b20ea866-4d42-4dbf-85a7-2fdba40d76dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1055-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03717-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1–19). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., iÅ¡ viso 110 parų, buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 368, kuri buvo rÅ«syje ir kameroje Nr. 285. PaaiÅ¡kino, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis kameros plotas. Pažymėjo, kad baldai ir kiti įrenginiai taip pat mažino kameros plotÄ . LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kiti renginiai, siekiant į nustatytas veikas įtraukti asmenis.

PaaiÅ¡kino, kad nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais, t. y. duÅ¡u ir tualetu. Taip pat nebuvo užtikrinama ventiliacija, natÅ«rali Å¡viesa ir oras, pakankamas Å¡ilumos kiekis bei atitikimas sanitariniams reikalavimams. PaaiÅ¡kino, kad kameroje buvo dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, todėl beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti.

LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Teigė, jog kiekvienÄ kartÄ , kai reikėjo iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , turėjo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis. Labai dažnai pareigÅ«nas negirdi, o jeigu girdi, tai dėl kitų darbų neprieina pasiteirauti dėl kokių priežasčių yra daužoma į duris. Taip pat duÅ¡o patalpose tekdavo ilgai laukti, daužyti į duris iki 5–10 minučių, triukÅ¡mauti, kol kiti asmenys iÅ¡vedami į gyvenamÄ sias kameras.

Pažymėjo, jog pareigÅ«nai tyčiojasi ir neprieina. Akcentavo, kad tokiu atveju pareigÅ«nai neužtikrina pakankamo kalinimo saugumo. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tai prieÅ¡tarauja CPT standartams, II skyriaus Pataisos įstaigos antrajam CPT bendros ataskaitos praneÅ¡imui Nr. CPT/Inf(92)3 pagal kurį suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių.

PaaiÅ¡kino, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, o jeigu dulka – nelaistomi. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo Å¡iferiniai stogeliai, kuriuose buvo asbesto. Taip pat asbesto buvo LukiÅ¡kių TI-K sienose bei kanalizacijoje, kuris sukėlė rimtÄ pavojų sveikatai, nes kiekvienÄ dienÄ jo sveikata buvo žalojama. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikia ventiliacija, jos nėra, kadangi vėdinama per langÄ ir tik Å¡iltuoju paros metu, kadangi žiemÄ langai yra sandarinami ir dėl to nevyksta kamerų vėdinimas.

Kamerose yra drėgna ir tamsu, Å¡varaus oro kiekis neatitinka norminio Å¡varumo, todėl asmenims ribojamas minimalaus Å¡varaus oro kiekis. Pažymėjo, kad langÄ dengia keturių eilių grotos, kurios įrengtos tiek iÅ¡ lauko pusės, tiek kameroje, todėl stipriai ribojami vėjo ir gaivaus oro srautai. Akcentavo, jog dėl mažo oro srauto kamerose pÅ«va čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės, o kamerose vidutinis drėgnumas virÅ¡ija 70 proc. Kamerose nėra užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas, kadangi dėl esamų grotų natÅ«rali Å¡viesa į patalpas nepatenka, o elektrinis apÅ¡vietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvÄ .

Patys išsijungti šviesos neturėjo galimybių, nes kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas kamerose buvo nepakankamas dėl uždėtų ant langų grotų skaičiaus. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, todėl pasirekšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra, pykindavo. Nurodė, kad neturėjo savo patalynės, o Lukiškių TI-K tinkamai neaprūpindavo patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo virtuvinį rankšluostėlį.

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, kurie dėl drėgmės ant metalinių lovų rÅ«dydavo, pÅ«davo. Apatinis tikotažas nebuvo plaunamas, o po kurio laiko buvo plaunamas tuomet, jei asmuo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo pinigų. PaaiÅ¡kino, jog dėl netinkamo požiÅ«rio į higienÄ , kamerose kildavo konfliktai. Taip pat dėl neÅ¡varių drabužių buvo galimybės įsiveisti kÅ«no parazitams. Teigė, jog turėjo pats savarankiÅ¡kai plauti drabužius, o kameroje nebuvo sÄ lygų juos džiovinti.

Pažymėjo, jog esant galimybei plautis drabužius, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys, t. y. atsirasdavo pinigai, o po to nelikdavo dėl maisto apsipirkimo ar sÄ skaitos areÅ¡tų, todėl buvo atsisakoma rÅ«bus plauti nemokamai, nors tuo metu sÄ skaitoje ir nebuvo pinigų, motyvuojant, kad maistui buvo pinigai, todėl galėjo plautis drabužius už pinigus. Taip pat jeigu nebÅ«davo pingų sÄ skaitoje, norint iÅ¡siplauti nemokamai, administracija reikalaudavo praÅ¡yme nurodyti punktÄ , jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už iÅ¡plovimÄ drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo.

LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai iÅ¡duodama higienos priemonių, t. y. tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų Å¡epetukų. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K konteinerių aikÅ¡telė įrengta prie pat gyvenamojo pastato, konteineriai nėra sandarÅ«s, nuo jų žiemÄ ir vasarÄ sklinda nemalonus kvapas. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Taip pat kameroje nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.

Sanitariniai įrenginiai (tualetai / duÅ¡ai) atskirti sienele nuo likusio kameros ploto, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pažymėjo, jog ne kartÄ neturėjo galimybės apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų minėtos teisės suvaržymÄ , t. y. nekeitė grafiko, atsiradus Å¡iltam vandeniui, nenuvedė praustis be eilės. Å iltas vanduo nuolatos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų, profilaktinių darbų ir kita.

Å iltas duÅ¡as griežtai užtikrinamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Pažymėjo, kad po Å¡iltu vandeniu nebuvo leidžiama apsiprausti ir po fizinės reabilitacijos kambario, todėl gyvenamosiose patalpose tvyrojo prakaito kvapas, o kameroje esančioje kriauklėje asmenys negalėdavo visiÅ¡kai apsiprausti, nors ir po Å¡altu vandeniu. Nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos, o jÄ atlikdavo tik po daugkartinių praÅ¡ymų arba paraÅ¡ytų skundų, kurių neregistruodavo.

Atlikta deratizacija, dezinfekcija buvo neefektyvi, be to, iÅ¡ karto po tokios procedÅ«ros, neiÅ¡vėdinus kameros, asmenys buvo vedami atgal į kamerÄ ir priversti kvėpuoti nuodais, skirtais buitiniams parazitams. Pažymėjo, jog tokiu bÅ«du buvo nuodijami. LukiÅ¡kių TI-K maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes maistÄ atneÅ¡davo tiesiai į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o kol jis buvo iÅ¡dalinamas – atÅ¡aldavo.

Taip pat nebuvo sudarytos sÄ lygos eiti pavalgyti į valgyklÄ . Be to, ne kartÄ matė, kaip maisto dalintojas dalina maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių, o kompotui ar arbatai skirtÄ indÄ , tiesiog panardindavo į specialų kompotui / arbatai skirtÄ didelį termosÄ . Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizines bei vidines dvasines kančias, nepakenčiamus skausmus, iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresijÄ , pablogėjusiÄ savivertę, dirglumÄ , irzlumÄ , sumažėjusias bendravimo galimybes, pablogėjusiÄ savijautÄ ir sveikatÄ .

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K visÄ laikÄ jis buvo laikomas vienas. Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 57–70). Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ .

Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

PaaiÅ¡kino, kad už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl LukiÅ¡kių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.).

Pažymėjo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos arba atskiros kabinos su durimis. LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

PareigÅ«nai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Taip pat iÅ¡klauso ir pagal savo kompetencijÄ bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informacijÄ , bÅ«tinÄ jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingÄ sprendimÄ , o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualÅ«s pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiÅ¡kai įvertinti problemų pakartotinumÄ , imtis prevencinių priemonių, kad bÅ«tų Å¡ių problemų iÅ¡vengta ilgalaikėje perspektyvoje.

Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Minkštasis inventorius ir patalynės komplektas Lukiškių TI-K išduodamas vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos) pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina.

Naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius, pvz.: suplyšęs, apipiltas ir pan., yra pakeičiamas. LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukÅ¡tis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. DuÅ¡uose yra nuolat teikiamas karÅ¡tas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

GrÄ Å¾inus suimtÄ jį ar nuteistÄ jį iÅ¡ mankÅ¡tos kambario į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už iÅ¡vedimÄ Ä¯ mankÅ¡tos kambarį Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nas, atsakingas už asmenų priežiÅ«rÄ mankÅ¡tos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojÄ , atsakingÄ už priežiÅ«ros postÄ , kuriame laikomas Å¡is suimtasis ar nuteistasis, apie bÅ«tinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti duÅ¡u.

Visi suimtieji kasdien turi teisę vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jis gali bÅ«ti sutrumpinamas. PaaiÅ¡kino, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis antrojo bendrojo praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.

Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbestos nėra.

Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbestos plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Nelaužomi Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylÄ ar kopėčias. Nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius.

LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ .

Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes laikomas termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, yra praėję medicininį patikrinimÄ . MaistÄ dalina užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems iÅ¡duotos vienkartinės pirÅ¡tinės. Pažymėjo, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., LukiÅ¡kių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti.

Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ . PareiÅ¡kėjas buvo laikomas saugiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, Å¡ių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rÅ«pinasi ir specialiai jų negadina.

Å ie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio Å¡ių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 285 ir Nr. 368, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 6,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 125 (1 asm.); 6,50 kv. m. ploto kameroje Nr. 368 (1 asm.); 7,38 kv. m. ploto kameroje Nr. 120 (1 asm.); 8,31 kv. m. ploto kameroje Nr. 356 (1 asm.); 7,08 kv. m. ploto kameroje Nr. 285 (1–2 asm.). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 57–70).

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,54 kv. m. iki 8,31 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,26 kv. m. iki 7,75 kv. m. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 29 d., iÅ¡ viso 1 parÄ , buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinant teisės į vienam asmeniui tenkantį nacionalinės teisės aktuose nustatytÄ minimalų 3,6 kv. m. plotÄ .

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog visÄ ginčo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad baldai, sanitarinis mazgas ir kiti įrenginiai mažino kameros plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. Pastebėtina, jog EŽTT ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandič ir Jovič prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kameroje įrengto sanitarinio mazgo užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamas asmenų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakankamai buvo užtikrinami kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kiti renginiai. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, todėl negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairių renginių bei dirbti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje, žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto internet prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės) (b. l. 57–70). Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais ar skundais, susijusiais su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, socialinių poreikių tenkinimu ar darbu, ir kad tokie praÅ¡ymai / skundai nebuvo patenkinti, nėra.

Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pareiÅ¡kę norÄ , turi galimybę dalyvauti sporto renginiuose, tokiuose kaip tinklinis, krepÅ¡inis, tritaÅ¡kių metimas, stalo tenisas, bet dėl dalyvavimo sporto renginiuose pareiÅ¡kėjas į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus nesikreipė (b. l. 73–74). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimu, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai užtikrinant suimtųjų ar nuteistųjų užimtumÄ yra teisėti.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais, t. y. duÅ¡u ir tualetu. Tualetai ir duÅ¡ai atskirti sienele nuo likusio kameros ploto, todėl naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo matomas iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas, sanitarinis mazgas atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Dušo patalpose įrengtos pertvaros aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m (b. l. 57–70).

Byloje pateiktas LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡imas ,,Dėl R. S. skundo“, kuriame nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

DuÅ¡o patalpose privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros (b. l. 75–78). Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista visÄ kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d., iÅ¡ viso 108 paras.

Nagrinėjamoje byloje pateiktos LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad duÅ¡ai atskirti pertvaromis (b. l. 101–103). Atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 57–70).

Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip nurodyta LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime, siekiant užtikrinti asmenų privatumÄ , duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad naudojantis duÅ¡u buvo varžomas jo privatumas, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per atidarytÄ langÄ , kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl R.

S. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 75–78). Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijÄ , nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu LukiÅ¡kių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirÄ ventiliacijÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamos ventiliacijos, natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos, norminio oro Å¡varumo, temperatÅ«ros. Kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis, grybelis, puvo čiužiniai, rÅ«dijo metalinės lovos, veisėsi parazitai. Taip pat kamerų langus dengė keturių eilių grotos, todėl buvo ribojami vėjo, gaivaus oro srautai ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas. LukiÅ¡kių TI-K administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos, o jÄ atlikdavo tik po daugkartinių praÅ¡ymų arba paraÅ¡ytų skundų, kurių neregistruodavo.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 285 ir Nr. 368.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 26 d. ir nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kamerose Nr. 120, 125, 285, 356, 368 (b. l. 57–70). Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, ventiliacijos, dirbtinės ir natūralios apšvietos, norminio oro švarumo, temperatūros, drėgmės ar kitų pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatė (b. l. 84–86, 92–93, 94–96, 97–98, 99–100). NVSC 2018 m. birželio 13 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-3688 nustatyta, kad kameroje Nr. 368, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 26 d., patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 150 lx (b. l. 89–90).

LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. birželio 27 d. raÅ¡te Nr. 9-7762 nurodyta, kad kameroje Nr. 368 pakeista lemputė (b. l. 91). NVSC 2018 m. rugpjūčio 6 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5211 Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 368 nenustatyta (b. l. 92–93). Å iuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir paÅ¡alintas laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje nebuvo laikomas, todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl R. S. skundo“ nurodyta, kad visiems LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Kamerose surÅ«dijusių gultų ir supuvusių čiužinių nėra. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . Ä®monė turi licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (b. l. 75–78).

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija). Be to, pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamai vykdomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo, nesikreipė. Byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija neregistruodavo skundų. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ginčo laikotarpiu vienÄ kartÄ , t. y. su praÅ¡ymu jį perkelti į Vilniaus pataisos namus, o LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino (b. l. 80, 81–82, 83).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai taip pat nenustatyti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose ir duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikėjo iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , turėjo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis. PareigÅ«nai tyčiojosi ir neprieidavo, todėl nebuvo užtikrintas saugumas. Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema inter alia (lot. be kita ko) aliarminis iÅ¡kvietimas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengti skubaus iÅ¡kvietimo mygtukai (b. l. 75–78). LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę iÅ¡sikviesti nuolat priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ , nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais bÅ«dais kviečia prižiÅ«rėtojÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas saugiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K personalo kabinetuose dėl saugumo įrengti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtukai, Å¡ių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rÅ«pinasi ir specialiai jų negadina. Å ie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio Å¡ių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki Å¡iol (b. l. 57–70). PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu. Be to, ir pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog realaus poreikio pasinaudoti aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuku nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LukiÅ¡kių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nesudarantys pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K suteikdavo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirų, peleninių. Taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pilna Å¡iukÅ¡lių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo periodiÅ¡kai valomi, o jeigu dulka – nelaistomi.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo Å¡iferiniai stogeliai, kuriuose buvo asbesto. Taip pat asbesto buvo LukiÅ¡kių TI-K sienose bei kanalizacijoje, kuris sukėlė rimtÄ pavojų sveikatai. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas. BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ , o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pažymėta, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama mažiau negu pusantros valandos pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kalėjime buvo laikinai, todėl pasivaikščiojimas vykdavo dvi valandas bei atskirai nuo kitų nuteistųjų (b. l. 57–70).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, taip pat tuo, jog pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti dvi valandas, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas vertina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatyti. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus dėl aplinkybių, jog pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka jokių higienos normų, t. y. kai kuriuose kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirų, peleninių, juose buvo pilna šiukšlių, kai kuriuose kiemeliuose nebuvo suoliukų, o sienos pasidengusios pelėsiu bei grybeliu, kiemeliai nevalomi ir jeigu dulka – nelaistomi.

Kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, Å¡varÄ ir tvarkÄ turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (b. l. 57–70). IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡imo ,,Dėl R.

S. skundo“ matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelius tvarko nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas (b. l. 75–78). Byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tvarkomi ar yra netvarkingi. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija Å¡iuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų; dar daugiau, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esÄ , netvarkomų pasivaikščiojimo kiemelių.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, Å¡is reikalavimas jai nebuvo taikomas.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė galimÄ asbesto buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiuose stogeliuose. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K 1-ojo, 2-ojo bei 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai padengti cemento pjuvenų (cetrio) plokÅ¡te – asbesto nėra.

LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių su Å¡iferiu dengtais stogais nėra (b. l. 75–78). PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktÄ ir galimÄ pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ir pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose yra asbesto, darančio įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigė, kad neturėjo savo patalynės, o LukiÅ¡kių TI-K tinkamai neaprÅ«pindavo patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo virtuvinį rankÅ¡luostėlį. Taip pat čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Lietuvos higienos normos 134:2015 42 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims.

Lietuvos higienos normos 134:2015 43 punkte nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ patvirtino, jog visiems į LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. MinkÅ¡tasis inventorius ir patalynės komplektas LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodamas vadovaujantis Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normomis pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Naudojimui netinkamas minkÅ¡tas inventorius, pvz.: suplyšęs, apipiltas ir pan., yra pakeičiamas (b. l. 57–70). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl R. S. skundo” nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodamas minkÅ¡tas inventorius, t. y. čiužiniai, pagalvės, antklodės ir patalynė bei rankÅ¡luosčiai atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus.

Patalynės komplektas, rankÅ¡luosčiai ir minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas Å¡varus ir tvarkingas (b. l. 75–78). NVSC 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-11 nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems suimtiesiems ar nuteistiesiems asmenims yra iÅ¡duodami čiužiniai iÅ¡ audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje ir tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 41 punkto reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz. dezinfekavimo kameroje (b. l. 84–86).

Teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatų užtikrinimu Lukiškių TI-K. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minkštasis inventorius išduodamas vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų teikęs prašymus dėl naudojimui netinkamo minkštojo inventoriaus pakeitimo, o Lukiškių TI-K administracija atsisakiusi tokius prašymus tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra neindividualizuotos, bendro pobūdžio, taip pat, nepagrįstos byloje esančia medžiaga, todėl laikytina, jog neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad apatinis tikotažas nebuvo plaunamas, o po kurio laiko buvo plaunamas tuomet, jei asmuo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo pinigų. Taip pat turėjo pats savarankiÅ¡kai plauti drabužius, o kameroje nebuvo sÄ lygų juos džiovinti. Esant galimybei plautis drabužius, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys, t. y. atsirasdavo pinigai, o po to nelikdavo dėl maisto apsipirkimo ar sÄ skaitos areÅ¡tų, todėl buvo atsisakoma drabužius plauti nemokamai, nors tuo metu sÄ skaitoje ir nebuvo pinigų, motyvuojant, kad maistui buvo pinigai, todėl galėjo plautis drabužius už pinigus.

Taip pat jeigu nebÅ«davo pinigų sÄ skaitoje, norint iÅ¡siplauti nemokamai, administracija reikalaudavo praÅ¡yme nurodyti punktÄ , jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už iÅ¡plovimÄ drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo. Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

PareiÅ¡kėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė sÄ lygų skalbti ir džiovinti drabužius tiek dažnai, kiek pareiÅ¡kėjui reikia, vertinti kritiÅ¡kai, nes Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja, jog tokios paslaugos pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti teikiamos nemokamai. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugÄ . Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, gali iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, biuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus, striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ (b. l. 75–78).

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog asmeninėje sÄ skaitoje nelikdavo pinigų dėl maisto apsipirkimo ar sÄ skaitos areÅ¡tų, todėl drabužius buvo atsisakoma skalbti nemokamai, taip pat tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija reikalaudavo praÅ¡yme nurodyti, jog kai tik atsiras pinigai, sutinkama apmokėti už iÅ¡plovimÄ drabužių už laikotarpį, kai pinigų nebuvo, vertintini kaip nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo nesudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis.

Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, taip pat nenurodė, kodėl, pataisos namuose esant įrengtai skalbyklai, buvo priverstas savarankiÅ¡kai skalbti drabužius bei džiovinti juos kameroje. Taigi, teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos visos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius tiek turint, tiek neturint asmeninėje sÄ skaitoje lėšų. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė, kad jis dėl tokios paslaugos kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , o administracija atsisakė tokiÄ paslaugÄ suteikti.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo pakankamai iÅ¡duodama higienos priemonių, t. y. tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų Å¡epetukų. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punktas nustato, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) Å¡iame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (ApraÅ¡o 13 punktas). ApraÅ¡e nurodytas iÅ¡duotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų Å¡epetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo iÅ¡duodamos higienos priemonės, tačiau skundžiasi, kad jų nepakako.

Teismas neturi pagrindo abejoti, jog pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, jam buvo iÅ¡duotos higienos priemonės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, o LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino (b. l. 80, 81–82). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo.

Å iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareigÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti tualetinį popierių, dantų pastÄ ir dantų Å¡epetėlį. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K konteinerių aikÅ¡telė įrengta prie pat gyvenamojo pastato, konteineriai nėra sandarÅ«s, nuo jų žiemÄ ir vasarÄ sklinda nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normos 134:2015 35 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovas nurodė, kad iÅ¡ kamerų buitinės atliekos Å¡alinamos vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintu buitinių atliekų iÅ¡ gyvenamųjų patalpų Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡u, kuriame nurodyta, kad suimtieji, nuteistieji kiekvienÄ dienÄ numatytu laiku iÅ¡ kamerų iÅ¡neÅ¡a buitines atliekas ir nuleidžia jas į buitinių atliekų kanalus, kuriais atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius. Nuteistieji, atliekantys Å«kio darbus, kiekvienÄ dienÄ iÅ¡neÅ¡a atliekas iÅ¡ konteinerių į buitinių atliekų saugojimo aikÅ¡telę.

Buitines ir maisto atliekas išveža įmonės, su kuriomis Lukiškių TI-K sudaręs sutartis dėl atliekų šalinimo. Buitinių atliekų saugojimo aikštelėje palaikoma švara ir tvarka (b. l. 75–78). NVSC 2018 m. rugpjūčio 16 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-5407 nustatyta, kad Lukiškių TI-K I-o korpuso cokolinio aukšto koridoriuje yra buitinių atliekų išmetimo kanalas, prie kurio susikaupusių buitinių atliekų (šiukšlių) nebuvo, koridoriuje buvo vizualiai švaru.

NVSC Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimo šiuo aspektu nenustatė (b. l. 94–96). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad konteinerių eksploatavimas tinkamas, todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu nepagrįsti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Materialinio buitinio aprūpinimo normoje nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti. Minėtoje normoje nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.

Lietuvos higienos norma 134:2015 veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo nenustato. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazÅ«ruotų plytelių, jiems skirtose vietose (b. l. 57–70). Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai atsakovės atstovui nenustato pareigos kamerose įrengti vedrodžius ir (ar) tualeto reikmenų spinteles (lentynėles), taip pat į tai, kad remontuojamose kamerose įrengiami veidrodžiai, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Taip pat ne kartÄ neturėjo galimybės apsiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad sutrumpintų minėtos teisės suvaržymÄ , t. y. nekeitė grafiko, atsiradus Å¡iltam vandeniui, nenuvedė praustis be eilės. Å iltas vanduo nuolatos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų, profilaktinių darbų ir kita.

Be to, Å¡iltas duÅ¡as griežtai užtikrinamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡uose nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e iki 15 minučių (b. l. 57–70). IÅ¡ byloje pateikto LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiko matyti, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į duÅ¡Ä kartÄ per savaitę nustatytomis savaitės dienomis (b. l. 88).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu turėjo galimybę kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendino minėtÄ pareigÄ . Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog duÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia, į duÅ¡us nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo (b. l. 75–78), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog Å¡iltas vanduo nuotalos buvo atjungiamas dėl vandens sistemos remontų bei profilaktinių darbų atmestini kaip nepagrįsti, nes neįrodyti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad po Å¡iltu vandeniu nebuvo leidžiama apsiprausti ir po fizinės reabilitacijos kambario, todėl gyvenamosiose patalpose tvyrojo prakaito kvapas, o kameroje esančioje kriauklėje asmenys negalėdavo visiÅ¡kai apsiprausti, nors ir po Å¡altu vandeniu. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kad grÄ Å¾inus suimtÄ jį ar nuteistÄ jį iÅ¡ mankÅ¡tos kambario į gyvenamÄ jÄ kamerÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkas savo darbo valandomis arba atsakingas už iÅ¡vedimÄ Ä¯ mankÅ¡tos kambarį Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos pareigÅ«nas, atsakingas už asmenų priežiÅ«rÄ mankÅ¡tos kambaryje, informuoja Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtojÄ , atsakingÄ už priežiÅ«ros postÄ , kuriame laikomas Å¡is suimtasis ar nuteistasis, apie bÅ«tinybę užtikrinti suimtojo ar nuteistojo teisę pasinaudoti duÅ¡u (b. l. 57–70).

PareiÅ¡kėjui nedetalizavus ir konkrečiai nenurodžius aplinkybių, kada jam nebuvo leidžiama apsiprausti po fizinės reabilitacijos kambario, teismas konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ pateiktais duomenimis, todėl tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema (b. l. 57–70), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kameroje esančioje kriauklėje negalėjo apsiprausti, nors ir po Å¡altu vandeniu, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Maistas nebuvo sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio. LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinamos tinkamos sÄ lygos pavalgyti, nes maistÄ atneÅ¡davo tiesiai į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , o kol jis buvo iÅ¡dalinamas – atÅ¡aldavo. Taip pat nebuvo sudarytos sÄ lygos eiti pavalgyti į valgyklÄ . Be to, ne kartÄ matė, kaip maisto dalintojas dalino maistÄ be higieninių pirÅ¡tinių, o kompotui ar arbatai skirtÄ indÄ , tiesiog panardindavo į specialų kompotui / arbatai skirtÄ didelį termosÄ .

BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal.

Teismas pažymi, kad minėtos normos nedirbantiems ir sportuojantiems vyrams energetinės maisto vertės nenustato. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo iÅ¡duoti maistÄ draudžiama.

Visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. LukiÅ¡kių TI-K virtuvė pagamintÄ maistÄ iÅ¡duoda karÅ¡tÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas iÅ¡duodamas Å¡iltas, nes laikomas termosuose. LukiÅ¡kių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, yra praėję medicininį patikrinimÄ . MaistÄ dalina užsidėję kepurę, chalatÄ , tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų, jiems iÅ¡duotos vienkartinės pirÅ¡tinės (b. l. 57–70).

Taip pat Lukiškių TI-K nuteistieji dirbantys ūkio darbus bei paskirti į maisto dalintojų pareigas aprūpinti visomis darbui reikalingomis priemonėmis ir darbo drabužiais. Galiojantys teistės aktai neįpareigoja maisto dalintojų mūvėti pirštinių, kadangi maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais sprecialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų (b. l. 75–78). Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo bÅ«ti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, maistas laikomas termosuose ir tiekiamas Å¡iltas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas buvo atÅ¡alęs, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K maistas dalinamas kalibruotais sprecialiais įrankiais ir rankomis neliečiamas, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu taip pat nenustatyti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo fizinėmis bei vidinėmis dvasinėmis kančiomis, nepakenčiamais skausmais, iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, pažeminimais, emocine bei dvasine depresija, pablogėjusia saviverte, dirglumu, irzlumu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, pablogėjusia savijauta ir sveikata.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 200 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 Eur suma.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra abstraktus ir nepagrįstas, jokie dokumentai, kokio dydžio iÅ¡laidas patyrė, nepateikti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R.

S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulyė-Janulionienė