b22bb687-80a1-4591-b8ca-396c1eb81d52 · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-2112-259/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02477-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.10.2.4.1.;2.6.16.8.;3.1.7.6.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo A.

S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko terminuotos nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti atsakovo A. S. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 17 037,18 Eur nuostolį, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. ji ir atsakovas sudarė terminuotÄ nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. iÅ¡nuomoti jai 8,03 ha dalį 8.0793 ha dydžio žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio žemės Å«kio naudmenų plotas yra 7,91 ha, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti 28,96 Eur (100 Lt) nuomos mokestį už hektarÄ . Sutarties sudarymo faktas 2014 m. birželio 2 d. buvo iÅ¡vieÅ¡intas.

IeÅ¡kovė yra Å«kininkė, nuo 2003 m. besiverčianti žemės Å«kio veikla, todėl žemės sklypÄ iÅ¡sinuomojo bÅ«tent Å¡ios veiklos vykdymui. Atsakovas 2017 m. gruodžio 3 d. pateikė ieÅ¡kovei informacinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį nuo 2018 m. kovo 3 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia, nenurodydamas priežasčių. 2018 m. vasario 28 d. atsakovas pateikė atsakymÄ , iÅ¡ kurio galima susidaryti įspÅ«dį, kad sutartis yra nutraukiama dėl to, jog ieÅ¡kovė tariamai subnuomojo žemės sklypÄ be atsakovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo tretiesiems asmenims.

Atsakovas 2018 m. balandžio 23 d. pateikė ieÅ¡kovei raginimÄ , kuriame nurodė, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis laikoma vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo 2018 m. kovo 3 d. dėl to, kad ieÅ¡kovė tariamai nuo 2014 m. žemės sklypÄ subnuomojo Å«kininkei V. Ž., o nuo 2016 m. Å«kininkui K. Ž. Tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pateikia papildomus įrodymus, kurie patvirtinta, kad iÅ¡ atsakovo iÅ¡sinuomotame žemės sklype žemės Å«kio veiklÄ vykdė ji – šį žemės sklypÄ ieÅ¡kovė 2014–2017 m. deklaravo valstybinėms institucijoms ir už jame vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ gavo tiesiogines iÅ¡mokas.

Pažymi, kad ji buvo užsisakiusi žemės Å«kio paslaugas iÅ¡ Å«kininko K. Ž., kuris jas teikė ne tik keliuose skirtinguose žemės sklypuose, bet ir atsakovo žemės sklype, nes Å«kininkai dažnai, neturėdami visos reikalingos technikos, atskirų agregatų, sugedus turimiems ar tiesiog nespėjant su turima technika atlikti bÅ«tinus darbus, samdo darbuotojus ar perka paslaugas iÅ¡ trečiųjų asmenų. Atsakovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai be jokio teisinio pagrindo nutraukdamas tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį, užkirto jai galimybę dar 6 metus vykdyti žemės Å«kio veiklÄ iÅ¡sinuomotame žemės sklype ir gauti iÅ¡ to numatytas pajamas.

Vykdant žemės Å«kio veiklÄ ne viename žemės sklype, juose vykdant sėjomainÄ , gautÄ derlių iÅ¡ visų žemės sklypų parduodant kaip bendrÄ , perkant trÄ Å¡as, chemikalus ar kitas paslaugas iÅ¡ karto keliems žemės sklypams, praktiÅ¡kai neįmanoma apskaičiuoti tiesiogiai iÅ¡ konkretaus vieno žemės sklypo gautų pajamų ar Å¡iam sklypui tenkančių iÅ¡laidų. Dėl Å¡ių priežasčių ji nuostolius (negautas pajamas) skaičiuoja imdama 2014–2017 m. grynojo pelno (gautos pajamos - iÅ¡laidos) vidurkį iÅ¡ vieno hektaro, jį dauginant iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo ploto.

Nagrinėjamu atveju negautas pajamas sudaro dviejų rūšių pajamos:

1) negautos tiesioginės iÅ¡mokos už žemės sklypo deklaravimÄ ;

2) negautos pajamos už užauginto derliaus realizavimÄ . 2014–2017 m. ieÅ¡kovė žemės Å«kio veiklos vykdymo metu deklaruotose žemės sklypuose užaugino derlių, kurį realizavusi gavo pajamas bei patyrė iÅ¡laidas, o grynojo pelno vidurkis vienam hektarui 2014–2017 m. yra 391,12 Eur. IeÅ¡kovei susiformavo teisėti lÅ«kesčiai, kad artimiausius deÅ¡imt metų po sutarties sudarymo ji galės žemės sklype vykdyti žemės Å«kio veiklÄ ir gauti pajamas. Tuomet kai atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, buvo likę 6 metai iki jos termino pabaigos.

3. Atsakovas A. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2014 m. gegužės 28 d. tarp jo ir ieÅ¡kovės E. G. buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovei jis 10 metų iÅ¡nuomojo 8,03 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo žemės Å«kio naudmenų 7,91 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Å ia sutartimi susitarė, kad ieÅ¡kovė iki kiekvienų metų galo mokės 100 Lt (28,96 Eur) už hektarÄ dydžio žemės nuomos mokestį, t. y. iÅ¡ viso 803 Lt per metus.

Tačiau nuo pat pirmųjų metų sutarto nuomos mokesčio ieÅ¡kovė nemokėjo, t. y. nemokėjo nei už 2015 m., nei už 2016 m. Dėl piktybinio nuomos mokesčio nemokėjimo, 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje žodžiu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl vienaÅ¡alio žemės nuomos sutarties nutraukimo. Baimindamasi ketinimų nutraukti sutartį tikrumo, ieÅ¡kovė nepraėjus net mėnesiui po pareiÅ¡kimo apie nuomos sutarties nutraukimÄ , įsiskolinimÄ sumokėjo, 2017 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. per „Lietuvos paÅ¡tÄ â€œ atliko dvi pinigų perlaidas, kurių suma buvo apie 700 Eur (įsiskolinimo suma už 2015-2017 metus buvo 699 Eur).

Be kita ko, ieÅ¡kovė, numanydama atsakovo ketinimų nutraukti sutartinius santykius tikrumÄ , sumokėjo ne tik nuompinigius, tačiau ir daug senesnės skolos likutį (700 Eur) už anksčiau ieÅ¡kovei perleistÄ Å¾emę kitame žemės sklype. Tačiau, prieÅ¡ sumokėdama nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , ieÅ¡kovė tyčia iÅ¡siuntė 2017 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė melagingas aplinkybes apie neva padidėjusį nuomos mokestį ir už nesumokėtÄ nuomÄ neva tik už einamuosius 2017 metus.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto siekė sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, jog mokama suma yra ne įsiskolinimo sumokėjimas, o tik nuomos mokesčio mokėjimas už einamuosius metus, t. y. buvo siekiama sudaryti įspÅ«dį, kad ieÅ¡kovė sutarties nepažeidė. Tačiau iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė sumokėjo už trejus metus (2015-2017 m.), o ne trigubÄ nuomos kainÄ už vienerius 2017 metus. 2017 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovė papildomai su juo susisiekė telefonu, primygtinai praÅ¡ydama nenutraukti sutarties.

Nepaisant to, jog formaliai savo vardu ieÅ¡kovė deklaruoja pasėlius, žemę ji faktiÅ¡kai subnuomoja kitiems Å«kininkams, kuriems turi sutartinių įsipareigojimų ir negali jų pažeisti. IeÅ¡kovė žemės sklypÄ iÅ¡sinuomojo ne žemės Å«kio veiklai vykdyti, tačiau pasipelnyti iÅ¡ subnuomos bei iÅ¡ valstybės mokamų iÅ¡mokų. Pažymi, kad ieÅ¡kovei jis leido nusiimti pasėtÄ derlių 2018 m., tačiau už faktiÅ¡kai naudotÄ Å¾emę jau po sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovė jam nieko nesumokėjo.

Nors ieškovė neigia faktines aplinkybes, kad žemę subnuomojo tretiesiems asmenims, ir šias aplinkybes laiko neįrodytomis, tačiau pažymi, kad esminiam sutarties pažeidimui pakanka vienos aplinkybės – sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimo, kuris aptariamos sutarties vykdymo atžvilgiu ir buvo pagrindinė sutarties nutraukimo priežastimi. Be to, ieškovės reikalaujami nuostoliai neįrodyti ir net nepagrįsti (neapskaičiuoti). Ieškovė neįrodė, kad dėl sutarties nutraukimo ateityje realiai būtų gavusi reikalaujamas priteisti negautas pajamas.

Be to ieÅ¡kovė neįrodė, kad per sutarties nuraukimo terminÄ ji neturės galimybių sudaryti kitÄ Å¾emės nuomos sutartį kitame žemės sklype. IeÅ¡kovė nori gauti pajamas, dėl kurių gavimo neįdėjo jokių pastangų ir darbo bei neįrodė, jog ėmėsi pasiruoÅ¡imo ir priemonių pajamoms gauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkinto iÅ¡ dalies: pripažino A. S. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ tarp ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo A.

S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 1 669,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nustatė, kad A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,0793 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp A. S. ir E. G. 2014 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta Å¡io sklypo nuomos sutartis, nurodant, kad iÅ¡nuomojamas 8,03 ha žemės sklypas, iÅ¡ kurio žemės Å«kio naudmenų 7,91 ha. Nuomos sutarties terminas – deÅ¡imčiai metų, iki 2024 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kovė pateikė 2017 m. gruodžio 3 d. praneÅ¡imÄ , kuriame atsakovas ieÅ¡kovei nurodė, kad sutartis nuo 2018 m. kovo 3 d. yra nutraukiama, nenurodydamas jos nutraukimo motyvų.

6. Teismas nurodė, kad Å¡alys nuomos sutartimi sulygo, jog už žemės sklypo nuomÄ bus mokama po 100 Lt, nenurodant, ar tai mokestis už visÄ plotÄ , ar už kiekvienÄ hektarÄ . Ginčo dėl to, kad tai mokestis už 1 ha, byloje nekilo, t. y. yra bendra suma 803 Lt. IÅ¡ sudarytos sutarties taip pat neaiÅ¡ku, kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojamas žemės nuomos mokestis – ar už bendrÄ plotÄ , ar kitÄ (žemės Å«kio naudmenų) plotÄ , ieÅ¡kovės atstovas sutiko, kad 100 litų mokestis sudarytų 930,16 Eur sumÄ per nuomos laikotarpį, kas už 4 metus iÅ¡ esmės atitiktų paskaičiavimus nuo 8,03 ha, t. y. bendro ploto.

Atsakovas tvirtino, ieÅ¡kovė su juo atsiskaitė tik iÅ¡ dalies, t. y. tiek, kiek buvo sumokėta paÅ¡to perlaidomis. IeÅ¡kovė teismui pateikė Lietuvos paÅ¡to kvitus, kurie patvirtina, kad A. S. 2017 m. lapkričio 25 d. atlikta pinigų perlaida 407,45 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 11 d. – 300 Eur sumai, t. y. bendrai 707,45 Eur sumai. (2 t., b. l. 109). Atsakovas tvirtino, kad ieÅ¡kovė liko su juo iÅ¡ dalies neatsiskaičiusi, kas už keturis metus (2014–2017 m.) sudarytų ne didesnę 222,80 Eur sumÄ (930,25 Eur – 707,45 Eur).

7. Teismas taip pat nurodė, kad sutartyje nebuvo nurodyti konkretÅ«s žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminai. IeÅ¡kovė tvirtino, kad su atsakovu visada buvo atsiskaitoma, kaip tai visiems įprasta, iki Naujųjų metų, tačiau neturi tai patvirtinančių raÅ¡ytinių dokumentų. Atsakovo teigimu, prievolė atsiskaityti nebuvo vykdoma, nors jis oficialiai dėl 2014, 2015 m. nesumokėtų mokesčių į ieÅ¡kovę nesikreipė. Teismas vertino, jog Å¡alims sutartyje neaptarus konkrečių terminų, iki kada turi bÅ«ti įvykdyta mokėjimo prievolė, atsakovas turėjo teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis), o Å¡iam to nepadarius, Å¡alims sulygus 100 Lt už hektarÄ metinį nuomos mokestį, ieÅ¡kovė atsiskaityti pagal nuomos sutartį su atsakovu galėjo ir iki einamų metų gegužės 28 dienos, t. y. sutarties sudarymo dienos.

Teismas nurodė, kad bet kuriuo atveju, praneÅ¡imo dėl sutarties nutraukimo metu (2017 m. gruodžio mėnesį) ieÅ¡kovė pagal sutartį atsakovui turėjo bÅ«ti sumokėjusi už 3 metus, t. y. 2 409 Lt (803 Lt * 3), 697,69 Eur sumÄ . Ginčo dėl to, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui ji yra sumokėjusi nėra – atsakovas neneigia, kad jis yra gavęs 707,45 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė ėmėsi veiksmų ir dar 2017 m. lapkričio mėn., prieÅ¡ sutarties nutraukimÄ , kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nurodyti banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ ji galėtų pervesti pinigus už 2017 m. nuomÄ , tačiau atsakovas į tai neragavo, sÄ skaitos, į kuriÄ ieÅ¡kovė galėtų atsiskaityti, nenurodė.

8. Teismas vertino, jog kadangi nuomos mokestis sutarties nutraukimo metu – 2018 m. kovo 3 d., buvo visiÅ¡kai sumokėtas – sumokėta netgi didesnė, 707,45 Eur suma, nuomos sutartis dėl nemokamų nuomos mokesčių 2019 m. kovo 3 d. nebegalėjo bÅ«ti nutraukta. Net jei laikyti, kad iki 2017 m. pabaigos ieÅ¡kovė turėjo prievolę atsiskaityti už 4 metus, atsakovas, ketindamas nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies tvarka, privalėjo informuoti apie esantį įsiskolinimÄ , tačiau to nepadarė.

9. Teismas pažymėjo, jog iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų (susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo) matyti, kad atsakovas sutarties nutraukimo dėl nemokamų nuomos mokesčių CK 6.564 straipsnio pagrindu niekada nemotyvavo, aplinkybes dėl nemokamų žemės nuomos mokesčių nurodydamas tik gavęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. 2018 m. vasario 28 d. atsakyme atsakovas paaiÅ¡kindamas nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes nurodo, kad žemės subnuoma galima tik susitarus su privačios žemės savininku; atsižvelgus į tai žemės nuomos sutartis negalioja. 2018 m. kovo 23 d. atsakovo raginime, paaiÅ¡kinant sutarties nutraukimo priežastis, taip pat detaliai nurodomos aplinkybės, iÅ¡imtinai susijusios tik su žemės subnuoma.

Vien Å¡ių, nevertindamas kitų, aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su nemokamu nuomos mokesčiu, praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ metu 2017 m. gruodžio 3 d., neegzistavo. Teismo vertinimu, nelogiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovei ilgÄ laikÄ , daugiau nei tris metus nemokant žemės nuomos mokesčių, atsakovas, bÅ«damas bent jau minimaliai atidus ir rÅ«pestingas, nebÅ«tų ėmęsis jokių veiksmų siekiant atgauti susidariusį įsiskolinimÄ .

Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie nuomos mokesčio sumokėjimÄ už 2014, 2015 metus, taip pat tai, kad jos dukra J. K. su A. S. atsiskaitė ir už 2016 metais, yra labiau tikėtinos, nei atsakovo nurodomos aplinkybės susijusios su nuomos mokesčio nemokėjimu.

10. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad žemės nuomos mokesčiai atsakovui buvo mokami, todėl nutraukti sutarties šiuo pagrindu (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atsakovas negalėjo.

11. Teismas, pasisakydamas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo dėl subnuomos pagrįstumo, nurodė, kad atsakovas savo atsikirtimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, kad tarp ieÅ¡kovės ir liudytojais apklaustų K. Ž. bei R. Ž. faktiÅ¡kai egzistavo žodiniai subnuomos santykiai.

12. Teismas sprendė, kad subnuomos sutarties tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nurodytų asmenų nebuvo. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas visų pirma padarė dėl to, kad ieÅ¡kovė yra Å«kininkė, ji 2014–2017 m. Nacionalinėje mokėjimų agentÅ«roje prie žemės Å«kio ministerijos (toliau NMA) deklaravo pasėlius, įskaitant ir ginčo laukÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji 2014–2017 m. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentÅ«rÄ prie žemės Å«kio ministerijos su paraiÅ¡komis skirti paramÄ už žemės Å«kio naudmenis ir kitus plotus. 2014 m. ieÅ¡kovė deklaravo 19,29 ha naudmenų, 2015 m. 20,78 ha naudmenų, 2016 m. 34,00 ha naudmenų, 2017 m. 36,68 ha naudmenų.

Taigi ieÅ¡kovė deklaravo vykdanti žemės Å«kio veiklÄ , tai buvo sÄ lyga paramai už jÄ gauti. NMA atsakymas ieÅ¡kovės atstovei patvirtina, kad ieÅ¡kovei 2014 – 2017 m. buvo mokamos tiesioginės iÅ¡mokos (2 t., el. b. l. 114–119).

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė patvirtino, kad jie turėjo du traktorius, tačiau tik vienÄ veikiantį, prastÄ kombainÄ , kurį įsigijo tik 2016 m., todėl kai kuriuos darbus jos Å«kyje, įskaitant ir ginčo sklypÄ , padėdavo atlikti kiti Å«kininkai – buvo praÅ¡oma padėti nukulti, taip pat iÅ¡vežti produkcijÄ . IeÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad arimo, kultivavimo, sėjos, tręšimo darbus atlikdavo patys. Liudytojas Å«kininkas K. Ž. patvirtino, kad 2-3 metus teikė paslaugas G., iÅ¡veždavo parduoti grÅ«dus ir pan., tačiau už paslaugas visada iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas. Ä® bylÄ pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, eilė sÄ skaitų, patvirtinančių pajamų už žemės Å«kio produkcijÄ gavimÄ . IeÅ¡kovei Å«kininkas K. Ž. 2017 m. gruodžio 22 d. yra iÅ¡rašęs 726 Eur sÄ skaitÄ už žemės Å«kio paslaugas (1 t., el. b. l. 54–55). Todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė egzistavus subnuomos santykių tarp ieÅ¡kovės ir K. Ž.

14. Teismas taip pat vertino, jog konstatuoti buvus faktinę subnuomÄ , remiantis liudytojo R. Ž., su kurio ieÅ¡kovės santykiai yra labai įtempti ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovė ir jos Å¡eima, visiÅ¡kai nebendrauja, paaiÅ¡kinimais, nepakanka. Teismas nurodė, kad atsakovui savo atsikirtimų pagrindu nurodžius aplinkybes, kad R. Ž. subnuomojo žemės sklypÄ , t. y. jį valdė ir juo naudojosi (dirbo), turėjo pateikti ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – konkrečiai jo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su ginčo žemės sklypu už kurÄ , sėklÄ , trÄ Å¡as, pesticidus, žemės Å«kio technikÄ ir pan., taip pat pajamas už realizuotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ iÅ¡ Å¡io sklypo.

Tokių įrodymų į bylÄ nepateikta. Todėl atsakovui neįrodžius aplinkybių, pagrindžiančių subnuomos santykių tarp ieÅ¡kovės ir R. Ž., o ieÅ¡kovei, turinčiai žemės Å«kio technikos, nuo 2014 m. iki 2017 m. jos vardu deklaravus žemės sklype auginamus naudmenis NMA, už kurias buvo iÅ¡mokėtos tiesioginės iÅ¡mokos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti buvus subnuomos santykius tarp ieÅ¡kovės ir R. Ž.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad net pasitvirtinus atsakovo versijai dėl subnuomos santykių, atsakovas bÅ«tų galėjęs nutraukti sutartį dėl vykusios subnuomos tik 6.217 straipsnio pagrindu, t. y. jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdytų arba jÄ netinkamai įvykdytų ir bÅ«tų esminis sutarties pažeidimas. Tai kad ginčo dalykas – žemės Å«kio paskirties žemė, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, tinkamai palaikoma jos agrarinė bÅ«klė, ginčo nekilo. Atsakovas jokių aplinkybių susijusių su tuo, kad R. Ž. asmeniÅ¡kai ar jo technika, darbų pobÅ«dis, bÅ«tų jam kėlę kažkokių nepatogumų, neįrodinėjo. Todėl teismas vertino, jog net jei atsakovas bÅ«tų įrodęs egzistavusius subnuomos santykius tarp ieÅ¡kovės ir R. Ž., nenustačius CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant sutartinis pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu, pagrindo nutraukti sutarčiai, nebÅ«tų.

16. Be to teismas nurodė, kad sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai gali bÅ«ti nutraukta tik joje numatytais pagrindais – CK 6.217 straipsnio 5 dalis. Tokio pagrindo (nuomos sutarties nutraukimo galimybės dėl subnuomos) Å¡alys nebuvo numačiusios. Taigi jokie sutartiniai įsipareigojimai, net vykstant subnuomai, nebÅ«tų pažeisti. Kita vertus atsakovui nėra svarbu, kas ir kokiu pagrindu dirba nuomojamÄ Å¾emę, jo interesus užtikrina žemės naudojimas pagal paskirtį, tinkamos agrarinės bÅ«klės palaikymas bei savalaikis nuompinigių mokėjimas. Todėl atsakovo teiginius, kad tokie veiksmai pažeidė jo, kaip nuomotojo teises bei interesus, teismas laikė deklaratyviais. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis, R. Ž. ginčo žemės 2017 m. net nedirbo (dirbo K. Ž.), tačiau jokių pretenzijų dėl to daugiau nei vienerius metus ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė.

17. Atsakovui neįrodžius aplinkybių, pagrindžiančių buvus pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti žemės nuomos sutartį dėl subnuomos, teismas sprendė, jog nutraukti sutarties Å¡iuo pagrindu atsakovas taip pat negalėjo. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas patenkino visiÅ¡kai.

18. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, abstrakčiai ginčijo ir ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, iÅ¡ esmės nurodydamas, kad jie neįrodyti, neapskaičiuoti bei yra hipotetiniai. Teismas nustatė, kad ginčo dėl to, kad atsakovui nutraukus nuomos sutartį, ieÅ¡kovė prarado galimybę nuomos sutarties pagrindu naudoti ginčo žemės sklypÄ , nekilo. Jokio ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčo žemės sklypo, po sutarties nutraukimo 2018 m. kovo 3 d., 2018 m. nusiėmė derlių, taip pat nekilo.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuostolių už 2018 metus iÅ¡ atsakovo nereikalauja, taigi nuostolius ieÅ¡kovė prašė priteisti už negautÄ derlių 2019 – 2024 metais, juos skaičiuojant pagal 2014–2017 metais gautojo pelno rodiklius jos visuose dirbtuose žemės plotuose. Pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį, jos gauto grynojo pelno vidurkis iÅ¡ 1 ha sudaro 391,12 Eur, kas atsižvelgus į dirbamo ir deklaruojamo žemės sklypo plotÄ (7,26 ha) bei likusios sutarties laikÄ (6 metus) sudaro 17 037,18 Eur.

19. Teismas nurodė, kad ieškovei nuomos sutarties nutraukimo faktas tapo žinomas 2018 m. kovo mėn., t. y. gerokai anksčiau nei iki 2018 m. derliaus ginčo žemės sklype nusiėmimo. Nuo sutarties nutraukimo 2018 m. kovo 3 d., ieškovė, būdama ūkininkė, kuri taip pat laikytina ir verslininke (CK 2.4 straipsnis), nebegalėjo tikėtis ateityje pajamų iš ginčo žemės sklypo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. ji valdė apie 36 ha žemės, o šiuo metu 13,20 ha.

Taigi ieÅ¡kovė savo žemės plotus sumažino ne tik ginčo žemės plotu, bet taip pat papildomai daugiau nei dvigubai didesniu, 16,16 ha plotu. IeÅ¡kovė tai motyvavo tuo, kad iÅ¡kilus konfliktui nebežinojo, ar galės dirbti ginčo žemę, ar reikalinga technika. Tačiau ieÅ¡kovė savo pažeistas teises teisme gynė CK 1.138 straipsnio 6 dalyje numatytu bÅ«du – reikalaudama turtinės žalos atlyginimo. Gi reikalavimo vykdyti tarp Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį (CK 1.138 straipsnio 4 punktas), ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė, kas teismo vertinimu, reiÅ¡kia, kad ginčo žemės teismo sprendimo pagrindu ji dirbti negalės – tokio reikalavimo ji nekėlė (bylos duomenimis ginčo žemės plotÄ 2019 m. deklaravęs asmeniÅ¡kai A.

S.). Be to, ginčo žemės sklypo deklaruojamo ploto dalis (7,32 ha) nuo bendro deklaruoto ploto (36,68 ha) sudaro mažiau nei 20 proc. ploto, kas teismo vertinimu, negalėjo bÅ«ti kitų jos dirbtų žemių atsisakymo priežastis. Taigi ieÅ¡kovė turėdama galimybę dirbti žemės, jų atsisakė ir tokia galimybe nesinaudoja. Tai tuo pačiu paneigia ieÅ¡kovės atstovo teiginius apie tai, kad ieÅ¡kovė nebegalėjo iÅ¡sinuomoti kitos žemės, nes jos laisvos tiesiog nėra. Todėl teismas tokio dydžio savanoriÅ¡kÄ , ženkliai didesnių dirbamų žemės plotų atsisakymÄ , lyginant su ginčo žemės plotu, vertino kaip ieÅ¡kovės sÄ moningÄ apsisprendimÄ iÅ¡ dalies pasitraukti iÅ¡ žemės Å«kio veiklos, sumažinant jos dirbamus plotus, kurio neteisėtas nuomos sutarties nutraukimas nesÄ lygojo.

20. Teismas sprendė, jog ieškovė, sumažindama ūkininkavimo apimtis – savo dirbamos žemės plotus ne tik ginčo žeme, bet ir apsisprendusi atsisakyti ir ženkliai didesnės dalies kitų jos dirbamų žemių, nors jas ir galėjo dirbti, neįrodė, kad pajamos iš ginčo žemės buvo numatytos gauti iš anksto. Ieškovei neįrodžius savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl nuostolių priteisimo, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.

21. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, sprendė, jog proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 2 819,58 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, taip pat 150 Eur žyminis mokestis (patenkintas tik neturtinis reikalavimas, kurį atsakovė apmokėjo 150 Eur žyminiu mokesčiu), viso 2 969,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl nuostolių atlyginimo, teismas sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina ½ dalis jo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti – 1 300,00 Eur suma.

Atlikęs ieÅ¡kovei ir atsakovui priteistų sumų prieÅ¡prieÅ¡inį įskaitymÄ , teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1 669,58 Eur sumÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 22. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė E. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl nuostolių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti visa apimtimi; priteisti apeliantės turėtas iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai neįsigilino į ginčo specifikÄ ir esmę, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo galiojančio teisinio reguliavimo ir aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nepagrįstai sprendė, jog Å¡io ginčo teisingam iÅ¡sprendimui bÅ«tina aiÅ¡kintis, kokių veiksmų po sutarties (nuo 2019 m.) nutraukimo ėmėsi (bÅ«tų ėmusi) apeliantė, siekdama ateityje užsiimti žemės Å«kio veikla ir iÅ¡ to gauti pajamas, t. y. ar pajamos buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai skirsto realias ir hipotetines pajamas, t. y. pajamas numatytas iš anksto gauti esant normaliai veiklai, ir pajamas, kurios nenumatytos iš anksto gauti, bet teoriškai galėtų būti gautos, jeigu tokie veiksmai būtų atlikti. Apeliantė pažymi, kad teisingam šio ginčo išnagrinėjimui reikalinga nustatyti, realias, o ne hipotetines pajamas, t. y. tokias pajamas, kurios iš anksto buvo numatytos gauti dar iki sutarties nutraukimo ir jų tikslingai buvo siekiama.

O tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti vertinami apeliantės iÅ¡ankstiniai veiksmai, kurie rodo nuoseklų ir kryptingÄ siekį gauti pajamas dar iki sutarties nutraukimo. 22.2. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad apeliantė yra Å«kininkė, jau ilgus metus užsiimanti žemės Å«kio veikla ir iÅ¡ to gaunanti pajamas. Bylos medžiagoje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros pateikti duomenys, žemės Å«kio naudmenų deklaracijos, sÄ skaitos-faktÅ«ros, kvitai ir pan.) ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad žemės Å«kio veiklos vykdymas apeliantei nėra laikina veikla ar vienkartinis uždarbis, o tikslingai, nuosekliai ir kryptingai vykdoma veikla, iÅ¡ kurios gaunamos pajamos (e. b. t. 1, b. l. 21-55, t. 2, b. l. 11-57, 108-109, 114-121).

IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad apeliantė žemės Å«kio veiklÄ vykdo ne tik savo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, bet ir kituose, kuriuos nuomojasi, valdo panaudos ar kitais pagrindais (e. b. t. 1, b. l. 42-53, t. 2, b. l. 42-49). Apeliantė visus žemės sklypus, kuriuose vykdo žemės Å«kio veiklÄ , nepriklausomai nuo valdymo pagrindo, deklaruoja, kaip žemės Å«kio naudmenas, ir už tai gauna tiesiogines iÅ¡mokas (e. b. t. 1, b. l. 21-29, t. 2, b. l. 11-41, 114-119).

O Å¡iuose žemės sklypuose užaugintÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ parduoda ir iÅ¡ to gauna dar pajamų (e. b. t. 1, b. l. 30, 32, 34, 37-41). Akivaizdu, kad byloje esanti medžiaga vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžia apeliantės ketverius metus vykdytÄ nuosekliÄ ir kryptingÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ iÅ¡sinuomotame žemės sklype. Å iÄ aplinkybę pripažino ir bylÄ nagrinėjantis teismas skundžiamame sprendime. BÅ«tent visa tai įrodo, kad aptariamame žemės sklype buvo vykdoma nuosekli ir įprasta apeliantės veikla, iÅ¡ kurios buvo gaunamos pajamos. 22.3.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė negalėjo ateityje tikėtis pajamų iÅ¡ ginčo dalyku esančio žemės sklypo, kadangi apie sutarties nutraukimo apeliantei tapo žinoma 2018 m. kovo 3 d. Apeliantės įsitikinimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo tokiÄ aplinkybę ir pažeidė sutarties laisvės ir teisėtų lÅ«kesčių principus, kadangi tarp ginčo Å¡alių jų laisva valia sudaryta sutartis iÅ¡ anksto sukÅ«rė jos Å¡alims teisėtus lÅ«kesčius, dar iki jos nutraukimo.

Ginčo Å¡alys laisva valia sudarė sutartį ir ja susitarė, kad žemės sklypas bus nuomojamas terminuotÄ laikotarpį - deÅ¡imt metų. Pats sutarties terminuotumas kiekvienai iÅ¡ Å¡alių sukuria atitinkamus teisėtus lÅ«kesčius ir tampa sutartine garantija. Be to, vien faktas, kad atsakovas informavo apeliantę apie Sutarties nutraukimÄ nuo 2018 m. kovo 3 d., nereiÅ¡kia, jog apeliantės teisėti lÅ«kesčiai yra nepagrįsti ar ji jau nebegalėjo tikėtis gauti pajamų toliau. 22.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje nepagrįstai susiejo kitus apeliantės sutartinius santykius ir priėjo prie iÅ¡vados, kad apeliantė, savanoriÅ¡kai atsisakydama kito žemės sklypo nuomos, tokiu bÅ«du mažino savo Å«kininkavimo apimtis, taip negalėdama tikėtis iÅ¡ anksto gauti pajamų.

Apeliantei nėra suprantama tokia bylÄ nagrinėjusio teismo logika, kadangi visi kiti žemės sklypų nuomos, panaudos ar kitokie santykiai yra visiÅ¡kai atskiri ir nesusiję su sutartimi iÅ¡sinuomotu žemės sklypu. Tai, kad didėjo ar mažėjo apeliantės dirbami žemės plotai, visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės jos teisėtam lÅ«kesčiui gauti pajamas iÅ¡ sutartimi iÅ¡sinuomoto žemės sklypo, ir Å¡ių pajamų tikėtinumui iÅ¡ anksto. Apeliantė turėjo teisėtÄ lÅ«kestį dirbti žemės sklypÄ deÅ¡imties metų laikotarpį ir atitinkamai šį laikotarpį gauti pajamas, o jo nepaneigia tai, jog apeliantė atsisakė dirbti kitus žemės sklypus, niekaip nesusijusius su ginčo dalyku esančiu žemės sklypu.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ir selektyviai atsirinko apeliantės paaiÅ¡kinimus, kadangi apeliantė nurodė, kad metams bėgant ateis laikas kai ji fiziÅ¡kai nebegalės suspėti atlikti visų Å«kio darbų su vyru, todėl tikisi įtraukti savo vaikus, o ji kaip Å«kininkė liktų toliau vadovauti Å«kiui. Tačiau apeliantė neketina iÅ¡ Å¡ios veiklos pasitraukti, ar visiÅ¡kai nutraukti žemės Å«kio veiklos vykdymÄ .

23. Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino A. S. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ tarp ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepažeidė prievolės laiku mokėti nuomos mokestį, kadangi Å¡iÄ prievolę įvykdė nepažeisdama jos termino. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė prievolės įvykdymo terminÄ bei jos įvykdymo faktÄ . Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Å¡alims sutartyje neaptarus konkretaus termino, iki kada turi bÅ«ti įvykdyta mokėjimo prievolė, atsakovas turėjo teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o Å¡iam to nepadarius, ieÅ¡kovė atsiskaityti pagal nuomos sutartį su atsakovu galėjo iki einamųjų mėtų gegužės 28 dienos, t. y. sutarties sudarymo dienos.

Tačiau teismas pernelyg siaurai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ sutartį (CK 6.193 straipsnis), rėmėsi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, o ne tikraisiais Å¡alių ketinimais, kuriuos teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės atskleidė abi Å¡alys. Nors sutarties tekste ir nebuvo apibrėžtas nuomos mokesčio mokėjimo terminas, tačiau, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, tokia prievolė ieÅ¡kovei atsirado ne nuo pareikalavimo momento (CK 6.53 straipsnis), kadangi remiantis Å¡alių teisme duotais paaiÅ¡kinimais, Å¡alys buvo sutarusios, kad ieÅ¡kovė nuomos mokestį įsipareigojo sumokėti kiekvienais metais iki Kalėdų.

Taigi, pagal žemės nuomos sutartį, mokėjimo terminas buvo apibrėžtas konkrečiu įvykiu, t. y. kalendorine Å¡vente (CK 1.117 straipsnio 2 dalis), todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę su atsakovu atsiskaityti iki sutarties sudarymo dienos, yra nepagrįsta, neatitinka Å¡alių susitarimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių. 23.2. Nors pirmosios instancijos teismas hipotetiÅ¡kai ir svarstė klausimÄ dėl prievolės įvykdymo tinkamumo bÅ«tent iki 2017 m. kalendorinės Å¡ventės, t. y.

Kalėdų, įvykdymo tinkamumo, tačiau padarė teisiÅ¡kai klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė iki atsakovo 2017-12-03 pateikto raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ su pastaruoju buvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi. TokiÄ klaidingÄ iÅ¡vadÄ taip pat lėmė klaidingas byloje surinktų įrodymų vertinimas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas konstatavo, jog iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ (2017-12-03) ieÅ¡kovė pagal sutartį atsakovui turėjo bÅ«ti sumokėjusi už 3 metus, t. y. 2 409 Lt (803 Ltx3), 697,69 Eur sumÄ .

Todėl, teismo vertinimu, tarp Å¡alių nesant ginčui, jog paÅ¡to perlaidomis atsakovas iki sutarties nutraukimo termino (2018-03-03) iÅ¡ ieÅ¡kovės yra gavęs 707,45 Eur, teismo nuomone, ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakovu, dėl ko sutartis negalėjo bÅ«ti nutraukta. Tačiau žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2014-05-28, ir ieÅ¡kovė vienintelį kartÄ nuomos mokestį sumokėjo tik 2017 m. pabaigoje už tris, o ne keturis metus, t. y. 2015 m., 2016 m. bei einamuosius 2017 m. Už tris metus ieÅ¡kovė atsiskaitė tik po to, kai buvo įspėta apie sutarties nutraukimÄ , o sutarties nutraukimo metu, t. y. 2018-03-03, ieÅ¡kovė nebuvo atsiskaičiusi už vienerius metus, t. y. ilgesnį kaip trijų mėnesių terminÄ (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 23.3.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat akcentavo tai, kad 2017-12-03 atsakovo praneÅ¡ime apie sutarties nutraukimÄ nebuvo nurodyta sutarties nutraukimo pagrindų (priežasčių), taip pat tai, kad vėlesniuose Å¡alių susiraÅ¡inėjimuose atsakovas niekur nenurodė, kad sutartį nutraukė dėl nemokėto nuomos mokesčio, o atsakovo elgesys ilgÄ laikÄ nesprendžiant nuomos mokesčio nemokėjimo klausimo, teismo vertinimu, neatitinka net minimaliai apdairaus, rÅ«pestingo asmens elgesio tokioje situacijoje standarto.

Å ios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, pernelyg formalios ir kartu prieÅ¡taringos. Viena vertus, pats teismas nurodė, jog Å¡alių santykiai iki sutarties nutraukimo buvo artimi, tačiau nepagrįstai sureikÅ¡mino praneÅ¡imų apie sutarties nutraukimÄ formÄ . LogiÅ¡ka, jog kaimynystėje gyvenančios Å¡alys, kurios yra brandaus amžiaus, nėra teisininkės, nesureikÅ¡mino tarpusavio susiraÅ¡inėjimo iÅ¡samumo bei detaliai nenurodė joms abejoms žinomų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus, pastarajai nurodžius, kad atsakovas iÅ¡ pradžių pareiÅ¡kė pretenzijas bÅ«tent dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, o tik po to dėl subnuomos.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas dėl nesumokėto nuomos mokesčio žodžiu reiÅ¡kė pretenzijas dar iki 2017-12-03 raÅ¡ytinio (oficialaus) praneÅ¡imo apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimÄ . Tačiau ieÅ¡kovė, naudodamasi kaimyniÅ¡kais santykiais, nurodydavo įvairiausius pretekstus, siekdama iÅ¡vengti nuomos mokesčio mokėjimo. 23.4. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dar 2017 m. lapkričio mėn. prieÅ¡ sutarties nutraukimÄ Ä—mėsi veiksmų, kreipdamasi į atsakovÄ su praÅ¡ymu nurodyti banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ ji galėtų pervesti pinigus už 2017 m. nuomÄ , tačiau, teismo vertinimu, atsakovas į tai nereagavo, dėl ko padarė iÅ¡vadÄ , kad bankinio pavedimo atsakovas nenorėjo priimti.

Å ios teismo iÅ¡vados klaidingos, padarytos neatsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ atsiskaitymo praktikÄ (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pažymi, jog atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , sÄ skaitos neturėjimas nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kovei atsiskaityti su atsakovu. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. ieÅ¡kovė mokėjo atsakovui paÅ¡to perlaidomis, o už žemės sklypo pardavimo atsiskaitymÄ grynaisiais pinigais Å¡alys anksčiau buvo pasiraÅ¡iusios pakvitavimÄ (2017-11-22 pakvitavimas).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nenurodžius asmeninės banko sÄ skaitos, ieÅ¡kovei nebuvo sudaryta absoliučiai jokių kliūčių įvykdyti jai tenkančios prievolės atsiskaityti su atsakovu. Tačiau ieÅ¡kovė su atsakovu neatsiskaitė, tokiu bÅ«du pažeidė sutartį, kuriÄ dėl nurodytų priežasčių atsakovas teisėtai nutraukė. 23.5. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie nuomos mokesčio sumokėjimÄ prieÅ¡taringumo. Viena vertus, teismas konstatavo, jog už nuomÄ ieÅ¡kovė pilnai atsiskaitė paÅ¡to perlaidomis, kita vertus, teismas rėmėsi ieÅ¡kovės dukters J.

K. teisme duotais paaiÅ¡kinimais apie perduotus atsakovui nuompinigius. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokius nuompinigius ieÅ¡kovės dukra turėjo mokėti, jei pats teismas pripažino, kad su atsakovu jau buvo atsiskaityta. Teismas taip pat neatsižvelgė į pačios ieÅ¡kovės pozicijos prieÅ¡taringumÄ , nesÄ Å¾iningumÄ . Siekdama paneigti skolos faktÄ , ieÅ¡kovė sÄ moningai 2017-11-06 raÅ¡tu, atsakydama į atsakovo žodinį praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo, pateikė atsakymÄ apie tai, jog nuomos mokestį mokėdavo eurais, o ne litais (100 Eur, o ne 100 Lt), tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto siekė sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, jog mokama suma yra ne įsiskolinimo sumokėjimas, o tik nuomos mokesčio mokėjimas už einamuosius metus, t. y. buvo siekiama sudaryti įspÅ«dį, kad ieÅ¡kovė sutarties nepažeidė, nors iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės pateiktų į bylÄ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad ieÅ¡kovė kartu skųsdavosi galimybių atsiskaityti visÄ sumÄ iÅ¡ karto sunkumais. 23.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo pagrindÄ nutraukti žemės nuomos sutartį dėl to, kad ieÅ¡kovė neteisėtai faktiÅ¡kai subnuomojo atsakovui priklausančiÄ Å¾emę kitiems asmenims be atsakovo žinios ir sutikimo. Atsakovo nuomone, teismas Å¡iai aplinkybei pagrįsti atsakovui nustatė pernelyg aukÅ¡tÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos standartÄ , o iÅ¡ teismo sprendimo motyvų matyti, kad iÅ¡ atsakovo iÅ¡ esmės buvo reikalaujama pateikti tiesioginių subnuomÄ patvirtinančių įrodymų.

Tačiau byloje daugiausiai esant netiesioginiams įrodymams, bÅ«tent ieÅ¡kovei turėjo tekti didesnė įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti pažeidimo faktÄ . Å iuo atveju teismas rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktomis paraiÅ¡komis skirti paramÄ už žemės Å«kio naudmenas, teiktomis Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai (toliau - NMA). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra Å«kininkė, o pateiktos paraiÅ¡kos patvirtina, kad ieÅ¡kovė dirbo žemę. Su teismo iÅ¡vadomis atsakovas visiÅ¡kai nesutinka. Atsakovas neginčija ieÅ¡kovės pateiktose paraiÅ¡kose nurodytų duomenų teisingumo, tačiau pateiktos paraiÅ¡kos nepatvirtina teismo nustatytos aplinkybės, jog pati ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ Å¾emės sklype, t. y.

Å«kininkavo. Pateiktos paraiÅ¡kos patvirtina tik deklaruojamų naudmenų plotus, siekiant gauti paramÄ , bÅ«tent kÄ Ä¯rodinėjo ir atsakovas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ NMA gaudavo tik tiesiogines pinigines iÅ¡mokas, o žemę dirbdavo kiti stambesni Å«kininkai, ieÅ¡kovės vardu realizuodavo dalį produkcijos ir gaudavo už tai pelnÄ . Teisme apklaustas liudytojas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir ieÅ¡kovės dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo buvo susiklostę santykiai, kurių pagrindu R.

Ž. dirbdavo žemę, pasiimdavo dalį pelno už žemės Å«kio produkcijÄ , o E. G. gaudavo iÅ¡mokas iÅ¡ NMA. Liudytojo nuomone, tai buvo subnuoma, už kuriÄ su ieÅ¡kove atsiskaitydavo paslaugomis. Tai, jog R. Ž. dirbo ieÅ¡kovės nuomotÄ iÅ¡ atsakovo žemę, patvirtino ir pati ieÅ¡kovė bei atsakovas. 23.7. Teismas nesivadovavo liudytojo R. Ž. parodymais, motyvuodamas tuo, kad tarp ieÅ¡kovės ir liudytojo santykiai yra įtempti. Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė nesant apie tai jokių duomenų.

Apie R. Ž. ir ieškovės santykius jokių paaiškinimų nepateikė net pati ieškovė, o R. Ž. teisme nurodė, kad tarp jų tiesiog nėra jokių santykių, jie nėra konfliktiški. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais reikšmingais liudytojo parodymais (CPK 185 straipsnis). Be to, nors ieškovės interesams parodymus davęs liudytojas K. Ž., būtent dėl kurio atsakovas taip pat įrodinėjo faktinius subnuomos santykius su ieškove, iš esmės neneigė panašaus veiklos principo su ieškove dėl atsakovui priklausančios žemės dirbimo, teismas pastarojo parodymų taip pat nevertino.

Liudytojas K. Ž. patvirtino, jog dirbo atsakovui priklausančiÄ Å¾emę ginčo laikotarpiu, tačiau nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sÄ skaitÄ už žemės dirbimÄ iÅ¡rašė tik už vienerius 2017 m. metus, negalėjo patvirtinti, kad už Å¡ias paslaugas gavo pinigus, į daugelį klausimų, kurie leistų kvalifikuoti realiai tarp liudytojo ir ieÅ¡kovės susiklosčiusius santykius, teisme atsisakė atsakyti. Todėl atsakovui nepagrįstai buvo perkelta naÅ¡ta įrodyti sutarties pažeidimÄ sutartį pažeidusių asmenų paaiÅ¡kinimais arba sutarties vykdymo neteisėtumÄ pagrįsti teisėtais įrodymais.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turėjo teisėtÄ pagrindÄ Å¾emės nuomos sutartį nutraukti. tiek dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, tiek ir neteisėtos subnuomos. Å ie žemės nuomos sutarties pažeidimai laikytini esminiais (CK 6.217 straipsnis). 23.8. Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, neteisingai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė neturtinį reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei iÅ¡vestinį turtinį reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo.

IÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ginčydama sutarties nutraukimo teisėtumÄ , iÅ¡ esmės siekė nuostolių atlyginimo. Teismui atmetus ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių priteisimo, akivaizdu, kad byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovės nenaudai, kadangi savaime vien tik sutarties nutraukimo neteisėtumo pripažinimas Å¡alims nesukelia jokių turtinių pasekmių. Todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , nepagrįstai jas paskirstė lygiomis dalimis.

Be to, ieÅ¡kovės naudai priteistų iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , už advokato teisinę pagalbÄ yra nepagrįstai didelis.

24. IeÅ¡kovė E. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti, palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 24.1. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų ir teisingų iÅ¡vadų, kad nuomos mokestis buvo mokamas laiku, taip kaip numato teisės aktai, o atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami iÅ¡vedžiojimai, yra ne kas kita, kaip tik mėginimas bylos eigoje paaiÅ¡kėjusias aplinkybes pritempti prie įstatyme numatytų žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų.

Apeliantas iki tol, kol ginčas nepasiekė teismo, niekada nebuvo reiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl tariamai vėluojančio ar apskritai nemokamo nuomos mokesčio. Net tada kai 2017 m. gruodžio 3 d. pateikė ieÅ¡kovei informacinį praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo, jame nenurodė, kad sutarties nutraukimo priežastis yra vėluojamas mokėti arba apskritai nemokamas nuomos mokestis (e. b. t. 1, b. l. 11). Taip pat 2018 m. vasario 28 d. atsakyme, kuriame apeliantas nurodė sutarties nutraukimo priežastis, jame kalbėjo tik apie subnuomos pažeidimÄ , tačiau jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo nereiÅ¡kė (e. b. t. 1, b. l. 12).

Netgi 2018 m. balandžio 23 d. pateiktame raginime apeliantas plečiamai aiškino, kad sutartis nutraukta išimtinai dėl tariamai esančios subnuomos (e. b. t. 1, b. l. 16-18). Akivaizdu, kad iki pat ginčo nagrinėjimo teisme pradžios apeliantas neturėjo jokių pretenzijų dėl tariamai nemokamo nuomos mokesčio ir laikė, kad jis mokamas tinkamai. 24.2. Apeliantas nei savo pranešimuose ikiteisminėje stadijoje, nei visos bylos nagrinėjimo metu, nesirėmė aplinkybe, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė nuomos mokestį turi sumokėti kiekvienais metais iki Kalėdų.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog paprastai stengiasi žemės sklypo nuomos mokestį sumokėti iki Kalėdų, tačiau tai nereiÅ¡kia teisinio įpareigojimo ar juo labiau Å¡alių susitarimo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį bus įvykdoma bÅ«tent iki Kalėdų. Tarp Å¡alių niekada nebuvo susiklosčiusios nuoseklios praktikos ar Å¡alių susitarimo, kad Kalėdos yra nuomos mokesčio prievolės įvykdymo atskaitos taÅ¡kas. 24.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, numatytas LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte gali bÅ«ti taikomas tik tada, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui praneÅ¡us apie ketinimÄ nutraukti sutartį LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte tvarka ir, jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu.

IÅ¡ esmės įsiskolinimas turi egzistuoti tiek praneÅ¡imo apie ketinimÄ nutraukti sutartį metu, tiek sutarties nutraukimu metu. Å iuo atveju, iki sutarties nutraukimo momento (2018 m. kovo 3 d.), ieÅ¡kovė ne tik, kad buvo atsiskaičiusi su apeliantu už žemės sklypo nuomÄ trejus metus, bet ir permokėjusi 18,92 Eur. Todėl sutarties nutraukimo metu neegzistavo ieÅ¡kovės įsiskolinimo ir jo pagrindu negalėjo bÅ«ti nutraukiama sutartis. 24.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ ir skundžiamo sprendimo dalyje priėjo prie pagrįstos ir teisingos iÅ¡vados, kad žemės sklypas nebuvo subnuomotas tretiesiems asmenims.

Apeliantas, teigdamas, jog žemės sklypas buvo subnuomotas V. Ž. ir K. Ž., turėjo įrodyti Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovė negali įrodyti aplinkybių, kurios neegzistuoja, kadangi tai iÅ¡kreiptų įrodinėjimo paskirstymÄ ir paneigtų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ . 24.5. Nepaisant paneigtos subnuomos, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad net jeigu subnuomos santykiai ir bÅ«tų įrodyti, jie negalėtų bÅ«ti priežastis nutraukti sutartį LR CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Sutarties tikslas buvo sudaryti sÄ lygas žemės Å«kio veiklai vykdyti, t. y. kad žemės sklypas bÅ«tų naudojamas pagal jo paskirtį, jame bÅ«tų vykdoma žemės Å«kio veikla. Apeliantui iÅ¡ esmės neturi jokios reikÅ¡mės, kas ir kokiu pagrindu dirba nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , nes jo interesai yra žemės sklypo naudojimas pagal paskirtį, tinkamos jos bÅ«klės palaikymas ir nuomos mokesčio mokėjimas. IeÅ¡kovei užtikrinus Å¡ias sÄ lygas, apelianto interesai nėra pažeidžiami.

Net jeigu žemės sklypas bÅ«tų subnuomotas, bet bÅ«tų užtikrinta žemės Å«kio veikla žemės sklype, tinkamas jo naudojimas ir nuomos mokesčio laiku mokėjimas - tokiu atveju negalima konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje priėjo prie pagrįstų ir teisėtų iÅ¡vadų, kad apeliantas neįrodė savo nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis jis vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukė sutartį. Todėl toks nutraukimas laikytinas neteisėtu.

25. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 25.1. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė klaidingai suprato pirmosios instancijos teismo motyvus, netinkamai juos interpretavo. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nekėlė reikalavimo ieÅ¡kovei įrodyti, kad ji, apskritai ketino verstis Å«kininkavimu. Teismas vertino tik teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kaip kito žemės Å«kio veiklos apimtis po sutarties nutraukimo, t. y. ar dėl ginčo žemės sklypo nutrauktos sutarties sumažėjęs dirbamos žemės sklypas lėmė ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimÄ .

Teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovė savo dirbamos žemės plotÄ sumažino ne tik ginčo žemės sklypu (7,32 ha), tačiau papildomai dvigubai didesniu 16,16 ha žemės plotu. Taigi ieÅ¡kovė, įrodinėdama, jog prarado galimybę dirbti ginčo žemės sklypÄ , apsisprendė atsisakyti ir ženkliai didesnės dalies kitų jos dirbamÄ Å¾emių, nors jas dirbti ir galėjo. IeÅ¡kovė nepateikė jokiÄ duomenų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų iÅ¡sinuomoti papildomus žemės plotus, t. y. atstatyti dirbamos žemės plotÄ , kuris buvo iki sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis). 25.2.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad turėjo bÅ«ti vertinama tik konkrečiai ginčo žemės sklypas, dėl kurio nuomos terminas dar nebuvo suėjęs, ir tai, anot ieÅ¡kovės, patvirtina ieÅ¡kovės tikėtinas gauti pajamas. IeÅ¡kovės tiesioginis pajamų Å¡altinis yra žemės Å«kio veikla, o ne pats žemės sklypas. Todėl vien tik apeliaciniame skunde keliami retoriniai klausimai, kurie yra grindžiami tik pačiu terminuotos sutarties sudarymo faktu, nėra pakankami nustatyti, kad žemės sklype ieÅ¡kovė realiai bÅ«tų vykdžiusi žemės Å«kio veiklÄ ir gautų pajamų.

PrieÅ¡ingu atveju susiklostytų teisiÅ¡kai ydinga situacija, kad nuostoliai (negautos pajamos) butų ne įrodinėjami, o preziumuojami vien tik egzistavusių teisinių santykių faktu. 25.3. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė pernelyg plačiai aiÅ¡kina teisėtÄ lÅ«kestį iÅ¡ nuomoto žemės sklypo gauti pajamas. IeÅ¡kovė galėjo turėti teisėtÄ lÅ«kestį ginčo žemės sklype vykdyti veiklÄ ir iÅ¡ Å¡ios veiklos (o ne savaime žemės sklypo) gauti pajamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieÅ¡kovė po to, kai jai tapo žinoma apie sutarties nutraukimÄ , 2018 m. nusiėmė derlių, todėl galėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant iÅ¡sinuomoti kitus žemės plotus, o prieÅ¡ingai dirbamos žemės plotus aktyviai mažino, jų atsisakydama.

Tai paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad ieškovė nebegalėjo išsinuomoti kitos žemės, nes jos laisvos tiesiog nėra. 25.4. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad visi kiti žemės sklypų nuomos, panaudos ar kitokie santykiai yra visiškai atskiri ir nesusiję su sutartimi išnuomotu žemės sklypu, bei tai, kad ieškovė mažino savo dirbamos žemės kiekį, nereiškia, kad ji mažino veiklos apimtis, paremti vien tik ieškovės išvedžiojimais, yra nepagrįsti ir prasilenkia su realybe.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu dirbamos žemės ploto sumažėjimÄ motyvavo tuo, kad iÅ¡kilus konfliktui nebežinojo ar galės dirbti ginčo žemę, ar reikalinga technika, o ne kokiomis kitokiomis priežastimis. Tačiau kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklypo deklaruojamo ploto dalis (7,32 ha) nuo bendro deklaruoto ploto (36,68 ha) sudaro mažiau nei 20 proc. ploto, kas teismo vertinimu, negalėjo bÅ«ti kitų jos dirbtų žemių atsisakymo priežastis.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad su žemės sklypų savininkais sutarta, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinus jie galės dirbti žemę. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad „visko iÅ¡siaiÅ¡kinimas", pagal keliamų reikalavimų apimtį nesudarytų ieÅ¡kovei galimybės dirbti ginčo žemę, nes ieÅ¡kovė savo teises gynė ne CK 1.138 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (vykdyti nuomos sutartį), o reikalaudama nuostolių atlyginimo. Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad pajamos iÅ¡ ginčo žemės buvo numatytos gauti iÅ¡ anksto.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

27. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo sÄ lygų nustatymo, sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, to pagrindu kylančių teisinių pasekmių.

28. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 8,0793 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 19–20). Tarp A. S. (nuomotojas) ir E. G. (nuomininkė) 2014 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo nuomos sutartis, nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas 8,03 ha žemės sklypas, iÅ¡ kurio žemės Å«kio naudmenų 7,91 ha. Nuomos sutarties terminas – deÅ¡imčiai metų, iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Sutartimi buvo sulygtas mokamas nuomos mokestis – 100 Lt, bylos nagrinėjimo metu Å¡alys neginčijo, kad Å¡i suma mokėtina už 1 ha žemės sklypo į metus (1 t., el. b. l. 6). Sutarties sudarymo faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre (1 t., el. b. l. 19–20). Atsakovas 2017 m. gruodžio 3 d. pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. kovo 3 d., nenurodant jokių jos nutraukimo pagrindų (1 t., el. b. l. 11). IeÅ¡kovė 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti dėl nuomos sutarties nutraukimo priežasčių (1 t., el. b. l. 15).

Atsakovas 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. balandžio 23 d. pranešimuose nuomininkei nurodė, kad žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama tuo pagrindu, jog žemės sklypas ieškovės subnumojamas kitiems asmenims be savininko sutikimo, nurodoma, kad sutartis laikoma nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte numatytais pagrindais, nuo 2018 m. kovo 3 d. (1 t., el. b. l. 12, 16–18).

29. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, patikslintu ieÅ¡kiniu (1 t. b. l. 81-85, 2 t. b. 1-l-10), kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti atsakovo A. S. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 17 037,18 Eur nuostolių sumÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 t., e. b. l. 1–10).

Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkinto iÅ¡ dalies: pripažino A. S. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ tarp ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo A. S. 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu; ieÅ¡kinio dalį dėl nuostolių priteisimo atmetė, paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 168 – 181). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė ir atsakovas (2 t. b. l. 190 – 194, 3 t. b. l. 1 – 9), abi Å¡alys teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė netinkamai, ieÅ¡kovė mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ priteisti žalÄ negautų pajamų forma, o atsakovas teigia, jog teismas be pagrindo pripažino 2014 m. gegužės 28 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimÄ neteisėtu, nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieÅ¡kovė žemės sklypÄ subnuomojo kitiems asmenims, bei nebuvo sutarties nutraukimo metu su nuomotoju atsiskaičiusi už metus laiko.

Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų 30. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iÅ¡ esmės pažeidžia sutartį, t. y. bÅ«tina žemės nuomos sutarties nutraukimo sÄ lyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui.

Nutraukiant žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nuomininkas privalo įrodyti, jog nuomininkas bent tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio ir jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui praneÅ¡us apie ketinimÄ nutraukti sutartį. Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iÅ¡ esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalies sÄ lygų konstatavimu, bet bÅ«tina sistemiÅ¡kai remtis CK 6.217 straipsniu, apibrėžiančiu esmines sutarties pažeidimo sÄ lygas.

Siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumÄ , sutarties Å¡alių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties Å¡alies iniciatyvÄ nutraukti sutartį, todėl jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1,2 punktuose, sutarties nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti nustatomi, atsižvelgiant ir į sutarties sÄ lygų visumÄ , Å¡alių elgesį vykdant sutartį, buvusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo momento.

31. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovas siekį nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį grindė dviem faktiniais pagrindais – jog nuomotoja sutarties nutraukimo metu nebuvo sumokėjusi sutarto nuomos mokesčio daugiau nei už tris mėnesius, bei kad pernuomojo ginčo žemės sklypÄ kitiems dviem asmenims žodinės subnuomos sutarties pagrindu.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės teismo posėdžių metu, pagrįstai sprendė, jog žemės nuomos sutarties nutraukimo metu nuomininkė buvo atsiskaičiusi su nuomotoju, todėl atsakovui nebuvo faktinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog žemės nuomos sutartimi buvo sulygtas mokamas nuomos mokestis – 100 Lt, bylos nagrinėjimo metu Å¡alys sutiko, kad 28,96 Eur (100 Lt) suma mokėtina už 1 ha žemės sklypo į metus, už visÄ nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ metinis nuomos mokestis sudarė 930,25 Eur sumÄ (1 t., el. b. l. 6).

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos paÅ¡to kvitus, kurie patvirtina, kad A. S. 2017 m. lapkričio 25 d. atlikta pinigų perlaida 407,45 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 11 d. – 300 Eur sumai, iÅ¡ viso 707,45 Eur sumai (2 t., b. l. 109). Byloje nustatyta, kad pirminio žemės sklypo savininko praneÅ¡imo dėl sutarties nutraukimo metu (2017 m. gruodžio mėnesį) ieÅ¡kovė pagal žemės nuomos sutartį atsakovui turėjo bÅ«ti sumokėjusi nuomos mokestį už 3 metus (už 2014-2015 m., 2015-2016 m. 2016-2017 m. laikotarpius), t. y. 697,69 Eur (2409 Lt - 803 Lt x 3) sumÄ .

Kadangi tuo metu atsakovui buvo sumokėta didesnė nuomos mokesčio suma - 707,45 Eur, žemės nuomotojas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. S. 2017 m. gruodžio 3 d., bei 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. pranešimuose nuomininkei nenurodo, kad žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, jog nuomotoja nevykdo pareigos tinkamai atsiskaityti su žemės sklypo savininku pagal žemės nuomos sutartį ir kad yra susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas (1 t., el. b. l. 11, 12, 16–18).

Nors bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė nebuvo su juo nuomos sutarties nutraukimo metu pilnai atsiskaičiusi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad Å¡alys nebuvo raÅ¡ytinėje nuomos sutartyje aptarę atsikaitymo terminų ir mokėjimų už nuomÄ periodiÅ¡kumo. Todėl logiÅ¡ka iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė turėjo atsiskaityti už nuomÄ , pasibaigus nuomos metų terminui. Atsakovas byloje nepaneigė fakto, kad yra gavęs 2017 metų pabaigoje už tris metus 707,80 Eur nuomos mokesčio sumÄ , nors tuo metu nuomos mokesčio suma pagal sutartį turėjo bÅ«ti 697,69 Eur (2409 Lt - 803 Lt x 3).

Å ios aplinkybės paneigia atsakovo A. S. apeliaciniame skunde nurodomus motyvus, o E. G. su juo sutarties nutraukimo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį ir kad buvo susidaręs įsiskolinimas, sudaręs faktinį ir teisinį pagrindÄ nuomotojui nutraukti žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (atsakovo apeliacinio skundo 23.1-23.5 punktai).

33. Atsakovas savo atsikirtimus į patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, kad tarp ieÅ¡kovės ir byloje liudytojais apklaustų K. Ž. bei R. Ž. faktiÅ¡kai egzistavo žodiniai ginčo žemės sklypo subnuomos santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybes dėl subnuomos santykių egzistavimo privalėjo byloje įrodyti asmuo, kuris Å¡iuo pagrindu grindė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¾emės nuomos sutarties nutraukimÄ t. y. atsakovui (CPK 178 straipsnis, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, jog žemės subnuomos santykiai, reglamentuojami CK 6.553 straipsnyje, kuris numato, kad žemės nuomininkas, gavęs raÅ¡ytinį nuomotojo sutikimÄ , turi teisę iÅ¡sinuomotÄ Å¾emę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sÄ lygas. CK 6.564 straipsnis, numatantis žemės nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu sÄ lygas, tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti žemės nuomos sutarties neturint nuomotojo sutikimo dėl subnuomos.

Tačiau ginčo atveju įrodžius, kad nuomotoja pernuomojo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ kitiems asmenims ir pastarieji netinkamai vykdo žemės naudojimo sÄ lygas ar žemę naudoja ne pagal paskirtį, tai bÅ«tų faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti pirminę žemės nuomos sutartį (CK 6.217 straipsnis, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Byloje raÅ¡ytinės subnuomos sutarties nėra pateikta. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė su nurodomais byloje asmenimis buvo sudariusi žodinę žemės subnuomos sutartį. Žemės nuomos paskirtis skirta sudaryti sÄ lygas žemės Å«kio veiklai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės nuomojamoje žemėje per visÄ sutarties galiojimo laikotarpį buvo vykdoma nuomos sutartimi sutarta veikla, žemė buvo dirbama, gaminama žemės Å«kio produkcija, Å¡i veikla buvo įstatymo nustatyta tvarka deklaruota, ieÅ¡kovė gaudavo valstybės nustatytas pinigines iÅ¡mokas.

IeÅ¡kovė teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji 2014–2017 metais ji kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentÅ«rÄ prie žemės Å«kio ministerijos su paraiÅ¡komis skirti paramÄ už žemės Å«kio naudmenis ir kitus turimus žemės plotus (2 t., el. b. l. 11–41). 2014 m. ieÅ¡kovė deklaravo 19,29 ha naudmenų, 2015 m. 20,78 ha naudmenų, 2016 m. – 34,00 ha naudmenų, 2017 m. – 36,68 ha naudmenų. NMA atsakymas ieÅ¡kovės atstovei patvirtina, kad ieÅ¡kovei 2014 – 2017 m. buvo mokamos tiesioginės iÅ¡mokos (2 t., el. b. l. 114–119).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė turėjo nepakankamai žemės Å«kio technikos, kad apdirbti naudojamus žemės plotus, todėl kai kuriuos darbus jos Å«kyje, įskaitant ir ginčo sklypÄ , padėdavo atlikti kiti gretimai ta pačia veikla vertęsi Å«kininkai – K. Ž. ir R. Ž. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Å«kininkas K. Ž. patvirtino, kad 2-3 metus teikė paslaugas E. G., iÅ¡veždavo parduoti grÅ«dus, tačiau už paslaugas ieÅ¡kovei visada iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, kurias ji apmokėdavo.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (1 t., el. b. l. 54–55). Byloje yra duomenų, kad Å«kininkas R. Ž., kaip ir K. Ž., padėjo turima technika ieÅ¡kovei nuimti žemės Å«kio kultÅ«ras, padėjo nupirkti sėklas, trÄ Å¡as, kurÄ , kaip atlygį gavo pinigų ar tam tikrÄ dalį iÅ¡augintos produkcijos, tačiau neginčijamų įrodymų, kad tarp Å¡ių asmenų ir ieÅ¡kovės bÅ«tų susiklostę ginčo žemės sklypo subnuomos santykiai, atsakovas nepateikė.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog atsakovas neįrodė bÅ«tinos nuomos sutarties nutraukimo sÄ lygos, t. y. to fakto, jog ieÅ¡kovei subnuomojant ginčo žemės sklypÄ , jis buvo nenaudojamas žemės Å«kio veiklai, ar naudojamas ne pagal paskirtį ir Å¡ios aplinkybės sÄ lygojo esminį sutarties pažeidimÄ . Ä®vertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomotojas neįrodė ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto teisinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais atmeta atsakovo apeliacinio skundo 23.6, 23.7 punkto argumentus. Dėl nuostolių atlyginimo 36. Byloje ieÅ¡kovė suformulavo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovo priteisti 17037,18 Eur nuostolių atlyginimo sumÄ , nuostolius sieja su ieÅ¡kovės gautu pelnu iÅ¡ naudoto ieÅ¡kovės žemės 1 ha ploto laikotarpiu 2014–2017 metais, nuostolius skaičiuoja pagal negauto pelno sumÄ už 6 metus (gauto grynojo pelno vidurkis iÅ¡ 1 ha sudaro 391,12 Eur sumÄ , 391,12 Eur x 7,26 ha x 6 metus – lygu 17037,18 Eur).

Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė kaip neįrodytÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Teismas gali priimti sprendimÄ dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra asmens numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų asmens veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-459/2010). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

37. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog 2017 m. ieÅ¡kovė naudojo ir valdė apie 36,68 ha ploto žemės sklypÄ (el. 2 t., el. b. l. 35–36), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau tik 13,20 ha. Taigi ieÅ¡kovė savo žemės plotus sumažino ne tik ginčo žemės plotu (deklaruojamas plotas 7,32 ha; ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio 5 lapas, tai patvirtina ir NMA informacija, 2 t., el. b. l. 116), bet taip pat papildomai daugiau nei dvigubai didesniu – 16,16 ha plotu. IeÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ji sumažino naudojamus žemės plotus ne tik dėl atsakovo veiksmų, tačiau ir savo sprendimu.

Teismas iÅ¡ nurodomų duomenų padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybių per ateinančius Å¡eÅ¡erius metus po 2017 metų gauti iÅ¡ 1 hektaro pastovų 391,12 Eur pelnÄ . Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad didesnę dalį ieÅ¡kovės pajamų iÅ¡ turimos ir nuomojamos žemės sudarė iÅ¡mokos, kurios nustatomos kiekvienais metais atskiru LR Žemės Å«kio ministro įsakymu, o iÅ¡mokų dydžiai apskaičiuojami remiantis Europos SÄ jungos teisės aktais, atsižvelgiant į Lietuvai patvirtintų tiesioginių iÅ¡mokų sumÄ .

Žemės naudotojui už įsipareigojimų nevykdymÄ ar nustatytų reikalavimų pažeidimÄ , vykdant žemės Å«kio veiklÄ deklaruotuose plotuose, gali bÅ«ti taikomos sankcijos – iÅ¡mokų mažinimas (El b. 2 t. b. l. 114-119). Å ios aplinkybės taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė nepagrindė teiginio, jog iki 2024 metų ji turėjo galimybę iÅ¡ žemės naudojimo gauti pastovias pajamas ir nurodomÄ ieÅ¡kinyje 391,12 Eur pelnÄ iÅ¡ kiekvieno 1 ha žemės ploto (CPK 178 straipsnis).

Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo teiginius, jog teismas be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti nuostolius negautų pajamų forma (ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 22.1-22.4 punktai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 38. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. S. turėjo 1 000 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ ir 1 200 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinio skundo parengimÄ (2 t. b. l. 197, 3 t. b. l. 27).

Å ias iÅ¡laidas atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nustatyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme E. G. turėjo 3 573,52 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Å ias iÅ¡laidas sudarė 1 75450 Eur suma už teisines paslaugas advokatui susipažįstant su bylos medžiaga ir rengiant ieÅ¡kovei apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, bei 1 819,02 Eur suma už susipažinimÄ su atsakovo apeliaciniu skundu, susipažinimÄ su atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ .

E. G. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ A. S. 3 573,52 Eur turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t. b. l. 35-43).

39. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas ir už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai procesÄ apeliacinėje instancijoje pralaimi abi Å¡alys, kiekviena iÅ¡ jų neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su savo apeliacinio skundo rengimu, apmokėjimu ir padavimu, atlyginimÄ . Tuo tarpu kiekviena iÅ¡ jų turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinį skundÄ rengimu, atlyginimÄ .

Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas prieÅ¡ingos Å¡alies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos, kadangi jį rengusi Å¡alis apeliaciniame procese Å¡io proceso (t. y. pradėto pagal prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinį skundÄ ) požiÅ«riu bei Å¡io apeliacinio skundo atžvilgiu, yra laimėjusi. Å alis, kuri pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir prieÅ¡ kuriÄ pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, yra vertinama kaip Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje.

Todėl ji turi teisę į visų ar dalies atstovavimo iÅ¡laidų (priklausomai nuo individualių bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo aplinkybių) atlyginimÄ .

40. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieÅ¡kovės E. G. praÅ¡ymÄ atlyginti dalį jos turėtų 1 819,02 Eur iÅ¡laidų, rengiant ir pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ A. S. apeliacinį skundÄ ir A. S. praÅ¡ymÄ atlyginti dalį jo turėtų 1 200 Eur iÅ¡laidų, rengiant ir pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ E. G. apeliacinį skundÄ (CPK 98 straipsnis).

41. Nustatant priteistinų Å¡alims sumų dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tas nustatytas byloje aplinkybes, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek jÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme E. G. atstovavo tas pats advokatų kontoros „Juris Consultus“ advokatas, dėl ko jos atstovui advokatui nebuvo didelių laiko sÄ naudų susipažinti su bylos medžiaga ir joje pateiktų procesinių dokumentų turiniu, advokato parengtame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės pakartotos pirmiau pateikto ieÅ¡kinio, advokato baigiamųjų kalbų tezės. Å ių nustatytų aplinkybių ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija E. G. praÅ¡ymÄ priteisti jos turėtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tenkina dalinai, priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 800 Eur sumÄ turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atlyginti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atmeta (CPK 178 straipsnis, 98 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tas aplinkybes, jog atsakovÄ A. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatų kontoros „LAW@SUIT“ advokatas, dėl ko jo atstovui advokatui nebuvo didelių laiko sÄ naudų susipažinti su bylos medžiaga ir joje pateiktų procesinių dokumentų turiniu, advokato parengtame atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės pakartotos pirmiau pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį, advokato baigiamųjų kalbų tezės. Å ių nustatytų aplinkybių ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija A.

S. praÅ¡ymÄ priteisti jo turėtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tenkina dalinai, priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 800 Eur sumÄ turėtoms iÅ¡laidoms atlyginti. Kitoje dalyje atsakovo praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija atmeta (CPK 178 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus Å¡alims priteistų sumų įskaitymÄ , teisėjų kolegija palieka Å¡alims nepaskirstytas jų turėtas iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias 800 Eur sumÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas