2022-01-19 Nr. AB-1518-3-63-3-00381-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-3-492/2022

Teisminio proceso 3-63-3-00381-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą vienerių metų laikotarpiui nuo teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano įsigaliojimo dienos.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Inspekcija jam surašė savavališkos statybos aktą Nr. SAA-30-180724-00064 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) dėl to, jog adresu: (duomenys neskelbtini), yra statomas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas priestatas prie pagalbinio ūkio paskirties pastato, neturint statybą leidžiančio dokumento, o 2018 m. liepos 25 d. buvo surašyti privalomieji nurodymai (toliau – ir Privalomieji nurodymai) pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų, savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas nustatytas iki 2019 m. sausio 25 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. balandžio 26 d. Jis ėmėsi aktyvių savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, kreipėsi į Neringos savivaldybę dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V13-512 nuspręsta pradėti rengti teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), kuris bus taikomas ir jo žemės sklypui, kuriame yra statiniai, tačiau detalusis planas neparengtas, todėl nėra galimybės nustatytu terminu įteisinti savavališkos statybos padarinius.

4. Prašymą grindė tuo, kad nustatyto termino, per kurį turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius – statybos įstatymo numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, skaičiavimo pradžia turi būti siejama su rengiamo Detaliojo plano įsigaliojimu. Pareiškėjas nurodė, jog jam nėra žinoma, kada bus patvirtintas ir įsigalios Detalusis planas, taip pat nėra žinoma, ar pagal Detaliojo plano sprendinius jo sklype bus leidžiama statyba.

5. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti.

6. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog adresu: (duomenys neskelbtini) yra statomas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas priestatas prie pagalbinio ūkio paskirties pastato neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdoma savavališka statyba, todėl statytojui pareiškėjui A. S. 2018 m. liepos 24 d. surašė Savavališkos statybos aktą dėl savavališkai statomo priestato prie pagalbinio ūkio paskirties pastato, neturint statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d. Privalomaisiais nurodymais įpareigotas nevykdyti jokių statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai ir iki 2019 m. sausio 25 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą – priestatą prie pagalbinio ūkinio pastato – Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje „Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje“ ir sutvarkyti statybvietę.

7. Pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija 2019 m. sausio 3 d. sprendimu pratęsė terminą privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2019 m. balandžio 26 d.

8. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjui siejant termino pradžios momentą su veiksmais, kurie galbūt atsiras ateityje, tai būtų ne termino pratęsimas, o jo atnaujinimas, nes iki šių veiksmų atsiradimo terminas nebūtų pratęstas. Ji pažymėjo, kad Detaliojo plano patvirtinimo aplinkybė nėra pakankama priežastis pripažinti savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybės atsiradimą. Pareiškėjas tik hipotetiškai spėja, kad tokia galimybė ateityje atsiras, tačiau nepateikia nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjui ir Inspekcijai nėra žinoma ar pagal naujai patvirtintą Detalųjį planą ginčo teritorijoje bus leidžiama statyba ir dėl to jam būtų leidžiama įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalį pareiškėjui nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl terminas neturėtų būti pratęsiamas. Inspekcija akcentavo, kad negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. liepos 24 d. pareiškėjui surašė Savavališkos statybos aktą dėl to, jog adresu: (duomenys neskelbtini), yra statomas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas priestatas prie pagalbinio ūkio paskirties pastato, neturint statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjui 2018 m. liepos 25 d. surašyti Privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. sausio 25 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos departamentas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. balandžio 26 d.

11. Teismas nurodė, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę ir kt. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu.

Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

12. Teismas nustatė, kad savavališkos statybos darbai atlikti saugomoje teritorijoje – Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad šiuo metu yra atliekami kokie nors veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius arba siekiant įteisinti savavališką statybą, taip pat nenurodė, jog galiojantys teisės aktai leidžia statybą, kurios padarinius nori šalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas sieja galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius su Neringos savivaldybės teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano įsigaliojimu, tačiau pagal byloje esančius įrodymus, Detaliojo plano rengimas yra parengiamajame etape, jo patvirtinimas nėra aiškus. Pareiškėjas neteikia duomenų, leidžiančių spręsti, kad patvirtinus Detalųjį planą, ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ateityje galbūt bus patvirtintas Detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti.

III. 15. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymą tenkinti: pratęsti privalomojo nurodymo terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius 1 metų laikotarpiui nuo teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano įsigaliojimo dienos, arba pratęsti privalomojo nurodymo terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius 1 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

16. Pareiškėjas nurodė, kad svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis dėjo ir deda visas pastangas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, statybos įteisinimo, tačiau dėl procedūrų sudėtingumo ir visiškai nuo jo nepriklausančių priežasčių, t. y. Detalaus plano patvirtinimo, jis nespėjo to užbaigti per numatytą terminą. Jis pažymėjo, kad tokia situacija susiklostė ne dėl jo neveiklumo ar tyčinio neveikimo, o dėl priežasčių, kurioms jis negali turėti esminės įtakos ir jos nepriklauso nuo jo valios ar atliekamų veiksmų, kadangi visi jo valioje esantys veiksmai jau buvo atlikti. Taigi statybų įteisinimo procedūros užtruko dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, nors buvo atliktos ypatingai aktyvios pastangos, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, tačiau šiuo metu yra reikalinga, jog valstybės institucijos atliktų atitinkamas procedūros, po kurių pareiškėjas galės atlikti savavališkų statybų įteisinimą.

18. Akivaizdu, kad likusių veiksmų atlikimui jis negali daryti įtakos, kaip ir negali daryti įtakos kompetentingų institucijų atliekamoms procedūroms, jų veiksmams, o tik laukti, kol bus patvirtintas Detalusis planas. Tokiu būdu yra vertinama, kad siekdamas savavališkos statybos padarinių šalinimo, jis buvo atidus bei rūpestingas, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei jis objektyviai negali daryti įtakos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės vertintinos kaip nepriklausančios nuo jo valios objektyvios kliūtys, trukdančios pašalinti savavališkos statybos padarinius per numatytą terminą. Juo labiau, kad ginčo atveju svarbu atsižvelgti ir į procedūrų pobūdį, jų apimtį, sudėtingumą, į tai, kad jų rezultatas priklausys iš esmės ne vien nuo institucijų veiksmų, kurie apspręsti teisės aktų reikalavimų laikymosi, bet ir nuo privačių asmenų veiksmų. Taigi pareiškėjas negali daryti įtakos minėtų procedūrų eigai bei jų atlikimo terminui, tai sudaro pagrindą nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tenkinti.

19. Pareiškėjo nuomone, netenkinus jo prašymo būtų pažeistas proporcingumo principo aspektas – pritaikytomis poveikio priemonėmis suvaržymai bus gerokai didesni negu būtina, eliminuojant jo galimybę įteisinti savo nuosavybę. Juo labiau, kad statybos nesukelia jokios žalos trečiųjų asmenų teisėms, tačiau, neatnaujinus termino, jis patirs neproporcingą žalą, kadangi jam teks nugriauti pastatą, kurį galima įteisinti ateityje, nes statybos toje vietoje bus leidžiamos. Akivaizdu, kad toks sprendimas yra ne tik nepagrįstas bei neadekvatus, tačiau pažeidžiantis esmines žmogaus teises ir laisves.

20. Pareiškėjas savo prašymą siejo su Detaliojo plano užbaigimu, tačiau jeigu teismas manytų, kad tai nėra procesiškai įmanoma, prašė terminą pratęsti vieneriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo momento.

21. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

22. Inspekcija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomųjų nurodymų, kuriais pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą – priestatą prie pagalbinio ūkinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje „Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), dėl kurio 2018 m. liepos 24 d. surašytas Savavališkos statybos aktas ir sutvarkyti statybvietę, įvykdymo terminą, bei pagrįstai šį prašymą atmetė.

23. Inspekcija teigė, kad pareiškėjas pareiškime, o taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė tas pačias abstrakčias aplinkybės, teigdamas, kad jis dėjo ir deda visas pastangas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taip pat, jog likusių veiksmų atlikimui negali daryti įtakos, tačiau konkrečiai neįvardino, kokių veiksmų ėmėsi bei nepateikė rašytinių įrodymų, kurie šias aplinkybes patvirtintų.

24. Inspekcija akcentavo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta statytojo teisė įteisinti savavališką statybą, kreipiantis į įstatyme nurodytus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio prašymo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis bei su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti šias priežastis pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Jei toks asmuo imasi teisės aktuose numatytų veiksmų, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turi turėti faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme. Teismui, sprendžiant prašymą pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, turi būti pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygotų reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą, sietina ne tik su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu.

25. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas savavališkos statybos darbus atliko saugomoje teritorijoje – Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) – pastatė I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą priestatą prie pagalbinio ūkio paskirties pastato neturint statytą leidžiančio dokumento. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas kartą buvo pratęstas, tačiau jokių veiksmų, įrodančių, kad pareiškėjas siekia savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nebuvo pateikta. Pareiškėjas, siedamas galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius su Neringos savivaldybės teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano įsigaliojimu, kurio rengimas pagal byloje esančius duomenis, yra parengiamajame etape ir jo patvirtinimas nėra aiškus, nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, jog patvirtinus Detalųjį planą ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama.

26. Inspekcija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tai, kad ateityje galbūt bus patvirtintas Detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, nes savavališkos statybos padarinių pašalinimas rengiant projektinę dokumentaciją galimas, kai teisės aktai tokią statybą leidžia (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Be to, pats pareiškėjas tik hipotetiškai spėja, kad tokia galimybė atsiras, tačiau nepateikia jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz., ar Neringos savivaldybės bendrasis planas ir tvarkymo planas, imperatyvūs teisės aktų reikalavimai apskritai leidžia didinti nagrinėjamos teritorijos užstatymą ir kitus reglamentus). Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad jam nėra žinoma ar pagal naujai patvirtintą detalųjį planą ginčo teritorijoje bus leidžiama statyba ir, ar bus pareiškėjui leidžiama įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

27. Savavališkos statybos padarinių įteisinimo galimybė yra siejama su Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kuriose nurodoma, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, jeigu šiuo metu pagal esamas sąlygas pareiškėjui nėra galimybės įteisinti savavališkos statybos padarinius, prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.

IV. 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

30. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis nustato procedūras, kurios gali būti atliekamos siekiant savavališkos statybos įteisinimo, t. y. asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

31. Taigi Priežiūros įstatymas savavališkos statybos įteisinimo galimybę (14 straipsnio 5 dalis) sieja su būtinumu teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą, taip pat galimybe žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, statyti tokios paskirties naują statinį arba vykdyti šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbus pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir kai tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

32. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kuris konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas po Privalomųjų nurodymų surašymo būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas parengti savavališkai statomo statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją. Nors pareiškėjas tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigė, kad jis ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Pareiškėjas vienintelį argumentą, dėl kurio negalėjo privalomojo nurodymo įvykdyti per jame nustatytą ir Inspekcijos pratęstą terminą, nurodo tai, kad nėra patvirtintas teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, ir tik jį patvirtinus, ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama.

33. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog savavališkos statybos darbai atlikti saugomoje teritorijoje – Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, kad patvirtinus Detalųjį planą ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama. Byloje nėra įrodymų, kad galiojantys teisės aktai leidžia statybą, kurios padarinius pareiškėjas siekia šalinti. Teisėjų kolegija sutiko, kad aplinkybė, jog ateityje galbūt bus patvirtintas teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

34. Kaip jau buvo minėta, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis savavališkos statybos įteisinimą leidžia tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi). Teisėjų kolegija akcentavo, kad minima įstatymo norma reikalauja, jog statinio statyba būtų galima pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus ginčo teritorijoje savavališkai pastatyto statinio vietoje, būtų galima tokio statinio statyba. Priešingai, kaip procesiniuose dokumentuose nurodė ir pats pareiškėjas, statyba ginčo teritorijoje bus leidžiama tik patvirtinus teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

35. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, nustatant fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teises teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

V. 36. Pareiškėjas A. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021, panaikinti apskųstą 2019 m. lapkričio 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

37. Pareiškėjo manymu, 2021 m. balandžio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, be to, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl ko yra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytas pagrindas proceso atnaujinimui.

38. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas sužinojo, jog Liudviko Rėzos kultūros centre yra saugomas XIX amžiaus Juodkrantės maketas, kuriuo vizualiai atkurti istoriškai susiklostę XIX amžiaus mikrorajonai, įskaitant Žvejų kaimą (kurio teritorijoje randasi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjo dukra L. K. kreipėsi į Liudviko Rėzos kultūros centrą su prašymu pateikti pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagaminto šios teritorijos maketo nuotrauką bei nurodyti, ar šiame makete yra pavaizduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas atsakymas Nr. (1.7) S-52 prie kurio buvo pridėtos ir pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagaminto šios teritorijos maketo nuotraukos. Nors Liudviko Rėzos kultūros centras ir neatsakė, ar šiame makete yra pavaizduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau tai, anot pareiškėjo, yra akivaizdu, kadangi pareiškėjui priklausantis pastatas randasi šalia (duomenys neskelbtini), kuri yra atvaizduota ir pareiškėjui kartu su Liudviko Rėzos kultūros centro pateiktu atsakymu pridėtoje maketo nuotraukoje. Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo gautų pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagaminto šios teritorijos maketo nuotraukų matyti, kad anksčiau pareiškėjui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo su priestatu – tokiu pačiu, kurį neturėdamas statybą leidžiančio dokumento pastatė pareiškėjas ir kuris pareiškėjui surašytu Savavališkos statybos aktas buvo pripažintas savavališka statyba. Taigi, 2021 m. rugsėjo 9 d., pareiškėjui gavus Liudviko Rėzos kultūros centro atsakymą, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu – t. y. paaiškėjo, kad yra galimas anksčiau stovėjusio priestato (autentiško istorinio statinio) atstatymas. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir savavališką statybą įteisinti.

39. Vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. gavo Liudviko Rėzos kultūros centro atsakymą, todėl mano, kad nėra praleistas ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad administracinės bylos Nr. eA-607-822/2021 nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu ne kartą kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją su prašymais pateikti informaciją apie teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo eigą, tačiau negavo jokio Neringos savivaldybės administracijos atsakymo. 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas nuvyko į Neringos savivaldybės administracijos raštinę ir pateikė dar vieną prašymą ir gavo 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. (4.17) V15-2795, kuriuo buvo informuotas, kad jau yra vykdoma viešųjų pirkimų procedūra teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengėjui parengti. Tai reiškia, kad greitu metu bus parengtas detalusis planas ir pareiškėjas turės galimybę įgyvendinti savo, kaip statytojo teises bei pareigas. Tai suteikia pareiškėjui teisėtą lūkestį savavališką statybą įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka ir įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę. Neringos savivaldybės administracijoje 2020 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. (4.17) V15-2795 buvo įteiktas tik 2021 m. liepos 27 d., taigi, pareiškėjo nuomone, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas.

41. Šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, jog pareiškėjas turi teisę atstatyti autentišką istorinį pastatą (t. y. su priestatu, kuris yra pripažintas savavališka statyba), taip pat tai, jog parengus teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, statyba šioje teritorijoje bus leidžiama, tai reiškia, kad pareiškėjui bus leidžiama įteisinti savavališkos statybos padarinius, kreipiantis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Todėl teismas šiuo atveju turėtų vertinti pareiškėjo teisėtą lūkestį savavališką statybą įteisinti. Pareiškėjo teisės turi būti gerbiamos. Priešingu atveju tai būtų vertinama kaip įstatyme įtvirtintos teisės ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus pažeidimas.

42. Pareiškėjas pažymi, kad statinio nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir taikytina tik tais atvejais, kai visiškai įsitikinama, jog statyba toje vietoje negalima. Gavus Liudviko Rėzos kultūros centro duomenis, iš kurių matyti, kad pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagamintą šios teritorijos maketą pareiškėjui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo su identišku savavališka statyba pripažintam priestatu, galima teigti, kad statyba galima ir nugriovimas būtų neadekvati priemonė.

43. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nesutinka su pateiktu prašymu bei prašo jį atmesti.

44. Inspekcija nesutinka, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip esminės, turinčios neabejotiną reikšmę bylai, jos išnagrinėjimo rezultatui pakeisti.

45. Inspekcija nesutiktina su pareiškėju, kad prie Liudviko Rėzos kultūros centro 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakymo Nr. (1.7) S-52 pridėtas Juodkrantės gyvenvietės maketo fotonuotraukos patvirtina faktą, jog pareiškėjas turi teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą ir savavališką statybą įteisinti. Inspekcijos nuomone, toks faktas nėra patvirtintas. Priešingai, akcentuotina tai, kad net Liudviko Rėzos kultūros centras savo atsakyme nurodo, kad Liudviko Rėzos kultūros centras neturi kompetencijos teigti, kad makete, esančiame Liudviko Rėzos centro istorinėje ekspozicijoje, yra pavaizduotas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) esantis pastatas. Taip pat šiame rašte paaiškinama, kad istoriniai šaltiniai, kuriais buvo remtasi gaminant šį maketą, nėra žinomi, be to, makete nėra surašyti gatvių pavadinimai, namų numeriai.

46. Inspekcijos vertinimu, minėtos fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys esmines naujas aplinkybes ir susiję su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kadangi tai nėra ne tik juridinę reikšmę turintis įrodymas, bet taip pat nėra patvirtinantis pareiškėjo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą šiuo pagrindu.

47. Inspekcijos nuomone, analogiškai, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo prašomoje atnaujinti administracinėje byloje, Neringos savivaldybės administracijos rašte nurodyta informacija apie vykdomą viešųjų pirkimų procedūrą teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengėjui parinkti, nėra priskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip susijusi su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje.

48. Inspekcija paliko teismui spręsti, ar pareiškėjas praleido terminus prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

50. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02).

52. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jie įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

53. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

54. Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. balandžio 14 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-607-822/2021 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. S. prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindu, nurodytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

55. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

57. Pareiškėjas kaip aplinkybę, atitinkančią ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo Liudviko Rėzos kultūros centro 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakymą Nr. (1.7) S-52 prie kurio buvo pridėtos ir pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagaminto šios teritorijos maketo nuotraukos, kurių pagrindu pareiškėjas teigia turintis teisę atstatyti anksčiau buvusį priestatą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepatvirtina, nei kad pareiškėjas po privalomojo nurodymo surašymo būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekdamas parengti savavališkai statomo statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją, nei kad yra duomenys, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti, jog patvirtinus Detalųjį planą ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama, taip pat nepatvirtina, jog pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus ginčo teritorijoje savavališkai pastatyto statinio vietoje, būtų galima tokio statinio statyba. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pats Liudviko Rėzos kultūros centras, pateikęs maketo nuotrauką, nurodo, kad šaltiniai, kuriais remiantis buvo parengtas maketas, nėra žinomi, be to Liudviko Rėzos kultūros centras neturi kompetencijos teigti, kad makete, esančiame Liudviko Rėzos kultūros centro istorinėje ekspozicijoje, yra pavaizduotas pastatas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini). Taigi minėtos nuotraukos ne tik, kad nepatvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių byloje, tačiau ir neturi juridinės reikšmės byloje.

58. Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. (4.17) V15-2795, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomą viešųjų pirkimų procedūrą Detaliojo plano rengėjui parinkti, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame rašte pateikta informacija nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad teritorijoje, kurioje stovi savavališka statyba, patvirtinus Detalųjį planą statyba bus leidžiama ar buvo galima iki šiol. Minėtu raštu pareiškėjas tik buvo informuotas apie pradėtas viešųjų procedūras Detaliajam planui parengti. Be to, kaip jau yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, tai, kad ateityje galbūt bus patvirtintas teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris pareiškėjui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, pažymi, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė