N-575-717-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-717/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04650-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 41.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimo Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Z. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ (toliau – ir UAB „FF Lizingas“) direktoriumi ir valdybos pirmininku, neleido akcininko Č. A. atstovui advokatui U. P. dalyvauti ir balsuoti 2010 m. birželio 10 d. UAB „FF Lizingas“ visuotiniame akcininkų susirinkime Č. A. vardu, taip pažeisdamas jo, kaip akcininko, neturtinę teisę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu Z. V. už ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 6 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad 2011 m. kovo 28 d. protokoline nutartimi, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir nutarta iškviesti bei apklausti liudytoju UAB „FF Lizingas“ akcininką L. K., todėl byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2011 m. balandžio 8 d. Pabrėžė, jog ši data buvo asmeniškai suderinta su Z. V., tačiau vėliau iš jo gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi jis 2011 m. balandžio 7–8 d. bus komandiruotėje.

Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo data buvo asmeniškai suderinta su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, tačiau jis, iš anksto žinodamas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, teismas padarė išvadą, jog Z. V. neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, todėl bylos nagrinėjimą užbaigė jam nedalyvaujant. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad Z. V. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta.

Atkreipė dėmesį, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje pripažino, kad susirinkimo metu buvo pateikta 2009 m. rugsėjo 1 d. teisinės pagalbos sutartis Nr. 908/073TPFA ir šios sutarties 2010 m. birželio 7 d. priedas, iš kurio matyti, jog Č. A. pagal teisinės pagalbos sutartį Nr. 908/073TPFA paveda advokatui U. P. veikti jo vardu bei atstovauti jo interesus UAB „FF Lizingas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris šaukiamas 2010 m. birželio 10 d. Teismas pažymėjo, kad tai, jog minėtame 2010 m. birželio 7 d. priede buvo klaidingai nurodyta sutarties Nr. 908/073TPFA sudarymo data, nesudarė pagrindo neleisti Č.

A. atstovui advokatui U. P. atstovauti jo interesus visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip pat nurodė, kad Z. V. teiginį, jog U. P. pats atsisakė dalyvauti susirinkime, paneigia 2010 m. birželio 10 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 22, kuriame nurodyta, kad U. P. neturėjo pagrindo susirinkime atstovauti Č. A.. Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, kad U. P. ne pats atsisakė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime atstovaujant Č. A., o jam nebuvo leista jį atstovauti. Pabrėžė, kad Č. A. įgaliojimai buvo aiškiai suformuluoti 2010 m. birželio 7 d. priede, todėl klaidingas sutarties datos nurodymas nesudarė pagrindo neleisti U.

P. atlikti veiksmus, numatytus šiame priede, o Z. V., neleisdamas jam visuotiniame akcininkų susirinkime atstovauti Č. A., padarė ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 301 straipsnio 1 dalį visuotiniame akcininkų susirinkime įgaliotinis turi tokias pačias teises, kokias turėtų jo atstovaujamas akcininkas. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nenustatė nei Z. V. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nustačius pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad Z. V. UAB „FF Lizingas“ 2010 m. birželio 10 d. visuotiniame akcininkų susirinkime neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų trukdęs akcininko Č. A. atstovams dalyvauti susirinkime, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės. Be to, prašo išreikalauti iš antstolio M. D. UAB „FF Lizingas“ 2010 m. birželio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo filmuotą medžiagą ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o iš advokato U. P. – garso įrašą ir dokumentus, kuriais jis suteikė teisę susirinkime Č. A., J. M. ir M. M. vardu veikti kitiems asmenims, taip pat apklausti liudytojais advokatą V. B., UAB „FF Lizingas“ administratorę D. V., advokato padėjėją M. J., L. K., antstolį M. D. ir jo darbuotoją N. K., išnagrinėti Z. V. prašymus dėl Č. A. nubaudimo, pranešimo prokurorui apie galimai nusikalstamas Č. A. ir advokato U. P. veikas bei Č. A. atstovų nušalinimo, įvertinti bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. V. mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be motyvų, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, jog teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo atidėti 2011 m. balandžio 21 d. teismo posėdį, buvo šališkas ir netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pažymi, kad advokatas U. P. pats atsisakė susirinkime atstovauti Č. A., o jo parodymai vertintini kritiškai. Tvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo pasiūlyta pertrauka atstovavimo sutarties klaidoms ištaisyti, tačiau Č. A. atstovai tuo nepasinaudojo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Č. A. nenurodė, kaip buvo pažeistos jo, kaip akcininko, teisės, nes jo dalyvavimas susirinkime dėl neženklaus akcijų skaičiaus nebūtų pakeitęs balsavimo rezultatų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Č. A. prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju Z. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. V. padarė ATPK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl Z. V. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti, todėl nėra jokio pagrindo rinkti naujus įrodymus ir papildomai liudytojais apklausti V. B., D. V., M. J., L. K., M. D. ir N. K..

Pabrėžtina, jog iš byloje esančio UAB „FF Lizingas“ 2010 m. birželio 10 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 22 (t. I, b. l. 9–13), kurį pasirašė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. V. bei L. K., aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad susirinkimo metu buvo pateiktas 2010 m. birželio 7 d. priedas prie teisinės pagalbos sutarties Nr. 908/073TPFA (t. I, b. l. 6), kuriame nurodyta, jog Č. A. ir advokatas U. P. šį priedą sudarė prie 2009 m. rugpjūčio 7 d. sudarytos teisinės pagalbos sutarties Nr. 908/073TPFA, tačiau patikrinus anksčiau UAB „FF Lizingas“ pateiktą Č.

A. ir advokato U. P. pasirašytą teisinės pagalbos sutartį Nr. 908/073TPFA bei nustačius, jog bendrovei buvo pateikta 2009 m. rugsėjo 1 d., o ne 2009 m. rugpjūčio 7 d. šių asmenų pasirašyta sutartis, buvo konstatuota, kad nei vienas iš atvykusių asmenų, įskaitant advokatą U. P., neturi pagrindo susirinkime atstovauti Č. A.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame 2010 m. birželio 7 d. priede prie teisinės pagalbos sutarties Nr. 908/073TPFA klaidingai nurodyta šios sutarties sudarymo data nesudarė pagrindo pripažinti, jog advokatas U.

P. neturėjo pagrindo susirinkime atstovauti Č. A., kadangi Č. A. įgaliojimai U. P. buvo aiškiai suformuluoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju būtų pasiūlyta pertrauka minėtiems trūkumams (rašymo apsirikimams) ištaisyti, todėl Z. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 505 straipsnio 1 dalyje atsakomybė inter alia numatyta už kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, todėl aplinkybė, kad Č.

A. ar jo atstovo dalyvavimas susirinkime dėl neženklaus akcijų skaičiaus nebūtų pakeitęs balsavimo rezultatų, asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepašalina ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė ir bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai netenkino Z.

V. prašymo atidėti 2011 m. balandžio 21 d. teismo posėdį bei atmetė jo prašymus dėl Č. A. nubaudimo, pranešimo prokurorui apie galimai nusikalstamas Č. A. ir advokato U. P. veikas bei Č. A. atstovų nušalinimo.

Pasisakydama dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tuo tarpu ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei Z. V. atsakomybę lengvinančios, nei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į minėtas aplinkybes ir įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkį.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas