2018-03-27 Nr. AB-6461-3-61-3-00086-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-193-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00086-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 42.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. L. ir S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L. ir S. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinių miškų urėdija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. L. ir S. L. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. D1-988 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narių skyrimo“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. sausio 25 d. pateikė raštą Nr. (16-1)-D8-543 „Dėl atsiliepimo pateikimo, prašymo dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša ir šios medžiagos neteikti kitiems bylos dalyviams“, prašydamas pripažinti šio rašto 12, 17, 21–23 priedus nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinti bylos proceso dalyviams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalimi, tenkino atsakovo prašymą ir pripažino dalį administracinės bylos Nr. eI-1426-244/2018 medžiagos nevieša: 1) 2017 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolo kopiją (3 lapai); 2) 2017 m. gruodžio 1 d. atrankos protokolo kopiją (6 lapai); 3) kandidatų į valdybos narius pateiktų dokumentų sąrašo kopiją (14 lapų); 4) kandidatų į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto nepriklausomus valdybos narius (atitinkančius bendruosius ir specialiuosius reikalavimus) sąrašo kopiją (3 lapai); 5) kandidatų į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto nepriklausomus valdybos narius (pakviestus į atrankos pokalbį) sąrašo kopiją (2 lapai), neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti bylos proceso dalyviams ir kitiems asmenims.

III. Pareiškėjai R. L. ir S. L. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį iš dalies ir pripažinti administracinės bylos Nr. eI-1426-244/2018 medžiagą (įskaitant medžiagą, nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje) vieša bei teikti ją susipažinti ir kopijuoti bylos proceso dalyviams ir kitiems asmenims.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tik abstrakčiai pakartojo ABTĮ 14 straipsnio nuostatas, bet nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių dalis bylos medžiagos pripažinta nevieša. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad visiškai nėra aišku, kokie asmens duomenys turėtų būti apsaugomi bylos medžiagos dalį pripažįstant nevieša. Atsakovas (ir pirmosios instancijos teismas) niekaip nepagrindė, kokie konkretūs duomenys turtėų būti saugomi.

Pareiškėjų teigimu, tai, kad atitinkamas asmuo dalyvavo konkurse, niekaip neapriboja teismo ar kitų suinteresuotų asmenų teisės susipažinti su visa su konkursu susijusia informacija. Priešingu atveju grubiai pažeidžiamas valstybės įmonių veiklos skaidrumo (įskaitant ir valdymo organų formavimą) reikalavimas. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai aiškina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtinto Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo (toliau – ir Aprašas) 44 punkto nuostatas kaip neleidžiančias suinteresuotiems asmenims susipažinti su konkurso medžiaga. Minėtoje normoje (kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas viešumo principas turi viršenybę šių normų atžvilgiu) nurodytas reikalavimams su atrankos procesu susijusiems asmenims laikytis konfidencialumo reikalavimų. Tačiau šis reikalavimas negali būti taikomas teisminio proceso metu, kai būtent pats atrankos procedūrų slaptumas yra teisminio ginčo objektas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks yra nevieša pripažintos bylos medžiagos ryšys su bylos pobūdžiu, kitomis bylos aplinkybėmis bei kokią įtaką bylai gali padaryti tas faktas, jeigu bylos medžiaga nebus pripažinta vieša.

Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį iš pareiškėjų atimama teisė ne tik susipažinti su atrankos procedūrų dokumentais, bet kartu nepagrįstai ir neteisėtai apribojamas efektyvios teisminės gynybos principas. Pirmosios instancijos teismas, administracinės bylos dalį pripažinęs nevieša ir tokiu būdu nepagrįstai bei neteisėtai apribodamas pareiškėjų teisę susipažinti su bylai itin reikšmingais duomenimis, nesilaikė ne tik minėtuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų, bet neatsižvelgė į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus, kurių laikymąsi deklaruoja pats atsakovas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad skundžiama nutarties dalis dėl bylos pripažinimo nevieša ir neteikimo jos susipažinti ir kopijuoti bylos proceso dalyviams ir kitiems asmenims yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismui tinkamai pritaikius teisės normas.

Atsakovas mano, kad nutartis atitinka visus ABTĮ 108 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Aplinkos ministerijos prašymas dalį bylos medžiagos laikyti nevieša ir pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsti poreikiu apsaugoti nesusijusių su pareiškėjais asmenų duomenų apsaugą (t. y. siekiu užtikrinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų laikymąsi) ir pareiga užtikrinti Aprašo 44 punkto įgyvendinimą, t. y. pareiga neatskleisti tretiesiems asmenims duomenų ir informacijos, kurią atrankoje dalyvaujantys asmenys sužinojo per atranką.

Atsakovo teigimu, Aprašo 44 punktas įpareigoja atrankoje dalyvaujančius asmenis neatskleisti per atranką gautų duomenų tretiesiems asmenims, todėl nutartimi nevieša pripažinta medžiaga tenkina ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad R. L. į atrankos pokalbį nebuvo pakviestas ir atrankoje nedalyvavo, jis, kaip ir S. L. (ar jų atstovas), neturi pagrindo reikalauti susipažinti su atrankos protokolu ir kandidatų vertinimo lentelėmis.

Atsakovas pažymi, kad skiriant Valstybinio miškotvarkos instituto valdybos narius buvo laikomasi tiek Valstybės kontrolės tiek Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairių ir rekomendacijų, užtikrintas Aprašo nuostatų laikymasis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria teismas pripažino dalį administracinės bylos Nr. eI-1426-244/2018 medžiagos nevieša, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio 1 bei 3 dalyse įtvirtinta taisyklė, kad teismuose bylos nagrinėjamos ir priimti sprendimai skelbiami viešai. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Dėl to teismas priima motyvuotą nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir bendrosios kompentencijos teismų praktikoje pabrėžiama viešo bylų nagrinėjimo principo pirmenybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017 pažymėjo, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, Civilinio proceso kodekso 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 64 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Šia įstatymo norma nagrinėjamu atveju ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį

Tačiau ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis paprastai yra taikoma tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Toks teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti išnagrinėtoje byloje surinktus ypatingus asmens duomenis, valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį nuo suinteresuotų asmenų, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, žiniasklaidos atstovus ir kt.

Atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami, aptaria ABTĮ 49 straipsnis, kuriame nurodoma, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti. Taigi teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog kadangi teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, atskiruoju skundu negali būti skundžiama teismo nutartis pagal ABTĮ 49 straipsnio 2 dalį neteikti bylos dokumentų ar medžiagos susipažinti ar kopijuoti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016 ir kt.). Tačiau kadangi nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo priimta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu ir šioje normoje nustatyta, kad dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas, šiuo atveju pareiškėjų atskirasis skundas nagrinėjamas iš esmės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė dalį su atsiliepimu į pareiškėjų skundą pateiktų priedų pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinti bylos proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs šį atsakovo prašymą, nevieša pripažino šią bylos medžiagos dalį: 2017 m. lapkričio 9 d. posėdžio protokolo kopiją, 2017 m. gruodžio 1 d. atrankos protokolo kopiją, kandidatų į valdybos narius pateiktų dokumentų sąrašo kopiją, kandidatų į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto nepriklausomus valdybos narius (atitinkančius bendruosius ir specialiuosius reikalavimus) sąrašo kopiją, kandidatų į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto nepriklausomus valdybos narius (pakviestus į atrankos pokalbį) sąrašo kopiją.

Kaip jau minėta, ši administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taigi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi teismas neturėjo remtis. Kartu pabrėžtina, kad ABTĮ 49 straipsnis taikomas tik tada, kai teismui pateikti duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Nagrinėjamu atveju nevieša buvo pripažinta bylos medžiagos dalis, susijusi su atrankos į valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto nepriklausomus valdybos narius atranka: duomenys apie posėdį, kandidatus ir jų pateiktus dokumentus. Ar šie duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (ABTĮ 154 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas turėtų ABTĮ 49 straipsnio tvarka įvertinti, ar prašoma nevieša pripažinti bylos medžiaga yra valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis ir priimti motyvuotą nutartį. Tokia nutartis negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau proceso šalys galėtų nurodyti argumentus dėl jos neteisėtumo ar nepagrįstumo apeliaciniame skunde, jei jų netenkintų baigiamasis procesinis teismo sprendimas.

Kartu pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio, teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, esant pagrindui, bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostata.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. L. ir S. L. atskirąjį skundą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimą iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė