2018-08-21 Nr. AB-14485-3-63-3-00358-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-546-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00358-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senamiesčio investicijos“ 2018 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą organizuoti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą arba pateikti motyvuotą atsisakymą pagal pareiškėjo UAB „Senamiesčio investicijos“ pateiktą prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. pateikė atsisakymą nuo skundo, kuriuo nurodė, jog atsakovas geranoriškai nutraukė neteisėtus veiksmus ir 2018 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą Nr. ADI-1159 pradėti rengti projektą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas atsisakė savo skundo ir prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime savo nuomonės dėl bylos nutraukimo nenurodė, tačiau prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB „Senamiesčio investicijos“ atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Tačiau atmetė pareiškėjo UAB „Senamiesčio investicijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl atsisakymo nuo skundo teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkte yra numatytas bylos nutraukimo pagrindas, kai pareiškėjas skundo atsisako. Šiuo atveju pareiškėjas atsisakė skundo, nes atsakovas 2018 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą Nr. ADI-1159 pradėti rengti projektą ir tarp šalių nebeliko ginčo. Teismas, aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas būtų negalimas, nenustatė, pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam žinomos procesinės atsisakymo nuo skundo pasekmės, todėl administracinę bylą nutraukė.

Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidų atlyginimas pareiškėjui, kai jis atsisako prašymo (skundo), siejamas su tuo, jog atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjo prašymas ŽPDRIS sistemoje užregistruotas buvo 2018 m. balandžio 10 d., apie tai pareiškėjas informuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos departamento Žemėtvarkos skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (12.15.)-ž2-141. Atsakovas 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (4.37.)-R2-1221 kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, prašydamas pareikšti nuomonę, ar priimtas sprendimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą neturės neigiamos įtakos ateityje planuojamiems įgyvendinti uosto infrastruktūros objektų statybos darbams. Atsakovas tą pačią dieną informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bus priimtas gavus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomonę dėl galimos įtakos valstybei svarbaus objekto plėtrai šioje teritorijoje. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018 m. gegužės 27 d. raštu Nr. UD-9.1.4.-1274 atsakovui nurodė, jog vadovaujantis patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto koncepcijos 4-os alternatyvos sprendiniais, numatyta susisiekimo jungtis (inžinerinių komunikacijų koridorius), reikalinga išoriniam uostui aptarnauti, gali patekti į planuojamą sklypą arba nustatyti papildomus apribojimus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotiems žemės sklypams. Įvertinus šią nuomonę, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. AD1-1159 buvo pradėtas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas nevilkino spręsti pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jam buvo reikalinga VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija tuo klausimu. Tuo tarpu pareiškėjas, gavęs atsakovo 2018 m. balandžio 20 d. raštą, jog sprendimas dėl jo prašymo bus priimtas gavus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomonę dėl galimos įtakos valstybei svarbaus objekto plėtrai šioje teritorijoje, kitą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 21 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą teismui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėjas UAB „Senamiesčio investicijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto diskrecijos nuomonė nebuvo svarbi, nes gautame atsakyme buvo nurodyta, kad gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos neturi būti plėtojamos šalia uosto infrastruktūros objektų, tačiau atsakovas vis tiek priėmė 2018 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. ADI-1159 pradėti rengti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai įrodo, jog atsakovui nebuvo reikalinga VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto diskrecijos nuomonė, o pareiškėjo prašymas dėl projekto rengimo organizavimo buvo patenkintas tik po to, kai skundas buvo pradėtas nagrinėti teisme, t. y. atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, kaip projekto organizatorius, prašymą organizuoti projekto rengimą privalėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, tačiau to laiku nepadarė ir todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą. Teisės aktuose nustatytas 10 darbo dienų terminas leidžia atsakovui konsultuotis su kitais juridiniais asmenimis nagrinėjamu klausimu, tačiau nepažeidžiant nustatyto termino. Šiuo atveju atsakovas per nustatyta terminą neatliko jokių veiksmų ir tik šiam terminui pasibaigus sugalvojo konsultuotis su kitais asmenimis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovui teisės aktuose nenumatyta nei teisė, nei pareiga kreiptis į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją konsultacijos, ypač dėl teritorijos, kuri nepatenka į nei į uosto teritoriją, nei į jo rezervinę zoną. Pareiškėjo nuomone, atsakovas piktnaudžiavo valdžia ir vilkino priimti sprendimą.

Atsakovas Klaipėdos savivaldybės administracija atsiliepime prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarti palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo UAB „Senamiesčio investicijos“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Šioje byloje pareiškėjas 2018 m. balandžio 21 d. skunde ginčą kėlė dėl to, kad atsakovas Klaipėdos savivaldybės administracija nustatytais terminais neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. prašymo ir prašė teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jį. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. pateikė skundo atsisakymą, kadangi 2018 m. gegužės 10 d. atsakovas priėmė įsakymą Nr. ADI-1159 pradėti rengti projektą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos savivaldybės administracija geruoju patenkinto pareiškėjo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju už 2018 m. balandžio 21 d. skundo parengimą taikytinas 2017 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 884,8 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą už skundo parengimą nustatytas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už skundo parengimą yra 2 212 Eur (884,8 x 2,5). Šiuo atveju skundą surašė advokato padėjėjas, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą už jo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio 1 769,6 Eur (2 212 x 0,8). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą – 150 Eur – neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos.

Šiuo atveju teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjui suteiktų paslaugų apimtį, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir trukmę iki jos nutraukimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui bylinėjimo išlaidų, todėl šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą nėra pernelyg didelė ar neprotinga, todėl priteistina iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2018 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo keistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio investicijos“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 13 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio investicijos“ iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė