2022-03-30 Nr. AB-7695-3-61-3-03285-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1371-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03285-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai P. S. ir S. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) priteisti pareiškėjo P. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro; 2) priteisti pareiškėjos S. S. naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, (toliau – ir atsakovas, Centras) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų patikslintą skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš pareiškėjų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 313,98 Eur (1 786,44 Eur ir 1527,54 Eur).

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas nurodė, kad kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susiję su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog atsakovas privalėjo užtikrinti pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigai nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.

III. 5. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo priimti teikiamą naują rašytinį įrodymą – Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimo centro pažymą ir priteisti atsakovui apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas nurodo, kad nemotyvuota teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo pažeidžia tiek atsakovo teisėtą lūkestį dėl efektyvios jo teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo ginčo išsprendimo, tiek ir viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai administracinės teisenos principai. Atsakovo nuomone, aplinkybę, kad byla buvo sudėtinga faktinių ir teisinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimais, be kita ko, patvirtina ne tik atsakovo advokato rengtų rašytinių dokumentų turinys, bet taip pat ir faktas, kad teismas šioje byloje kreipėsi į specialią teismingumo nustatymo kolegiją, prašydamas išspręsti šio ginčo teismingumo klausimą, tai patvirtina, kad byloje buvo sprendžiami specifiniai ir sudėtingi teisės klausimai. Atsižvelgiant į administracinės bylos pobūdį ir sudėtingumą, atsakovas daro išvadą, kad Centras turėjo teisę samdyti advokatą, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, priėmė išsamiu aplinkybių įvertinimu nepagrįstą procesinį sprendimą.

7. Atsakovo teigimu, skundo pateikimo metu dėl ribotų finansinių galimybių jis neturėjo teisininkų, galinčių atstovauti teisme, todėl atsakovo vidiniai resursai buvo nepakankami parengti atsiliepimą į patikslintą skundą ir atstovauti jo interesams teisme. Dėl šios priežasties, iškilus sudėtingam teisiniam ginčui, tik kvalifikuotas advokato atstovavimas galėjo padėti atsakovui tinkamai apginti valstybės interesus teisme, todėl šioje byloje atsakovui buvo būtina advokato pagalba. Atsakovo įsitikinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas anksčiau vykusiuose administraciniuose ginčuose tenkindavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2021 m. vasario 8 d. apeliacinio skundo atsisakymą, kuriame prašo nutraukti apeliacinį procesą ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atsakovas nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą neapskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo, atsakovas, įsivertinęs apeliacijos dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo tikslingumą, pagal ABTĮ 136 straipsnio 1 dalį, nusprendė atsisakyti savo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, kuriame prašoma priimti šį atsisakymą ir nutraukti administracinę bylą, pradėtą pagal atsakovo apeliacinį skundą.

10. Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra nustatyta ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi nutraukia apeliacinį procesą. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės pakartotinai jį paduoti (ABTĮ 136 str. 3 d.).

11. Iš Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto atsakovo pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo turinio aiški jo valia atsisakyti apeliacinio skundo, t. y. atsakovas naudojasi ABTĮ jam suteikta galimybe. Nustatyta, kad pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo pateikė atsakovo atstovas. Kliūčių, dėl kurių aptariamas apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, nėra. Atsakovas patvirtino, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Pažymėtina, jog kiti proceso dalyviai neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo, apeliacinio proceso nutraukimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsakovo apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, pažymi, kad ABTĮ 38 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo atsisakymas nepatenka į minėtą atvejų sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti šį atsakovo prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, trečiasis suinteresuotas asmuo T. B. B., dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė