b2315d10-ff89-45e4-9219-e8c7acb8767e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3651-331/2013                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-01665-2013-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 20, 74. (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui M.

M., atsakovo atstovei Jurgitai Miliauskaitei - Merkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Gazholderis“ skundÄ atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013-04-22 nutarimu skyrė UAB „Gazholderis“ 2000 Lt baudÄ (b. l. 10-13).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su paskirta bauda, skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti 2013-04-22 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) nutarimÄ skirti UAB „Gazholderis“ 2000 Lt baudÄ ir nutraukti bylÄ .PaaiÅ¡kino, kad bendrovės vadovybė, bei personalas įvykdė visas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKÄ®) nuostatas.

Tai konstatavo ir Kauno apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas įmonės darbuotojÄ I. L., 2013-04-12 įsiteisėjusia nutartimi ATP byloje Nr. A2.8.-2902-358/2013. Mano, kad Å¡is argumentas sudaro savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad UAB „Gazholderis“ nepažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Bendrovės kavinės patalpoje klientams matomose vietose yra įspėjimai apie tai, kad nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ryto įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje, t. y. kavinėje.Departamentas netyrė, o tik perrašė policijos protokolÄ ir visapusiÅ¡kai neįvertino faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, turinčių reikÅ¡mės tinkamam ir teisėtam pareiÅ¡kėjo veiksmų įvertinimui AKÄ® kontekste.

Ä®statyme nėra nustatyta, kaip turi bÅ«ti užtikrinamas 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos iÅ¡imties laikymasis. Å ios nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai.Alkoholinių gėrimų pardavėjai negali bÅ«ti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Ginčijamame nutarime nurodytu atveju pirkėjas buvo informuotas apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje tiek žodžiu, tiek kavinėje esančiais informaciniais praneÅ¡imais ir alkoholinis gėrimas buvo parduotas atidarytoje pakuotėje kartu pateikiant stiklinę bei dalį įsigyto alkoholinio turinio įpilta į pateiktÄ stiklinę vartojimui vietoje.

Alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje užtikrino įrengti stalai. Tai reiÅ¡kia, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas vartoti vietoje ir tai pirkėjui buvo nurodyta (žinoma), tačiau pirkėjas įsigytus gėrimus savavaliÅ¡kai iÅ¡sinešė, o pardavėja neturėjo jokių teisėtų galimybių jo sulaikyti. Darbuotoja I. L. pardavė G. K. atsuktÄ ir be kamÅ¡telio, 0,25 litro degtinės buteliukÄ t.y. maÅ¾Ä kiekį bei įpylė į stiklinę ir jį įspėjo, kad vadovaujantis AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimais, parduotas alkoholinis gėrimas turi bÅ«ti vartojamas vietoje, nes buvo apie 23.00 valanda vakaro.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Atsakovas - Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 46-50) paaiškino, kad vadovaudamasis Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos PN 2013 m. kovo 25 d. raštu Nr. 20-65-2-S-I279 gauta medžiaga, Departamento surinkta medžiaga, nustatė, kad 2013-03-08 pareiškėjai priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini) operatorė - barmenė I.

L. apie 23.00 val. G. K. pardavė alkoholinį gėrimÄ - vienÄ atidarytÄ butelį degtinės „Spanguolinė“, 0,25 1 talpos, 38 proc. alk. tÅ«rio, už 12,00 Lt, kamÅ¡telį padėjo Å¡alia butelio. G. K. minėtÄ alkoholinį gėrimÄ iÅ¡ baro iÅ¡sinešė, užsisukęs kamÅ¡teliu (2013-04-02 Protokolas Nr. ATK2-069, 2013-04-22 nutarimas Nr. ATK2-55/13). PareiÅ¡kėjos skundo argumentai vertintini kritiÅ¡kai ir nepaneigia padaryto AKÄ® pažeidimo sudėties. AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus.

Užtenka, kad bÅ«tų nustatytas juridinis faktas, jog pareiÅ¡kėja pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje, kad bÅ«tų pripažįstama pareiÅ¡kėjos kaltė dėl Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo nesilaikymo. PareiÅ¡kėja vykdė prekybÄ alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o iÅ¡sineÅ¡imui, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu bÅ«du pažeidė Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ .Tai, kad bendrovė, parduodama alkoholinius gėrimus pažeidžia jų gamyklinę pakuotę (atidaro, atsuka alkoholinio gėrimo kamÅ¡telį), simboliÅ¡kai įpila alkoholinio gėrimo į stiklinę, taip, kad gamyklinėje pakuotėje net nesimato, jog toks gėrimas buvo vartotas, nepanaikina Å¡io pažeidimo sudėties, kadangi toks alkoholinis gėrimas nebuvo skirtas vartojimui tik vietoje, tokį alkoholinį gėrimÄ lankytojas iÅ¡sinešė iÅ¡ baro patalpų.

Be to, pareiÅ¡kėja, imituodama vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ , paliko Å¡alia parduoto alkoholinio gėrimo butelio kamÅ¡telį, kad klientas galėtų tokį alkoholinį gėrimÄ užsisukęs kamÅ¡teliu iÅ¡sineÅ¡ti. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas imperatyvus Ä®statymo reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje. Byloje nėra įrodymų, kad alkoholinių gėrimų pirkėjas buvo įspėtas apie tai, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje. Pirkėjas savo 2013-03-08 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad pardavėja jam nieko nesakė. 2013-03-08 operatorės - barmenės I.

L. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime taip pat nėra nurodyta, kad ji įspėjo pirkėjÄ alkoholinį gėrimÄ vartoti tik vietoje. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos baro patalpoje yra raÅ¡ytiniai įspėjimai apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ tik vietoje po 22 val. PareiÅ¡kėja nesiėmė visų galimų veiksmų siekdama iÅ¡vengti Ä®statymo pažeidimo. PareiÅ¡kėjos atsakomybės nepanaikina tai, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie Ä®statymo pakeitimus ir draudimus ar kad bare yra pastatyti stalai.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. S k u n d a s t e n k i n t i n a s Å ioje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2013-04-22 nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Gazholderis“ ekonominę sankcijÄ už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), barmenė I.

L. 2013-03-08 apie 23.00 val. pil. G. K. pardavė alkoholinį gėrimÄ - vienÄ atidarytÄ butelį degtinės „Spanguolinė“, 0,25 1 talpos, 38 proc. alk. tÅ«rio, už 12,00 Lt, kamÅ¡telį padėjo Å¡alia butelio, kurį pirkėjas iÅ¡ baro iÅ¡sinešė, užsisukęs kamÅ¡teliu. Departamento vertinimu, toks pareiÅ¡kėjos elgesys reiÅ¡kė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimÄ , už kurį atsakomybė yra nustatyta Å¡io įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje, todėl atsakovas pareiÅ¡kėjui paskyrė ekonominę sankcijÄ â€“ 2 000 Lt baudÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas.

AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Å is draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. AKÄ® 34 straipsnio 3 dalis nustato, jog už Å¡io Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ Ä¯monės baudžiamos nuo penkių Å¡imtų litų iki dviejų tÅ«kstančių litų bauda, o už Å¡ių reikalavimų pažeidimÄ , padarytÄ pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tÅ«kstančių litų iki penkių tÅ«kstančių litų bauda.Taigi, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės buvo nubausta už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, taip pažeisdama AKÄ® įtvirtintÄ imperatyvų draudimÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.

Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo parduodami atidarytoje pakuotėje ir vartojami ne vietoje.PareiÅ¡kėja savo nesutikimÄ su ginčo Nutarimu aiÅ¡kina tuo, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai negali bÅ«ti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, nes nuo alkoholinių gėrimų pardavimo momento gėrimai tampa pirkėjų nuosavybe, pardavėjai praranda bet kokias teises į juos. Teisės aktai alkoholinių gėrimų pardavėjams nesuteikia jokių konkrečių teisių, susijusių su alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimu, todėl bet kokie veiksmai, pardavėjams siekiant prievarta sulaikyti pirkėjus arba fiziÅ¡kai neleidžiant jiems iÅ¡sineÅ¡ti įsigytų gėrimų, bÅ«tų pripažįstami pirkėjų konstitucinių asmens laisvės ir (arba) nuosavybės teisių pažeidimu.

Kavinės pardavėja alkoholinį gėrimÄ pardavė atidarytoje pakuotėje kartu pateikiant stiklinę bei dalį įsigyto alkoholinio turinio pirkėjui įpylė į pateiktÄ stiklinę vartojimui vietoje. PareiÅ¡kėja pabrėžė, kad Kauno apylinkės teismas, iÅ¡teisino bendrovės darbuotojÄ I. L., todėl mano, jog jei nėra darbuotojo kaltės, negali kilti ir juridinio asmens atsakomybė. Departamentas atsiliepime į skundÄ teigia, kad AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, dėl kurio pažeidimo buvo nubausta bendrovė, sudėtis yra formali, o jame įtvirtintas reikalavimas – imperatyvus, todėl pakanka, kad bÅ«tų nustatytas faktas, jog bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos pirkėjas iÅ¡sinešė, nors jie skirti vartoti vietoje.

Atsakovo vertinimu bendrovės kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, kad Kauno apylinkės teismui iÅ¡teisinus bendrovės darbuotojÄ I. L., negali kilti ir juridinio asmens atsakomybė. Teigia, jog fizinio ir juridinio asmens atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai ir vienas kitam įtakos nedaro. Departamentas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, dalyvauja formuojant valstybės politikÄ narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, administravimo funkcijas įgyvendina siekdamas tų tikslų, dėl kurių jam buvo suteikti įgaliojimai atitinkamais įstatymais.

VieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis teisėtumo, proporcingumo principais, negali siekti netinkamų tikslų. Proporcingumo principas yra vienas iÅ¡ bendrųjų Europos SÄ jungos teisės principų, todėl taikant ūkinės veiklos apribojimus, jie turi bÅ«ti tinkami ir bÅ«tini teisės akto numatytiems tikslams pasiekti. Proporcingumas taip pat suprantamas kaip tam tikras interesų svėrimas, t. y. reikalavimas patikrinti, ar tikėtina visuomeninė nauda bus didesnė nei asmens patiriamas neigiamas ribojantis poveikis.

Proporcingumo principas taip pat reikÅ¡mingas atskleidžiant AKÄ® nuostatų turinį, ir sprendžiant individualaus administracinio teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .Nustatyta, kad 2013-04-02 Departamento vyr. specialistės J. T. ir A. A., remdamosi Kauno apskrities VPK gauta medžiaga, surašė protokolÄ Nr. ATK2-069, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), barmenė I. L. 2013-03-08 apie 23.00 val. G. K. pardavė alkoholinį gėrimÄ - vienÄ atidarytÄ butelį degtinės „Spanguolinė“, 0,25 1 talpos, 38 proc. alk. tÅ«rio, už 12,00 Lt, kamÅ¡telį padėjo Å¡alia butelio, kurį pirkėjas iÅ¡ baro iÅ¡sinešė, užsisukęs kamÅ¡teliu (b. l. 53).

Protokole nurodyta, kad tokiu bÅ«du nustatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Šį protokolÄ Departamento specialistės bendrovei „Gazholderis“ surašė turėdamos Kauno apskrities VPK medžiagÄ (tarnybinį praneÅ¡imÄ , I. L. ir G. K. paaiÅ¡kinimus). I. L. paaiÅ¡kinime (b. l.

61) nurodė, kad 2013-03-08 po 23 val. pardavė vyriÅ¡kiui alkoholinius gėrimus (vienÄ buteliukÄ , 0,25 l, degtinės „Spanguolinė“), atsuko buteliuko kamÅ¡tį, įpylė pirkėjui dalį įsigyto alkoholinio turinio į pateiktÄ stiklinę vartojimui vietoje. Nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylÄ Kauno apylinkės teisme (adm. teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-2902-358/2013) ji paaiÅ¡kino: „nuolatos parduoda ir įpila, yra vieta kur gerti, perspėja, kad turi bÅ«ti vartojama vietoje, visur kabo užraÅ¡ai, kad turi vartoti vietoje. Licencijoje yra nurodyta prekiauti vietoje, visÄ parÄ . Bare yra staliukai. Å iuo konkrečiu atveju atėjo pirkėjas, jam buvo pasakyta, kaip reikia vartoti, buvo atidaroma, paduotas puodelis vartojimui. Kiekvienas pasako ,,aÅ¡ žinau“, o jau paskui ji negali jo sulaikyti. Nė vienas butelis nėra parduodamas uždarytas“ (LITEKO). Pirkėjas G. K. paaiÅ¡kinime (b. l.

59) nurodė, kad 2013-03-08 po 23 val. minėtame bare pirko alkoholinius gėrimus (vienÄ buteliukÄ , 0,25 l, degtinės „Spanguolinė“), barmenė jį atsuko, kamÅ¡telį padėjo Å¡alia buteliuko, laÅ¡elį įpylė į puodelį. Vėliau jis užsisuko buteliukÄ ir išėjo į laukÄ , kur jį sulaikė pareigÅ«nai. IÅ¡ pateikto policijos tyrėjo R. K. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 56) matyti, kad 2013-03-08 23.00 val. prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo išėjusį iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos pro lauko duris vyriÅ¡kį, kuris nešėsi vienÄ butelį degtinės ,,Spanguolinė“ 0,25 l talpos 38 % stiprumo.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo G. K. paaiÅ¡kino, kad pirko bare, pardavė barmenė ir atsuko kamÅ¡telį.PareiÅ¡kėja turėjo galiojančiÄ licencijÄ verstis mažmenine prekyba (vartoti vietoje ir iÅ¡sineÅ¡ti) alkoholiniais gėrimais bare, esančiame (duomenys neskelbtini), (b. l. 65-68), ji privalėjo Å¡iÄ prekybÄ vykdyti pagal AKÄ® reikalavimus, o Departamentas turėjo kompetencijÄ pareiÅ¡kėjai skirti ekonominę sankcijÄ , konstatavus minėtųjų reikalavimų pažeidimÄ (AKÄ® 34 str. 1 d.).

Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų matyti, kad yra draudžiama alkoholinių gėrimų prekyba nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams. Tačiau šioje normoje įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kuri nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Taigi Å¡iuo atveju alkoholiniai gėrimai turi bÅ«ti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad buvo parduotas vienas buteliukas degtinės „Spanguolinė“, 0,25 1 talpos, pirkėjas juos iÅ¡sinešė iÅ¡ kavinės tarp Å¡alių nėra. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar Å¡iuos alkoholinius gėrimus pareiÅ¡kėja pardavė atidarytoje pakuotėje, ar jie buvo vartojami vietoje, ar bendrovė ėmėsi visų bÅ«tinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje, kad imperatyvus AKÄ® įpareigojimas nebÅ«tų pažeistas, bei gebėjimÄ suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje bei Å«kio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimÄ .

Teisės aktai reikalauja, kad Å«kio subjektas besiverčiantis alkoholio prekyba turi imtis visų bÅ«tinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebÅ«tų pažeisti AKÄ® imperatyvÅ«s reikalavimai, t. y. ūkio subjektai privalo užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebÅ«tų iÅ¡sineÅ¡ami iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo vietų. Vadinasi, įstatymų leidėjas siekė, kad Å«kio subjektai, prisidengdami vieÅ¡ojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir iÅ¡sineÅ¡tinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visÄ parÄ , taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Teismo vertinimu, Å«kio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimÄ , kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo. Todėl teismas privalo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjos veiksmai nulėmė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimÄ , ar prieÅ¡ingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKÄ® nuostatoje įtvirtintÄ iÅ¡imtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-351-2013 pažymėjo, kad AKÄ® projekto Nr. XIP-744(2) aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra nurodyta, kad Ä®statymui įgyvendinti reikalingi lydimieji teisės aktai, t. y.

Ä®statymo tinkamam įgyvendinimui reikalinga pakeisti Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles bei Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 bei parengti VieÅ¡ojo maitinimo įmonėms taikomÄ higienos normÄ , apraÅ¡Ä ar taisykles. Taip pat Å¡ioje byloje teismas konstatavo, kad Å¡ie teisės aktai nėra priimti, o kai nėra atitinkamo reguliavimo, galiojančios teisės normos neaiÅ¡kumai vertintini privataus asmens naudai.

Tokia pozicija iÅ¡vestina iÅ¡ teisinio aiÅ¡kumo reikalavimo, suponuojančio, jog teisinis reguliavimas privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisės normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Be to, toks vertinimas atitinka bendrÄ jį teisės principÄ in dubio pro reo, reiÅ¡kiantį, jog visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami teisės pažeidimu kaltinamojo asmens naudai (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858–1488/2011).Todėl teismui nagrinėjant ir Å¡iÄ bylÄ svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti alkoholiniai gėrimai vartoti vietoje, ar pareiÅ¡kėja gali vadovautis AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi, taip pat bÅ«tina įvertinti visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

IÅ¡ byloje surinktų faktinių duomenų, kurie užfiksuoti Kauno apskrities VPK tyrėjo R. K. tarnybiniame praneÅ¡ime, pareiÅ¡kėjo pardavėjos I. L. ir alkoholinį gėrimÄ Ä¯sigijusio G. K. paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kėjos Departamentui pateikto paaiÅ¡kinimo, matyti, kad pareiÅ¡kėjos bare buvo sudarytos objektyvios sÄ lygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje: bare buvo įrengtos sėdimos vietos, alkoholinis gėrimas buvo parduotas atidarytoje pakuotėje kartu pateikiant stiklinę, dalį įsigyto alkoholinio turinio įpilta į pateiktÄ stiklinę vartojimui vietoje.

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja byloje vertinamu atveju buvo sudariusi objektyvias sÄ lygas potencialiems klientams vartoti alkoholinius gėrimus vietoje ir Å¡iuo aspektu atitiko AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos iÅ¡imties sÄ lygas. Be to, pirkėjas buvo informuotas apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje tiek žodžiu, tiek kavinėje esančiais informaciniais praneÅ¡imais.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja ėmėsi priemonių užkirsti keliÄ imperatyvaus AKÄ® įtvirtinto reikalavimo pažeidimui.

PareiÅ¡kėjos darbuotoja I. L. alkoholinį gėrimÄ (0,25 l degtinės butelį „Spanguolinė“) į barÄ atėjusiam G. K. pardavė be kamÅ¡telio, t. y. atidarytoje pakuotėje, padavė vienkartinį indelį, į kurį įpylė parduoto alkoholinio gėrimo. Taigi, pirkėjui buvo sudarytos visos sÄ lygos vartoti alkoholį vietoje. Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėja ėmėsi tinkamų bei protingų veiksmų užtikrinti parduoto alkoholinio gėrimo vartojimÄ vietoje. Tuo tarpu kitų priemonių, kurių pareiÅ¡kėja, kaip apdairus Å«kio subjektas, turėtų imtis, atsižvelgiant į tai, kad tokių priemonių nenumato ir AKÄ®, teismas nenustatė.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirkėjas įsigijo atidarytÄ 0,25 l buteliukÄ degtinės „Spanguolinė“, jo turinys buvo įpiltas į indÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos darbuotojo gebėjimas suvokti, kad alkoholinis gėrimas bus iÅ¡sineÅ¡tas iÅ¡ baro, įvertinus jo kiekį, teismo vertinimu, neabejotinai parodo pareiÅ¡kėjos darbuotojų manymÄ , kad toks įsigyto alkoholinio gėrimo kiekis bus vartojamas bÅ«tent baro salėje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 57 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog pagal bendrÄ jį teisės principÄ teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). AnalogiÅ¡kai ji negali reikalauti iÅ¡ teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie bÅ«tų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu bÅ«du darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimÄ neįmanomu.

Be to, net ir ėmusis visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, Å¡io reikalavimo adresatas nėra visiÅ¡kai apsaugotas nuo to, jog jį, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys (LVAT administracinė byla Nr. Nr. A858-351-2013). Byloje nustatytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei LVAT suformuota praktika ginčo klausimu, leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ėmėsi proporcingų atsargos priemonių imperatyviems AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimams įgyvendinti, t. y. pareiÅ¡kėjos konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingÄ pusiausvyrÄ siekiamam tikslui.

Be to, pareiÅ¡kėja negalėjo pagrįstai numatyti, kad numatytos priemonės neužkirs alkoholinio gėrimo iÅ¡sineÅ¡imÄ iÅ¡ baro, kad jis nebus vartojamas vietoje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad bÅ«tų užtikrintas aptariamos iÅ¡imties iÅ¡ imperatyvaus reikalavimo laikymasis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto imperatyvių reikalavimų. Nors Departamentas teigia, kad pareiÅ¡kėja nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti AKÄ® imperatyvių reikalavimų – neprekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu laiku, tačiau apskritai nekonkretizavo savo teiginio, nenurodė, kokių dar konkrečių veiksmų pareiÅ¡kėja turėjo imtis AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų draudimų įgyvendinimui, tik apsiribojo teiginiu, jog tam, kad bÅ«tų nustatytas aptariamos AKÄ® nuostatos pažeidimas, pakanka nustatyti, kad alkoholiniai gėrimai yra parduodami draudžiamu laiku nuo 22 val. iki 8 val.

Teismo vertinimu, toks atsakovo argumentas konkrečiu atveju nėra pakankamas, jis neatitinka AKÄ® 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog Nutarime turi bÅ«ti nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai.PareiÅ¡kėjos argumentas, kad Kauno apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas įmonės darbuotojÄ I. L., 2013-04-12 įsiteisėjusia nutartimi ATP byloje Nr. A2.8.-2902-358/2013 sudaro savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėja nepažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, neatitinka tikrovės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridinis asmuo negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytÄ pažeidimÄ .

Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymÄ si prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklÄ , jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors bÅ«du atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiÅ¡kia, kad Å«kio subjekto darbuotojų veiksmai AKÄ® požiÅ«riu laikytini paties Å¡io Å«kio subjekto (pareiÅ¡kėjo) veiksmais. Toks AKÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti Å¡ių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti bÅ«tinumÄ tokį produktÄ pardavinėjančiam subjektui laikytis aukÅ¡tesnių atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, kad nebÅ«tų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus ATPK (LVAT administracinėse bylose: Nr. A15-39/2005; Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010; Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011; Nr. A62-2928/2011).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodyta, kad bendrovė „Gazholderis“ pažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėja ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad bÅ«tų užtikrintas aptariamos iÅ¡imties iÅ¡ imperatyvaus reikalavimo laikymasis, pritaikytos priemonės atitiko Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ draudimo iÅ¡imtį. Todėl pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas, Departamento nutarimas naikinamas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo UAB „Gazholderis“ skundÄ patenkinti.Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-04-22 nutarimÄ Nr. ATK2-08/13.

Teisėjas                                                                                                       Henrikas Sadauskas