2016-01-21 Nr. AB-1945-3-63-3-01041-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2004-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01041-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei A. L. (A. K. teisių perėmėja) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 316,11 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, kad Klaipėdos RATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovas apmokestintas už nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Klaipėdos RATC nurodė, jog atsakovas nesumokėjo 316,11 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – Klaipėdos RATC priteisė 252,11 Lt (73 Eur) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog gyvenamoji patalpa bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), – o jos bendras plotas 17,22 kv. m, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., už 2009 metų pirmąjį ketvirtį – iki 2009 m. kovo 1 d., už 2009 metų antrąjį ketvirtį – iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus), 2009 m. kovo 2 d. (už 2009 metų pirmąjį ketvirtį), 2009 m. gegužės 2 d. (už 2009 metų antrąjį ketvirtį), o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., kovo 2 d. ir gegužės 2 d. Pareiškėjo kreipimasis į teismą yra priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. Todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymą šioje dalyje dėl 59 Lt priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo 252,11 Lt vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. teismas tenkino. Priteistą sumą lito valiuta konvertavo į euro valiutą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi.

III. Pareiškėjas Klaipėdos RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ir turi būti taikomas nagrinėjamame ginče, kadangi neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų – t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, todėl klaidingai perskaičiavo litų sumą į eurus. Apskaičiuotai vietinei rinkliavai neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad po litų perskaičiavimo į eurus skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), priešingai – taikytina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, jog litais (eurais) išreikšti dydžiai, kuriuos reikia perskaičiuoti į eurus (litus), perskaičiuojami ir išreiškiami eurais (litais) tiek pat skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip jie buvo išreikšti litais (eurais), o apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio tik apskaičiavus galutinę pinigų sumą. Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, todėl atsiras biudžeto deficitas, o skolininkui sumažės mokėtinas vietinės rinkliavos dydis. Pažymi, kad teismas yra teisingumą vykdanti institucija, o ne vietinės rinkliavos apskaičiavimo centras.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeitė ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 82,86 eurų (286, 11 Lt) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 22 d., vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo bei priteisimo laikotarpio Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) pagrindu, apeliacinė instancijos teismas nurodė, kad vietinė rinkliava turėjo būti nepriteista už visus 2008 m., kas ir padaryta. Tačiau turėjo būti priteista už visus 2009 m., todėl pareiškėjui papildomai priteisė 29 Lt sumą (58 Lt suma apskaičiuota už visus 2009 m., bet buvo priteista tik pusė šios sumos – 29 Lt; b. l. 9), atitinkančią 8,40 eurų. Taigi apeliacinės instancijos teismas aptartą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde keliamu klausimu (litų perskaičiavimo į eurus) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra visiškai identiška, todėl esami nesuderinamumai turi būti pašalinti, laikantis pirmosios dominuojančios pozicijos, kuri grįstina Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi. Būtent šios teisinės krypties įtvirtinimas atitinka įstatymų leidėjo valią pereinamuoju laikotarpiu ir laikytinas socialiai teisingesniu. Be to, analogiško pobūdžio bylose vienodos pozicijos laikymąsi suponuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija – formuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str. 3 d.).

V. Laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis 2015 m. liepos 15 d. surašė teikimą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teikiame nurodė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties priėmimo paaiškėjo, jog atsakovas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjo pakeitimo jo teisių perėmėju. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teikime daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

VI. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. paaiškėjo, kad atsakovas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1139-556/2015 atsakovu byloje nurodytas asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo miręs, ir apeliacinės instancijos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi įsiskolinimą priteisė iš mirusio asmens. ABTĮ 48 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Šiuo atveju atsakovas A. K., nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą, buvo miręs, todėl negalėjo būti atsakovu – administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta nesant antros ginčo šalies. Aplinkybė, jog atsakovas A. K. buvo miręs bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu, nebuvo žinoma. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad teisme negalėjo būti nagrinėjama byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kurioje nebuvo kitos ginčo šalies, o skolos priteisimas iš mirusio asmens negali būti laikomas teisingu bylos išsprendimu. Dėl to teikimas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015 atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu tenkintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VII. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjo naudai iš atsakovo 73 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. d. priteisiant 82,86 Eur vietinės rinkliavos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma į eurus perskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi bei yra apvalinama iki cento (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1055-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015).

Pažymėtina, kad nustačius, jog (duomenys neskelbtini) mirė atsakovas A. K., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovas pakeistas jo teisių perėmėja A. L. (b. l. 66-67).

Atsižvelgiant į tai, 82,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, priteistina iš A. L.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš A. K. teisių perėmėjos A. L. 82,86 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt šešis euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė