2020-04-22 Nr. AB-8095-3-61-3-01360-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-435-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01360-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 1P-42 „Dėl pripažinimo K. J. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Įsakymu pripažino pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą bei skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybinė nuobauda paskirta 2018 m. vasario 19 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT4 „Dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje licencijavimu“ (toliau – ir Išvada) pagrindu. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, nes nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai bei neteisėtai.

3. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-136 patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.9, 7.36 punktų formuluotės yra bendrojo pobūdžio, todėl bet kokio jose išvardintų teisės aktų (konkrečiai nenurodytų) pažeidimo Alytaus pataisos namuose faktas savaime negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo pareigų netinkamas atlikimas arba jų neatlikimas.

4. Pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiu, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų, jog Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas. Pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone yra akivaizdu, jog minėta Išvados dalis neatitiko šių reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nustatyta tvarka ėmėsi visų reikiamų veiksmų: į atitinkamas pareigas paskyrė atsakingus asmenis, šių asmenų prašymus dėl priemonių licencijai teikti šeimos medicinos paslaugas gauti tenkino skubos tvarka, pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir t. t. Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorius nustatyta tvarka įvertino tiesiogiai už šios srities kontrolę atsakingo Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo veiksmus bei jam skyrė tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, jis vykdė teisės aktų reikalavimus, o tai, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) Alytaus pataisos namams išdavė asmens sveikatos priežiūros licenciją ir tik nuo 2018 m. vasario 12 d. Alytaus pataisos namams suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla bei teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nėra pareiškėjo kaltė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Akreditavimo tarnyba atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei nustatė analogiškus pažeidimus, kurie buvo nustatyti Alytaus pataisos namuose, tačiau šios įstaigos vadovo atžvilgiu nebuvo pradėtas joks tarnybinis patikrinimas, jam nebuvo skirta tarnybinė nuobauda.

5. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl Išvadoje tik deklaratyviai teigiama, jog pareiškėjas paskyrė į pareigas šeimos medicinos gydytoją, kuris atitinkamu laikotarpiu teikė šeimos medicinos paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos, tačiau visiškai neįsigilinta į šio nusižengimo priežastis, t. y. licencijos suteikimo tvarką, o ypač atsižvelgiant į tai, jog apie situaciją Alytaus pataisos namuose dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros (toliau – ir AASP) paslaugų teikimo buvo nuolat informuojamas Kalėjimų departamentas. Išvadoje nėra nurodyta jokių šio nusižengimo padarinių. Pareiškėjui yra nesuprantama, kuo remiantis Išvadoje yra konstatuota, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų, siekiant, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Šiam teiginiui pagrįsti Išvadoje nėra pateikta jokių įrodymų. Pareiškėjas paaiškino, kad šeimos medicinos gydytojas į pareigas buvo paskirtas bei siekiama gauti Sveikatos priežiūros tarnybos licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl kritinės situacijos, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninė neteikė daugelio reikalingų AASP paslaugų, siekiant užtikrinti nuteistųjų sveikatos priežiūrą Alytaus pataisos namuose.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. sausio 11 d. įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriaus tarnybos vedėjo M. A. Č. veiksmų. Šios komisijos 2018 m. vasario 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad M. A. Č., eidamas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo pareigas, nesiėmė savalaikių veiksmų, kad Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, nors jau buvo įpareigotas tai padaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d., neteikė direktoriui tvirtinti pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašų projektų, dėl tokio jo neveikimo buvo pažeistos atitinkamos teisės aktų nuostatos. Išvadoje tik deklaratyviai konstatuojami pareiškėjo pažeidimai, už kuriuos nustatyta tvarka Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda. Išvadoje visiškai neįvertinta tai, jog už nurodytus pažeidimus jau yra skirta tarnybinė nuobauda juos padariusiam asmeniui. Išvadoje taip pat nėra nurodyta jokių šio nusižengimo padarymo padarinių bei neįvertinta, jog Akreditavimo tarnybai konstatavus aukščiau nurodytus pažeidimus jie nustatytais terminais buvo pašalinti. Pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą už šiuos pažeidimus visiškai neįvertinta tai, jog Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu Alytaus pataisos namuose yra patvirtinta tokia organizacinė struktūra, pagal kurią minėtos srities kontrolė yra pavesta Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje licencijavimu. Remdamasis Išvada, Kalėjimų departamentas pasiūlė pripažinti, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J. padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą. Teisingumo ministras, įvertinęs Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir skundžiamu Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

9. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau –ir VTĮ) 2 straipsnio 12 dalies, Tarnybos Kalėjimų departamente statuto (toliau – ir Statutas) 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog biudžetinės įstaigos vadovui tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma dėl nepakankamos ar apskritai nevykdomos pavaldžių pareigūnų ar darbuotojų kontrolės.

10. Atsakovo manymu, Išvadoje pateikti konkretūs teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, jog buvo pažeisti Išvadoje paminėti teisės aktai, tačiau nurodo, kad šie pažeidimai padaryti ne dėl jo kaltės ir jis už tai nėra atsakingas. Atsakovas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutiko, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos biudžetinės įstaigos vadovo pareigos. Pareiškėjas ėjo ir eina Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1R-239 patvirtintų Alytaus pataisos namų nuostatų (toliau – ir Alytaus pataisos namų nuostatai) 8.21 papunktyje nustatyta, kad Alytaus pataisos namai, siekdami tikslo, užtikrina Įstaigoje laikomų nuteistųjų sveikatos privalomą medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą. Pareiškėjui yra nustatyta pareiga užtikrinti sveikatos priežiūrą Alytaus pataisos namuose. Nors įstaigos vadovas turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, tačiau teisės aktai reikalauja, kad įstaigos vadovas, organizuodamas vadovaujamos įstaigos veiklą, tinkamai vykdytų perduotos funkcijos kontrolę. Delegavimas be deleguotų funkcijų vykdymo kontrolės yra negalimas. Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą kontrolės mechanizmą, atitinkamai atsako už tų funkcijų vykdymo padarinius. Pripažinus, jog įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmeninis, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, būtų paneigiama įstaigos vadovo pareigybės esmė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1. Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius 2017 m. gruodžio 22 d. parengė Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D1-5029, D1-5016, D1-5002 ataskaitą.

12.2. Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T4-357(1.34.) „Dėl Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, be kita ko, nustatyta, kad: įstaigoje 2017 m. balandžio–lapkričio mėnesiais asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus: įstaiga, neturėdama teisės teikti šeimos medicinos paslaugų, 2017 m. balandžio 28 d. įdarbino šeimos gydytoją V. M. ir neteisėtai teikė šeimos medicinos paslaugas (1.1 papunktis); įstaigoje neteikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos (1.2 papunktis); įstaigoje nėra patvirtinto pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo (1.3 papunktis); įstaigos vadovas neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomas vidaus medicininis auditas (1.4 papunktis). Įsakymu įstaiga įspėta dėl nurodytų pažeidimų (2 punktas) ir įpareigota iki 2018 m. sausio 30 d. pašalinti pažeidimus bei informuoti Akreditavimo tarnybą (3 punktas).

12.3. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri, vadovaudamasi Statuto 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių VII skyriaus nuostatomis ir atsižvelgdama į Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. T4-357 ir Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės 2017 m. gruodžio 22 d. patikrinimo ataskaitą Nr. D17-303-(1.27.), atliko tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje licencijavimu.

12.4. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje teisingumo ministrui pasiūlė: pripažinti, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.1, 7.9, 7.28 ir 7.36 papunkčiuose (1.1 papunktis); priimti sprendimą ir skirti Alytaus pataisos namų direktoriui K. J. tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1.2 papunktis).

12.4.1. Išvadoje konstatuota, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J., eidamas Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas, privalėdamas atlikti pareigas, nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 2 d. nesiėmė veiksmų, kad Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos, nesiėmė veiksmų siekdamas, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, nepatvirtino pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, nepaskyrė už medicininį vidaus auditą atsakingo asmens, nepatvirtino vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, neorganizavo informacijos apie pacientų pasitenkinimą gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis rinkimo, nepatvirtino medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašų.

Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) 7 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-195/1R-76 „Dėl laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Struktūros aprašas) 7.3 papunktį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1051 „Dėl vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą aprašas) 44 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. V-338 „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo (toliau – ir Kokybės reikalavimų aprašas) 12, 14 punktus, 13.1, 16.7, 18.2, 18.3, 18.4, 18.5.2, 18.5.4 papunkčius, netinkamai atliko tarnybines funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.1, 7.9, 7.28 ir 7.36 papunkčiuose, nevykdė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesilaikė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų.

12.4.2. Komisija taip pat konstatavo, kad K. J. tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (aplaidumo). Išvadoje nurodoma, kad pareigūnas bausmių vykdymo sistemoje tarnauja nuo 1995 m. liepos 17 d., į Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas buvo paskirtas 2002 m. gruodžio 9 d.

12.4.3. Pareiškėjui už pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1P-80 skirtas papeikimas. Tarnybos metu 12 kartų jis buvo skatintas. Tyrimo metu atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

12.5. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Statuto 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 30 straipsnio 1 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės) 81.1 papunkčiu ir 82 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą, Įsakymu pripažino, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J. padarė tarnybinį nusižengimą (1 punktas) ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą (2 punktas).

13. Teismas nurodė, kad VTĮ 28 straipsnis nustato, jog tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo apibrėžimas įtvirtintas VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama, tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Teismas pažymėjo, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

14. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis. Teismo vertinimu, Išvada atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) nuostatose (13 punkte) nustatytus kriterijus, t. y. joje išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, pareiškėjo teikti paaiškinimai, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, pateikta tarnybinio nusižengimo kvalifikacija, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, jo padariniai, nuodyta, kad jis padarytas dėl neatsargumo (aplaidumo), taip pat nurodyta, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pateikti duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika) ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

15. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad pažeidimai buvo padaryti ne dėl jo kaltės ir jis už tai nėra atsakingas, analizavo Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose nustatytos biudžetinės įstaigos vadovo pareigos, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.9, 7.28, 7.36 ir Alytaus pataisos namų nuostatų 8.21 papunkčio nuostatas, kuriose įtvirtintos Alytaus pataisos namų direktoriaus funkcijos. Teismas vertino, kad nurodytuose teisės aktuose pareiškėjui yra įtvirtinta pareiga užtikrinti sveikatos priežiūrą Alytaus pataisos namuose. Teismas pritarė atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams, kad įstaigos vadovas turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, tačiau teisės aktuose įtvirtinta, jog įstaigos vadovas, organizuodamas vadovaujamos įstaigos veiklą, turi tinkamai vykdyti perduotų funkcijų kontrolę. Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą kontrolė mechanizmą, atitinkamai turi atsakyti už tų funkcijų vykdymo padarinius. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareigūnas yra įstaigos vadovas, suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Išvadoje deklaratyviai ir nepagrįstai konstatuota, jog jis nesiėmė veiksmų, kad Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas sutiko ir pripažino, jog problemos, susijusios su licencijos gavimu įstaigoje ir medicinos personalo trūkumu įstaigoje buvo žinomos, aptariamos pasitarimų su darbuotojais metu (Išvados 4–5 lapai). Teismo vertinimu, tai, kad problemos įstaigoje egzistavo jau kurį laiką, nepateisina pareiškėjo, kaip įstaigos vadovo, neveikimo.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Išvadoje deklaratyviai teigiama, jog jis į pareigas paskyrė šeimos medicinos gydytoją, kuris teikė šeimos medicinos paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos, taip pat, kad Išvadoje nenurodyta jokių nusižengimo padarinių. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeimos gydytojas teikė paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos teikti šias paslaugas, o pareiškėjas nesiėmė atitinkamų veiksmų, todėl įstaigoje buvo teikiamos nelicencijuotos sveikatos priežiūros paslaugos.

18. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad nenustačius nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių pareiškėjui turėjo būti skiriama ne papeikimas, o pastaba, rėmėsi VTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai, bei nurodė, kad pareiškėjui dar 2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1P-80 skirtas papeikimas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėjui paskirta nuobauda dar nebuvo išnykusi, todėl pagrįstai buvo paskirta griežtesnė nuobauda.

19. Teismas, apibendrindamas nurodė, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinių nusižengimų padarymo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

20. Pareiškėjo skundą atmetus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

III. 21. Pareiškėjas K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant Įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad „Išvada atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatose (13 punkte) nustatytus kriterijus, t. y. joje išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, pareiškėjo teikti paaiškinimai, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, pateikta tarnybinio nusižengimo kvalifikacija, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, jo padariniai, nuodyta, kad jis padarytas dėl neatsargumo (aplaidumo), taip pat nurodyta, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, pateikti duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika) ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn“. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas būtų vertinęs pareiškėjo kaltės formą. Be to, yra visiškai neaišku, kodėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas veikė būtent neatsargiai (aplaidžiai), o ne, pavyzdžiui, tyčia.

23. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. administracinėje byloje Nr. I-2350-535/2018, nagrinėdamas skundą dėl Išvados, kurioje analogiškai konstatuota kito asmens kaltės forma, pagrįstai nurodė, jog „aplinkybė, kad teisės aktų pažeidimai buvo konstatuoti Akreditavimo tarnybos per se (pats savaime) nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo. Todėl vien remtis Ataskaitos išvadomis atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą neužtenka. Kiekvienu atveju turi būti atliekamas individualių aplinkybių vertinimas. O kaip patvirtina bylos rašytiniai įrodymai – toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas, formaliai konstatuotas pareiškėjo atliktas tarnybinis pažeidimas, kadangi departamentas nevertino ir atitinkamai objektyviais duomenimis nepagrindė pareiškėjo kaltės formos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.“

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad „iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjui yra įtvirtinta pareiga užtikrinti sveikatos priežiūrą Alytaus pataisos namuose. Sutiktina, kad įstaigos vadovas turi teisę pavesti dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, tačiau teisės aktuose įtvirtinta, kad įstaigos vadovas, organizuodamas vadovaujamos įstaigos veiklą, turi tinkamai vykdyti perduotų funkcijų kontrolę. Šiuo atveju pritartina atsakovės atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad delegavimas be delegavimo funkcijų vykdymo kontrolės yra negalimas.

Vadovas, nenumatęs deleguotų funkcijų kontrolės mechanizmo ir nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą kontrolė mechanizmą, atitinkamai turi atsakyti už tų funkcijų vykdymo padarinius. Priešingu atveju, pripažinus, kad įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, būtų paneigiama įstaigos vadovo pareigybės esmė.“ Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. V-104 „Dėl Alytaus pataisos namų struktūros ir valdymo struktūros schemos patvirtinimo“ patvirtino Alytaus pataisos namų struktūros schemą (toliau – ir Struktūros schema), pagal kurią Psichologinė bei Sveikatos priežiūros tarnybos yra tiesiogiai pavaldžios Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-59 patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.2 punkte nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas vadovauja ir kontroliuoja įstaigos įkalintų asmenų sveikatos priežiūrą.

Šios pareigybės aprašymo 8.32 punkte nustatyta, kad šis valstybės tarnautojas kontroliuoja reikiamų dokumentų parengimą ir pateikimą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai Sveikatos priežiūros tarnybos licencijai gauti ar perregistruoti, o 8.37 punkte nustatyta, kad tarpininkauja ruošiant pataisos namų direktoriaus organizacinių tvarkomųjų dokumentų projektus įstaigoje laikomų asmenų sveikatingumo klausimais. Taigi, ne pareiškėjas, kaip konstatuota skundžiamame sprendime, pavedė dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims ar administracijos padaliniams, o Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu Alytaus pataisos namuose yra patvirtinta tokia organizacinė struktūra, pagal kurią minėtos srities kontrolė yra pavesta Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui.

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų, kad už nurodytus pažeidimus tarnybinė nuobauda buvo skirta asmeniui, atsakingam už minėtos srities kontrolę (laikinai einančiam Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas L. Š.). Dėl Išvadoje deklaratyviai konstatuojamų pareiškėjo pažeidimų Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Akreditavimo tarnybai konstatavus nurodytus pažeidimus, jie nustatytais terminais buvo pašalinti.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais „kaip matyti iš Išvados, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2004 m. buvo stengiamasi rasti gydytoją psichiatrą. Taigi, akivaizdu, kad problemos įstaigoje egzistavo jau kurį laiką, tačiau tai nepateisina jo, kaip Įstaigos vadovo, neveikimo.“ Pareiškėjo manymu, šiems teiginiams pagrįsti byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Dar daugiau, tokiu nepagrįstu teiginiu siekiama sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, netinkamai vykdė pareigas net nuo 2004 metų, nors Išvadoje nurodyta priešingai – tarnybos metu pareiškėjas skatintas net 12 kartų, o pirmoji tarnybinė nuobauda jam skirta tik 2017 m. gegužės 24 d.

27. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimo teiginys, kad „pareiškėjas nesiėmė atitinkamų veiksmų, todėl įstaigoje buvo teikiamos nelicencijuotos sveikatos priežiūros paslaugos“ yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ėmėsi visų reikiamų veiksmų: į aukščiau minėtas pareigas paskyrė atsakingus asmenis, šių asmenų prašymus dėl priemonių licencijai teikti šeimos medicinos paslaugas gauti tenkino skubos tvarka, pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir t. t. Kalėjimų departamento direktorius nustatyta tvarka įvertino tiesiogiai už šios srities kontrolę atsakingo Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo veiksmus bei jam skyrė tarnybinę nuobaudą.

28. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

29. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas pažymi, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika (veikimas ar neveikimas), kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti. Taigi, apelianto nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo kaltės formos yra nepagristas, nes tai teisiškai nereikšminga, skiriant tarnybinę nuobaudą.

31. Iš Išvados, kurios pagrindu apeliantui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, ir kurią vertino pirmosios instancijos teismas, matyti, kad apeliantas netinkamai atliko pareigas, kaip to reikalauja Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatos. Apeliantas neginčija padarytų teisės aktų pažeidimų, bet pateikia savo pažeidimų vertinimą ir pareiškia subjektyvią nuomonę dėl, jo manymu, netinkami teismo įvertintų aplinkybių. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Išvada, tinkamai vertino padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

32. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriose konstatuojama, kad jis, kaip pataisos namų direktorius, turėjo užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugu teikimo tvarką, tačiau, kaip matyti iš Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio nuostatų, įstaigos vadovas (šiuo atveju Alytaus pataisos namų direktorius) privalėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai organizuota sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka, pavaldūs asmenys tinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. Taip pat ir teismų praktikoje yra pripažįstama, kad biudžetinės įstaigos vadovui tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma dėl nepakankamos ar apskritai nevykdomos pavaldžių pareigūnų ar darbuotojų kontrolės. Iš Išvadoje nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas netinkamai vykdė Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pataisos namų direktoriaus pareigas. Todėl negalima sutikti su apelianto motyvu, kad, pavedus sveikatos priežiūros organizavimo funkciją Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui ir jam paskyrus tarnybinę nuobaudą – papeikimą, apeliantui, kaip pataisos namų direktoriui, neturi kilti tarnybinė atsakomybė. Šiuo atveju nuobauda skirta pagrįstai ir už tai, kad pavaldūs asmenys netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – papeikimo pareiškėjui, Alytaus pataisos namų direktoriui, už netinkamą pareigybei priskirtų funkcijų vykdymą, paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas.

34. Teisingumo ministras 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1P-42 „Dėl pripažinimo K. J. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“, pripažino, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J. padarė tarnybinį nusižengimą (1 punktas) ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą (2 punktas). Įsakymas grindžiamas Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis (žr. nutarties 12.4.1. p.), tarp jų ir tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kalte – neatsargumu (aplaidumu).

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas dėl nuobaudos panaikinimo buvo atmestas, akcentavo, kad taikant tarnybinę atsakomybę, atsakovas nevertino pareiškėjo kaltės formos, teigė, kad Akreditavimo tarnybos nustatyti teisės aktų pažeidimai per se nepatvirtina pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo, jo atsakomybė turi būti individualizuota; nurodė, kad pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą, patvirtintą Kalėjimų departamento, šis valstybės tarnautojas vadovauja įstaigos įkalintų asmenų sveikatos priežiūros organizavimui, kontroliuoja reikiamų dokumentų parengimą ir pateikimą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai Sveikatos priežiūros tarnybos licencijai gauti ar perregistruoti.

36. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę, akcentavo, kad jis, būdamas biudžetinės įstaigos vadovas, yra atsakingas už įstaigos darbo organizavimą, tikslų įgyvendinimą, nustatytų funkcijų atlikimą; veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, taigi ir už sveikatos priežiūros Alytaus pataisos namuose užtikrinimą; pavesdamas dalį funkcijų vykdyti pavaldiems asmenims, turi tinkamai vykdyti perduotų funkcijų kontrolę, rėmėsi teismų praktika, kad biudžetinės įstaigos vadovui tarnybinė atsakomybė gali būti taikoma dėl nepakankamos ar apskritai nevykdomos pavaldžių pareigūnų ar darbuotojų kontrolės.

38. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo išvadų faktinio pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad tarnybinės atsakomybės biudžetinės įstaigos vadovui dėl nepakankamos ar nevykdomos pavaldžių asmenų kontrolės taikymui yra reikšmingos ne tik tos aplinkybės, kuriomis grindžiama paties įstaigos vadovo atsakomybė (nėra organizuojamas įstaigos darbas tokiu būdu, kad būtų užtikrintas įstaigos tikslų įgyvendinimas, jai pavestų funkcijų (nagrinėjamu atveju sveikatos priežiūros įkalinimo įstaigoje) vykdymas, veiksminga pavaldžių asmenų kontrolė, bet ir aplinkybės, pagrindžiančios pavaldžių asmenų ar padalinių atsakomybę (nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigų, jam pavaldžių asmenų pareigų atlikimu) už pavestą sritį. Neišnagrinėjus šių faktinių aplinkybių, negalima spręsti dėl įstaigos vadovo kaltės pobūdžio ir individualizuoti jo atsakomybės.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Alytaus pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1R-239, 8.21 papunktyje yra nustatyta, kad Alytaus pataisos namai užtikrina įstaigoje laikomų nuteistųjų sveikatos privalomą medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą.

40. Pareiškėjas užima Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas, kurio pareigybės aprašyme, patvirtintame Teisingumo ministro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-136, nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra įstaigos vadovas (1 p.), vykdantis funkcijas bendrojoje veikloje – įstaigos vidaus administravimo, ir specialiojoje veiklos srityje – arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymo organizavimo. Alytaus pataisos namų valdymo struktūros schemoje, patvirtintoje Kalėjimo departamento direktoriaus 2016 kovo 29 d. įsakymu Nr. V-104, nurodyta, kad įstaigos vadovui pavaldus yra direktoriaus pavaduotojas, kurio žiniai pavesta Psichologinė tarnyba, Sveikatos priežiūros tarnyba, Socialinės reabilitacijos skyrius, Pusiaukelės namų poskyris. Direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, patvirtintame Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29, pareigybės paskirtis nurodyta organizuoti auklėjamąjį darbą, psichologinę terapiją ir sveikatos priežiūrą įstaigoje įkalintų asmenų, specialioji veiklos sritis, be kitų – įstaigoje įkalintų asmenų sveikatos priežiūros vykdymo kontrolė; šiam pareigūnui pavesta savarankiškai planuoti, organizuoti savo tarnybą. Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-213, pareigybės paskirtis, be kitos, nurodyta koordinuoti įstaigoje įkalintų asmenų sveikatos priežiūros klausimus, specialioji veiklos sritis – nuteistųjų sveikatos priežiūra. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam Sveikatos priežiūros tarnybą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad specialiai veiklos sričiai buvo įsteigta savarankiškos pareigybės, kurioms pavesta įstaigoje įkalintų asmenų sveikatos priežiūra ir jos organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka, nulemia, kad atsakomybė už pažeidimus specialioje veiklos srityje visų pirma atitenka atitinkamiems valstybės tarnautojams – direktoriaus pavaduotojui, Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui. Pareiškėjui jų veiklos kontrolė yra tik viena iš sudedamųjų funkcijų bendrojoje, įstaigos vidaus administravimo, veikloje.

42. Nustačius pažeidimus specialioje veikloje, bei kad pareigūnas netinkamai vykdo jiems pavestas funkcijas, įvertinus to priežastis, turi būti sprendžiama ir dėl juos kontroliuojančių subjektų atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentas, kad Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu patvirtinus tokią organizacinę struktūra, pagal kurią minėtos srities kontrolė yra pavesta Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, pareiškėjas nėra atsakingas už minėtos specialios veiklos srities veiklos kontrolę, atmestinas, nes pareiga užtikrinti įstaigos struktūrinių padalinių veiklos kontrolę yra įtvirtinta jo pareigybės aprašyme, taip pat atitinkamai direktoriaus pavaduotoje pareigybės aprašyme yra nustatyta, kad jis yra pavaldus įstaigos direktoriui (9 p.).

43. Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T4-357(1.34.) „Dėl Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, nustatyta: įstaigoje 2017 m. balandžio–lapkričio mėnesiais asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus: įstaiga, neturėdama teisės teikti šeimos medicinos paslaugų, 2017 m. balandžio 28 d. įdarbino šeimos gydytoją V. M. ir neteisėtai teikė šeimos medicinos paslaugas (1.1 papunktis); įstaigoje neteikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos (1.2 papunktis); įstaigoje nėra patvirtinto pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo (1.3 papunktis); įstaigos vadovas neužtikrino, kad įstaigoje būtų vykdomas vidaus medicininis auditas (1.4 papunktis).

44. Išvadoje iš esmės konstatuoti tie patys pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui ir taikyta tarnybinė atsakomybė: nurodyta, kad Alytaus pataisos namų direktorius K. J., eidamas Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas, nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. sausio 2 d. nesiėmė veiksmų, kad Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, paskyrė į pareigas šeimos medicinos gydytoją, kuris minėtu laikotarpiu teikė paslaugas įstaigoje, neturinčioje licencijos, nesiėmė veiksmų siekdamas, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, nepatvirtino pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, nepaskyrė už medicininį vidaus auditą atsakingo asmens, nepatvirtino vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, neorganizavo informacijos apie pacientų pasitenkinimą gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis rinkimo, nepatvirtino medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašų. Akivaizdu, kad visi nurodyti pažeidimai padaryti specialioje veikloje srityje, už kurią buvo atsakingas direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Sveikatos priežiūros tarnybą, bei šios tarnybos vedėjas, taigi svarbu, ar buvo sprendžiami tarnybinės atsakomybės taikymo jiems klausimai.

45. Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjui M. A. Č. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. P-34, remiantis tarnybinio patikrinimo 2018 m. vasario 7 d. išvada Nr. 4-1295 už tai, kad nesiėmė veiksmų, kad Alytaus pataisos namai gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, neteikė direktoriui tvirtinti pagal kiekį apskaitomų vaistinių preparatų sąrašo, nepatvirtino vidaus medicininio audito veiklos aprašo, 2017 m. vidaus medicininio audito plano, medicininių dokumentų pildymo ir mirčių atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašų projektų, buvo paskirta pastaba. Minėta, kad Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas yra pavaldus direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam Sveikatos priežiūros tarnybą, kuris ir atlieka jo veiklos kontrolę.

46. Tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvada, kuri buvo pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę, taip pat buvo konstatuota, kad direktoriaus pavaduotojas L. Š., laikinai eidamas pareigas, nesiėmė veiksmų, kad įstaiga gautų licenciją teikti šeimos medicinos paslaugas, netinkamai kontroliavo, kad vadovaujamame Sveikatos priežiūros skyriuje pareigas ėjo šeimos medicinos gydytojas, nors įstaiga neturėjo licencijos; L. Š. neorganizavo ir nekontroliavo, kad įstaigoje būtų teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėtina, kad direktoriaus pavaduotojui L. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo panaikinta teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje A-413-438/2020), o faktai, kad jis netinkamai atliktų sveikatos priežiūros vykdymo kontrolę, apskritai nebuvo nustatyti. Tokiu atveju, kai už specialioje veiklos srityje padarytus pažeidimus nebuvo nustatyti pagrindai taikyti atsakomybę valstybės tarnautojui, kuriam betarpiškai pavesta tos srities (sveikatos priežiūros) organizavimas bei kontrolė, nėra pagrindo vertinti, kad dėl Išvadoje nurodytų, taip pat Akreditavimo tarnybos nustatytų įstaigoje pažeidimų, yra atsakingas pareiškėjas, atsakovo teigimu, neužtikrinęs įstaigos struktūrinių padalinių veiklos kontrolės, t. y. netinkamai atlikęs funkcijas bendrojoje veikloje.

47. Atsakovas nėra pateikęs argumentų, kad Akreditavimo tarnybos nustatyti pažeidimų priežastimi būtų pareiškėjo neveikimas, pasireiškęs kaip nepakankama įstaigos struktūrinių padalinių kontrolė. Tiek pareiškėjo, tiek direktoriaus pavaduotojo L. Š. paaiškinimuose, pateiktuose tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Akreditavimo tarnybos nustatyti pažeidimai bei pareiškėjui Išvadoje inkriminuoti pažeidimai buvo nulemti kitų priežasčių – nepakankamo finansavimo, asmens sveikatos priežiūros licencijos suteikimo procedūrų trukmės, bei kitokių objektyvių aplinkybių (auditorių rengimo problemų; personalo kaitos; gydytojų reikalingoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti įdarbinimo problemų), iš esmės nepriklausančių nuo pareiškėjo veiksmų ir / ar neveikimo. Apie tokio pobūdžio priežasčių buvimą patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjo M. A. Č. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kurie buvo pateikti rengiant Tarnybinio patikrinimo 2017 m. lapkričio 6 d. išvadą Nr. 4-6823 bei 2018 m. vasario 7 d. išvadą Nr. 4-1295.

48. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, pažymi, kad dėl Išvadoje inkriminuotų pažeidimų nėra įrodyta pareiškėjo kaltė kaip būtinoji tarnybinės atsakomybės taikymo sąlyga. Nenustačius pareiškėjo kaltės, tarnybinė nuobauda negalėjo būti jam paskirta. Pirmosios instancijos teismas, netyręs pareiškėjo kaltę individualizuojančių reikšmingų faktinių aplinkybių, formaliai įvertinęs Išvadoje nurodytus pažeidimus, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Netinkamas aplinkybių vertinimas byloje nulėmė nepagrįsto ir dėl to naikintino teismo sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d.). Tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina, panaikina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 1P-42 „Dėl pripažinimo K. J. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ bei priteisia pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49. Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinėje byloje Nr. eI-2764-426/2018, sudaro 500 Eur. Iš 2018 m. liepos 4 d. 500 Eur sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2018/07/203 matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti patirtas teismo išlaidas už skundo parengimą ir pateikimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Akcinės bendrovės „Citadele“ banko Vilniaus filialo 2018 m. liepos 23 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas su advokate J. R., kurios įgaliojimus patvirtina 2018 m. rugsėjo 6 d. išrašas iš 2018 m. balandžio 18 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2018/04/18/12S, už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2018 m. liepos 19 d.

50. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) įtvirtintus kriterijus, atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą koeficientą už skundo parengimą ir pateikimą teismui (2,5) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį (895,2 Eur), konstatuoja, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisines paslaugas, teiktas pirmosios instancijos teisme, suma (500 Eur) neviršija rekomenduotinų dydžių, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1, 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikintu ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti – panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 1P-42 „Dėl pripažinimo K. J. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“.

Pareiškėjo K. J. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 (penkis šimtus) eurų teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė