2023-04-12 Nr. AB-7873-2-68-3-10889-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-392-815/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10889-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Vilniaus apygardos prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. L. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštą Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“ (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-2503/18(2.1.1E-TD2) „Dėl visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ sudaryta visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija (toliau – ir Komisija) ir patvirtinti Visuomenės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra šios Komisijos pirmininkas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą̨ bei visuomenės dalyvavimą̨ sprendžiant aplinkos klausimus. Pagal Nuostatus, Komisijos veikla taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijai priskirtos specialios administracinės funkcijos želdinių bei želdynų priežiūros srityje: vadovaujantis Nuostatų 21–26 punktais, jos priimti sprendimai dėl leidimų kirsti želdinius, genėti ar kitaip pertvarkyti išdavimo privalomi, o nesutinkant su Komisijos sprendimais, vadovaujantis Nuostatų 34 punktu, Komisijos sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, nuo pat Komisijos įsteigimo Vilniaus mieste susiklostė neteisėta praktika, pagal kurią atsakingi Administracijos darbuotojai išduoda leidimus želdiniams tvarkyti, nesilaikydami Nuostatų ir kitų privalomų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad net ir tais atvejais, kai pagal Aprašą Komisijos išvada dėl saugotinų medžių ir krūmų pašalinimo privalo būti gauta, į Komisiją dėl tokio klausimo nagrinėjimo nebesikreipiama, o leidimai želdiniams tvarkyti išduodami ne tik be Komisijos išvados, bet ir be jos žinios. Dažnai net esant motyvuotam Komisijos sprendimui, kuriuo nepritariama leidimo išdavimui, leidimai yra išduodami pažeidžiant Nuostatų 24 punktą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos išduodamuose leidimuose želdiniams tvarkyti neretai nurodomi neteisingi želdinius apibūdinantys duomenys bei neteisingi faktiniai duomenys, nusakantys želdinių būklę (pvz., be jokio pagrindo nurodoma, jog medis pavojingas) arba nurodomi nepagrįsti želdinių šalinimo motyvai, kurie melagingai sukuria želdinių šalinimo teisines prielaidas (pvz., pjauti „stipriai pasvirusius“ medžius), neteisingai apskaičiuojama šalinamų želdinių atkuriamoji vertė. Tai daroma netgi tokiais atvejais, kai Komisija iš anksto apie tai perspėja.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Administracija Komisijai neteikia informacijos apie išduodamus leidimus net to prašant. Neteisėtai išduotais leidimais dažnai grindžiami ir pačios Administracijos želdinių tvarkymo užsakymai, kuriuos Administracijos lėšomis vykdo šias paslaugas teikiančios įmonės, ir tai rodo sisteminį Komisijos funkcijų ignoravimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal viešai prieinamą informaciją šiuo metu už želdinių tvarkymą ir leidimų išdavimą atsako Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus, Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio bei Vyriausiojo miesto architekto skyriaus darbuotojai. Pareiškėjas darė išvadą, kad Administracijos darbuotojų vykdomi veiksmai želdynų ir želdinių tvarkymo srityje yra akivaizdžiai neteisėti ir pripažintini piktnaudžiavimu tarnyba, o tai daro didžiulę žalą aplinkai.

6. Pareiškėjo teigimu, padaryta žala gamtai dėl nuolatinio piktnaudžiavimo tarnyba galimai yra didelio masto. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Administraciją, nurodydamas, kad privalu atlikti išsamų administracinį tyrimą, kurio metu turėtų būti nustatyta: neteisėtai (be Komisijos sprendimo) išduotų leidimų kiekis, atvejai, už tai atsakingi asmenys, padarytos žalos gamtai mastas bei tokių pažeidimų pasekmės. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė 2021 m. vasario 26 d. skundą dėl sisteminio želdynų ir želdinių apsaugą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidinėjimo išduodant želdinių tvarkymo leidimus Vilniaus mieste ir didelio masto žalos aplinkai padarymo (toliau – ir Skundas). Nurodė, kad dėl teisinio reglamentavimo nesilaikymo žalą padarę asmenys privalo būti patraukti atsakomybėn išieškant iš jų apskaičiuotą žalą įstatymų nustatytose ribose. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad šis skundas yra savarankiškas pagrindas atlikti administracines procedūras dėl jame įvardintų pažeidimų. Skunde išdėstyti prašymai susiję su viešojo intereso gynimu.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2021 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Skundo nenagrinėti (toliau – ir Prokuroro sprendimas). Šis sprendimas jame nustatyta tvarka buvo apskųstas Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri Raštu Prokuroro sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, t. y. nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Raštas yra grindžiamas motyvu, jog šį skundą turėtų nagrinėti kitos institucijos, o rašto persiuntimas nagrinėti pagal kompetenciją laikomas teisėta asmenų aptarnavimo forma. Rašte pritarta Prokuroro sprendime nurodytiems motyvams, kad Skunde nurodyti klausimai priskiriami Lietuvos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Administracijos kompetencijai. Pareiškėjas pabrėžė, kad skundas paduotas dėl Administracijos darbuotojų veiksmų. Pateikti faktai patvirtina, jog iki šiol ši institucija nesiėmė jokių priemonių pažeidimams pašalinti ir pati tuos pažeidimus toleravo. Pareiškėjas darė išvadą, kad tokio tyrimo atlikimas Administracijoje negali būti laikomas objektyviu. Pareiškėjas akcentavo, kad Skunde išdėstytos aplinkybės priklauso viešojo intereso sričiai, o viešojo intereso gynimas pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį priskiriamas prokuratūros kompetencijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skundas buvo paduotas pareiškėjo, kaip Komisijos pirmininko, vardu.

8. Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad prokuroras ir aukštesnysis prokuroras, išnagrinėję prašymą ir skundą, neatliko tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir nepriėmė procesinio sprendimo, todėl skunde klaidingai nurodoma, kad Raštu priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo Skundas išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aptarnavimo aprašas). Skundą išnagrinėjo aukštesnysis prokuroras – Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, kuris yra aukštesnysis prokuroras šio skyriaus prokuroro atžvilgiu.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Rašte buvo nurodytos aplinkybės (pareiškėjas pats kreipėsi į kompetentingas institucijas), kodėl nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo (skundo), ir teisinis šio sprendimo pagrindas. Atsakovas akcentavo, kad prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešojo intereso pažeidimu, ir tik tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

11. Atsakovo teigimu, už viešojo intereso apsaugą valstybėje atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašyme ir skunde buvo keliamas klausimas ne tik dėl pagrindinių procedūrų išduodant leidimus želdiniams tvarkyti galimo pažeidimo, bet ir dėl želdinių būklės, nepagrįstų želdinių šalinimo motyvų, neteisingai apskaičiuojamos šalinamų želdinių atkuriamosios vertės, žalos, tai yra dėl specifinių aspektų, kurių prokuroras, priešingai nei želdynų ir želdinių apsaugos valstybinės kontrolės institucija, savarankiškai tinkamai ir operatyviai įvertinti neturi galimybės.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13. Administracija paaiškino, kad spręsti su želdiniais susijusius klausimus, taip pat ir išduotus leidimus tvarkyti želdinius, priskirtina Administracijos kompetencijai, todėl sutiko su Vilniaus apygardos prokuratūros Rašto turiniu. Administracija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pateikti faktai akivaizdžiai patvirtina, jog iki šiol Administracija jokių priemonių pažeidimams pašalinti nesiėmė ir pati tuos pažeidimus toleravo. Administracijos teigimu, išsamiai įvertinusi aplinkybes, Administracija priims sprendimą, jei sprendimas pareiškėjo netenkins, jis jį galės skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Administracija nurodė, kad dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje skundas gali būti paduodamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka per vienus metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, tačiau ne prokuratūrai. Administracija akcentavo, kad Raštu iš esmės buvo priimtas ne galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teikto skundo, tačiau skundas perduotas nagrinėti kompetentingoms institucijoms, jos pateiks atsakymą į pareiškėjo skundą. Raštu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nėra užkertamas kelias savo teises ginti, netgi priešingai – šiuo atveju skundas nebuvo persiunčiamas, kadangi kompetentingoms institucijoms jis buvo adresuotas paties pareiškėjo, tačiau kompetentingos institucijos informuojamos dėl prokuratūros priimto sprendimo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Teismas vadovavosi Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1–4, 8 punktais, 3 straipsnio 1 dalimi, Aptarnavimo aprašo 56 punktu, nustatė, kad ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo, atsižvelgiant į jame išdėstytus motyvus ir argumentus, nuspręsta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. raštas Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“ nenagrinėti 2021 m. vasario 26 d. skundo, nepersiunčiant jo kompetentingoms institucijoms, argumentuojant tuo, kad skundas joms yra pateiktas tiesiogiai, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas su 2021 m. kovo 8 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas ištirti 2021 m. vasario 26 d. skunde pateiktą informaciją ir inicijuoti viešojo intereso gynimą.

16. Iš pareiškėjo 2021 m. vasario 26 d. skundo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Administracijai, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 2 d. rašto Nr. 2S-632 „Dėl informacijos pateikimo“, pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. skundo Vilniaus apygardos prokuratūrai, Rašto ir pareiškėjo skundo teismui turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia būtent tai, kad Administracijos atsakingi darbuotojai išduoda leidimus tvarkyti želdinius, nesilaikydami Nuostatų ir kitų privalomų teisės aktų reikalavimų. Dėl minėtų veiksmų 2021 m. vasario 26 d. skunde pareiškėjas prašė prokuratūros nustačius nusikaltimų požymius pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustačius viešojo intereso pažeidimus – inicijuoti viešojo intereso gynimą.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 2–6, 10, 12, 14 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros priskirti ne prokuratūros, o savivaldybės kompetencijai. Tokiu atveju, vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti jos teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, priežiūrą ir vykdyti jų būklės stebėseną. Pareigą vykdyti tinkamą želdynų, želdinių priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai. Teismo vertinimu, atsakovas, atsižvelgdamas į savivaldybės kompetenciją, teisės aktus, pagrįstai pareiškėjui išaiškino, kad jo 2021 m. vasario 26 d. skunde nurodyti klausimai priskirtini Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, taip pat Administracijos kompetencijai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos patenkinti pareiškėjo skunduose nurodytus prašymus ir imtis veiksmų, nurodytų skunduose, kadangi jie nebuvo priskirti atsakovo kompetencijai.

18. Dėl viešojo intereso gynimo teismas pažymėjo, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Teismas vadovavosi Aptarnavimo aprašo 33 punktu, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 10 punktu, nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 26 d. skundą pateikė kompetentingoms institucijoms, t. y. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Administracijai, todėl, teismo vertinimu, jis buvo pateiktas tiesiogiai, taigi nebuvo pagrindo siųsti nagrinėti pagal kompetenciją valstybės ar savivaldybės institucijai pakartotinai. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro Raštas, todėl kiti pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti duomenys, kurie tiesiogiai nesusiję su šiuo ginču, nenagrinėtini ir nevertintini. Teismas darė išvadą, kad Raštas yra tinkamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek ir teisės normomis ir visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 19. Pareiškėjas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neturėjo pareigos patenkinti pareiškėjo skunduose nurodytus prašymus ir imtis veiksmų, nurodytų skunduose, kadangi jie nebuvo priskirti atsakovo kompetencijai. Pareiškėjo teigimu, tokią išvadą teismas grindė siaurinamąja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies teisės normos interpretacija, pažymėdamas, kad dėl viešojo intereso gynimo prokurorai gina viešąjį interesą, kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad nagrinėjamu atveju aktualu yra ne tik yra ar nėra valstybės institucijos, kurių kompetencijai yra priskirti klausimai, dėl kurių buvo paduotas skundas, bet ir tai, ar tokios institucijos, kurių veiklos srityse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ėmėsi kokių nors priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prokuratūra nesurinko ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, kurių veiklos srityse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ėmėsi kokių nors priemonių jiems pašalinti. Todėl nebuvo pagrindo atsisakyti tirti skundą, remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundas yra paduotas prieš savivaldybę, kuri vykdo pažeidimus ir juos ne tik toleruoja, bet ir jų nepripažįsta. Pareiškėjo teigimu, ši aplinkybė lemia akivaizdumą, jog institucija, kurios veiklos srityje yra padaryti ir toliau daromi teisės aktų pažeidimai, nesiima ir neketina imtis jokių priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad ši aplinkybė taip pat lemia ir prokuratūros pareigą ištirti skundą, kadangi tokių priemonių nesiėmė valstybės ar savivaldybių kompetentingos institucijos.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad skundas yra paduotas ne dėl veiklos sričių, kurias teismas sprendime priskyrė savivaldybės kompetencijai, o dėl institucijos bei jos tarnautojų piktnaudžiavimo nevykdant teisės normų, dėl ko yra padaryta didelio masto žala valstybei. Skundo objektas yra ne aplinkosauginiai pažeidimai, o tarnybinis piktnaudžiavimas, nors ir vykdomas aplinkosaugos srityje. Pareiškėjas pažymi, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra priskirtini nei Aplinkos ministerijos, nei savivaldybės kompetencijai, todėl teismas nepagrįstai skundo ištyrimą priskyrė savivaldybės, o ne atsakovo kompetencijai.

22. Pareiškėjo teigimu, prokuratūra turėjo pareigą priimti procesinį sprendimą. Raštas pagal savo turinį nėra tas procedūrinis sprendimas, kuris turėjo būti priimtas išsprendžiant viešojo intereso gynimo ar atsisakymo jį ginti klausimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad ši aplinkybė sudaro savarankišką Rašto neteisėtumo pagrindą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą ir daro išvadą, kad pagal paduoto Skundo turinį prokuroras turėjo pareigą atlikti atitinkamus veiksmus ginant viešąjį interesą, o atsisakydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones – priimti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatytą procedūrinį sprendimą.

23. Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į kelias institucijas, tik vieną iš reikalavimų suformulavo prokuratūrai: „5) prokuratūrai nustačius nusikaltimų požymius – pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustačius viešojo intereso pažeidimus – inicijuoti viešojo intereso gynimą“. Prokuroras, atsakydamas į šį skundą, 2021 m. kovo 2 d. rašte Nr. 2S-632, be kita ko, nurodė, kad jo dalį dėl nusikalstamų veikų galimo padarymo pavesta išnagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į prokuratūrą 2021 m. kovo 8 d. skundu, kurį išnagrinėjus buvo priimtas Raštas, suformulavo prašymą „ištirti pateiktą informaciją taip pat ir viešojo intereso pažeidimo padarymo aspektu“, tačiau nenurodė, kad jo skundo objektas yra piktnaudžiavimas tarnyba, šios aplinkybės nenurodė ir skunde teismui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tik apeliaciniame skunde šią naują aplinkybę nurodė kaip pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl ši aplinkybė negali daryti įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

25. Atsakovas pažymi, kad viešojo intereso gynimas ir ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam (baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, padarytą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje) yra skirtingos prokuratūros funkcijos, kurias atlieka skirtingi prokuratūros padaliniai (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 1 ir 7 p., Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas prokuratūrai dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo išnagrinėtas prokuroro 2021 m. kovo 19 d. nutarimu atmesti skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jame buvo išaiškinta, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Šį nutarimą pareiškėjas skundė teismui ir dėl jo priimtas galutinis sprendimas. Atsakovas daro išvadą, kad šis klausimas negali būti nagrinėjamas dar kartą. Atsakovas pabrėžia, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas panaikinti Raštą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad Skundo prokuratūrai objektas yra ne aplinkosauginiai pažeidimai, o tarnybinis piktnaudžiavimas.

26. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad prokuratūra turėjo pareigą priimti procesinį sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, tačiau aiškina jį nesistemiškai. Atsakovo teigimu, būtent šiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos. Tokia sąlyga būtent ir yra nustatyta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

27. Atsakovas vadovaujasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi ir, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad prokuratūra turėjo pareigą priimti procesinį sprendimą, nurodo, kad, jeigu kiekvienu atveju, gavęs prašymą, pareiškimą, prokuroras privalėtų atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, netektų prasmės ir praktiškai negalėtų būti taikoma Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje išdėstyta teisės norma, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Atsakovas daro išvadą, kad toks teisės normos aiškinimas būtų ydingas, nes teisės norma neveiktų. Atsakovas pabrėžia, kad prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešojo intereso pažeidimu, ir tik tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į prokuratūrą, nenurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos nesiėmė priemonių teisės akto pažeidimui pašalinti, o tuo pačiu prašymu kreipėsi ir į jas. Todėl prokuroras pagrįstai neatliko tyrimo ir nepriėmė procesinio sprendimo.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Administracija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai pažymėdama, kad Nuostatai nenumato pareigos Administracijai dėl kiekvieno leidimo (ne)išdavimo kreiptis į Komisiją. Administracijos teigimu, teisės aktai suteikia teisę Administracijai nagrinėti klausimus, susijusius su želdiniais Vilniaus mieste, tad leidimų (ne)išdavimas priskirtinas Administracijos kompetencijai. Administracija nurodo, kad Raštas priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Vien pareiškėjo nesutikimas su tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Raštas ar teismo sprendimas yra neteisėti. Nesant teisės aktuose nustatytų Rašto panaikinimo pagrindų, nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskirtinai detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas pateiktam skundui reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. kovo 19 d. raštą Nr. 2S-830 „Dėl skundo išnagrinėjimo rezultatų“, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones pirmosios instancijos teismas palaikė siaurinamąja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies teisės normos interpretacija, pažymėdamas, kad dėl viešojo intereso gynimo prokurorai gina viešąjį interesą, kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad nagrinėjamu atveju aktualu yra ne tik yra ar nėra valstybės institucijos, kurių kompetencijai yra priskirti klausimai, dėl kurių buvo paduotas skundas, bet ir tai, ar tokios institucijos, kurių veiklos srityse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ėmėsi kokių nors priemonių pažeidimams pašalinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju prokuratūra nesurinko ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, kurių veiklos srityse buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ėmėsi kokių nors priemonių jiems pašalinti. Todėl nebuvo pagrindo atsisakyti tirti skundą, remiantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas paaiškina, kad skundas yra paduotas ne dėl veiklos sričių, kurias teismas sprendime priskyrė savivaldybės kompetencijai, o dėl institucijos bei jos tarnautojų piktnaudžiavimo nevykdant teisės normų, dėl ko yra padaryta didelio masto žala valstybei. Skundo objektas yra ne aplinkosauginiai pažeidimai, o tarnybinis piktnaudžiavimas, nors ir vykdomas aplinkosaugos srityje. Be to, pasak pareiškėjo, atsakovas turėjo pareigą priimti procesinį sprendimą.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viešojo intereso gynimas (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis) ir ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam (Prokuratūros įstatymo 16, 17 straipsniai) (baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, padarytą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje) yra skirtingos prokuratūros funkcijos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundas prokuratūrai dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo išnagrinėtas prokuroro 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. IBPS-V-862838-21 tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00188-21 atmesti skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi minėtas prokuroro nutarimas buvo įvertintas kaip teisėtas ir pagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi minėtoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis palikta galioti. Taigi, pareiškėjo skundas dėl galbūt darytų tarnybinių pažeidimų buvo vertinamas kitame procese, dėl to buvo priimtas prokuroro 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. IBPS-V-862838-21 tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00188-21, todėl skundžiamame Rašte, kuriame buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nebuvo teisinio pagrindo vertinti galbūt darytus tarnybinius pažeidimus.

34. Rašte, be kita ko, vadovaujantis Prokuratūros 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, nuspręsta atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes dėl keliamų aplinkosauginių klausimų yra atsakingos kitos institucijos, be kita ko, savivaldybė, Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Pareiškėjas atsakovui neteikė duomenų, kad kitos institucijos nesiėmė jokių veiksmų, be to, byloje nustatyta, kad pareiškėjui į jo 2021 m. kovo 4 d. raštą atsakė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. A51-34743/21(3.3.2.26E-MTA), kuriame pasisakyta dėl leidimų kirsti medžius, tvarkyti želdynus ir kt. Pabrėžtina, kad prokuroras turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą, tačiau taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik nustatęs teisės akto pažeidimą, laikytiną viešojo intereso pažeidimu, ir tik tuomet, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į prokuratūrą, nenurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos nesiėmė priemonių teisės akto pažeidimui pašalinti, o tuo pačiu prašymu kreipėsi ir į jas. Todėl prokuroras pagrįstai neatliko tyrimo ir nepriėmė procesinio sprendimo.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis