2018-11-27 Nr. AB-21717-2-51-3-00751-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-799-492/2018

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00751-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.8; 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. R. (tretieji suinteresuoti asmenys – K. I. (K. I.) ir S. L.) dėl įsakymų dalių ir sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinusi 2018 m. kovo 12 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2014 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Varėnos skyrius) vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-398 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepatvirtintos dalies patvirtinimo“ (toliau – ir 2014 m. kovo 19 d. Įsakymas) dalį, kuria patvirtintame asmenų sąraše, kuriems suformuoti žemės sklypai nuomai, vykdant Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, atsakovui V. R. suformuotas 1,12 ha (Nr. projekto plane N180) žemės ūkio paskirties sklypas;

2) panaikinti 2015 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 3VĮ-400(14.3.2.) „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos V. R.“ (toliau – ir 2015 m. balandžio 1 d. Įsakymas) dalį, kuria V. R. išnuomotas valstybinės žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą ir šio įsakymo 2 priedą;

3) pripažinti negaliojančia arba nutraukti 2015 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo ir atsakovo V. R. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-213-(14.3.55).

Pareiškėja patikslintame skunde, taip pat 2018 m. liepos 3 d. prašyme dėl termino atnaujinimo nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Varėnos rajono 2-ajame notaro biure su trečiuoju suinteresuotu asmeniu K. I. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nupirko 1,2526 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas – sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, nuomininkas V.

R., įregistravimo pagrindas 2015 m. balandžio 23 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 3SŽN-213- (14.3.55.) (toliau – ir Nuomos sutartis), įrašas galioja nuo 2015 m. balandžio 29 d. Įsigijusi Žemės sklypą pareiškėja pagal įstatymą perėmė visas buvusio nuomotojo teises ir pareigas. 2016 m. gegužės mėnesį nuvykusi apžiūrėti išnuomotą žemės sklypą, pastebėjo, kad nušienavęs žolę, nuomininkas sunaikino ir nuolatinius riboženklius. Pareiškėjai pradėjus aiškintis įsigyto Žemės sklypo Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes paaiškėjo, kad atsakovų sudaryta Nuomos sutartis bei susiję administraciniai aktai prieštarauja imperatyvioms teisės normos, nes buvo pažeistas žemės sklypų formavimo eiliškumas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Pretendentas K. I. 2013 m. gegužės 30 d. prašymu 8.51 ha žemės sklypą, buvusį Suvalkų apskrities Seivų rajono, Debovo kaime prašė perkelti į Varėnos rajoną. Jo 2013 m. spalio 7 d. prašymas suprojektuoti pagal 2013 m. gegužės 30 d. pažymą žemės sklypus atkurti nuosavybę Krivilių kadastro vietovėje Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje buvo gautas 2013 m. lapkričio 7 d. 2014 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-398 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepatvirtintos dalies patvirtinimo“ buvo patvirtintas Asmenų, kuriems suformuoti žemės sklypai nuomai, vykdant Alytaus apskrities Varėnos rajono Vydenių seniūnijos Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašas, iš kurio 2 eilutėje nurodytų duomenų matyti, kad V.

R. planuojamas išnuomoti 1,12 ha žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. N810. Pabrėžė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 punktą sklypų formavimas nuomai pagal eiliškumo grupes yra 12 eilėje, t. y. tokių sklypų formavimas ir išnuomojimas galimas tik suformavus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. K. I. kaip pretendentas atsikurti nuosavybės teises Nacionalinei žemės tarnybai prašymą pateikė ankščiau (2013 m. lapkričio 7 d.) nei Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą patvirtinti sąrašą asmenų, kurie pretenduoja žemės sklypą išsinuomoti.

Nurodė, kad pareiškėjai ir jos įgaliotam asmeniui S. L. byloje ginčijami administraciniai aktai tapo žinomi tik juos gavus iš atsakovo Tarnybos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 8 d., nuo šios dienos ir turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 3S-3111 atkurti nuosavybės teises, nei notarės pateiktuose 2016 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo dokumentuose, niekur nebuvo nurodyta skundžiamus 2014 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. administracinius aktus priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatytos teisės ar pareigos. Visa ši informacija nei pareiškėjai, nei tuo labiau ankstesniam savininkui K. I. bei jų įgaliotam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

Jei teismas manytų, jog kokiomis nors pareiškėjai ar jos įgaliotam atstovui S. L. nežinomomis aplinkybėmis apie šiuos aktus buvo pranešta anksčiau, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis galėjo būti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių. Atstovui S. L. apie nuomos faktą atsakovas Tarnybos Varėnos skyrius pranešė jau kaip apie įvykusį faktą, t. y., kad jis gali rinktis iš esamų sklypų, kurie buvo išnuomoti, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių dokumentų, tarp jų ir skundžiamų administracinių aktų ar pačios nuomos sutarties. Pasak S. L., jam buvo siūlyta arba rinktis ginčo sklypą su teisėtu nuomininku, arba laukti kito šios kadastro vietovės žemės reformos projekto rengimo pradžios. Kad S. L. negalėjo pasirinkti iš kitų, neišnuomotų žemės sklypų, patvirtina faktas, jog 3 iš 7 žemės sklypų, į kuriuos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės K. I., buvo išnuomoti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad galioję teisės aktai numatė teisėtą galimybę atkurti nuosavybės teises kartu su žemės sklypo nuomininku ir šiam tinkamai vykdant savo pareigas pagal nuomos sutartį, nebuvo jokios objektyvios priežasties tuo metu įvertinti nuomos santykių atsiradimo teisėtumo ar jų pagrįstumo, ar galų gale nepasitikėti Tarnybos Varėnos skyriaus sprendimu išnuomoti žemės sklypą V. R..

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą bylą prašė dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą, kadangi pareiškėjos įgaliotas asmuo S. L. atstovavo ir K. I. perduodant neatlygintinai nuosavybėn ginčo žemės sklypą ir jam buvo žinomos ginčo žemės sklypo projektavimo, nuomos ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn aplinkybės. Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 3SD-5994-(14.3.104.) „Dėl nuosavybės dokumentų“ S. L. (kaip K. I. atstovui) buvo pranešta, kad jis turi kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo ir jam paaiškinta, kad pagal valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartis (kurios pridėtos prie rašto) K. I. privalo žemę nuomoti nuomininkams, šiose sutartyse nurodytomis sąlygomis, jeigu nuomotojas ir nuomininkas nesusitaria kitaip. K. I., nors ir žinodamas apie priimtus administracinius aktus bei sudarytą nuomos sutartį (ši informacija taip pat nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 3S-311), jų neginčijo, taigi, praleido įstatymu nustatytus terminus ginčyti administracinius aktus.

Nurodė, kad K. I. prašymą suprojektuoti žemės sklypus pateikė vėliau nei Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-618 buvo patvirtintas Asmenų, pageidaujančių nuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę Krivilių kadastro vietovėje, sąrašas, todėl projektuojant nuomai ginčo žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas eiliškumas nebuvo pažeistas, o administraciniai aktai ir Nuomos sutartis, kurių panaikinimo siekia pareiškėja, buvo priimti įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 19 d. Įsakymu patvirtintą Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir atsižvelgti į minėtame žemėtvarkos projekte nenagrinėtus prašymus nebuvo teisinio pagrindo.

Atsakovas V. R. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ankstesniam sklypo savininkui K. I. nuosavybės teisė į valstybinį žemės sklypą buvo suteikta ne pagal Atkūrimo įstatymą, o pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, todėl nėra pagrindo nutraukti ginčijamą Nuomos sutartį. Be to, K. I. prašymą suprojektuoti jam žemės sklypus pateikė vėliau nei buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas, kuriame dalyvavo V. R., siekiantis išsinuomoti valstybinės žemės sklypus.

Teigė, kad vieno mėnesio termino pradžia ginčyti administracinius aktus dėl sklypo nuomos skaičiuotina nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 3S-311, kuriuo K. I. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, tarp jų ir ginčo Žemės sklypas, priėmimo. Žemės sklypo savininkas K. I., neatlygintinai iš valstybės įgijęs sklypą savo nuosavybėn su nuoma, šios sutarties ir administracinių aktų įstatyme numatytu terminu neginčijo, savo teisės ginčyti administracinius aktus nerealizavus, sklypo pirkėjai K. M. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tokia teisė neatsirado.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir administracinę bylą Nr. eI-2627-554/2018 pagal pareiškėjos 2018 m. kovo 12 d. K. M. patikslintą skundą nutraukė, priteisė iš pareiškėjos atsakovo V. R. naudai 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja, siekdama, jog būtų nutraukta Nuomos sutartis, ginčija Nuomos sutarties sudarymo procedūros metu priimtus administracinius aktus –Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-398 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepatvirtintos dalies patvirtinimo“ dalį, kuria atsakovui V. R. suformuotas 1,12 ha (Nr. projekto plane N180) žemės ūkio paskirties sklypas nuomai bei Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3VĮ-400(14.3.2.) „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos V. R.“ dalį, kuria V. R. išnuomotas valstybinės žemės ūkio paskirties sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą ir šio įsakymo 2 priedą. Minėtų administraciniu aktų pagrindu 2015 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta tarp Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo ir atsakovo V. R. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3SŽN-213-(14.3.55).

Teismas akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 3S-311, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui K. I. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai, tarp jų ir 1,2526 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. 3815/0002:291), 5 punkte nurodyta, kad Nuomos sutartis tęsiama; apie sudarytą Nuomos sutartį K. I. atstovas S. L. buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 3SD-5994-(14.3.104.), kuriame paaiškinta, kad nuomotojo teisės ir pareigos pagal valstybinių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis pereina K. I.. Sudarydama 2016 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pareiškėja įsigijo iš trečiojo suinteresuoto asmens K. I. žemės sklypus, pareiškėja buvo informuota apie sudarytą 2015 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 3SŽN-123-(14.3.55.), kuria Žemės sklypas išnuomotas atsakovui V. R.

Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo K. I. per visą Žemės sklypo nuosavybės teise valdymo laikotarpį neinicijavo ginčų dėl Nuomos sutarties ar administracinių aktų, kurių pagrindu buvo sudaryta Nuomos sutartis, teisėtumo, todėl vertino, kad Žemės sklypo perleidimo pareiškėjai metu K. I. buvo praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl su Nuomos sutarties sudarymu susijusių administracinių aktų panaikinimo, ir padarė išvadą, kad K. I. dar iki Žemės sklypo perleidimo buvo praradęs teisę skundui paduoti, tuo pačiu ir pareiškėja, įgijusi Žemės sklypą, taip pat yra praleidusi terminą skundui paduoti, nes negalima įgyti daugiau teisių, nei turi jų perleidėjas; rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-958/2009 pateikiamais išaiškinimais.

Teismas pažymėjo, kad ir pačiai pareiškėjai nuo Žemės sklypo įsigijimo momento buvo žinoma apie nuomos sutarčių sudarymą, todėl ji nepagrįstai sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentą sieja su riboženklių žemės sklype sunaikinimo aplinkybe bei Tarnybos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 8 d. rašto gavimu, kuomet ji gavo šioje byloje ginčijamus administracinius aktus. Pateikdama ieškinį 2017 m. rugpjūčio 3 d. Varėnos rajono apylinkės teismui pareiškėja jau buvo praleidusi kreipimosi į teismą terminą.

Teismo vertinimu, objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja skundą teismui pateikė praleidusi terminą, savarankiškai teismas taip pat nenustatė, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas (ABTĮ 30 str.). Civilinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas nagrinėjamoje byloje priklauso nuo administracinių aktų nuginčijimo, todėl, praleidus terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti, teismas nutartimi administracinę bylą nutraukė ne tik dėl reikalavimų panaikinti šiuos administracinius aktus, bet ir dėl visų susijusių (išvestinių) pareiškėjos reikalavimų (ABTĮ 103 str. 8 p.), bei tenkino atsakovo V. R. reikalavimą dėl 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėja K. M. dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė ją panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai 2014 m. kovo 19 d. Įsakymas ir 2015 m. balandžio 1 d. Įsakymas neturėjo būti įteikti nei pareiškėjai, nei ankstesniam žemės sklypo savininkui, apie Įsakymus tapo žinoma gavus juos iš Tarnybos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 8 d. Tik tuomet pareiškėjai tapo žinoma apie esminius šių aktų turinį sudarančius elementus – juos priėmusią instituciją, priėmimo datą, aktais nustatytas teises ir pareigas.

Teismas nepagrįstai sužinojimą apie ginčijamus administracinius aktus susiejo su jų priėmimu ar nuosavybės teisių atkūrimu į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad apie šiuos aktus buvo žinoma ankstesniam žemės sklypo savininkui K. I. ar juos abu pagal įgaliojimą atstovavusiam asmeniui S. L.. Nei sprendime atkurti nuosavybės teises, nei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dokumentuose, nei pačioje Nuomos sutartyje nebuvo nurodyti jokie esminiai duomenys apie ginčijamus Įsakymus.

Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką (toliau – Metodika) skundžiami įsakymai dėl V. R. nuomos nebuvo skelbiami viešai, kad su jais galėtų susipažinti suinteresuoti asmenys.

Teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai nurodė, kad faktas, jog ankstesnį žemės sklypo savininką ir pareiškėją atstovavo tas pats asmuo, taip pat patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie ginčijamus administracinius aktus.

Atsakovai duomenų apie tai, jog su skundžiamais 2014 m. kovo 19 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. administraciniais aktais būtų buvęs supažindintas pats S. L. nepateikė, nė vienas iš jų nebuvo ar turėjo būti jam įteiktas. Pažymėjo, kad nuomos faktas pats savaime, kol 2017 m. nebuvo gauti ginčo administraciniai aktai, nebuvo neteisėtas, todėl niekam iki 2017 m. nekilo abejonių dėl nuomos teisinių santykių atsiradimo teisėtumo. Galioję teisės aktai numatė teisėtą galimybę atkurti nuosavybės teises kartu su žemės sklypo nuomininku ir šiam tinkamai vykdant savo pareigas pagal nuomos sutartį, nebuvo jokios objektyvios priežasties tuo metu įvertinti nuomos santykių atsiradimo teisėtumą ar pagrįstumą.

Teigė, kad teismas nepagrįstai spręsdamas skundo padavimo termino klausimą ginčo administracinių aktų teisėtumą susiejo su nuomos santykių teisėtumu, kadangi tai skirtingi dalykai, pačiame skunde buvo keliami ir skirtingi reikalavimai ir nurodomos skirtingos ginčo administracinių aktų ir nuomos teisinių santykių panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) faktinės aplinkybės. Tik tuomet, kai V. R. pažeidė nuomos sutartį iš Tarnybos Varėnos skyriaus buvo pareikalauti su nuomos sutartimi susiję dokumentai ir paaiškėjo, kad ginčo 2014 m. kovo 19 d. įsakymas apskritai negalėjo būti priimtas, o V. R. žemės sklypas turėjo būti projektuojamas paskesniame, t. y. tame pačiame projekte kaip ir K. I., kurio pradžia buvo 2014 m. gegužės 19 d. (įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-828), o pabaiga – 2014 m. lapkričio 25 d. (įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1735). Šių aplinkybių teismas apskritai nevertino.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jo netenkinti, palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad piliečiui K. I. nuosavybės teisės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nebuvo atkuriamos, jam žemės sklypas buvo suteiktas neatlygintinai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Pažymėjo, kad K. I. žemės sklypo jam suteikimo procese, po to jį parduodant, o vėliau ir pareiškėją atstovavo tas pats asmuo, kuriam gerai buvo žinomos aplinkybės apie Nuomos sutarties sudarymą. Teigė, kad K. I. nebuvo kliūčių sužinoti apie priimtus ginčijamus administracinius aktus, Nuomos sutartį, domėtis jos sudarymo aplinkybėmis, tačiau jis neginčijo Įsakymų nei Nuomos sutarties ir praleido įstatymu nustatytus terminus. Pareiškėja Žemės sklypą įsigijo 2016 m. kovo 30 d., kai terminai kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo jau buvo pasibaigę, taigi teisės ginčyti administracinius aktus neįgijo. Pareiškėja ir po Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nesidomėjo Nuomos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nereikalavo tų administracinių aktų, kurių pagrindu ji buvo sudaryta ir jų neginčijo per įstatymu nustatytus terminus.

Atsakovas V. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti, palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nurodo, kad Žemės sklypo savininkas buvo pasyvus ir nesidomėjo Nuomos sutarties sudarymo aplinkybėmis, nors jokių kliūčių kreiptis į Tarnybos Varėnos skyrių ir sužinoti apie priimtus administracinius aktus nebuvo. Be to, žemės sklypo savininką atstovaujančiam asmeniui apie Nuomos sutarties sudarymą buvo žinoma jau renkantis žemės sklypą; S. L. pats nurodė, kad negalėjo pasirinkti iš kitų, neišnuomotų žemės sklypų, kad 3 iš 7 žemės sklypų, kurie 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu buvo perduoti neatlygintinai K. I., buvo išnuomoti kitiems asmenims. Apie minėtą aplinkybę K. I. atstovas S. L. buvo informuotas ir Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 3SD-5994-(14.3.104), Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruota ginčijama Nuomos sutartis. Nesant kitų duomenų, terminas K. I. ginčyti Nuomos sutartį ir Įsakymus skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo priėmimo dienos. Žemės sklypo perleidimo meti K. I. buvo praleidęs terminą ir dėl to netekęs teisės ginčyti Nuomos sutartį ir susijusius administracinius aktus, pareiškėja, įsigijusi žemės sklypus, tokios teisės taip pat negalėjo įgyti. Pareiškėja nepagrįstai termino skaičiavimo pradžią sieja su riboženklių sunaikinimu, iš Tarnybos Varėnos skyriaus 2017 m. liepos 8 d. gautais dokumentais, nes tai nepateisina ankstesnio savininko nesidomėjimo sklypo nuoma ir nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacine tvarka pagal atskirąjį skundą nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro termino skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pradžios nustatymas ir su tuo susijusių faktinių aplinkybių byloje vertinimas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad terminą ginčyti administracinius aktus – 2014 m. kovo 19 d. Įsakymą ir 2015 m. balandžio 1 d. Įsakymą bei Žemės sklypo Nuomos sutartį yra praleidęs ankstesnis žemės sklypo savininkas K. I.; pareiškėja, įsigydama ginčo Žemės sklypą, dėl minėtos priežasties taip pat laikytina praleidusia terminą kreiptis į teismą. Nenustačius objektyvių termino praleidimą sąlygojusių priežasčių, buvo netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, byla nutraukta.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde akcentavo, jog ne pats faktas, kad buvo sudaryta Nuomos sutartis, laikytinas pareiškėjos teisių pažeidimu, bet tos aplinkybės, kad Nuomos sutarties sudarymo procese administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant procedūras ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atskirojo skundo argumento, pažymi, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis byloje Nr. A-502-1001/2013, kt.).

Aplinkybių, patvirtinančių asmens teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, nustatymas yra reikšmingas ne tik sprendžiant dėl jų gynimo iš esmės, bet ir vertinant, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, ar jis nėra praleistas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodančia, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo (ar turėjimo sužinoti) apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės neatsiejamos nuo konkrečių aplinkybių byloje, t. y. tik objektyviai įvertinus individualias aplinkybes byloje, teisės aiškinimo taisyklės gali būti pritaikytos teisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas termino skundui paduoti pradžią siejo su pareiškėjos ir / ar ankstesnio žemės sklypo savininko ir / ar jų įgalioto atstovo sužinojimo apie Žemės sklypo Nuomos sutarties sudarymo faktu, ir nevertino pareiškėjos argumentų, kad jai iki informacijos gavimo 2017 m. liepos 8 d. iš Tarnybos Varėnos skyriaus nebuvo pagrindo abejoti Nuomos sutarties sudarymo teisėtumu. Tik susipažinus su gautais administraciniais aktais – byloje ginčijamais Įsakymais, ir atsiradus abejonėms dėl galimai pažeistų pretendento K. I. teisių rengiant Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pareiškėjai atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė bei atitinkamų argumentų nenurodė atsakovas Tarnybos Varėnos skyrius, kad iki šių administracinių aktų (Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-398 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nepatvirtintos dalies patvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3VĮ-400(14.3.2.) „Dėl Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos V. R.“) gavimo momento pareiškėjai buvo objektyvus pagrindas abejoti, ar Nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Žemės savininko teises ir teisėtus interesus.

Tos aplinkybės, kad Nuomos sutartis nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 3S-311, buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, ar kad apie jos sudarymą pretendento ir vėliau pareiškėjos įgaliotas atstovas buvo informuotas Tarnybos Varėnos skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 3SD-5994-(14.3.104.), kad tas pats įgaliotas asmuo atstovavo pretendentą jam parenkant Žemės sklypą ir atkuriant nuosavybės teises, savaime nereiškia fakto, kad jau tuo metu Žemės sklypo savininkui tapo žinoma apie galimą jo teisių pažeidimą. Minėta, kad teisėtai sudaryta Nuomos sutartis nesuteikia asmeniui pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl asmuo, vien tik žinodamas apie Nuomos sutarties sudarymą, ir neturėdamas pagrįstų abejonių dėl jos teisėtumo ar savo teisių pažeidimo sutarties sudarymo metu, neturėtų būti laikomas pernelyg pasyviu savo teisių ir teisėtų interesų gynybos aspektu, jei neatlieka kokių nors veiksmų, kad, nesant objektyvių prielaidų, imtų tikrinti sudaryto sandorio teisėtumą.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamų Įsakymų turinys buvo žinomas pareiškėjai, pirmesniam žemės savininkui ir / ar juos atstovavusiam asmeniui anksčiau negu pareiškėja nurodo gavusi 2017 m. liepos 8 d. duomenis iš Tarnybos Varėnos skyriaus; ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui su reikalavimais panaikinti be kita ko ir Įsakymus, buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t.y. nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Pažymėtina, kad nurodyti pažeidimai priimant ginčijamus administracinius aktus yra susiję su pretendento (ankstesnio Žemės sklypo savininko) teisių ir teisėtų interesų apsauga įgyjant neatlygintinai Žemės sklypą; Nuomos sutarties sudarymas reiškia Žemės sklypo savininko teisių ribojimą, kuris po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pereina naujam Žemės sklypo savininkui, todėl, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja betarpiškai nedalyvavo žemės reformos procese, jai išlieka teisė reikšti reikalavimus dėl administracinių aktų, kuriais galėjo būti pažeistos pretendento teisės, panaikinimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šia teise nepasinaudojus K. I., pareiškėja tokios teisės neturi, nes nėra duomenų, kad ankstesnis savininkas būtų žinojęs apie savo teisių pažeidimus priimant ginčijamus Įsakymus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pradžią, be pakankamo pagrindo siejo jį su Nuomos sutarties sudarymu, o ne su momentu, kai pareiškėja gavus 2017 m. liepos 8 d. duomenis iš Tarnybos Varėnos skyriaus ir jai tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų turinys bei kitos susijusios aplinkybės, patvirtinančios jos galimą teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas. Be to, pareiškėjos reikalavimai dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir / ar jos nutraukimo buvo reiškiami ir kitais pagrindais, dėl prieštaravimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl turėjo būti sprendžiami net ir nepriėmus nagrinėti reikalavimų dėl administracinių aktų, galimai priimtų pažeidžiant Metodikos procedūras, panaikinimo, ar nenustačius esminių procedūros pažeidimų jų priėmimo procese.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą tenkina, Regionų apygardos teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė