Legislator Case Law & Legislation
b223d0aa-4e84-44fc-bd89-99b10a52797c AI generated

b223d0aa-4e84-44fc-bd89-99b10a52797c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number b223d0aa-4e84-44fc-bd89-99b10a52797c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, 2013 m. balandžio 10 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-12 raÅ¡to Nr.(1.7)-SR-3374 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

b223d0aa-4e84-44fc-bd89-99b10a52797c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: balandžio 10 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-12 raÅ¡to Nr.(1.7)-SR-3374 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

                                                                                     Administracinė

byla Nr. I-520-342/2013

                                                                              Â

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00406-2012-0

    Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 74

                                                               Â

(S)

        Â

                        KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 30 d.

Klaipėda

          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡relės Mažrimienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, 2013 m. balandžio 10 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-12 raÅ¡to Nr.(1.7)-SR-3374 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

         pareiÅ¡kėja S.S. pateiktame teismui skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3374, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jos 2012 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1632) nenagrinėjamas, ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjai administracinėje byloje Nr. 1-699-162/2012 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-4, 79-81).

          PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. 1-699-162/2012. PraÅ¡yme prašė dėl interesų konflikto nusiÅ¡alinti Tarnybos direktorių R.V. PraÅ¡ymas buvo užpildytas pagal specialiÄ formÄ , kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, ir iki Å¡iol analogiÅ¡kai užpildyti praÅ¡ymai buvo nagrinėjami, tačiau direktorius nenusiÅ¡alino ir  Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3374 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ paliko nenagrinėtu. Teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Pažymi, kad praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarka bei tarnybos veiksmai griežtai reglamentuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl atsakovė privalėjo juo vadovautis ir dėl praÅ¡ymo priimti sprendimÄ . Skunde taip pat nurodoma, kad asmens teisę į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bei teisę ginti pažeistas teises ir interesus garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartija.

       PareiÅ¡kėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 104, 123) gautas 2013 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymas, kuriame nurodoma, kad jis yra sulaikytas ir randasi (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, praÅ¡o kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjÄ I.K. dėl jo etapavimo į teismo posėdį, kad galėtų atstovauti S.S. (b.l. 125-129).

      Â

       Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 84-86) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog 2012 m. rugsėjo 10 d. tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl procesinių dokumentų paruoÅ¡imo ir atstovavimo administracinėje byloje. Skundžiamu 2012 09 12 raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3374 tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad jos 2012 m. rugsėjo 10 d. pateiktas praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, nes praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, jog nesutinka, kad praÅ¡yme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

       Nurodė, kad skundžiamu 2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3374 įformintÄ atsisakymÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tarnyba grindė tokiais motyvais. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiÅ¡kėjos sutikimo tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl praÅ¡ymo nenagrinėjo ir jį grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjai pagrįstai. Pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiÅ¡kėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbÄ , todėl pareiÅ¡kėjai privalo į praÅ¡yme suformuluotus klausimus atsakyti aiÅ¡kiai; jeigu praÅ¡ymo formoje yra nurodyti atsakymų variantai, remtis

jais, o ne teikti savo atsakymo variantÄ . Atsižvelgus į tai tarnyba, neturėdama pareiÅ¡kėjos sutikimo tvarkyti

jos asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ , todėl pagrįstai praÅ¡ymo nenagrinėjo ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai patikslinti praÅ¡ymÄ dėl sutikimo tvarkyti pareiÅ¡kėjos duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

      Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuota tinkamai (b.l. 103, 124), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 84-86).

       Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. PareiÅ¡kėjos atstovo J.S. praÅ¡ymo, gauto teisme 2013 04 04 dėl jo etapavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus į teismo posėdį arba bylos nagrinėjimo atidėjimo, tenkinti nėra pagrindo, kadangi  teisės aktuose nėra numatyta, kad sulaikytasis, esantis sulaikymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) izoliatoriuje, galėtų atstovauti kitus asmenis administracinėse bylose ir bÅ«tų etapuojamas iÅ¡ sulaikymo įstaigos į teismo posėdžius (b.l. 125-126). PareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymu, gautu teisme 2013 03 27 (b.l.118-119), teismo posėdis buvo atidėtas 2013 04 10 (b.l. 121). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 03 27 nutartimi pareiÅ¡kėja S.S. informuota apie bylos nagrinėjimo atidėjimÄ ir pasiÅ«lyta S.S., jei bylÄ ves per atstovÄ , pasirÅ«pinti kitu atstovu 2013 04 10 teismo posėdyje, nes sulaikyto atstovo J.S. etapavimas į teismo posėdį negalimas (b.l. 121). Nutarties nuoraÅ¡as iÅ¡siųstas pareiÅ¡kėjai S.S. bei J.S. (b.l. 122-129). Iki teismo posėdžio pradžios į procesÄ kitas pareiÅ¡kėjos atstovas neįstojo, atstovavimo sutartis nepateikta. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai, jos ir atsakovės atstovams nedalyvaujant. ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso Å¡alys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jiems buvo praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byla, vadovaujantis ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 63).

       Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3374 (toliau –raÅ¡tas), kuriuo pareiÅ¡kėjos 2012 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1632) grÄ Å¾intas nenagrinėtas, įpareigoti atsakovę priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjai administracinėje byloje Nr. 1-699-162/201 bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

       Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje.

       2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo procesinių dokumentų paruoÅ¡imui ir atstovavimui administracinėje byloje (b.l. 87-91). PraÅ¡yme suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiÅ¡kėja, pildydama grafÄ dėl sutikimo, kad praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (b.l. 91). Teisingumo ministro nustatytoje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai –

„sutinku“ arba „nesutinku“. PareiÅ¡kėjos įraÅ¡as leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji

nesutiko, jog jos asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.

       Pareiškėja nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių (b.l. 87).

        Tarnybos direktorius 2012 09 12 rašte Nr. (1.7)-SR-3374 nurodė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nenusišalina nuo pareiškėjos S.S. prašymo nagrinėjimo, nes nėra nusišalinimo pagrindų, numatytų minėtame įstatyme (b.l. 5, 96-97).

       VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusiÅ¡alina pats arba turi bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje, jeigu:1) pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedÅ«ra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedÅ«ra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ . Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimÄ dėl pareigÅ«no, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nusiÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo visumos nustatyta, kad Tarnybos direktoriui nebuvo teisinio pagrindo nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiÅ¡kėjai, nagrinėjimo, nes pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys grįstos subjektyviu jos vertinimu, o ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais. Objektyvių prižasčių dėl kurių Tarnybos direktorius turėjo nusiÅ¡alinti nuo pareiÅ¡kimo nagrinėjimo teismas nenustatė, todėl laiko, kad tarnybos direktorius pagrįstai nenusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimo, nesant nusiÅ¡alinimo pagrindų, numatytų VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje.

       Skundžiamu  2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3374 Klaipėdos tarnyba informavo pareiÅ¡kėjÄ Â (b.l. 5) apie tai, kad jos 2012

m. rugsėjo 10 d. gautas praÅ¡ymas (reg. Nr. ATP-1632) suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra nenagrinėjamas, nesant pareiÅ¡kėjos sutikimo, kad praÅ¡yme bei prie praÅ¡ymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų bÅ«ti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimÄ grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies

5 punktÄ asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys.

       Nagrinėjant bylÄ bÅ«tina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nenagrinėtÄ .

       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu bÅ«du, taip pat neautomatiniu bÅ«du tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sÄ raÅ¡us, kartotekas, bylas, sÄ vadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, Å¡ių teisių apsaugos tvarkÄ , juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines Å¡io įstatymo sÄ vokas. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kuriÄ asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui bÅ«dingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultÅ«rinio ar socialinio pobÅ«džio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sÄ vokÄ , pagal kuriÄ duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užraÅ¡ymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieÅ¡ka, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sÄ voka: sutikimas – savanoriÅ¡kas duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai – raÅ¡ytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valiÄ . Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sÄ jungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumÄ (2 straipsnio 8 dalis).

       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.

       Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų

teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimÄ ; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iÅ¡ Å¡alių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialÅ«s įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam

teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės

prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiÅ¡kėjos S.S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiÅ¡kėja turi teisę į antrinę teisinę pagalbÄ .

       Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ . Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Teisinės pagalbos įstatymo

13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamÄ teisę ir aiÅ¡kindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.

       Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedÅ«rų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokiÄ pagalbÄ . Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal įstatymÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas ne kartÄ yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (Teisinės pagalbos įstatymo

9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant Å¡io įstatymo

1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.

       Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio

27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad bÅ«tų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi Å¡ioje grafoje nurodytas valios pareiÅ¡kimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtÄ sutikimo sÄ vokÄ (savanoriÅ¡kÄ duomenų subjekto valios pareiÅ¡kimÄ tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio

1 dalies 1 punkte numatytÄ asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja S.S. 2012 m. rugsėjo 10 d. pildydama nustatytos formos praÅ¡ymÄ (reg. Nr. ATP-1632), supažindinta su jos teise sutikti arba nesutikti, kad bÅ«tų tvarkomi jos asmens duomenys, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „nesutinku“ (b.l. 91). IÅ¡ to seka, kad duomenų subjektui (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėjai) nesutikus dėl jos asmens duomenų tvarkymo, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jos asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. PareiÅ¡kėja kartu su praÅ¡ymu pateikė Metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su žyma apie jos gavimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2012 m. rugpjūčio 07 d (b.l. 93-95), kuri nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos asmens duomenų tvarkymas nėra bÅ«tinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡

asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ . Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas

įpareigoja pareiÅ¡kėjÄ teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ , o už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtÄ ir pajamas. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atmetimo gali bÅ«ti teisingas tik tuo atveju, kai visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjami visi faktiniai duomenys, kurie daro įtakÄ tokio sprendimo priėmimui. PrieÅ¡ingu atveju iÅ¡lieka piktnaudžiavimo įstatymų leidėjo suteiktina teise (teise gauti antrinę teisinę pagalbÄ ) tikimybė, o tai nesuderinama su antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtimi.

       Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos 2012 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ procesinių dokumentų paruoÅ¡imui ir atstovavimui administracinėje byloje Nr. 1-699-162/2012, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai 2012 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡yme raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ dėl jos asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ .

       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raÅ¡tu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjai administracinėje byloje Nr. 1-699-162/2012, nes teisinė padėtis Å¡io sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi. Faktinė padėtis yra pasikeitusi, nes administracinė byla Nr. 1-699-162/2012, kurioje pareiÅ¡kėja pageidavo antrinės teisinės pagalbos, yra iÅ¡nagrinėta 2012 11 08 ir priimtas sprendimas pareiÅ¡kėjos skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies  (b.l. 108-113). Sprendimas įsiteisėjęs 2012 11 23 (b.l. 114).

        PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas, tačiau nėra pateikusi duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 70-75). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę

reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Taigi įstatymų leidėjas numato galimybę proceso šaliai atlyginti turėtas

teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėjai  bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

       pareiÅ¡kėjos S.S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 Teisėjai                                                                       Â

                                      Aušrelė Mažrimienė

                                                                                                                           Â

Remigijus Arminas

                                                                                                                             Â

Vida Stonkuvienė

                                                                                            Â

                                                                                            Â