b22f4609-7a5b-428e-9c10-97ff9ae2b7f9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-52-619/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-31755-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.1.4.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo - UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, 6 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Viltron“, trečiasis asmuo A.

S.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ - 6 305,95 Lt, 6 % (Å¡eÅ¡ių procentų) dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žala kilo vykdant 2012 m. kovo 8 d. sudarytÄ krovinių pervežimo sutartį Nr. TM20120308, kurios metu atsakovui (krovinio siuntėjui) netinkamai pritvirtinus krovinį buvo padaryta žala ieÅ¡kovo transporto priemonei.

Puspriekabės remontas kainavo 5961,67 Lt, 344,28 Lt už krovinio sutvirtinimÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad nėra atsakovo kaltų veiksmų dėl krovinio tvirtinimo. Atsakovo nuomone, bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ patikrinti ar prekės pakrautos ir pritvirtintos tinkamai (CK 6.256 str. 2 d.). Pažymėjo, kad siuntėjas Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį, ji veikė tinkamai ir rÅ«pestingai. Å iuo atveju žala kilo dėl vežėjo nerÅ«pestingumo, nes jis nepasirÅ«pino tinkamu tvirtinimu (CMR Konvencijos 3 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš ieškovo- UAB „Transtira“ išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 30,24 Lt. Teismas konstatavo, kad transporto priemonės, gabenančios krovinį, saugumu privalo rūpintis vežėjas (Kelių eismo taisyklių 19 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 02 21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6, 9, 10 p., CMR konvencijos 8 str. 1 d. b p.).

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ konstatavo, kad ieÅ¡kovo vairuotojas nesidomėjo krovinio pakrovimu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo vairuotojo pareigų nevykdymas, priimant krovinį, buvo krovinio - medinio kabelio bÅ«gno (ritės) iÅ¡silaisvinimo iÅ¡ sutvirtinimų ir žalos ieÅ¡kovo transporto priemonei padarymo priežastis. UAB „Klaipėdos Netas“ raporto teismas nelaikė bylos įrodymu, nes nepateikti duomenys apie raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijÄ , raporte nenurodyti atitinkamos krovinio rÅ«Å¡ies ar apskritai krovinių gabenimÄ reglamentuojantys norminiai aktai, todėl jį laikė suraÅ¡iusio asmens nuomone apie galimas žalos ieÅ¡kovo turtui padarymo priežastis.

Taigi, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Transtira“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nesutinka, kad ieÅ¡kovas pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6,9,10 punkto nuostatas. Å ias taisykles teismas vertino tik atsakovo naudai, neatsižvelgdamas, kad jos nustato griežtas pareigas krovinio siuntėjui. Remiantis taisyklių 5 punktu, krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus; remiantis 7-8 punktu, pakrauna, iÅ¡dėsto krovinį ir jį pritvirtina, kad bÅ«tų garantuotas saugus vežimas.

Krovinio vežėjas atsako už tai, kad transporto priemonė bÅ«tų tvarkinga, o tvirtinimo įranga tinkama, kontroliuoja iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ (6,9,10 punktai). Taigi, už krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«do parinkimÄ , krovinio pakrovimÄ atsakingas siuntėjas. Kadangi kabelių bÅ«gnai nėra pastoviai gabenama produkcija, o pakrovimÄ , krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimo bÅ«dÄ parinko krovinio siuntėjas, vairuotojas buvo įsitikinęs tvirtinimo saugumu. Tačiau dar papildomai krovinį vežėjas suveržė turimomis įprastai naudojamomis tvirtinimo priemonėmis – diržais.

Kaip nurodo atsakovas, siuntėjas Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį, tačiau įvertinus tai, kad krovinys atsilaisvino, laikytina, kad Italijos įmonė neveikė tinkamai ir rÅ«pestingai. Pažymėjo, jog teismas neteisingai įvertino CMR Konvencijos 10 str. nuostatas. Kadangi krovinį netinkamai pakrovė ir pritvirtino krovinio siuntėjas, vežėjo vairuotojas nedalyvavo pakrovime ir tai įrašė CMR važtaraÅ¡tyje, laikytina, kad už padarytÄ Å¾alÄ atsakingas vairuotojas. Å iuo atveju teismas turėjo vadovautis CMR Konvencijos 17 str. 4 d. nuostatomis.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu UAB „Klaipėdos Netas“ raporto – ieÅ¡kovas nėra kaltas dėl duomenų apie raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijos nepateikimÄ ir nenurodymÄ , nes jį ruošė kvalifikuotas specialistas. PraÅ¡o prijungti prie bylos priedÄ prie Raporto ir SertifikatÄ , vadovautis jais sprendžiant ginÄÄ . Remiantis sutarties Nr. TM20120308 2.3.3 punktu atsakovui kyla pareiga atlyginti papildomas iÅ¡laidas atsiradusias krovinio gabenimo metu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Pažymėjo, kad taisyklės numato vežėjo pareigÄ užtikrinti krovinio gabenimo saugumÄ , kontroliuoti jo pritvirtinimÄ , todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl atsakovo atsakomybės. Nurodo, kad remiantis važtaraščiu vairuotojas nereiÅ¡kė pastabų siuntėjui dėl krovinio tvirtinimo atitikties kelių eismo taisyklių ir krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimams, nepatikrino ar krovinys pritvirtintas taip, kaip numato teisės aktai.

Todėl vežėjas prisiėmė su tuo susijusiÄ visÄ rizikÄ , tame tarpe ir galimÄ Å¾alÄ dėl netinkamai pritvirtinto krovinio. Nurodė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė CMR konvencijos 10 str. nuostatomis, tačiau vėliau nurodė, kad žala atsirado ne dėl netinkamos pakuotės, o dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo, todėl atkreipia dėmesį, kad krovinio pakuotė ir jo pritvirtinimas nėra vienas ir tas pats dalykas. Akcentuoja, kad CMR konvencija nenumato krovinio siuntėjo atsakomybės prieÅ¡ vežėjÄ dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo transporto priemonėje.

Apeliantas atsakovo atsakomybę grindžia CMR konvencijos 17 str. 4 d., tačiau Å¡i norma netaikytina, nes ji reglamentuoja vežėjo atleidimÄ nuo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kroviniui, todėl apelianto argumentai nėra reikÅ¡mingi, nes kilo ginčas dėl krovinį transportavusios priemonės apgadinimo. Atsakovo tvirtinimu negalima remtis vairuotojo žyma važtaraÅ¡tyje, nes byloje pateiktos važtaraščių kopijos yra skirtingos, todėl jie negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais. Pritaria teismo iÅ¡vadai, kad raportas nėra laikytinas įrodymu byloje, ieÅ¡kovas pats turėjo suvokti, jog jis privalo pateikti raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijÄ pagrindžiančius įrodymus.

Remdamasis CPK 314 str. mano, kad ieÅ¡kovas nepagrindžia naujų įrodymų prijungimo bÅ«tinybės, todėl jie neturėtų bÅ«ti prijungti prie bylos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prijungtų naujus įrodymus, atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė atsiliepime abejones ar raportÄ surašė UAB „Klaipėdos Netas“ darbuotojas A. A., nes nėra pateikta įrodymų, kad Å¡is asmuo dirba įmonėje. Tvirtina, jog raporte nurodyta informacija negalima remtis sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo atsakomybes, nes nuotraukoje Nr. 12 nėra nurodyta, kÄ simbolizuoja raudonos linijos, o nuotraukoje nurodytas krovinio sutvirtinimo bÅ«das neatitinka taisyklėse nurodytų tokio tvirtinimo bÅ«dų, todėl kyla klausimas dėl raportÄ suraÅ¡iusio asmens kompetencijos.

Pažymi, jog raportas surašytas tik remiantis ieškovo pateiktais dokumentais, neatlikti jokie skaičiavimai ar tyrimai dėl žalos atsiradimo priežasčių, todėl jis gali būti vertinamas tik kaip trečiojo asmens nuomonė. Raporte kategoriškai nurodytos žalos atsiradimo priežastys ir jų seka, tačiau tyrimo metu nebuvo apžiūrėta apgadinta puspriekabė, netirtos medžiagos bei kiti tvirtinimo elementai, duomenų apie krovinį gabenusio vilkiko stabdymo greitį ir kt.. Taigi, raportas, kuriuo ieškovas įrodinėja atsakovo atsakomybę yra niekuo nepagrįstas.

Kadangi raportas nėra eksperto iÅ¡vada, o tik trečiojo asmens nuomonė, nepagrįsta moksliniais tyrimais, ieÅ¡kovo argumentai neturi bÅ«ti pagrindas naikinti teismo priimtÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , Å¡alių procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos sprendime pateiktu įrodymų vertinimu taikant ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindÄ naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti apeliacinį skundÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

Dėl naujų įrodymų pateikimoApeliantas teismui pateikė naujus įrodymus – priedÄ prie Raporto BV2158.14 ir raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijÄ patvirtinantį sertifikatÄ . Tvirtina, jog jis nėra kaltas dėl duomenų Raporte apie raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijÄ nepateikimÄ ir nenurodymÄ , nenurodymÄ krovinių gabenimÄ reglamentuojančių norminių aktų, nes raportÄ ruošė kvalifikuotas specialistas. Kadangi priedas prie Raporto ir Sertifikatas pateikti po sprendimo priėmimo, praÅ¡o juos prijungti prie bylos.

Pažymėtina, jog pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡omų prijungti dokumentų, dalis iÅ¡ jų yra suraÅ¡yti po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo ir yra susiję patikslinimu aplinkybių, susijusių su asmens kvalifikacijos bei krovinių gabenimÄ reglamentuojančių teisės aktų iÅ¡dėstymu.

Atsižvelgiant į tai, jog teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos. Dėl vežėjo atsakomybės         Byloje nustatyta, kad vežimo paslaugas užsakė atsakovas (t.1, b.l.5-6), pagal kurias ieÅ¡kovas įsipareigojo pagal jo pateiktÄ užsakymÄ organizuoti krovinio gabenimÄ , atliekant Å¡iuos veiksmus: skirti tinkamai paruoÅ¡tÄ transporto priemonę transporto paraiÅ¡koje nurodytoms prekėms parvežti ir garantuoja transporto atvykimÄ nurodytu laiku, nurodytose vietose; atvykti į pakrovimo (iÅ¡krovimo) vietÄ paraiÅ¡koje nurodytu laiku.

Pagal sutarties 4.5 punktÄ kilusius ginčus Å¡alys sprendžia derybų bÅ«du, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais bei tarptautinėmis kelių konvencijomis. Krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose: siuntėjas – Italijoje, gavėjas – Lietuvoje, vežėjas – Lietuvoje. Taigi, pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktÄ , kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra Konvencijos narė, kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikomos CMR konvencijos nuostatos.

Tiek, kiek Å¡ių klausimų nereguliuoja CMR konvencijos nuostatos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais (Sutarties Nr. TM20120308 4.5 punktas). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindė CMR konvencijos 10 str. nuostatomis, nustatančiomis, kad siuntėjas atsako prieÅ¡ vežėjÄ už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už iÅ¡laidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraÅ¡tyje neįrašė atitinkamų pastabų.

IeÅ¡kovo tvirtinimu, žala kilo dėl nepakankamo krovinio sutvirtinimo ir įpakavimo, todėl siuntėjas privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas atsikirtinėjo į ieÅ¡kinį aplinkybe, kad krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas tinkamai, krovinio priėmimo metu vežėjas važtaraÅ¡tyje jokių pastabų nepažymėjo (Konvencijos 9 str. 2 p.). Taip pat tvirtina, kad ieÅ¡kovas kaip vežėjas profesionalas nepasirÅ«pino, kad krovinys bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡tas vežimui, pritvirtintas, todėl jo veiksmai/neveikimas lėmė atsiradusiÄ Å¾alÄ .

             BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vežėjas privalo rÅ«pintis transporto priemonės saugumu (Kelių eismo Taisyklių 19 p., krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6,9,10 punkto nuostatos, CMR Konvencijos 8 str. 1 d. b punktas), laikė įrodytu, kad ieÅ¡kovo vairuotojas nesidomėjo krovinio pakrovimu, nevykdė pareigos tinkamai patikrinti krovinį ir Å¡ie veiksmai teismo vertinimu buvo padarytos žalos ieÅ¡kovo transporto priemonei priežastis.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų.             Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.             Remiantis bylos medžiaga, pervežamas krovinys – 2 mediniai kabelių būgnai, 4770 kg. Šiuo atveju žala padaryta ne kroviniui, o transporto priemonei, kuri buvo sugadinta dėl krovinio netinkamo pritvirtinimo.             CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:

a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija;

b) krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę. Taigi pagal Å¡iÄ CMR konvencijos nuostatÄ , vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę nereiÅ¡kia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. LogiÅ¡ka, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifikÄ , o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu iÅ¡oriÅ¡kai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimÄ arba atsisakyti vežti krovinį.Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo procedÅ«rų, todėl sutarties Å¡alys gali dėl to susitarti.

Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad krovinį pakrovė siuntėjas, tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia ir vežėjo įraÅ¡as CMR važtaraÅ¡tyje, kuriame vairuotojas pažymėjo „18. Vežėjo sÄ lygos ir pastabos krovinį pagal schemÄ iÅ¡dėstė krovinio siuntėjai ir jie patys jį tvirtino. O aÅ¡ Å¡itame nedalyvavau“. Å ios aplinkybės neneigia ir atsakovas, nurodydamas, kad siuntėjas, Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį.

Remiantis 2008-02-21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5 punktu, krovinio siuntėjas parenka krovinio iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo bÅ«dÄ , atitinkantį gamintojo reikalavimus, 7-8 punktais – pakrauna krovinį į transporto priemonę, iÅ¡dėsto ir jį pritvirtina taip, kad bÅ«tų garantuotas saugus jo vežimas. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ , kad bÅ«tų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų.

Vairuotojas taip pat privalo patikrinti ar krovinys iÅ¡dėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus (10 p.). Tačiau kolegijos vertinimu, netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiÅ¡ka aplinkybe, kurios vežėjas negali iÅ¡vengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamÄ krovinį apima ir pareigÄ imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimÄ arba sumažintų žalÄ dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino.

Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamÄ krovinio pakrovimÄ , keliančiÄ grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamÄ Å¾ymÄ važtaraÅ¡tyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IÄ® v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik iÅ¡orinių ir aiÅ¡kiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio iÅ¡dėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas Å¡ias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo vežėjo elgesio standartÄ .

Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v.

J. K. IÄ® ( - ), J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vežėjo vairuotojo pareigų nevykdymas priimant krovinį buvo krovinio – medinio kabelio bÅ«gno ritės iÅ¡silaisvinimas iÅ¡ sutvirtinimų ir žalos padarymo transporto priemonei priežastis, todėl teismo vertinimu nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Å iuo atveju nustatinėdamas žalos kilimo priežastį teismas nevertino UAB „Klaipėdos Netas“ raporto, nelaikydamas jo įrodymu, kadangi nepateikti duomenys apie raportÄ suraÅ¡iusio asmens kvalifikacijÄ , nenurodyti atitinkamos krovinio rÅ«Å¡ies ar apskritai krovinio gabenimÄ reglamentuojantys norminiai aktai, todėl raportÄ laikė atitinkamo asmens nuomone apie galimas žalos ieÅ¡kovo turtui padarymo priežastis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sÄ lygos neteisėto veiksmo, nes tinkamai patikrinti krovinį buvo ieÅ¡kovo prievolė ir jis Å¡ios prievolės neįvykdė, ko pasekoje kilo žala transporto priemonei.Su minėta iÅ¡vada apeliantas nesutinka, laikydamas jÄ nepagrįsta, taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai siurvejerio raporto nelaikė įrodymu byloje, o tik trečiojo asmens nuomone apie galimas žalos padarymo priežastis. Å ie skundo argumentai pripažįstami pagrįstais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba, kad jų nėra.

IÅ¡ A. S. paaiÅ¡kinimo dėl įvykio aplinkybių (T.1, b.l. 19-20) nustatyta, kad vairuotojas nurodė, jog krovinį iÅ¡dėliojo, taip pat jį sutvirtino pagal savo schemÄ krovinio siuntėjas, jis tame nedalyvavo, nes neleido. Kai krovinio siuntėjas įtvirtino krovinį, vairuotojas jį papildomai suveržė diržais. Vairuotojas nurodė, jog važiuodamas autostrada į kitÄ pakrovimo vietÄ pastebėjo, kad krovinys nutrÅ«ko nuo ramsčių ir krisdamas sužalojo puspriekabės CN 782 užpakalinius vartus.

Tvirtina, kad krovinys nutrÅ«ko nuo tvirtinimo konstrukcijos dėl drėgnos medžiagos, iÅ¡ kurios krovinio siuntėjas įrengė tvirtinimo konstrukcijÄ . RaÅ¡ytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, kitokie raÅ¡tai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (CPK 197 str.). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui į bylÄ RaportÄ Nr. V218.14, kurį pasirašė UAB Klaipėdos Netas siurvejeris, atlikęs ieÅ¡kovo pavedimu iÅ¡ transportavimo pakuotės iÅ¡riedėjusio medinio bÅ«gno padarytos žalos dokumentinį tyrimÄ , siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, nuostolių dydį.

Dokumente nurodoma, kad raportas surašytas jo surašymo metu turima informacija, be jokio nusistatymo kurios nors šalių atžvilgiu. Raportas pasirašytas UAB Klaipėdos Netas direktoriaus Ž. Ž.. Iš papildomai pateiktų įrodymų (t.2, b.l. 8-12) nustatyta, kad išvada parengta darbuotojo A. A., kuriam išduotas IRU akademijos sertifikatas, tyrime nurodoma, kokių teisės aktų pagrindu šis tyrimas atliktas. Taigi, pateiktas įrodymas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl byloje yra leistina įrodinėjimo priemonė.

Raporte yra konstatuojama jog „pervežimo metu nebuvo eismo įvykio, todėl galima teigti, kad nebuvo inercinių jėgų, kurios virÅ¡ytų įprastines jėgas veikiančias krovinį kelių transporto pervežimų metu. Nurodoma, kad kabelio bÅ«gnai buvo prikalti/sutvirtinti U formos medinėmis atramomis, tačiau vertikalios atramos nesutvirtintos tarpusavyje. Tvirtinimo lentos suskilusios/sulūžusios. Medinės kaladėlės/atsparos padėtos po bÅ«gnais nebuvo prikaltos prie treilerio grindų, jos pajudėjusios iÅ¡ savo vietų, todėl transportavimo metu bÅ«gnai prarado stabilumÄ ir pajudėjo iÅ¡ vietų.

Daroma iÅ¡vada, kad medinis kabelio bÅ«gnas pajudėjo iÅ¡ vietos treileryje dėl netinkamo krovinio paruoÅ¡imo transportavimui bei netinkamo sutvirtinimo treileryje, kÄ atliko krovinio siuntėjas“. Priede prie Raporto V218.14 (t.2, b.l. 8-9) pažymima, kad po parkrovimo kabelio bÅ«gnai transporto priemonėje siuntėjo jėgomis buvo sutvirtinti U formos medinėmis atramomis. Po pasikrovimo vairuotojas papildomai sutvirtino krovinį 2 diržais, spaudimo iÅ¡ virÅ¡aus metodu. Sutvirtinti bÅ«gnus per Å¡erdį galimybės nebuvo dėl skirtingų bÅ«gnų gabaritų.

Kadangi sutvirtinimo netinkamumas nebuvo akivaizdus, vairuotojas pastabų jam neturėjo“. Taigi, Å¡iuo atveju byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, kad žalos atsiradimo transporto priemonei priežastis yra netinkamai atlikti krovinio sutvirtinimo darbai. Kolegijos nuomone, įvertinus žalos kilimo priežastis, negalima teigti, kad ieÅ¡kovo sÄ moningi nerÅ«pestingi tyčiai ar neatsargumui prilyginti veiksmai lėmė ieÅ¡kovo transporto priemonės sugadinimus. Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Taigi, Å¡iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad žala ieÅ¡kovui kilo dėl atsakovo kaip krovinio siuntėjo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas nevykdė pareigos pritvirtinti krovinį taip, kad bÅ«tų garantuojamas jo saugus vežimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo dėl transporto priemonės sugadinimo patirta žala sudaro 1826.32 Eur, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su krovinio sutvirtinimu bei už puspriekabės remontÄ (t.1, .b.l. 15-16, 22). Dėl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1826,32 Eur žalos atlyginimo bei 6 proc. procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-10-24 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tai sudaro pagrindÄ naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas. Patenkinus apelianto apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį tenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmoje ir apeliacinėje instancijoje.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 189.18 Lt žyminio mokesčio, ieÅ¡kovas taip pat patyrė pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas advokato pagalbai - 2500 Lt iÅ¡laidų (t. 1, b.l.66, 68). Už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 189.18 Lt žyminį mokestį (t.2, b.l.6). Viso ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 833.63 Eur (2878,36 Lt), jog priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ atsakovo priteistinos 8,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Transtira“ (į.k. 122282884, buveinės adresas Vilniaus g. 4b, GrigiÅ¡kės, Vilnius) iÅ¡ atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M. K.

O. g. 5-17, Vilnius) 1826,32 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti ieškovui UAB „Transtira“ (į.k. 122282884, buveinės adresas Vilniaus g. 4b, Grigiškės, Vilnius) iš atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M. K. Oginskio g. 5-17, Vilnius) 833.63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iš atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M.

K. Oginskio g. 5-17, Vilnius) į valstybės pajamas 8.75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teisėjai                                                                                                                       Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                   Danutė Kutrienė                                                                                                                                   Vytautas Zelianka