padarytais etikos pažeidimais, buvo priimta nepagrįstai ir neteisėtai, ir apie tai viešai paskelbti Tarnybos tinklalapyje.

Pareiškėja paaiškino, kad ji nesutinka su ginčijamo sprendimo motyvais, ir teigė, jog ginčijamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodekso (toliau – ir AEK) 2.3 ir 2.3.2 punktus. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamame sprendime yra selektyviai cituojami AEK 2.3 ir 2.3.2 punktai. Be to, ginčijamo sprendimo II dalyje nepateikti duomenys, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad dėl pareiškėjos ir dr. A. M. tarpusavio nesutarimų nukentėjo studentai. Dėl dr. A. M. darbo sutarties su VU nutraukimo studijų procesas nebuvo sutrikdytas, kadangi, kaip teigiama 2014 m. kovo 26 d. skunde Kontrolieriui, nauja „dėstytoja pasirinkta labai greitai (per vieną darbo dieną)“.

Pareiškėja taip pat nesutiko su ginčijamo sprendimo motyvais dėl AEK 2.4 ir 2.4.1 punktų pažeidimų. Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamo sprendimo II dalyje Kontrolierius nuostatą dėl pareiškėjos veiksmų prieštaravimo AEK 2.4 ir 2.4.1 punktams grindžia asmenų, kurie kreipėsi, teiginiais, kad dėstytojos dr. A. M. dėstyto dalyko „Kokybiniai Taikomosios fizinės veiklos tyrimai“ turinys pareiškėjos ir doc. dr. L. G. studentams buvo aiškinamas skirtingai: 1) nesant dėstytojai dr. A. M., pareiškėja ir doc. dr. L. G. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio studentams ne kartą pateikė „tarptautiniame kontekste nepagrįstą kokybinių tyrimų sampratą“, kuri skyrėsi nuo dr. A. M. dėstytos; 2) studentams teigiama, kad dr. A. M. dėstomi kokybiniai tyrimai negalės būti taikomi rengiant baigiamuosius darbus; 3) nesuderinus su dr. A. M., ir jai nežinant, siūloma studentams juos „permokinti“ dr. A. M. paskaitų metu išmoktų dalykų. Pareiškėjos teigimu, grįsdamas nuostatą dėl jos veiksmų prieštaravimo AEK 2.4 ir 2.4.1 punktams neįrodytais ir neindividualizuotais duomenimis, taip pat neužtikrindamas lygių teisių paaiškinti aplinkybes, Kontrolierius pažeidė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 9 punktą, kuriame nustatyta, kad Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

Pareiškėja nesutiko su ginčijamo sprendimo II dalyje padaryta išvada, kad jos veiksmai prieštarauja Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punkto daliai, kurioje nustatyta, kad „dalyko (modulio) aprašą <...> patvirtina atitinkamos studijų programos komitetas“. Pareiškėja paaiškino, kad Kontrolierius pateikė ne visą Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punkto citatą, nes tiksli citata yra tokia: „dalyko (modulio) aprašą rengia jo dėstymą koordinuojantis dėstytojas, aprobuoja katedra (centras), patvirtina atitinkamos studijų programos komitetas“. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis reglamentu, dr. A. M. turėjo pirmiau pateikti savo dalykų aprašus aprobuoti SSC, kuriam atstovauja direktorė doc. dr. R. Ž., bet ne asmeniškai pareiškėjai. Apie dr. A. M. dalykų aprašų aprobavimą centre pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, todėl nebuvo pagrindo inicijuoti aprašų tvirtinimą studijų programos komitete.

Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ginčijamo sprendimo XII dalyje nagrinėjamas skundą pateikusių asmenų pateiktas vertinimas ir duomenys dėl pareiškėjos akademinio darbo profesionalumo ir jos dėstomų dalykų kokybės, taip viršijant Kontrolieriaus kompetenciją nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Nors ginčijamame sprendime Kontrolierius nurodė, kad pareiškėjų pateiktų aplinkybių nenagrinės, tačiau Kontrolieriaus paklausimas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl publikacijų bibliografinių duomenų pateikimo rodo priešingai. Šiuo veiksmu Kontrolierius pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 punktą.

Pareiškėja nurodė, kad iš Kontrolieriui pateiktų skundų matyti, jog Kontrolieriui skundai buvo pateikti 2014 m. kovo 26 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. Kontrolierius, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalimi, šiuos skundus turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą vėliausiai 2014 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jis priimtas 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo skundų gavimo. Toks nepateisinamai ilgas skundų nagrinėjimas tiesiogiai lėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, nes dalies faktinių aplinkybių ir įrodymų po tokio ilgo laiko tarpo jau nebebuvo įmanoma nustatyti / pateikti Kontrolieriui.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad ginčijamame sprendime vartojamos „dalyką koordinuojančio dėstytojo“, „dalyką koordinuojančių asmenų“, „koordinatoriaus“, „taikomosios fizinės veiklos koordinatoriaus“, „dėstymą koordinuojančio dėstytojo“ sąvokos nėra siejamos su studijų programos koordinatoriaus kompetencija. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. SSC taikomosios fizinės veiklos studijų programos komiteto išplėstiniame posėdyje buvo nutarta studijų dalykų aprašus pateikti pareiškėjai iki 2013 m. rugsėjo 9 d., tačiau dr. A. M. studijų dalykų aprašas nebuvo pateiktas ir Studijų programos komiteto patvirtintas. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepateikė jokių ginčijamo sprendimo neteisingumo ir nepagrįstumo motyvų. Atsakovas pažymėjo, kad akademinės etikos nuostatų taikymo taisyklės ir akademinės etikos pažeidimo nustatymo reikalavimai nėra reglamentuoti, tačiau Kontrolierius, nagrinėdamas skundus ir atlikdamas tyrimus, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais bei Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijomis.

Atsakovas akcentavo, kad Kontrolierius su 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su skunde pateiktomis aplinkybėmis, bei atvykti į susitikimą su Kontrolieriumi, taip pat pateikti papildomą informaciją dėl neaiškių skundo aplinkybių. Gauta informacija ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai buvo įvertinti, todėl pareiškėjos pozicija dėl Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 9 punkto pažeidimo yra nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad buvo praleistas Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas skundui išnagrinėti, tačiau nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog Kontrolieriaus gautų skundų nepateisinamai ilgas nagrinėjimas tiesiogiai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, nes visos su skundu susijusios faktinės aplinkybės buvo nustatomos ne po ilgo laiko tarpo, kuris buvo skirtas nagrinėti skundą ir parengti skundžiamą sprendimą, bet nagrinėjant skundą.

Atsakovas nurodė, kad Kontrolierius skundžiamame sprendime nekonstatavo dalies faktinių aplinkybių nustatymo galimybės apribojimo ar nebuvimo. Skundų nagrinėjimo / tyrimų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminų, nustatytų Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje, nesilaikymą suponavo pateisinamos priežastys, susijusios su naujai įsteigtos Tarnybos personalo formavimu, viešaisiais pirkimais ir kitų parengiamųjų darbų vykdymu. Be to, skundo nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo terminų nesilaikymą lėmė ir Studijų kokybės vertinimo centro Vilniaus universiteto taikomosios fizinės veiklos programos išorinio vertinimo rezultatus patvirtinančio dokumento, susijusio su skundo aplinkybėmis, pateikimo terminas ir jo (dokumento) analizė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą patenkino iš dalies: panaikino Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Kontrolierius 2014 m. kovo 26 d. gavo SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų studentų skundą dėl SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų koordinatorių doc. dr. R. Ž., pareiškėjos ir doc. dr. L. G. netinkamo programos koordinavimo pažeidžiant etikos ir procedūrų principus, o 2014 m. balandžio 7 d. gavo SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų studentų skundą dėl SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų koordinatorių doc. dr. R. Ž., pareiškėjos ir doc. dr. L. G. galimų AEK nuostatų pažeidimų. Išnagrinėjęs šiuos skundus, Kontrolierius 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo AEK 2.3, 2.3.2, 2.4 ir 2.4.1 punktams bei Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punktui. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniai santykiai yra reglamentuojami Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnyje ir Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, teismas konstatavo, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, kad Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, teismas sprendė, kad jo veiklai taikytinas Viešojo administravimo įstatymas bei šiame įstatyme nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra bei jo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai priimamam sprendimui. Teismas nepripažino pagrįsta atsakovo pozicijos, kad ginčijamas sprendimas nėra individualus administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais individualaus administracinio akto požymiais, teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes garbės ir orumo prasme. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Mokslo ir studijų įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti skundus dėl akademinės veiklos etikos pažeidimų ir priimti atitinkamus sprendimus, kurių rūšys nustatytos Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1–9 punktuose. Ginčijamas sprendimas yra vienkartinis, priimtas dėl konkrečių subjektų – pareiškėjos, R. Ž. ir L. G..

Įvertinęs ginčijamo sprendimo teisines pasekmes, teismas sutiko su pareiškėja, kad ginčijamu sprendimu pripažinta, jog pareiškėja padarė akademinės etikos pažeidimus, ir ši informacija yra paviešinta tiek viešai (Kontrolieriaus interneto puslapyje), tiek ir perduota mokslo ir studijų institucijoms – VU ir SSC, taip pat ir Ministerijai. Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai, jog ginčijamas sprendimas turi įtakos jos akademinei reputacijai, t. y. sukelia teisines pasekmes, nes konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai yra paviešinti viešojoje erdvėje, yra visiškai pagrįsti. Atsakovas, konstatavęs, kad pareiškėja padarė akademinės etikos pažeidimą, ir pasinaudodamas Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 ir 8 punktuose įtvirtinta teise apie pažeidimus pranešti mokslo įstaigoms ir informaciją apie pažeidimus paviešinti, formuoja viešąją nuomonę apie pareiškėjos profesinę etiką ir akademinės visuomenės tam tikrą (neigiamą) nuomonę apie ją. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas daro įtaką pareiškėjos teisei į garbę ir orumą, nes formuojama neigiama viešoji nuomonė apie asmenį, menkinamas geras asmens vardas ir pažeidžiamas asmens orumas, būtent asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Kadangi Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyta konkreti Kontrolieriaus sprendimo forma ar reikalavimai, teismas konstatavo, kad ginčijamam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, turi būti taikomi lex generalis reikalavimai, nustatyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad Kontrolierius, atlikęs tyrimo veiksmus, surinko išsamią medžiagą. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo II dalies, kurioje yra konstatuojami pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai, turinį sudaro iš esmės surinktų faktų apibendrinimas ir trijų skirtingų asmenų akademinės etikos pažeidimų konstatavimas, neatribojant ir nevertinant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu kiekvienas iš šių asmenų padarė akademinės etikos pažeidimus. Teismo vertinimu, iš ginčijamo sprendimo negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir įrodymų buvo pripažinta, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo AEK 2.3, 2.3.2, 2.4 ir 2.4.1 punktams bei Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punktui, ir kaip ši pareiškėjos atsakomybė atribojama nuo nustatytų R. Ž. akademinės etikos pažeidimų, kuriai priskiriami analogiški akademinės etikos pažeidimai.

Teismas konstatavo, kad nesant motyvų, kokiais konkrečiais veiksmais kiekvienas asmuo pažeidė atitinkamą teisės normą, t. y. nustatytos pažeidimo sudėties ir jos ribų, nėra galimybės nuspręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Teismo vertinimu, kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis yra pernelyg abstrakti, nes rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti konkretūs asmenys, kurie pripažinti padarę akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus bei apie kuriuos Kontrolierius informuoja švietimo ir mokslo institucijas (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d. 1 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir dėl terminų sprendimui priimti nesilaikymo. Atsakovo nurodomos priežastys dėl institucijos naujumo, darbuotojų skaičiaus yra vidaus administravimo dalykas, už kurį atsakinga pati institucija, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti tai pateisinama termino praleidimo priežastimi. Dėl dokumentų gavimo teismas pažymėjo, kad atsakovas turi organizuoti tyrimą taip, jog visi reikalingi dokumentai būtų gauti, o sprendimas priimtas laikantis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas tyrimą, padarė procesinį pažeidimą, kuris laikytinas esminiu.

Apibendrinęs visa tai, teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti, todėl jo dalis, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai, turi būti panaikinta. Nors pareiškėja prašė įpareigoti Kontrolierių viešinti sprendimo dalies panaikinimo atvejį, tačiau teismas, nurodęs, kad tokios teisių gynimo formos Mokslo ir studijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) nenustato, šią skundo dalį atmetė.

III. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Atsakovas neginčija, kad Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas, tačiau nesutinka, jog Kontrolieriaus veiklai taikoma Viešojo administravimo įstatyme nustatyta skundų nagrinėjimo procedūra – administracinė procedūra. Atsakovo teigimu, Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, tačiau Kontrolierius nenagrinėja skundų ar pranešimų apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad ne visi Kontrolieriaus sprendimai gali būti traktuojami kaip individualūs administraciniai aktai, nes neturi visų individualaus administracinio akto požymių. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė individualaus administracinio akto požymius, tačiau skundžiamą sprendimą priskirdamas individualiam administraciniam aktui šių požymių visumos nevertino. Atsakovas pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturintis nubaudimo funkcijos, Kontrolierius jokio privalomojo pobūdžio sprendimo ir jo (sprendimo) vykdymo įpareigojimo pareiškėjos atveju nepriėmė. Dėl to atsakovas tvirtina, kad skundžiamas sprendimas nėra privalomas nei pareiškėjai, nei mokslo ir studijų institucijai ir nesietinas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjai. Akademinės etikos pažeidimo atveju Kontrolierius gali priimti informacinio arba rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie patys savaime atsakomybės pažeidėjui nesukelia. Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą ar atlikęs tyrimą savo iniciatyva, sprendimu konstatuoja akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimus, tačiau toks pažeidimų konstatavimas ir sprendimas informuoti apie pažeidimus nėra sankcija. Sprendimas informuoti apie akademinę etiką pažeidusius asmenis ir pažeidimus yra sąlyga kilti atsakomybei, kurią gali taikyti atitinkama mokslo ir studijų institucija, tačiau Kontrolierius neturi įgaliojimų taikyti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus, t. y. tik pačios mokslo ir studijų institucijos valinis aktas gali lemti pažeidėjo statuso pasikeitimą, tačiau šiuo atveju pareiškėja nebuvo patraukta atsakomybėn ir sankcija jai nebuvo paskirta.

Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įvertinta tai, kad: 1) sprendimas nėra teisės normų taikymo aktas; 2) sprendimu nenustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams; 3) sprendimas nėra privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigia, kad skundžiamas sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies turinio prasme pagal savo požymius nėra individualus administracinis aktas, o yra traktuotinas kaip administracinis sprendimas, t. y. nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 11 d.).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog Kontrolierius „formuoja viešąją nuomonę apie pareiškėjos profesinę etiką ir akademinės visuomenės atitinkamą (neigiamą) nuomonę jos atžvilgiu“ nėra tikslus, nes Kontrolierius, viešindamas informaciją apie akademinės etikos pažeidimus, pagrįstus akademinės etikos normomis, gali daryti įtaką besiformuojančiai / susiformavusiai viešajai nuomonei apie pareiškėją, kurią formuoja akademinės bendruomenės nario (pareiškėjos) elgesys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė duomenų, pagrindžiančių sprendimo įtaką pareiškėjos reputacijai, taip pat pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir neargumentavo minėtos įtakos pareiškėjos reputacijai ir teisinių pasekmių santykio, prilyginimo, nenurodė skundžiamu sprendimu sukeltų teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad skundžiamu sprendimu formuojama neigiama viešoji nuomonė apie asmenį, menkinamas geras asmens vardas ir pažeidžiamas asmens orumas, t. y. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, išsprendė asmens teisės į garbę ir orumą, kuri turėtų būti ginama civiline tvarka, gynimo klausimą ir konstatavo pažeidimą, tačiau nenurodė teisės į garbę ir orumą pažeidimo teisinio pagrindo, nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių ginčijamu sprendimu neigiamos viešosios nuomonės apie asmenį formavimą, gero asmens vardo menkinimą ir asmens orumo pažeidimą.

Atsakovas paaiškina, kad už neetišką elgesį ne visuomet baudžiama. Pirmosios instancijos teismo nuostatos dėl skundžiamu sprendimu neigiamos viešosios nuomonės apie asmenį formavimą, gero asmens vardo menkinimą ir asmens orumo pažeidimą yra nepagrįstos. Atsakovas nurodo, kad Kontrolierius konstatuoja akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimus bei priima Mokslo ir studijų įstatymo nustatytus sprendimus. Nagrinėjamu atveju Kontrolierius priėmė sprendimą informuoti apie asmenis, padariusius pažeidimus, todėl tik šio informavimo panaikinimo klausimas galėtų būtų sprendžiamas teisme, o sprendimo konstatuojamosios dalies panaikinimas paneigtų Kontrolieriaus diskreciją prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų, kaip įgyvendinamos teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime painioja ir akademinės etikos pažeidimą prilygina teisės normos pažeidimui, nes konstatuodamas sprendimo neteisėtumą, savo nuomonę grindė motyvų dėl pareiškėjos pažeistos teisės normos sprendime stoka. Taip pat pirmosios instancijos teismas siekė nuspręsti, ar skundžiamame sprendime buvo tinkamai taikomos teisės normos dispozicija ir / ar sankcija, nors pareiškėjos atveju buvo taikytos akademinės etikos normos, įtvirtintos AEK, ir sankcija nebuvo pareiškėjai skirta. Atsakovas pažymi, kad Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos pažeidimą, jį grindžia ne teisės, bet etikos normomis, įtvirtintomis mokslo ir studijų institucijų etikos kodeksuose, ir akademinės etikos pažeidimą kvalifikuoja atsižvelgdamas į mokslo ir studijų institucijos etikos kodekso normos(-ų) turinį. Kontrolieriaus pareiškėjai nustatyti akademinės etikos pažeidimai negali būti traktuojami kaip pagrindas, kurį teisės norma sietų su teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu arba pasibaigimu. Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai, grindžiami AEK įtvirtintomis etikos normomis, bet ne teisės normomis. Akademinės etikos pažeidimo kvalifikavimo taisyklės nėra reglamentuotos, Kontrolierius, nagrinėdamas skundus ir atlikdamas tyrimus, turi vadovautis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais, todėl teisės normos pažeidimo kvalifikavimo analogija etikos normos pažeidimo atžvilgiu neturėtų būti taikoma.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Kontrolierius skundžiamame sprendime aiškiai nurodė pareiškėjos veiką, lėmusią AEK nuostatų pažeidimus, nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nebuvo reaguojama į minėtus dr. A. M. prašymus pateikti pastabas dėl dalykų aprašų koregavimo, kad, dr. A. M. teigimu, konstruktyvi kritika dėstytojai A. M. nebuvo pareikšta, nors pastabas dėstytojai A. M. buvo galima pateikti elektroniniu paštu, ir į tai, kad, studentams buvo pateikiami minėti neoficialūs dėstytojos A. M. dėstyto studijų dalyko „Kokybiniai TFV tyrimai“ reikalavimai, dr. A. M. nebesant SSC darbuotoja, ją (A. M.) dalyko apraše nurodant kaip dalyko 5 „Sveikatos ugdymo teorijos ir sistemos“ koordinuojantį dėstytoją, taip, pareiškėjų teigimu, klaidinant studentus <...>“, pagrindė Kontrolieriui pateiktais įrodymais ir konstatavo pareiškėjos akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ginčijamame sprendime pareiškėjai konstatuoto procedūrų pažeidimo – Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punkto, tos dalies, kurioje nustatyta, kad „Dalyko (modulio) aprašą <...> patvirtina atitinkamos studijų programos komitetas <...>“, – klausimo, minėtą pažeidimą prilygindamas akademinės etikos pažeidimui.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jo atsiliepime į skundą buvo pateikta svarbi aplinkybė, turinti reikšmės skundo nagrinėjimo nustatyto termino praleidimui, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta, kad skundo nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo terminų nesilaikymą lėmė, be kita ko, Studijų kokybės vertinimo centro Vilniaus universiteto taikomosios fizinės veiklos programos išorinio vertinimo rezultatus patvirtinančio dokumento, kuris Tarnybai buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 11 d., susijusio su skundo aplinkybėmis, pateikimo terminas ir jo (dokumento) analizė. Kontrolierius organizuoti Studijų kokybės vertinimo centro atliekamų studijų kokybės vertinimo procedūrų vykdymą ir keisti jų terminus neturi įgaliojimų. Be to, kaip buvo nurodyta atsiliepime į skundą, ginčijamo sprendimo rengimo eigoje buvo svarbu išsiaiškinti būtinas skundo aplinkybes, dėl to pareiškėja ir kiti asmenys 2014 m. gruodžio viduryje buvo pakviesti į Tarnybą pakartotinai paaiškinti aplinkybes. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, nekeičia jos teisinio statuso, nesuvaržo pareiškėjai garantuojamų teisių, be to, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne per nustatytą skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminą dėl objektyvių priežasčių, sprendimo termino pažeidimas nėra esminis.

Pareiškėja L. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, pirmosios instancijos teismas visiškai motyvuotai ir pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė visus reikšmingus Kontrolieriaus sprendimo, kaip individualaus teisės akto, požymius. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 64 straipsnio 3 dalies 1 punktą mokslo ir studijų institucijų personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, t. y. teisės normose yra įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas pareiškėjai laikytis etikos normų. Kontrolieriui skundžiamu sprendimu konstatavus, jog pareiškėja tariamai nesilaikė Akademinės etikos kodekso, kartu buvo konstatuotas faktas, kad pareiškėja galbūt pažeidė ir Mokslo ir studijų įstatymo 64 straipsnio 3 dalies 1 punktą, t. y. norminį teisės aktą. Vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, tai suponuoja drausmės pažeidimo konstatavimą ir iš pareiškėjos darbdavio pusės. Todėl akivaizdu, jog Kontrolieriaus ginčijamas sprendimas konstatuoti pareiškėjos veikoje tariamus etikos pažeidimus ir juos paviešinti sukelia konkrečias teisines pasekmes pareiškėjai. Be to, pagal VU Senato 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. S-2014-9-1 patvirtintų Vilniaus universiteto Kamieninio akademinio padalinio akademinės etikos komisijos nuostatų 11 punktą bendruomenės nario, dirbančio ar studijuojančio tame padalinyje, veiksmai, pažeidžiantys akademinę etiką, kurie sukėlė visuomeninį atgarsį, sudaro savarankišką pagrindą komisijai savo iniciatyva organizuoti ir svarstyti bendruomenės nario elgesį, todėl tariamo Akademinės etikos kodekso pažeidimo paviešinimas taip pat turi esminės reikšmės. Skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas turi teisinės reikšmės dar ir dėl to, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalį akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymas yra vienas iš mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinio vertinimo kriterijų.

Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo teiginys, jog jis priėmė sprendimą informuoti mokslo ir studijų institucijas bei Ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, yra visiškai nepagrįstas, nes iš skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad sprendimas informuoti yra priimtas ne dėl konkrečių asmenų ir jų padarytų pažeidimų, bet informuoti apie nustatytus abstrakčius pažeidimus. Pareiškėja nurodo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalis nenustato teisės Kontrolieriui priimti sprendimo informuoti apie nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, jis turi teisę informuoti tik apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, juos įvardydamas savo sprendime. Kadangi šiuo atveju skundžiamu sprendimu nesiekiama informuoti minėtas institucijas apie konkrečius asmenis, padariusius etikos pažeidimus, tai Kontrolierius neturėjo ir teisės priimti tokio sprendimo, kokio jam nesuteikia teisės priimti įstatymas.

Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog tariamų pareiškėjos pažeidimų paviešinimas jai gali sukelti ir sukels, jei nebus panaikintas, neigiamas pasekmes, t. y. bus suabejota pareiškėjos kaip mokslo darbuotojos ir kaip pedagogės sugebėjimais, gali sumažėti profesionalumo bei kvalifikacijos vertinimas, o tai turėtų tiesioginės įtakos jos tolimesnėms karjeros galimybėms ne tik VU, bet ir kitose švietimo įstaigose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks Kontrolieriaus sprendimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai, todėl galėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjos teigimu, jau vien tik įstatymų leidėjo siekis įkurti specialią instituciją, vertinančią Akademinės etikos kodekso pažeidimus, ir nustatyti įstatyme teisinį imperatyvą laikytis etikos normų (Mokslo ir studijų įstatymo 64 str. 3 d. 1 p.) suponuoja išvadą, jog Akademinės etikos kodekso ir kartu Mokslo ir studijų įstatymo 64 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo nustatymas sukelia ne tik etines, bet ir teisines pasekmes asmeniui, ypač jei apie jį dar ir viešai paskelbiama.

Dėl Mokslo ir studijų įstatyme nustatyto termino sprendimui priimti praleidimo pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalis nenustato teisės Kontrolieriui ilgiau nei 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos jį nagrinėti. Dėl to daugiau nei po pusės metų priimtas Kontrolieriaus sprendimas grubiai pažeidė Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, kuri įpareigoja patį Kontrolierių vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Atsakovo nurodytos termino sprendimui priimti praleidimo aplinkybės negali lemti šio termino atnaujinimo ir priimto sprendimo teisėtumo pagrindimo, nes Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatytas terminas nėra atnaujinamas, t. y. jis yra naikinamasis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ pagrįstumas ir teisėtumas tiek, kiek tai susiję su nustatytais pareiškėjos akademinės etikos pažeidimais. Pareiškėja skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Kontrolierių informuoti SSC, VU ir Ministeriją, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos padarytais etikos pažeidimais, buvo priimta nepagrįstai ir neteisėtai, ir apie tai viešai paskelbti Tarnybos tinklalapyje.

Byloje nustatyta, kad Kontrolierius 2014 m. kovo 26 d. ir 2014 m. balandžio 7 d. gavo SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų studentų skundus dėl SSC taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijų koordinatorių pareiškėjos, doc. dr. R. Ž. ir doc. dr. L. G. galbūt padarytų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (I t., b. l. 116–125; II t., b. l. 22–43). Išnagrinėjęs šiuos skundus, Kontrolierius 2014 m. gruodžio 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo AEK 2.3, 2.3.2, 2.4 ir 2.4.1 punktams bei Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punktui, todėl nusprendė informuoti SSC, VU ir Ministeriją apie nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, be to, viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus (I t., b. l. 7–12).

Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, skundą iš esmės grindė tuo, kad Kontrolierius nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog pareiškėja pažeidė akademinę etiką ir procedūras. Be to, pareiškėjos teigimu, Kontrolierius pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalį gautus skundus turėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą vėliausiai 2014 m. rugpjūčio 7 d., tačiau jis priimtas tik 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo skundų gavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, darė išvadą, kad sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kiek tai susiję su konstatuotais pareiškėjos akademinės etikos pažeidimais, be to, priimtas praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti. Todėl pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamo sprendimo dalį, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai, tačiau atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Kontrolierių informuoti SSC, VU ir Ministeriją, kad skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjos padarytais etikos pažeidimais, buvo priimta nepagrįstai ir neteisėtai, ir apie tai viešai paskelbti Tarnybos tinklalapyje.

Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde teigia, kad ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Be to, atsakovo teigimu, Kontrolierius skundžiamame sprendime aiškiai nurodė pareiškėjos veiką, lėmusią AEK nuostatų pažeidimus, pagrindė savo išvadas Kontrolieriui pateiktais įrodymais bei pagrįstai konstatavo pareiškėjos akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ginčijamame sprendime pareiškėjai konstatuoto procedūrų (Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punkto) pažeidimo, minėtą pažeidimą prilygindamas akademinės etikos pažeidimui. Atsakovas taip pat tvirtina, kad sprendimo priėmimo terminas buvo pažeistas dėl objektyvių priežasčių ir kad tai nėra esminis pažeidimas. Pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamas Kontrolieriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, Kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d.). Pagal Nuostatų 23 punktą Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas (žr. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-384-662/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015 nurodė, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose buvo ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, priimti pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktus, sprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad tokie sprendimai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl šios bylos buvo išnagrinėtos iš esmės (žr. 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio. Kaip jau minėta, šiuo atveju skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu buvo ne tik konstatuoti pareiškėjos padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta informuoti SSC, VU ir Ministeriją apie nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, be to, viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, t. y. buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 1 bei 8 punktuose nustatytas Kontrolieriaus sprendimas. Atsižvelgusi į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčijamas Kontrolieriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje administracinėje byloje nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą buvo atsisakyta priimti dėl to, jog jis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nurodė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, nes skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu buvo konstatuoti ne tik pareiškėjos padaryti pažeidimai, bet ir priimtas Kontrolieriaus sprendimas pritaikyti su tuo susijusią tam tikrą poveikio priemonę, nustatytą Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl šis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas.

Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ginčijamame sprendime pareiškėjai konstatuoto procedūrų (Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 priedo 2 punkto) pažeidimo klausimo, pažymi, jog ginčijamame Kontrolieriaus sprendime nustatyti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai nėra aiškiai atskirti. Tačiau pareiškėja skundo, kurį priėmė nagrinėti pirmosios instancijos teismas, reikalavimuose suformulavo reikalavimą panaikinti tą Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį, kuri susijusi su nustatytais pareiškėjos etikos pažeidimais, t. y. aiškaus reikalavimo dėl Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalies, kuri susijusi su nustatytais procedūrų pažeidimais, panaikinimo pareiškėja skunde nesuformulavo. Todėl ginčas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas kilusio ginčo ribas. Tai patvirtina aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas panaikino Kontrolieriaus 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ dalį, kuria konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos pažeidimai.

Dėl skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, jog Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas. Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Kontrolierius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 9 d.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamam Kontrolieriaus sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nes Mokslo ir studijų įstatyme nėra nustatyta konkreti Kontrolieriaus sprendimo forma ar reikalavimai jam. Todėl Kontrolieriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui.

Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad išnagrinėjus skundą arba atlikus tyrimą, Kontrolieriaus pagal Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnį priimamas sprendimas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, normomis, t. y. sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Kontrolierius vadovaujasi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; kt.). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Nagrinėjamu atveju patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų aiškinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, padarė pagrįstą išvadą, jog jis, kiek tai susiję su nustatytais pareiškėjos akademinės etikos pažeidimais, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo II dalies, kuri, be kita ko, susijusi su Kontrolieriaus nustatytais pareiškėjos akademinės etikos pažeidimais, turinį iš esmės sudaro nustatytų faktų ir asmenų paaiškinimų aprašymas bei trijų asmenų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų konstatavimas, be išsamaus aplinkybių tyrimo ar vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ginčijamas Kontrolieriaus sprendimas yra priimtas dėl trijų asmenų padarytų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, itin svarbu jame atriboti ir aiškiai nurodyti kiekvieno iš šių asmenų padarytus pažeidimus bei išdėstyti su tuo susijusius argumentus (motyvus).

Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta skundžiamo Kontrolieriaus sprendimo citata, kuri, anot atsakovo, pagrindžia pareiškėjos padarytus akademinės etikos pažeidimus, yra išvada, o ne skundžiamo sprendimo motyvai. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad gauta informacija ir pareiškėjos pateikti paaiškinimai buvo įvertinti, nes jie skundžiamame sprendime buvo tik aprašyti, tačiau savarankiškas Kontrolieriaus vertinimas šiuo atveju nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nustatytų faktų vertinimas (motyvų išdėstymas) dėl pareiškėjai inkriminuotų akademinės etikos pažeidimų nėra nei adekvatus, nei aiškus, nei pakankamas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš ginčijamo Kontrolieriaus sprendimo negalima nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir įrodymų buvo pripažinta, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo AEK 2.3, 2.3.2, 2.4 ir 2.4.1 punktams, ir kaip šie pareiškėjai inkriminuoti pažeidimai atribojami nuo kitų skundžiamame sprendime nurodytų asmenų pažeidimų.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies, kurioje nustatyta, jog Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 dienų; dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos, pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ir atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, jog šiuo atveju buvo pažeisti skundų išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminai. Akcentuotina, kad Mokslo ir studijų įstatyme nėra įtvirtinta galimybė ilgiau negu iki 3 mėnesių nuo skundo gavimo dienos pratęsti skundo nagrinėjimo ir sprendimo dėl jo priėmimo terminą, todėl ir atsakovo nurodytų Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimo priežasčių vertinimas šiuo atveju nėra aktualus. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčijamas Kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas praleidus Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą terminą sprendimui priimti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė