b2201ddd-4146-4f70-aeff-70ad8bf5be18 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1254-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01058-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų I. A., A. A. ir R. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

A., A. A., R. A., Luminor Bank AS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje – I. A., n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams I. K. (A.), R. A., A. A. ir Luminor Bank AS, kuriuo prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų I.

K. (A.) (dovanotojos) ir R. A. (apdovanotojo); 1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių I. K. (A.) (dovantojos) ir A. A. (apdovanotosios); 1.3. pripažinti negaliojančiu tarp atsakovo R. A., trečiojo asmens I. A. ir Luminor bank AS sudarytÄ sutartinės hipotekos sandorį dalyje dėl: 1/2 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1/2 gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1/2 pagalbinio pastato, unik.

Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1/2 pagalbinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1/2 pagalbinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1/2 pagalbinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimo; 1.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti atsakovės I. K. (A.) nuosavybėn 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartimi R. A. perleistÄ turtÄ ; 1.5. taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti atsakovės I. K. (A.) nuosavybėn 2019 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartimi atsakovei A.

A. perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

2. IeÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad atsakovė I. K. yra buvusi ieÅ¡kovės valdybos pirmininkė, kuriai ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo netinkamai vykdant ieÅ¡kovės valdybos pirmininkės pareigas iÅ¡duodant ieÅ¡kovei žalingÄ paskolÄ . Atsakovė I. A., žinodama apie savo netinkamai įgyvendintas pareigas bei ieÅ¡kovei sukeltÄ Å¾alÄ , nesÄ Å¾iningai perleido jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovams R. A. ir A. A.. IeÅ¡kovė nurodė sandorius ginčijanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.

3. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) areÅ¡tuoti atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypÄ , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais;

2) areÅ¡tuoti atsakovei A. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos dėl to, kad bÅ«tų galima įvykdyti ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovės manymu, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, kad jie nesÄ Å¾iningai sudarė ginčijamus sandorius. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pobÅ«dį, ieÅ¡kinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , sprendė, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ taikyti restitucijÄ natÅ«rÄ bÅ«tų įmanoma įgyvendinti tik tokiu atveju, jei turtas, kuriam bÅ«tų taikoma restitucija, teismo sprendimo priėmimo metu tebebÅ«tų atitinkamai atsakovų R. A. ir A. A. nuosavybėje. Tokį turtÄ iki teismo sprendimo priėmimo perleidus, iÅ¡nyktų galimybė patenkinti aptartus ieÅ¡kinio reikalavimus.

7. Be to, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tinybė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra sÄ lygota ir ginčo pobÅ«džio bei siekio iÅ¡saugoti status quo situacijÄ , kad ginčo objektai nebÅ«tų perleisti tretiesiems asmenims ir Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovai I. A., R. A. ir A. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.

9. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nekilnojamojo turto areÅ¡tas kaip laikinai situacijÄ sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė gali bÅ«ti taikoma tik bylose, kuriose ieÅ¡kovai turi tiesioginį suinteresuotumÄ ir tikslÄ atgauti (perimti) ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ savo nuosavybėn, kadangi turtÄ perleidus sÄ Å¾iningam įgijėjui, Å¡is ieÅ¡kovo tikslas negali bÅ«ti įgyvendintas. Bylose, kuriose ieÅ¡kovų interesÄ (tikslÄ ) sudaro restitucijos taikymas tam, kad iÅ¡ restitucijos rezultato galima bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, laikinosios apsaugos priemonės yra galimos tik tuo atveju, jeigu teismas nustato atsakovo (atsakovų) nesÄ Å¾iningumÄ . 9.2.

IeÅ¡kovės interesas (tikslas) Å¡ioje byloje yra ne pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į dovanojimo sutartimis perleistÄ turtÄ , o taikyti restitucijÄ (Å¡iuo atžvilgiu ieÅ¡kovei visiÅ¡kai nėra svarbu, ar restitucija bÅ«tų taikoma natÅ«ra, ar pinigais), todėl skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstyta pozicija, esÄ laikinosios apsaugos priemonės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti taikomos vien su tikslu iÅ¡laikyti status quo, laikytina nepagrįsta. 9.3. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsakovų nesÄ Å¾iningumo net neįrodinėjo, todėl skundžiama nutartis privalo bÅ«ti panaikinta. 9.4.

Vien tai, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė actio Pauliana ir atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ grindė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta prezumpcija, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes Å¡i norma nagrinėjamoje bylos stadijoje neleidžia preziumuoti atsakovų nesÄ Å¾iningumo dėl vengimo vykdyti teismo sprendimÄ . 9.5. Pirmoji 2015 m. kovo 19 d. ginčo dovanojimo sutartis R. A. ir I. A. buvo sudaryta ne tam, kad bÅ«tų paslėptas I. A. turtas, o tam, kad I. A. padėtų savo brolio Å¡eimai gauti papildomÄ kreditÄ su tikslu baigti jau pradėtas gyvenamojo namo statybas.

Mainais į nurodytÄ Senosios g. turto dalį tos pačios dienos kita dovanojimo sutartimi R. A. perleido I. A. ½ Ateities g. buto, kurio vertė 3,5 karto virÅ¡ija Senosios g. turto rinkos vertę. Abi Å¡ios 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartys negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsietai, nes jos sudaro vienÄ visumÄ . Be to, tuo metu, kai buvo sudarytos minėtos dovanojimo sutartys, nei I. A., nei R. A. nebuvo (ir negalėjo bÅ«ti) žinoma, jog ateityje ieÅ¡kovė pradės reikÅ¡ti I. A. pretenzijas dėl esÄ I. A. ieÅ¡kovei padarytos žalos. 9.6. 2019 m. rugsėjo 24 d. dovanojimo sutartis, nors ir buvo sudaryta praėjus trumpam laiko tarpui po ieÅ¡kovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijos pateikimo, tačiau Å¡ia dovanojimo sutartimi I.

A. nesiekė išvengti ieškovės įsivaizduojamos reikalavimo teisės dėl 22 198,03 Eur, nes tuo metu I. A. turėjo ir daug kito nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė, nustatyta masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu, siekė 279 800 Eur.

10. Atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

11. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Atsakovė I. A. neatlygintinai, praėjus vos 11 dienų nuo atsakymo į ieÅ¡kovės pretenzijÄ perleido turtÄ savo mamai, nepaisant to, jog, kaip teigia atsakovai, tėvų valia turtas turėjo bÅ«ti padalintas abiem vaikams, t. y. I. A. ir R. A. po lygiai. 11.2. Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis pagrindžia ir tai, jog turtas buvo perleistas neatlygintinai bei susijusiems asmenims (CK 6.67 straipsnis), taigi atsakovų argumentas, jog ieÅ¡kovė net neįrodinėjo atsakovų nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįstas. 11.3.

Atskirajame skunde kvestionuojamos aplinkybės, kurios nagrinėtinos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijoje, o ne siekiant iÅ¡spręsti klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Dėl naujų įrodymų pateiktų apeliacinės instancijos teisme 14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 13 priedų, tarp kurių iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ viešų registrų, I. A. teismams teikti procesiniai dokumentai, 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartis, sudaryta I. K. (A.) ir R. A., 2014 m. gegužės 29 d. kredito sutartis, pažyma apie I. A. 2019 m. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 2020 m. vasario 25 d. finansinio lizingo sutarties bendrieji duomenys, I. A. automobilio techninis pasas. PraÅ¡ymo priimti Å¡iuos įrodymus apeliantai atskirajame skunde neformulavo, todėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos klausimas sprendžiamas teismo iniciatyva.

15. Be to, 2021 m. spalio 11 d. apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, kuriuo prašė prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme pridėti atsakovų praÅ¡ymÄ , pateiktÄ nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui, kuriuo atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimui ir pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus.

16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgdamas į tai ir nustatęs, kad dalis apeliantų pateiktų naujų įrodymų – 2021 m. balandžio 28 d. I. A. atsiliepimas į ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-1623-560-/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-560/2021, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro apie (duomenys neskelbtini) butÄ ; (duomenys neskelbtini) butÄ ; (duomenys neskelbtini) butÄ , iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Gyventojų registro – teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir vieÅ¡uose registruose, apeliacinės instancijos teismas atsisako Å¡iuos apeliantų teikiamus įrodymus pridėti prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme.

19. Teismo vertinimu, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – pažyma apie atsakovei I. A. 2019 m. priskaičiuotÄ darbo užmokestį, 2020 m. vasario 25 d. finansinio lizingo sutartis, I. A. automobilio techninis pasas – netenkina įrodymų sÄ sajumo reikalavimo, t. y. neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo. Å ie įrodymai nėra susiję su byloje kilusiu ginču ir negali nei patvirtinti, nei paneigti atsakovės I. A. sÄ Å¾iningumo ir (ar) poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantų atžvilgiu, todėl Å¡iuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme atsisakoma priimti.

20. Kita vertus, su atskiruoju skundu pateikta 2015 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartis, sudaryta I. A. ir R. A., ir 2014 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartis pagrindžia apeliantų įrodinėjamas faktines aplinkybes dėl susiklosčiusių tarpusavio teisinių santykių ir atskleidžia platesnį apeliantų tarpusavio santykių kontekstÄ , todėl gali turėti reikÅ¡mės apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui. Atitinkamai, Å¡ie įrodymai pridedami prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme.

21. Kaip minėta, kartu su 2021 m. spalio 11 d. praÅ¡ymu dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme apeliantai prašė prie bylos medžiagos pridėti I. A. praÅ¡ymÄ , pateiktÄ nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovės reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį ir šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui Å¡ie duomenys yra prieinami „Liteko“ sistemoje, be to, jie jau yra nagrinėjamos bylos medžiagoje, teismas sprendžia Å¡ių įrodymų pakartotinai prie bylos medžiagos nepridėti.

Dėl bylos esmės 22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

23. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo – Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prima facie (liet. preliminarus) ieÅ¡kinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba kai praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-8-464/2017).

24. Kadangi apeliantai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

25. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo (ieÅ¡kovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sÄ Å¾iningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – iÅ¡vengti ieÅ¡kovui galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

26. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio pobÅ«džio ginčuose (dėl skolos priteisimo, nuostolių atlyginimo ir kt.) laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ . Tokiose bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti ne patį ginčo objektÄ , tačiau turtÄ iÅ¡ kurio ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovo turtinio pobÅ«džio reikalavimas. Kita vertus, bylose, kuriose yra ginčijama nuosavybės teisė, Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta galimybę taikyti tam tikrus apribojimus disponavimui ginčo objektu, siekiant užtikrinti status quo (liet. esamos) situacijos nepasikeitimÄ iki ginčo teisme iÅ¡nagrinėjimo pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020; ir kt.).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo poreikį byloje iÅ¡saugoti status quo (esamÄ padėtį) dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo taikyti restitucijÄ , pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡kiltų grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje reikalavimu taikyti restitucijÄ nesiekia susigrÄ Å¾inti turtÄ savo nuosavybėn, t. y. nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisės tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės interesas (tikslas) nagrinėjamoje byloje yra nuginčijus sandorius padidinti atsakovės I. A. turto masę, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė iÅ¡ieÅ¡kotų galimai jai padarytÄ Å¾alÄ . Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovės I.

A. turto masę padidintų ne tik restitucijos taikymas natÅ«ra, tačiau taip pat ir atitinkama piniginė kompensacija, jei restitucija natÅ«ra nebÅ«tų galima. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, byloje nesant ginčo dėl nuosavybės teisės į turtÄ , konstatuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl bÅ«tinybės iÅ¡saugoti status quo padėtį neatsižvelgiant į atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ netaikytina. Kitaip tariant, nagrinėjamoje byloje grėsmė bÅ«simam teismo sprendimo įvykdymui, be kita ko, turi bÅ«ti grindžiama ir atsakovų nesÄ Å¾iningumo aplinkybe.

29. Kita vertus, ar ieÅ¡kovė apskritai turi reikalavimo teisę į atsakovę I. A. yra sprendžiama Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1623-275/2021 dėl žalos atlyginimo. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad Å¡iuo metu nėra aiÅ¡ku dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį egzistavimo, be to, yra aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nesiekia atsakovų turto įgyti asmeninėn nuosavybėn, o siekiama tik padidinti atsakovės I. A. turto masę.

30. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad I. A. turi kito nekilnojamojo turto – butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta masinio vertinimo metu, yra 88 800 Eur, taip pat butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta masinio vertinimo metu, yra 191 000 Eur. Šį turtÄ atsakovė turi atitinkamai nuo 2013 m. ir 2019 m., o ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme neatliko jokių veiksmų, siekdama jį paslėpti. Kitų atsakovų atžvilgiu taip pat nenustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų, kad jie siekia ginčo turtÄ perleisti ir apriboti restitucijos natÅ«ra taikymo galimybę.

31. Laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į jų varžantį pobÅ«dį, turi bÅ«ti taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020).

32. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo (siekio iÅ¡vengti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo), o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neatitinka proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų ir varžo atsakovų teises labiau nei yra bÅ«tina. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, teismo vertinimu, nepagrįstai yra suteikiamas prioritetas ieÅ¡kovės interesams, kuri, siekdama žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės I. A. bei jos turto masės iÅ¡saugojimo, gali praÅ¡yti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų pirma žalos atlyginimo byloje. Kita vertus, Å¡ioje byloje nėra aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė apskritai turi reikalavimo teisę pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas Å¡ioje byloje bÅ«tų neekonomiÅ¡kas ir pernelyg varžantis atsakovų teises.

33. Papildomai pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį, be kita ko, grindžia CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau Å¡i prezumpcija yra skirta sandorio teisėtumui įvertinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste be kitų aplinkybių savaime neįrodo atsakovų siekio iÅ¡vengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Dėl minėtos priežasties, Å¡is ieÅ¡kovės argumentas dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties 34. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais teisiniais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo esant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Dėl minėtos priežasties atsakovų atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės 2021 m. rugsėjo 17 d. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti. Teisėja Agnė TikniÅ«tė