2017-05-31 Nr. AB-11214-3-61-3-01066-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-463-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adminsta“ (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras, atsakovas) 2017 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. ATPP.10-2(16.21.4.10.13) (toliau – ir Protokolas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Protokolas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes Protokole tik konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, tačiau jokios poveikio priemonės nepritaikytos.

Teismo vertinimu, iš esmės Protokolas sudaro sąlygas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) priimti nutarimą dėl padaryto pažeidimo, o aplinkybė, kad Centras Protokole klaidingai nurodė, jog Protokolas gali būti skundžiamas, negali pakeisti teismų kompetencijos. Atsižvelgęs į tai, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų, teismas skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

II. Pareiškėjas UAB „Adminsta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Protokole ne tik konstatuotas Įstatymo 8 straipsnio 1 punkto ir 10 straipsnio 1 punkto pažeidimas, tačiau konstatuotas ir faktas, jog Legionella bakterijomis užsikrėtusi ir vėliau mirusi (duomenys neskelbtini) gyventoja užsikrėsti legionelioze galėjo dėl netinkamos pareiškėjo veiklos. Pareiškėjo teigimu, pagal Įstatymo 27 straipsnį Tarnyba gali tirti UAB „Adminsta“ veiksmus atitikties Įstatymo reikalavimams požiūriu (ir (ne)konstatuoti šio įstatymo pažeidimą bei (ne)skirti įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą), tačiau Tarnyba neturi įgaliojimų (kompetencijos) tirti ir vertinti, ar mirusi (duomenys neskelbtini) gyventoja Legionella bakterijomis užsikrėtė savo gyvenamojoje vietoje, ar ji užsikrėtė būtent dėl UAB „Adminsta“ veiklos, t. y. Tarnyba pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją negali nei patvirtinti, nei paneigti Protokole konstatuoto fakto, kad (duomenys neskelbtini) gyventoja Legionella bakterijomis užsikrėtė dėl pareiškėjo veiklos ir dėl jo kaltės.

Pareiškėjas pažymi, kad galima ir tokia situacija, jog Tarnyba, išnagrinėjusi Protokolą, gali nuspręsti neskirti įstatyme nustatytos baudos ar įspėjimo, tačiau net ir toks Tarnybos sprendimas pats savaime nepanaikintų Protokolo ir nepaneigtų Protokole konstatuoto fakto, kad jame nurodyto namo gyventoja Legionella bakterijomis užsikrėtė dėl pareiškėjo veiklos ir dėl jo kaltės. Tokiu būdu aplinkybė, su kuria UAB „Adminsta“ nesutinka, liktų įtvirtinta kontrolės institucijos dokumente (Protokole), o UAB „Adminsta“ teisė ginčyti šią Protokole nustatytą aplinkybę, kuri ateityje galėtų būti kvalifikuota kaip pagrindas bylai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, būtų apribota ar net paneigta.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenės informavimo priemonės, reaguodamos į Protokole nurodytas aplinkybes, viešai ir itin plačiai paskelbė žinią, kad (duomenys neskelbtini) gyventoja Legionella bakterijomis užsikrėtė ir nuo legioneliozės mirė dėl pareiškėjo netinkamos veiklos ir dėl jo kaltės. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio viešai skelbiama informacija daro itin didelę žalą UAB „Adminsta“, todėl dėl teismo atsisakymo tirti Protokolą yra paneigiama ne tik UAB „Adminsta“ teisė į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), tačiau taip pat ir galimybė ginti savo teisę į gerą vardą (reputaciją) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį. Be to, pačiame Protokole tiesiogiai yra nurodyta, kad jis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Adminsta“ skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl Centro 2017 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolo Nr. ATPP.10-2(16.21.4.10.13) teisėtumo ir pagrįstumo. Centro vyriausioji specialistė, įvertinusi UAB „Adminsta“ teikiamos paslaugos / vykdomos veiklos (daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros) užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinės diagnostikos rezultatus, Protokole nustatė, kad ši paslauga teikiama / veikla vykdoma pažeidžiant Įstatymo 8 str. 1 punkto ir 10 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Protokole nurodyta, kad: UAB „Adminsta“ karštą vandenį ruošia (gamina) pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 26.2 punkto reikalavimus dėl karšto vandens temperatūros palaikymo karšto vandens sistemoje, t. y. teikdama nesaugią karšto vandens sistemos priežiūros paslaugą; dėl netinkamos karšto vandens sistemos priežiūros nustatyta (duomenys neskelbtini) namo karšto vandens sistemos tarša Legionella bakterijomis kelia riziką vartotojų sveikatai ir mirusi nuo legioneliozės šio namo gyventoja galėjo užsikrėsti Legionella bakterijomis savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); dėl teikiamos paslaugos / vykdomos veiklos nukentėję asmenys (nurodoma, jeigu buvo padaryta žala sveikatai): M. N. Š., (duomenys neskelbtini), asmuo mirė.

Įvertinęs skundžiamo akto turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Protokole tik konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, tačiau jokios poveikio priemonės nepritaikytos. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Protokolas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, t. y. Protokolas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju turėjo būti priimtas nagrinėti teisme skundas dėl Protokolo panaikinimo, nes Tarnyba pagal jai įstatymu suteiktą kompetenciją negali nei patvirtinti, nei paneigti Protokole konstatuoto fakto, jog (duomenys neskelbtini) gyventoja Legionella bakterijomis užsikrėtė dėl pareiškėjo veiklos ir dėl jo kaltės. Be to, šios Protokole konstatuotos aplinkybės, su kuriomis UAB „Adminsta“ nesutinka, daro žalą pareiškėjo reputacijai, gali būti pagrindas bylai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjas turi turėti galimybę šias aplinkybes nuginčyti teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pažymėtina, kad atsakomybės už produktų saugos įstatymo pažeidimus taikymo tvarka yra reglamentuota Įstatymo aštuntajame skirsnyje (20–29 str.). Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį gamintojai, platintojai ar paslaugų teikėjai, pažeidę Įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žala vartotojams, atsiradusi dėl pavojingų produktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Įstatymo 21 str. 1 d.). Tarnyba nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir nutarimu skiria šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimus (Įstatymo 27 str. 1 d.). Pažeidimo nagrinėjimas pradedamas Tarnybos ar kontrolės institucijos dėl šio įstatymo pažeidimo surašyto protokolo pagrindu; kontrolės institucijos surašytas šio įstatymo pažeidimo protokolas kartu su surinktais įrodymais perduodamas Tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos (Įstatymo 27 str. 2 d.). Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima nutarimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą ir (arba) iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka išieškoti kontrolės institucijos patirtas Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas (Įstatymo 27 str. 5 d.). Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad Protokole tik konstatuotos tam tikros nustatytos aplinkybės, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta, juo taip pat nėra taikytos jokios poveikio priemonės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Centro 2017 m. kovo 15 d. surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas sudaro sąlygas pradėti pažeidimo nagrinėjimą, kurį atlikusi Tarnyba priima nutarimą skirti Įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą, atsisakyti skirti baudas ar įspėjimą ir (arba) iš gamintojo, platintojo ar paslaugų teikėjo ne ginčo tvarka išieškoti kontrolės institucijos patirtas Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas (Įstatymo 27 str. 2 d., 27 str. 5 d.).

Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta, kad, be kita ko, paslaugos teikėjas teismui ABTĮ nustatyta tvarka gali apskųsti Tarnybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir Tarnybos nutarimus dėl baudų ar įspėjimų skyrimo, tačiau Įstatyme nėra nustatyta, jog teismui ABTĮ nustatyta tvarka skundžiami protokolai, kuriuose yra nurodyti Įstatymo reikalavimų pažeidimai. Nors Centras Protokole nurodė, kad jis gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje situacijoje paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl tokio paties pobūdžio akto panaikinimo (žr. 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-445-520/2017).

Įvertinusi Protokolo turinį, atsižvelgusi į Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Protokolo panaikinimo, konstatavęs, kad Protokolas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog Protokole konstatuotos aplinkybės, su kuriomis UAB „Adminsta“ nesutinka, daro žalą pareiškėjo reputacijai ar gali būti pagrindas bylai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad Protokolas gali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Jau minėta, kad Protokolu yra užfiksuotas UAB „Adminsta“ teikiamos paslaugos / vykdomos veiklos neatitikimas teisės aktų reikalavimams, tačiau jokios pareiškėjo teisės ar pareigos nėra nustatytos. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokios konkrečios jo teisės ar pareigos atsirado, pasikeitė ar išnyko (pasibaigė) dėl Protokolo priėmimo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adminsta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė