2024-12-04 Nr. AB-17797-3-61-3-09188-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-49-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09188-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186119, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186646, kuriuo uždrausta pareiškėjui 60 mėnesių atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, kaip aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ketinančiam dirbti užsieniečiui. Pareiškėjas 2022 m. liepos 13 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) programinės įrangos kūrėju. Iki atvykimo į Lietuvą pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini). Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. buvo nuspręsta perkelti (duomenys neskelbtini) įstaigos veiklą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir atvyko dirbti ir gyventi į Lietuvą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, pateikė pareiškėjui užpildyti klausimyną, kurį pildydamas pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Klausimyne, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. liepos 3 d. raštą Nr. 18-7246 (toliau – ir VSD išvada), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai).

4. Pareiškėjas nesutiko su Departamento Sprendimais, tvirtindamas, kad jie grindžiami prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje nustatytų kriterijų.

5. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, laikydamiesi pozicijos, kad nustatytas faktas, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas vertinti, kad (duomenys neskelbtini).

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą.

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad VSD surinkti duomenys sudarė pagrindą Departamentui priimti Sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankamai duomenų, leidusių daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas konstatavo, kad atsakovas ne tik vadovavosi VSD išvada, tačiau ir atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus, netinkamai vertinant įrodymus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.

10. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad teismas rėmėsi įrodymais neparemta prielaida, kad pareiškėjas, vien dėl to, jog (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Nei vienas iš VSD išvadoje pateiktų motyvų pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui nepatvirtina. Pareiškėjas darbą minėtoje įmonėje baigė (duomenys neskelbtini). VSD išvadoje nėra pateikta jokios informacijos apie šios įmonės veiklą laikotarpiu, kai joje dirbo pareiškėjas. Pareiškėjas nuo 2018 m. negyveno (duomenys neskelbtini), todėl teiginiai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Lietuvą atvyko susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, išimtinai susijusioms su jo darbdavio veiklos perkėlimu į Lietuvą.

11. Atsakovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, pritardami pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 atmetė pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, protingumo bei sąžiningumo principais, nurodė, kad neturi priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų ir duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.

14. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog nepaisant to, jog pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo 2011-2013 metais, pareiškėjo keliama grėsmė buvo vertinama atsižvelgus į faktines aplinkybes ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą (duomenys neskelbtini), šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis.

15. Teismas akcentavo, kad nors Departamento Sprendimai buvo daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau, Departamentas, be kita ko, atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

V. 17. Pareiškėjas A. K. prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi, prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Sprendimus.

18. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdami šioje byloje procesinius sprendimus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose dėl užsieniečiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino pareiškėjo individualios situacijos, faktinių aplinkybių, pareiškėjo aiškiai išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų paneigti valstybės institucijų jo atžvilgiu padarytas išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo, todėl būtina vieninga ir aiški apeliacinės instancijos teismo pozicija.

20. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, sudaro prielaidas teismų praktikai formuotis klaidinga linkme, kadangi užsieniečiai, turintys ribotas įrodinėjimo priemones ir prieigą prie informacijos ir dokumentų, praktiškai neturi galimybių nuginčyti institucijų jų atžvilgiu priimtų nepagrįstų sprendimų, tokiu būdu paneigiant viešojo administravimo bei teisinės valstybės principus.

21. Pareiškėjo tvirtinimu, šiuo atveju dėl to, kad teismas, priimdamas sprendimą, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartį nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose bei tam tikrais aspektais šio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose yra nevienoda, pareiškėjo byla buvo išspręsta neteisingai, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, turėtų būti peržiūrėta iš naujo.

22. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) procesinius sprendimus, priimtus administracinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios ir kuriuose Departamento sprendimai dėl leidimų gyventi užsieniečiams panaikinimo arba atsisakymo juos išduoti / pakeisti buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti (pvz., LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023).

23. Pareiškėjas taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus, kuriuose apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, esant duomenų apie užsieniečio darbą, atliktą tarnybą valstybės tarnyboje ir (arba) įmonėse / įstaigose, kurios pavaldžios (duomenys neskelbtini) valdžiai bei jos vykdomam režimui, jis gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau sprendimuose buvo akcentuojamos papildomos aplinkybės ir atliktas jų individualus vertinimas, kas šioje nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo teigimu, nebuvo atlikta (pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023, 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023).

24. Pareiškėjas teigia, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus dėl Departamento sprendimų, kuriais panaikinti užsieniečiams išduoti leidimai dėl jų grėsmės nacionaliniam saugumui, teisėtumo, vertinamas ne tik pats darbo (tarnybos) faktas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės: darbo (karinės tarnybos) laikas (trukmė); darbo (tarnybos) pobūdis, funkcijos ir pareigos; laikotarpis, suėjęs po darbo (tarnybos) pabaigos; užsieniečio veiklos pobūdis, baigus darbą (tarnybą); ar nustatyti užsieniečio ryšiai su ankstesne darbo (tarnybos) vieta po jos pabaigos; tikslas, kodėl užsienietis ėjo pareigas darbe (tarnyboje); priežastys, dėl kurių užsienietis nutraukė darbą (tarnybą); ar yra duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (atliktą tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis; kokia buvo geopolitinė situacija užsieniečio darbo (atliktos tarnybos) pradžios metu, darbo (tarnybos) nutraukimo metu; kokia yra užsieniečio pozicija dėl (duomenys neskelbtini) vertinimo; koks yra užsieniečio dabartinis ryšys su kilmės valstybe; kokie yra užsieniečio socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika; ar leidimo panaikinimas ir (ar) draudimas atvykti į Lietuvą yra proporcinga priemonė.

25. Pareiškėjo vertinimu, šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, kad skirtinguose sprendimuose ir nutartyse yra skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kaip ta įrodinėjimo pareiga turi būti realiai įgyvendinama (pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024).

26. Pareiškėjo teigimu, pripažįstant, kad asmuo turi pats paneigti faktus, kuriais jį kaltina valstybės institucijos, reikštų pernelyg didelės įrodinėjimo pareigos perkėlimą asmeniui, kuris santykiuose su valdžios institucijomis yra silpnesnioji šalis ir kurio galimybė gauti įrodymus yra apribota. Pareiškėjas pažymi, kad jis teikė byloje įrodymus, pagrindžiančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kuriuos jis pagal susiklosčiusią situaciją galėjo pateikti ir kurie paneigia jo atžvilgiu institucijų padarytas nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais yra grindžiamos teismo išvados. Atsakovas nemato pagrindo atnaujinti procesą.

29. Atsakovas pažymi, jog teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į pareiškėjų individualias aplinkybes. Šiuo atveju teismai išsamiai įvertino Departamento priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, kilusio ginčo kontekste atliko savarankišką pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių tyrimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priešingai, nei pareiškėjas tvirtina, nėra analogiška nagrinėjamai bylai, bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jį atmesti.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, tiek pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, priimti tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl nėra pareiškėjo prašyme nurodytų pagrindų atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog nei vienoje pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų bylų aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog užsieniečiui nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga, kaip tvirtina pareiškėjas, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos pagrįstumu ir teisėtumu. Pareiškėjo prašyme dėstomus argumentus paneigia ir naujausi LVAT praktikos pavyzdžiai analogiško pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-951-1188/2024, 2024 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024, 2024 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-935-602/2024 ir kt.).

34. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nors pareiškėjas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti vienodos praktikos formavimą, tačiau nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, o iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia pakartotinai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 35. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. siekia atnaujinti procesą LVAT 2024 m. kovo 27 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.

36. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

37. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., EŽTT 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)).

38. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

39. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).

VII. 40. Pagal pareiškėjo prašyme nurodytą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015 ir kt.).

41. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021 ir kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015 ir kt.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis.

43. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartyje pripažindamas, jog vien pareiškėjo darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) faktas pats savaime yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, nukrypo nuo ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuotos praktikos, kad vertinamas ne tik pats darbo santykių faktas, bet ir kitos reikšmingos, su užsieniečio individualia situacija susijusios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, jog skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. ar užsienietis turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ar sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą.

44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas individualiai motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat individualiai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

45. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien faktu apie pareiškėjo darbą, tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. įvertinus ne tik pareiškėjo biografijos faktą apie jo darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) ir šio darbo pobūdį, tačiau taip pat atsižvelgus į geopolitinę situaciją, pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl nebuvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023.

46. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024 ir kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1693-525/2024, 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023) nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024 ir kt.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai (2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024, 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023), kuriuose, pareiškėjo teigimu, buvo suformuota priešinga įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (t. y. kad esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą), buvo priimti nustačius, kad Departamentas, sprendimą grįsdamas VSD pateikta išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatliko išsamaus ir visapusiško užsieniečio grėsmės valstybės saugumui tyrimo, individualiai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. konstatavus, kad Departamento sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

49. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta praktika būtent ir patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis ir individualus pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) įmonėje ir šio darbo laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinant įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini), taip pat ir į (duomenys neskelbtini). Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2024 m. kovo 27 d. nutartį, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

50. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024 ir kt.).

51. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

53. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. (A. K.) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024 pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis