b22e58b2-7fea-4621-855f-40ae8a67e766 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-375-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01610-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.12; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 23 d.Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, dalyvaujant pareiškėjai I.

P. ir jos atstovui advokato padėjėjui S. G.,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei, suinteresuotam asmeniui Z. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. P. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Z. K. dėl atnaujinimo praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir dokumentus nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja I. P. teismo praÅ¡ymu praÅ¡o:

1) atnaujinti terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingalės seniÅ«nijos, Karklės kaime 28 arų V. K. nekilnojamojo turto dalį,2) atnaujinti terminÄ paduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su iÅ¡likusio nekilnojamojo turto savininku V. K. patvirtinančius dokumentus.

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodo, kad 1992 metais Klaipėdos rajono Kretingalės apylinkės agrarinės reformos tarnybai jos motina S. K. padavė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į mirusio sutuoktinio V. K. tėvo M. K. iki nacionalizacijos valdytÄ 50 arų žemės sklypÄ . Nesant duomenų apie M. K. nuosavybės teise valdytos žemės dydį, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1993 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 347/93 buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M.

K. Karklės kaime, Klaipėdos rajone, nuosavybės teise priklausė 50 arų žemės. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. lapkričio 9 d. administraciniais aktais atkÅ«rė nuosavybės teises pareiÅ¡kėjai ir Z. K. į M. K. nuosavybės teise Karklės kaime valdytÄ 52 arų dydžio žemę. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji 2014 m. gruodžio 4 d. gavo iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo PrÅ«sijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo KaraliÅ¡kos kadastro įstaigos archyvinius duomenis, kurie patvirtino, kad M.

K. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1913 m. spalio 11 d. valdė 55 arų 86 m2 žemės sklypÄ , o jo sutuoktinė B. K. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1914 m. balandžio 29 d. valdė 25 arų 53 m2 žemės sklypÄ . Teigia, kad B. K. ir M. K. Karklės kaime nuosavybės teise iÅ¡ viso valdė 80 arų 139 m2 žemės. Pripažįsta, jog nėra tiksliai žinomas B. K. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės turtinis režimas jiems esant santuokoje. Nurodo, jog jai ir Z. K., kuris yra jos brolis, neatkurtos nuosavybės teisės į 3 arus (atkurta 52 arai iÅ¡ 55 arų) jų senelio M.

K. Karklės kaime nuosavybės teise valdytos žemės ir į jų senelės B. K. nuosavybės teise Karklės kaime valdytÄ 25 arų 53 m2 žemės sklypÄ . Nurodo, jog praleido terminÄ iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti reikiamoms institucijoms nuosavybės teises ir giminystės ryšį su V. K. patvirtinančius dokumentus ir praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises dėl svarbių priežasčių. Teigia, jog neturėdama dokumentų, patvirtinančių iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dydį, ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities archyvÄ , tačiau nuosavybės valdymo faktÄ patvirtinančių duomenų negavo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji daug kartų kreipėsi į įvairias institucijas siekdama atkurti nuosavybės teises ir kad iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. gruodžio 4 d. gavo atsakymÄ apie nuosavybės teise jos abiejų senelių valdytos žemės dydį. Nurodo, kad iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. balandžio 21 d. gavo atsakymÄ , kad ji ir Z. K. turi galimybę atkurti nuosavybės teises į tėvo V. K. nekilnojamojo turto dalį.

Teigia, kad buvo aktyvi ir ne dėl jos priklausiusių priežasčių praleido terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ ir dokumentus nuosavybės teisių atkÅ«rimui.PareiÅ¡kėja ir jos atstovas advokato padėjėjas Saulius Gabnys praÅ¡o praÅ¡ymÄ patenkinti.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimais Nr. 55/6543 ir Nr. 55/6544 pareiÅ¡kėjai ir Z.

K. atkÅ«rė nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. iki nacionalizacijos Karklės kaime, Klaipėdos rajone valdytÄ 0,5 ha žemės plotÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,5 ha ploto (kiekvienam po 0,25 ha) namų valdos žemės sklypÄ Nr. 131. Nurodo, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius, vykdydamas NŽT direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. pavedimÄ Nr. 1PAV-(1.8)-421, 2014 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 12VÄ®- (12SD“(14.12.2.)-1107 nusprendė neatkurti nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjai ir Z.

K. pagal Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko iÅ¡vadas 55/1863 ir 55/1864.Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, piliečiams praleidusiems įstatymo nustatytus terminus pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobÅ«džio ir nelaikytinos svarbiomis, nes pareiÅ¡kėja nuosavybės teisės atkÅ«rimu pradėjo domėtis tik 2014 m. ir praėjus trims metams nuo duomenų gavimo iÅ¡ archyvo kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja ir Z. K. iki kreipimosi į teismÄ , nėra padavę praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į B.

K. iki nacionalizacijos valdytÄ nuosavybės teise žemės plotÄ . Be to, pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai su praÅ¡ymu nepatvirtina fakto, kad B. K. valdė nuosavybės teise 25 arų ploto žemės sklypÄ Karklės Kaime, Klaipėdos rajone iki 1940 m. liepos 22 d. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Suinteresuotas asmuo Z. K. siÅ«lo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ patenkinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjos I. P. praÅ¡ymo atnaujinti terminus paduoti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tėvo V. K. nekilnojamojo turto dalį ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymÄ Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ , kad bÅ«tina atkurti nuosavybės teises, buvo konstatuota, jog yra neginčijamai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrÄ Å¾inti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarkÄ jiems priklausiusį turtÄ natÅ«ra, o nesant galimybės jo susigrÄ Å¾inti – gauti kompensacijÄ .

Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieÅ¡ okupacijÄ Ä¯gytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumÄ , kad 1992 metais priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja ir gina valstybės, jos piliečių teises ir nuosavybę. Teisės aktuose absoliuti nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisė nėra įtvirtinta, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimas turi bÅ«ti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių ginčo teisinius santykius numatytų reikalavimų.PraÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ terminus nustato 1997 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas), kuris pakeitė nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymÄ Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neiÅ¡nagrinėti iki AtkÅ«rimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis Å¡io įstatymo nuostatų.

Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų, nustatydamas galutinius terminus: praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (2003 m. birželio 19 d.

įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusį teisinį reglamentavimÄ Å¡ie terminai buvo naikinamieji, t. y. piliečiai, praleidę nustatytÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus, nepriklausomai nuo terminų praleidimo priežasčių, neteko teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , tačiau pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas Å¡ie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į Å¡io įstatymo 3 straipsnyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkui;

2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį nekilnojamÄ jį turtÄ nacionalizacijos momentu 1940 m. liepos 22 d. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-364/2010, 2018 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-245-525/2018).

Tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindÄ priimti sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , turi bÅ«ti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris iÅ¡ jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Pirminis elementas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese yra turto savininko jo nacionalizavimo (kitokio nusavinimo) metu nustatymas, nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris jam priklausė Å¡io turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2093/2010 Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyta, jog pareiÅ¡kėjos I. P. ir suinteresuoto asmens Z. K. tėvai buvo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusi (duomenys neskelbtini) V. K. tėvai (pareiÅ¡kėjos seneliai) buvo M. K. ir B. K.. M. K. mirė 1960 m. sausio 9 d., B. K. – 1969 m. kovo 12 d., V. K. - 1991 m. gegužės 6 d., o S. K. – 2003 m. spalio 30 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 1993 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 347/93 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M.

K. (pareiÅ¡kėjos seneliui) Karklės kaime nuosavybės teise priklausė 50 arų žemės. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimais Nr. 55/6544 ir Nr. 55/6543 ir 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 13.6-1770 (patikslino žemės plotÄ ) atkÅ«rė nuosavybės teises pareiÅ¡kėjai ir Z. K. į jų senelio M. K. nuosavybės teise Karklės kaime valdytÄ 52 arų dydžio žemę. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, kad jos teismui paduoto praÅ¡ymo atnaujinti terminus paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir dokumentus turinys nesutampa su nurodomomis praÅ¡ymui pagrįsti aplinkybėmis.

Pareiškėja įrodinėja aplinkybes, kad nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininkai buvo M. K. ir B. K., o ne V. K., nors pagal suformuluotus prašymo reikalavimus nurodyta priešingai. Prašymui pagrįsti pateikė 2014 m. gruodžio 4 d. gautus duomenis iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie Prūsijos karalystės, Karaliaučiaus apygardos, Klaipėdos apskrities Karklininkų kaimo Karališkos kadastro įstaigos archyvinius duomenis. Pareiškėjos teigimu, šie duomenys patvirtina, kad M. K.

Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1913 m. spalio 11 d. valdė 55 arų 86 m2 žemės sklypÄ , o jo sutuoktinė B. K. Karklininkuose nuosavybės teise nuo 1914 m. balandžio 29 d. valdė 25 arų 53 m2 žemės sklypÄ ir kad nuosavybės teisės neatkurtos į 28 arus nekilnojamojo turto žemės. PareiÅ¡kėjos tėvas V. K. yra gimęs 1930 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. jis buvo nepilnametis, jo tėvai nekilnojamojo turto nacionalizavimo metu buvo gyvi, todėl jis nebuvo nacionalizuoto turto savininkas.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik į to asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris jam priklausė Å¡io turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo metu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai praÅ¡o atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į V. K. priklausiusiÄ nacionalizuotÄ nekilnojamojo turto dalį, nes jis nebuvo nacionalizuoto nekilnojamojo turto savininkas.

Suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėja nėra padavusi praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į M. K. ir B. K. nuosavybės teisę valdytÄ Å¾emę ir pateikusi turimų archyvinių duomenų apie nekilnojamojo turto valdymÄ . PareiÅ¡kėja tai gali padaryti, jeigu siekia nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Å¡iems asmenims priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nacionalinė žemės tarnyba turi įvertinti jai pateiktus dokumentus, praÅ¡ymÄ dėl atkÅ«rimo.

Iš byloje esančių Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2014 m. gruodžio 4 d. duomenų matyti, kad 1914 m. balandžio 29 d. K. B. (D.) buvo perleistas 25 arų ir 53 m2 žemės sklypas, esantis Karklininkuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės Nr. (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), o K. M. 1913 m. spalio 11 d. perleistas 55 arų 86 m2 žemės sklypas, esantis Karklininkuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės Nr. (duomenys neskelbtini), pastato Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atstovės argumentais, jog Å¡ie duomenys nepatvirtina, kad K. B. yra B. K. ir kad K. B. (D.) yra pareiÅ¡kėjos senelė B. K. ir kad jiems nacionalizacijos metu priklausė 25 arų 53 m2 ir 55 arų 86 m2 dydžio žemės sklypai, taip pat nėra duomenų, ar nacionalizacijos metu Å¡ių sklypų dydžiai iÅ¡liko tokie patys. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444. 445 straipsniai).

Be kitų, teismas nagrinėja bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015). PareiÅ¡kėja teisę, susijusiÄ su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, gali įgyvendinti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir tame teisme pateikdama praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bei dokumentams, patvirtinantiems pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, nusprendžia: Atmesti PareiÅ¡kėjos I. P. praÅ¡ymÄ dėl atnaujinimo praleistų terminų paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui į V. K. nekilnojamÄ jį turtÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                Remigijus Arminas Aušrelė Mažrimienė Vida Stonkuvienė