Legislator Case Law & Legislation
2020-07-15 Nr. AB-13619-3-64-3-02500-2019-5 AI generated

2020-07-15 Nr. AB-13619-3-64-3-02500-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-07-15 Nr. AB-13619-3-64-3-02500-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-07-15 Nr. AB-13619-3-64-3-02500-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 483 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-433-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02500-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 483 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo M. P. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas.

2020 m. gegužės 4 d. Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 27 d. (pagal žymą ant voko). Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas buvo paskelbtas 2020 m. vasario 5 d., o apeliacinis skundas paštu išsiųstas 2020 m. balandžio 27 d., teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

III. Pareiškėjas M. P. atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą ir priimti jo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2020 m. kovo 3 d. yra suimtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir yra laikomas Pravieniškių pataisos namuose. Jis nebuvo tinkamai informuotas apie Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą ir jį gavo tik 2020 m. balandžio 22 d. Iš karto gavęs teismo sprendimą, pareiškėjas surašė apeliacinį skundą ir jį išsiuntė paštu. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į nurodytas, ne nuo jo valios priklausiusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo sprendimo apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo klausimas, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2020 m. vasario 5 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2020 m. kovo 6 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą išsiuntė 2020 m. balandžio 27 d. (spaudas ant voko, b. l. 94), t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjo manymu, jis termino apeliaciniam skundui paduoti nėra praleidęs, kadangi skundžiamą sprendimą gavo tik 2020 m. balandžio 22 d., o apeliacinį skundą teismui išsiuntė nepraleidęs 30 dienų termino nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 27 d.

Pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pateiktą 2019 m. gruodžio 4 d. raštą (b. l. 69) pareiškėjas M. P., atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo paleistas, o gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Gavęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas visus dokumentus pareiškėjui siuntė jo nurodytu adresu. Bylos duomenys patvirtina, kad neįsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimo kopija tą pačią dieną buvo išsiųsta pareiškėjo nurodytu adresu. Tuo tarpu pareiškėjas tik 2020 m. balandžio 21 d. informavo teismą apie tai, jog yra suimtas ir paprašė teismo sprendimus siųsti į Pravieniškių PN-AK.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo, siekiantis įgyvendinti savo teises, turi tai daryti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, taip pat savo teises gali įgyvendinti pasitelkdamas teisinę pagalbą nusprendžiant, kokiais teisės įrankiais jis turi galimybę pasinaudoti ir kaip jam savo teises tinkamai realizuoti nepažeidžiant įstatyme (šiuo konkrečiu atveju ABTĮ) nustatytą tvarką ir terminus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-653-575/2019).

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020;).

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai sprendimą, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliacinės instancijos teismui, paskelbė 2020 m. vasario 5 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, paskutinė dėl šio sprendimo apeliaciniam skundui paduoti diena, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo 2020 m. kovo 6 d. Kadangi pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2020 m. balandžio 27 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė apeliacinių skundų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, iš esmės nenurodė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė