b21e9f82-77df-42a8-bc14-ebdfd5d6c972 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2123-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17248-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.1.14.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27190-752/2019, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. F. teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovėms K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui antstoliui R. S., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovių tÄ sumÄ , kuriÄ dabar iÅ¡ jos bando iÅ¡ieÅ¡koti R. S., t. y. 2 057,00 Eur už jų klaidÄ , bei kad atsakovės padengtų visų minėtų jos daiktų užsitęsusiÄ neteisėtÄ panaudÄ â€“ 20 000,00 Eur (el. b.l. 1).

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, konstatavęs, kad: ieÅ¡kinyje nėra nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujami duomenys – atsakovės ir trečiojo asmens kodas ar gimimo data, gyvenamosios vietos (buveinės) adresas; iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, kokį suinteresuotumÄ byla gali turėti ieÅ¡kinyje nurodytas trečiasis asmuo – antstolis R.

S.; ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyta ieÅ¡kinio suma, jeigu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti įkainotas; nėra pateikta informacija dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas bei nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai Å¡alis pageidauja jÄ pateikti, informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ ; nėra pateikti duomenys apie sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Be to, ieÅ¡kovė įpareigota sukonkretinti ir aiÅ¡kiai nurodyti reikalavimo dalykÄ ir faktinį pagrindÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡ku, nei kokioje byloje, nei kokie advokatai ieÅ¡kovei teikė valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , kuo pasireiÅ¡kė netinkamas advokato funkcijų įgyvendinimas. Negalima suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokias konkrečiai V. F. teises pažeidė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kokiais konkrečiais advokatės K. M. veiksmais V. F. padaryta žala. IeÅ¡kinyje nenurodyta, kokiu pagrindu ir kokioje vykdomojoje byloje iÅ¡ ieÅ¡kovės yra iÅ¡ieÅ¡koma 2 057,00 Eur suma bei už kokių konkrečių daiktų panaudÄ reikalaujama 20 000,00 Eur sumos.

Prie ieškinio nėra pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (el. b.l. 31-33).

3. IeÅ¡kovė 2019 m. spalio 30 d. teismui pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį (el. b.l. 37-39). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu (el. b.l. 95-97).

5. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė tinkamai nepaÅ¡alino nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos juridinio asmens kodÄ ir buveinės adresÄ , tačiau atsakovės advokatės K. S. (M.) ir trečiojo asmens antstolio R. S. asmens kodų ir jų gyvenamųjų vietų adresų nenurodė, nurodydama tik darbovietę. IeÅ¡kovė nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, nurodė tik asmens kodÄ . Be to, patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, be pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovų, atsakove nurodė ir Kauno apylinkės teismo teisėjÄ V. J.. Teisėjos gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė taip pat nenurodė.

6. IeÅ¡kovė nepaÅ¡alino ir kitų nustatytų trÅ«kumų: nenurodė ieÅ¡kinio sumos, nors iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kinys yra turtinis ir turi bÅ«ti įkainotas; pagal reiÅ¡kiamų turtinių reikalavimų sumÄ nesumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė prašė žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti dėl sunkios materialinės padėties, tačiau jokių įrodymų apie savo sunkiÄ turtinę padėtį nepateikė, todėl nėra pagrindo žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti.

7. IeÅ¡kovė nepaÅ¡alino ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu ir ieÅ¡kinio dalyku, o juos Å¡alindama įnešė tik dar daugiau neaiÅ¡kumo. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra jos vardu iÅ¡raÅ¡ytos daiktų sÄ skaitos faktÅ«ros, o ieÅ¡kinio dalykas yra tų daiktų susigrÄ Å¾inimas. Tačiau nei pradiniame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė minimų sÄ skaitų neiÅ¡vardijo, jų turinio ir įrodomosios reikÅ¡mės bei sÄ sajumo su pareikÅ¡tais reikalavimais neaptarė.

Jokio reikalavimo atsakovėms advokatei K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl daiktų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia, iÅ¡ advokatės K. S. reikalauja 20 000,00 Eur už tų daiktų (kokių – nenurodyta) panaudÄ ir susidėvėjimÄ . IeÅ¡kovė nepatikslino, kokiu pagrindu reiÅ¡kiami minėti reikalavimai, nenurodė, kokiais konkrečiais advokatės K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais yra padaryta ieÅ¡kovei žala, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovių veiksmų ir ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų bei jų dydžio.

8. Patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas teisėjai V. J. paimti iÅ¡ G. B. ir sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡vardintus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodytas pradiniame ieÅ¡kinyje. Å io reikalavimo pagrindas konkrečiai nenurodytas, tačiau iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio matyti, kad jis grindžiamas teisėjos Å¡aliÅ¡kumu – advokatė K. S. dirbo advokato padėjėja pas teisėjos vyrÄ , todėl teisėja netinkamai vertino įrodymus, nagrinėdama civilinę bylÄ dėl iÅ¡keldinimo.

Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė ir nenurodė, kas yra jos nurodytos informacijos Å¡altinis. Turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo pareigų vykdymo, atlygina valstybė. Toks ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to, dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti kvestionuojami kitoje byloje priimti teismo procesiniai sprendimai.

Ieškovė, nesutikdamas su teismo priimtais sprendimais, gali juos skųsti aukštesnės instancijos teismui. Aplinkybė, jog asmeniui priimtas nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala teisėjo veiksmais.

9. IeÅ¡kovė nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, jos pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys turi ir kitų (naujų) Å¡alintinų trÅ«kumų. III. Atskirojo skundo argumentai 10. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė V. F. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti; iÅ¡ antstolio R. S. iÅ¡reikalauti apeliantės daiktų apraÅ¡ymo video medžiagÄ , kur turi matytis už miegamojo durų kaboję jos prabangÅ«s kailiniai (el. b.l. 93-94).

11. Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė tinkamai nepaÅ¡alino nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumus paÅ¡alino. IeÅ¡kovė nurodė faktines aplinkybes ir viskÄ Ä¯rodė, nesugrÄ Å¾inti jos daiktai yra apraÅ¡yti. Sužinoti teisėjos V. J. adreso ieÅ¡kovė neturi galimybės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Å i teisė nėra absoliuti ir jÄ Ä¯gyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepaÅ¡alina trÅ«kumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-781/2019).

15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111-114 str.), be to, ieškinyje turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ ;

7) ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti.

16. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartyje, nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, ieÅ¡kovei aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė Å¡alintinus jos pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patikslintu ieÅ¡kiniu apeliantė esminių 2019 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatytu terminu nepaÅ¡alino.

17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikÅ¡mingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.

Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku, o patikslintas ieškinys kelia dar daugiau neaiškumo.

19. Kaip minėta, pirminiame ieÅ¡kinyje atsakovėms K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui antstoliui R. S. ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovių tÄ sumÄ , kuriÄ dabar iÅ¡ jos bando iÅ¡ieÅ¡koti R. S., t. y. 2 057,00 Eur už jų klaidÄ , bei kad atsakovės padengtų visų minėtų jos daiktų užsitęsusiÄ neteisėtÄ panaudÄ â€“ 20 000,00 Eur. IeÅ¡kinys grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovių netinkamai teiktų teisinių paslaugų, dėl ko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas, o ieÅ¡kovės daiktai iki Å¡iol nėra jai grÄ Å¾inti, jais naudojasi nežinomi asmenys.

20. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra jos vardu iÅ¡raÅ¡ytos daiktų sÄ skaitos faktÅ«ros, o ieÅ¡kinio dalykas – tų daiktų susigrÄ Å¾inimas. Tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje atsakovėms advokatei K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai reikalavimas dėl daiktų grÄ Å¾inimo nėra pareikÅ¡tas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei pradiniame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje jokios konkrečios sÄ skaitos nenurodytos, jų turinys, įrodomoji reikÅ¡mė bei sÄ sajumas su pareikÅ¡tais reikalavimais neaptartas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ advokatės K. S. reikalauja 20 000,00 Eur už tų daiktų (kokių – nenurodyta) susidėvėjimÄ ir panaudÄ , o iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalauja 2 057 Eur sumos (20 157 Eur suma nurodyta tikėtina dėl raÅ¡ymo apsirikimo). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alindama trÅ«kumus, ieÅ¡kovė nepatikslino, kokiu pagrindu reiÅ¡kiami minėti reikalavimai, liko neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais advokatės K.

S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais yra padaryta žala ieÅ¡kovei, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovių veiksmų ir ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų bei jų dydžio. Be to, patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai pareikÅ¡tas naujas reikalavimas – teisėjai V. J. paimti iÅ¡ G. B. ir sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iÅ¡vardintus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Tačiau Å¡io reikalavimo pagrindas konkrečiai nenurodytas, vien iÅ¡ konteksto galima spręsti, kad jis grindžiamas teisėjos Å¡aliÅ¡kumu, nes advokatė K.

S. yra dirbusi advokato padėjėja pas teisėjos vyrÄ , todėl, ieÅ¡kovės nuomone, nagrinėdama civilinę bylÄ dėl iÅ¡keldinimo, teisėja netinkamai vertino įrodymus. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, Å¡alindama trÅ«kumus ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko pakankamai nesukonkretino, bylos nagrinėjimo teisme ribos liko neaiÅ¡kios, tokiu bÅ«du apribojant tiek atsakovių teisę į teisminę gynybÄ , tiek galimybę teismui nustatyti galimos ieÅ¡kovei padarytos žalos pagrindus ir jos dydį.

22. Pažymėtina ir tai, kad turtiniuose ieÅ¡kiniuose turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kinio suma nustatoma pagal ieÅ¡komÄ sumÄ , iÅ¡reikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrÄ iÅ¡mokų ar davinių sumÄ , reikalaujamÄ priteisti sumÄ ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant Å¡ias CPK normas dėl turtinio ieÅ¡kinio kriterijų, darytina iÅ¡vada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieÅ¡kiniu laikytinas ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma tiesiogiai priteisti turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. gegužės 27 d. 3K-3-264/2011).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovės ieškinys yra turtinis, todėl pritartina ir skundžiamos nutarties išvadoms, jog ieškovė nepašalino ir kitų nustatytų ieškinio trūkumų – nenurodė ieškinio sumos, nes turtinis ieškinys turi būti įkainotas (CPK 135 str. 1 d. 1 p.).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. Taigi, žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismÄ bÅ«tų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas bÅ«tų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

25. Turtiniai (įkainojamieji) ieÅ¡kiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo ieÅ¡kinio kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovei nenurodžius ieÅ¡kinio sumos, nėra galimybės spręsti, kokio dydžio žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas už jos pareikÅ¡tus turtinio pobÅ«džio reikalavimus. Apeliantė, Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus, įrodymų, patvirtinančių įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimÄ , teismui nepateikė, tačiau pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ dėl susidariusios sunkios materialinės padėties.

26. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

27. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl Å¡io instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau bus pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ . Tokiu bÅ«du asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamÄ sumokėti sumÄ .

Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017).

Taigi, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieÅ¡kinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl atidėti ieÅ¡kovei žyminio mokesčio sumokėjimÄ nėra pagrindo. IeÅ¡kovei įstatymo reikalaujamų įrodymų nepateikus teismas neturi galimybės vertinti ieÅ¡kovės turtinę padėtį ir spręsti dėl žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš esmės pagrįstomis ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas dėl ieškinio trūkumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis.

30. Kaip minėta, patikslintame ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J.. Pažymėtina, kad teismui priskirti specialÅ«s įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumÄ , tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklÄ Ä¯gyvendinantiems teisėjams ir teismams turi bÅ«ti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumÄ , sudarytÄ sÄ lygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas.

Teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktu, bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

31. Nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos ir sprendžiant klausimÄ dėl bylos teismingumo, kadangi pagal CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 7 dalies nuostatas toks ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymÄ turi įvertinti, remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi, t. y., ar tų duomenų trÅ«kumas yra esminė kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį.

33. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ procesiniame dokumente, taigi ir ieÅ¡kinyje, be kitų duomenų, privalo bÅ«ti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė Å¡io 2019 m. spalio 25 d. nutartyje nurodyto trÅ«kumo nepaÅ¡alino. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra viena iÅ¡ sÄ lygų, jeigu ieÅ¡kovė norėtų pasinaudoti CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta teismingumo pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ galimybe, kai ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

34. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė atsakovių – fizinių asmenų bei trečiojo asmens vardus ir pavardes, jų darbovietes, taigi, pateikė duomenis, sudarančius galimybę Å¡iuos byloje dalyvaujančius asmenis identifikuoti. Å ių asmenų asmens kodų ieÅ¡kovė negalėjo žinoti, be to, jų nenurodymas, Å¡iuo atveju, nėra esminis ieÅ¡kinio trÅ«kumas, užkertantis keliÄ bylos iÅ¡kėlimui teisme. Tačiau pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė dėl tam tikrų ieÅ¡kinio netikslumų paÅ¡alinimo nekeičia esmės dėl skundžiamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

35. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl vaizdo medžiagos iÅ¡ antstolio iÅ¡reikalavimo netikslinga.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, ir skundžiamos nutarties ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu turinį, iÅ¡analizavęs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas sudarė teismui pagrindÄ ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas