b209dd89-6267-4e1a-bcb3-eacecf19e50f · Vilniaus apygardos teismas

Adm                                                     Nuorašas:Administracinė byla Nr. ATP-1041-195/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01084-2013-3                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Å umskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo E. A. už Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ nubaustas 1100 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už ATPK 1241 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymÄ nubaustas 25 (dvideÅ¡imt penkių) litų bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda jam paskirta, 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,              n u s t a t ė :              E. A. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 23 d. apie 20.50 val. Pilkapio g., Kernavės mst., Širvintų r., neblaivus (nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str.1 d. ir 1241 str.7 d.              Apeliaciniu skundu E. A. praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimÄ , administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukti, arba suÅ¡velninti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.             Nubaustojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiėmė priemonių esantiems neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti.             E. A. teigimu, pastarojo neblaivumo patikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“ vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukcijÄ , kadangi neblaivumas apeliantui buvo patikrintas iÅ¡ karto po alkoholio vartojimo, nepalaukus minėto alkotesterio instrukcijoje nurodyto termino 15-20 min.

Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino alkoholio matuoklio paklaidÄ , nes įvertinus jÄ tinkamai, E. A. neblaivumo laipsnis neturėjo virÅ¡yti nustatytos leistinos normos – 0,40 promilės. Apeliantas nurodo, kad jis po Å¡io įvykio buvo nuvykęs į VÅ¡Ä® Å irvintų ligoninę, kurioje buvo nustatyta, kad E. A. kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio, t.y. apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis nevirÅ¡ijo leistinos – 0,40 promilių ribos.              Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimu apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

E. A. nurodo, kad ankščiau už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviu jis nebuvo baustas, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, gyvena už miesto, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ne tik darbo funkcijoms atlikti, bet ir Å¡eimos poreikiams tenkinti.                          Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.              Apeliacinis skundas netenkintinas.              E. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 1241 str. 7 d.

             E. A. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. padarymo neigia, tvirtindamas, kad jam blaivumo testas buvo atliktas iÅ¡ karto pavartojus alkoholio.             ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.              Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

             E. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2-os kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulio A. K. 2013 m. birželio 23 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigÅ«nas nurodė, jog automobilio vairuotojas E. A. yra neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas), patikrinus blaivumÄ alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis (b.l.2).

Taip pat alkotesterio kvito parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad E. A. 2013 m. birželio 23 d. 20.56 val. nustatytas 0,45 promilių girtumas (b.l.5).              Nors apeliaciniame skunde nubaustasis nurodo, kad jis po Å¡io įvykio buvo nuvykęs į Širvintų ligoninę ir ten patikrinus jo blaivumÄ buvo nustatytas 0,22 promilių girtumas, nevirÅ¡ijantis įstatymų leistinos 0,4 promilių normos, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad remiantis suformuota teismų praktika konstatuotina, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiÅ«ra, yra reikÅ¡mingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiÅ«ros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti.

Pažymėta, jog medicininės apžiÅ«ros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Å iuo atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad girtumas ligoninėje buvo patikrintas praėjus daugiau nei 1,30 valandos po sulaikymo, todėl Å¡iais duomenimis vadovautis negalima (b.l.19). Policijos pareigÅ«no A.

K. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad E. A. automobilį vairavo neblaivus, kad jis buvo iÅ¡gėręs alaus neneigia ir pats nubaustasis, todėl remdamasis aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog E. A. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d.              Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog neblaivumo nustatymo testas alkotesteriu apeliantui buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio naudojimosi instrukcijoje numatytÄ tvarkÄ , t.y. testas buvo atliktas iÅ¡ karto po to, kai nubaustasis vartojo alkoholinius gėrimus.

Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.1), jame užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas 20.50 val. Tuo tarpu neblaivumo nustatymo testas alkotesteriu nubaustajam buvo atliktas 20.56 val. (b.l. 5), t.y. praėjus 6 min. nuo pažeidimo fiksavimo laiko. Be to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus E. A. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad automobilį jis vairavo ne iÅ¡ karto pavartojęs alkoholio, kadangi pradžioje, apeliantui važiuojant į Kernavę, automobilį vairavo pastarojo sutuoktinė ir tik tada, kai jai pasidarė bloga, apeliantas persėdo į vairuotojo vietÄ ir pradėjo vairuoti.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo nustatymo testo atlikimo buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad alkotesterio duomenys bÅ«tų teisingi ir patikimi.             Patikrinus byloje esančiÄ medžiagÄ sutiktina su apylinkės teismo vertinimu dėl alkoholio matuoklio paklaidos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant alkotesterio paklaidÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, E. A. nustatytas girtumo laipsnis neturėjo virÅ¡yti Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamos normos, tačiau pastebėtina, kad pagal alkotesterio „Alcotest 7510“, kuriuo buvo atliktas neblaivumo testas nubaustajam, patikros sertifikatÄ (b.l.6), Å¡io alkotesterio galima paklaida 0,017 promilės. Kadangi apeliantui buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, atėmus numatytÄ alkotesterio paklaidÄ , galutinis rezultatas, t.y. 0,433 promilės, vis tik atitinka lengvÄ girtumo laipsnį ATPK 126 str. 1 d. prasme.             Skiriant nuobaudas pažeidėjui, atsižvelgta į E. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad E. A. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, praeityje baustas 14 kartų (b.l.10-13), todėl spręstina, kad E. A. iÅ¡vadų nedaro ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių.

Tokiu bÅ«du nubaustajam pagrįstai paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.Nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma suÅ¡velninti E. A. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ neskiriant teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netenkinant tokio apelianto praÅ¡ymo pažymėtina, kad nubaustajam pirmosios instancijos teismas skyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Mažesnės nei įstatyme numatytos administracinės nuobaudos skyrimas yra vertintinas kaip iÅ¡imtinis atvejis.

ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

             Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).              Konstatuotina, jog apelianto nurodytos aplinkybės (teisės vairuoti transporto priemones bÅ«tinybė tenkinant Å¡eimos narių poreikius, taip pat Å¡eimos biudžeto klausimai) nepripažintinos iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu skirtina Å¡velnesnė administracinė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba iÅ¡ viso neskirtina.

Apelianto nurodytos aplinkybės, tai, kad jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus yra nustatytos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir įvertintos skiriant pažeidėjui nuobaudÄ sankcijos už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ribose.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Ä®vertinus apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir surinko įrodymus, dėl ko priimtas nutarimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu. Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustojo atsakomybę bei skirtinų nuobaudų dydį apsprendžiančias aplinkybes, kurios nurodytos teismo nutarime, laikytina, jog apeliantui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai.

Pagrindų tenkinti nubaustojo apeliacinį skundÄ nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.              n u t a r ė:              E. A. apeliacinio skundo netenkinti.             Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                              ArtÅ«ras Å umskas NuoraÅ¡as tikras:                                                                  ArtÅ«ras Å umskasTeisėjas                                                   Â