b20b1d44-5437-41aa-bf0c-a82dc5db5bbb · Panevėžio apygardos teismas

             1 S-753-185-2012Teisėja Rita Dambrauskaitė             Procesinio sprendimo kategorija:             2.1.16.1.2.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A.

J., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto:              2000 m. lapkričio 22 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 str. 2d., laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.;              2003 m. balandžio 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 246 str. 1 d. 5000 Lt bauda;              2004 m. gruodžio 29 d.

Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., laisvės atėmimu vieneriems metams;              2009 m. gegužės 4 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;              2010 m. sausio 27 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;              2010 m. lapkričio 29 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams;

             2011m. rugsėjo 12 d. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. 40 MGL bauda; įtariamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 157 str. 1 d.,              skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga, NUSTATĖ:              A. J. įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., N. B. ir G.

Ž., bendrais veiksmais Anykščių mieste melagingai pažadėjus gerai apmokamÄ darbÄ užsienyje, užverbavo nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ R. R. (tuo metu 16 metų amžiaus vaikÄ ) vykti į OlandijÄ , siekiant, kad nukentėjusioji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ ir pelnomasi iÅ¡ jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ sodybÄ (duomenys neskelbtini) , po to į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jÄ laikė nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d., apie 13.30 val. nugabeno nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Kauno autobusų stotį, nupirko bilietÄ ir įsodino į autobusÄ , vykstantį marÅ¡rutu Ryga - Amsterdamas, tačiau Kalvarijos sen.

Salapeuraugio k., kelyje Kalvarija – Suvalkai, išvykstant iš Lietuvos Respublikos, R. R. sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dėl suklastotų asmens dokumentų.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikosbaudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas. 2012 m. liepos 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartimi A. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

             Skundu A. J. praÅ¡o jį iÅ¡ suėmimo paleisti. Suimtasis nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl duomenų pakankamumo įtarimui pareikÅ¡ti ir skunde cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnį, pagal kurį galima skirti ir pratęsti kardomÄ sias priemones, taip pat ir suėmimÄ tik tada kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat skunde pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad įtarimų pagrįstumas yra bÅ«tina (sine qua non ), privaloma sÄ lyga suėmimo skyrimui ar pratęsimui.             A.

J. skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo jam skyrimo, suvaržė jo konstitucines žmogaus teises. Neigdamas suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvimÄ , įtariamasis nurodo, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ vietÄ Anykščiuose, yra registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , žmona nėščia. Skunde nurodoma, kad teismo nutartyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir motyvai tarpusavyje prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Neaiški R. R. procesinė padėtis: liudytoja ar nukentėjusi, nes nutartyje nurodyta, kad ji nukentėjusi, o vėliau, kad liudytoja. Apeliantui nesuprantamas motyvas, kad jis nesusijęs darbo santykiais. Jo žodžiais tariant, asmuo registruotas darbo biržoje, neturi darbo ir todėl negali būti susijęs darbo santykiais. Tais pačiais motyvais apeliantas nesutinka ir dėl legalaus pajamų šaltinio bei galimo lėšų gavimo iš nusikalstamos veiklos. A. J. atkreipia dėmesį, į tai, kad tariamas nusikaltimas padarytas prieš 3, 5 metus, R.

R. buvo sulaikyta dėl suklastotų dokumentų panaudojimo. Nei sulaikant, nei tiriant bylÄ (dėl disponavimo suklastotais dokumentais), jokių duomenų, kad vyksta užsiimti prostitucija, nebuvo.             Skunde cituojamas Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, pagal kurį už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Ä®statymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių apribojimo. Remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tinos vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti proporcingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau nei yra bÅ«tina.             Teismo posėdyje gynėjas advokatas Eugenijus Karosas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

             Skundas atmetamas.             Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimas yra griežtai reglamentuotas imperatyvių BPK įtvirtintų normų, t.y. suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik esant kardomosios priemonės taikymo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei sÄ lygoms numatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , minėtų normų pažeidimų nenustatė.

             Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę -suėmimÄ , neįsitikino duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, skiriant kardomÄ jÄ priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šiuo atveju nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes teismas neturi vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad duomenų, leidžiančių manyti, kad A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ yra pakankamai nukentėjusiosios R. R. parodymuose, liudytojų parodymuose kitoje bylos medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismas, peržiÅ«rėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagÄ baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00005-12, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl duomenų pakankamumo Å¡ioje ankstyvoje proceso stadijoje. Taigi, teismas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimo nepažeidė.                          A.

J. pareikÅ¡tas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų (BPK 122 straipsnis 8 dalis)              PagrįstÄ manymÄ , kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, gali patvirtinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – tai įtariamojo Å¡eiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos bÅ«klė, ankstesnis teistumas, ryÅ¡iai užsienyje ir kitos aplinkybės. Nors, kaip nurodoma skunde, A.

J. vedęs, registruotas darbo biržoje, žmona nėšča, tačiau Å¡ias aplinkybes akivaizdžiai nusveria ryÅ¡iai užsienyje (posėdžio metu įtariamasis nurodė, kad gyveno Anglijoje apie keturis mėnesius), kaltinimo sunkumas ir BK 157 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ " 8 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neiÅ¡nykęs teistumas suponuotų teismui pareigÄ skirti griežtesnę bausmę.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria iÅ¡vadai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.              Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Ä®tariamajam A. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sÄ raÅ¡Ä .

Nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi. Veika, kurios padarymu A. J. yra įtariamas yra savanaudiÅ¡ka ir galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu. Teistas septynis kartus ir tai charakterizuoja įtariamÄ jį, kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).              Skunde minima, kad nutartyje R.

R. nurodyta ir kaip liudytoja ir kaip nukentėjusioji, todėl neaiÅ¡ki jos procesinė padėtis. Å iuo metu R. R. yra nukentėjusioji, o nutartyje nurodytas netikslumas jos nutarties teisėtumui įtakos neturi.              Apeliantui nesuprantamas suėmimo motyvas, kad jis nesusijęs darbo santykiais. Tačiau, reikia pažymėti, kad darbo santykiai bei legalaus pragyvenimo Å¡altinio turėjimas yra viena iÅ¡ daugelio aplinkybių, visuma kurių leidžia teismui konstatuoti suėmimo pagrindų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ " 10 punktas).Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ yra suvaržyta įtariamojo teisė į laisvę, tačiau be minėtos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog įtariamojo A. J. teisės suvaržytos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Priimdamas sprendimÄ skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 d.žalies nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Skundžiama nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ reikalavimus. Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartį nėra pagrindo.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas NUTARIA:              Įtariamojo A.

J. skundÄ atmesti.              Ši nutartis neskundžiama. Teisėjas                      Pranas Å imkus