2020-02-12 Nr. AB-3215-3-61-3-03825-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui A. G., Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-02-12 Nr. AB-3215-3-61-3-03825-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo prašymo dėl teisėjo Henriko Sadausko nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. Nr. I-5737-331/2019 nagrinėjimo.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. AS-103-525/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03825-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui A. G., Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P. ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininką pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 26 d. skundus-pranešimus teikti nagrinėti Komisijai; 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti 1 punkte nurodytus skundus-pareiškimus; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ginti pareiškėjo pažeistas teises, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą 1 punkto dokumentuose nurodytų neteisėtų veikų faktų pagrindu; 4) iš Komisijos priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisti 2 867 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros priteisti 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti skundus-pareiškimus, adresuotus Lietuvos Respublikos Prezidentui, išnagrinėti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo prašymo dėl teisėjo Henriko Sadausko nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. Nr. I-5737-331/2019 nagrinėjimo.
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 1 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties panaikinimo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjų ir kitų asmenų nušalinimą, nėra numatyta, kad teismo nutartis dėl teisėjo nušalinimo galėtų būti skundžiama apeliacine tvarka, taip pat nutartis dėl teisėjo nenušalinimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Teismas konstatavo, jog nutartis dėl teisėjo nenušalinimo nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų skundžiamų nutarčių sąrašą, todėl atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties negali būti paduodamas.
III. Pareiškėjas A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir tenkinti 2019 m. gruodžio 1 d. atskirojo skundo prašymą nušalinti teisėjus Henriką Sadauską ir Mefodiją Povilaitienę.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti. Nurodo, kad skundžiama nutartis motyvuota klaidinančiai aiškinant ABTĮ 152 ir 153 straipsnių normas. Atsisakyti priimti atskirąjį skundą teisėjas gali, jeigu nutartis kituose įstatymuose numatytais pagrindais negali būti skundžiama atskiruoju skundu, o tokių įstatymų nutartyje nenurodyta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties dėl to, kad ši nutartis nėra skundžiama ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo nuomone, teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis dėl teisėjo nenušalinimo gali būti skundžiama, kadangi joje nėra nurodytas įstatymas, kurio pagrindu ši nutartis negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. priimtoje nutartyje įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl teisėjo nušalinimo, nenustatė pagrindo teisėją Henriką Sadauską nušalinti nuo bylos nagrinėjimo ir bylą pavesti nagrinėti kitam teisėjui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).
Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, kuriuo bus skundžiamas bylos procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Bylos dalyviai tokiame skunde turi teisę nurodyti argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas (teisėjas). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, t. y. jei bylą išnagrinėja šališkas teismas (teisėjas), sprendimas ar nutartis panaikinama (ABTĮ 151 str.).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį priėmė, vadovaudamasis ABTĮ 44 ir 45 straipsniais. ABTĮ 44 ir 45 straipsniai, reglamentuojantys teisėjo ir kitų asmenų nušalinimą bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nenumato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui ar visiems kolegijos nariams pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia teismo nutartis taip pat neužkerta kelio ir tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-926-492/2016; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018).
Pareiškėjas atskirajame skunde nėra nurodęs jokių teisinių argumentų, dėl kurių galėtų būti konstatuota, kad jo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šiuo atveju priėmus 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį tokių pasekmių neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, minėta nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Virginja Volskienė