2026-05-27 Nr. AB-11143-3-64-3-00089-2026-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-864-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00089-2026-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. K. (anksčiau buvo K. S.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-68144 dalį dėl ½ dalies vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam A. R. mirus išmokėjimo A. M.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2022 m. sausio mėn. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 31 d. prašymas ir 2022 m. sausio 3 d. skundas; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai visą vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam A. R. mirus sumą. Pareiškėja taip pat prašė teismo: 1) atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu inicijuoti norminę administracinę bylą, siekiant ištirti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 47, 49, 55 punktų teisėtumą ir jų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 52 straipsnių nuostatoms.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes yra įsiteisėjęs Regionų administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad VSDFV pateiktame rašte paaiškinta, kad ginčijamo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo „Dėl išmokos A. M.“ teisingas numeris yra (9.6) DV_S-68144, o teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-3505-279/2022 netiksliai nurodytas sprendimo numeris VPA_SP5E-3879 iš tiesų yra kito – 2021 m. spalio 29 d. priimto sprendimo numeris, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Teismas darė išvadą, kad teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendime, nepaisant netiksliai nurodyto sprendimo numerio, buvo vertintas ir iš esmės išnagrinėtas tas pats VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas „Dėl išmokos A. M.“, kurį pareiškėja ginčija ir šioje byloje.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. S. apeliacinį skundą, konstatavęs, kad jis paduotas praleidus tiek apeliacinio skundo padavimo terminą, tiek terminą, per kurį galėjo būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Teismas, vertindamas skundų tapatumą, nustatė, kad tiek 2022 m. vasario 3 d. skunde, tiek 2026 m. sausio 14 d. skunde (ir 2026 m. vasario 4 d. patikslintame skunde) pareiškėja ginčija tą patį VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą „Dėl išmokos A. M.“ ir VSDFV 2022 m. sausio 20 d. sprendimą, siekdama panaikinti šiuos administracinius aktus ir užkirsti kelią A. M. vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimui.

2022 m. vasario 3 d. skunde pareiškėja nurodė, kad A. M. nuo 1997 metų neaugino sūnaus A. R., su juo nebendravo, neteikė išlaikymo geranoriškai, išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka, sūnus tėvo nepažinojo ir buvo pasikeitęs pavardę, todėl, pareiškėjos vertinimu, A. M. vengė vykdyti tėvo pareigas ir neturi teisės į vienkartinę draudimo išmoką žuvus sūnui. Analogiškos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai išdėstyti ir 2026 m. sausio 14 d. skunde bei 2026 m. vasario 4 d. patikslintame skunde.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas inicijuoti norminę bylą nėra savarankiškas ginčo dalykas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris gali būti reiškiamas tik nagrinėjant individualų ginčą. Jis nekeičia nei ginčo dalyko, nei materialinių teisinių santykių esmės.

Teismas pareiškėjos argumentą, kad reikalavimas priteisti jai visą draudimo išmokos sumą, įskaitant A. M. apskaičiuotą dalį, suponuoja kitokį ginčo dalyką, laikė nepagrįstu. Tiek nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-3505-279/2022, tiek šiuo atveju pareiškėja iš esmės ginčija A. M. teisę į išmoką ir siekia, kad jam paskirta išmokos dalis nebūtų mokama.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos į bylą pateiktą patikslintą skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja, kad ji nelaiko jos pateikto skundo tapačiu išnagrinėtam Regionų administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimu.

Nors ginčijamas tas pats individualus administracinis aktas, tačiau ginčo dalykai nėra tapatūs, nes skiriasi skundo reikalavimai.

Pareiškėjos prašymas dėl norminės bylos inicijavimo yra esminis, susijęs su pareiškėjos abejone, jog jos byloje gali būti vadovaujamasi norminiu administraciniu aktu, kuris galimai neatitinka Konstitucijos.

Pareiškėja ir jos atstovas neturi pareiškėjos 2022 m. pareiškėjos pateikto skundo, todėl pareiškėjas ir jos atstovas nėra susipažinę su 2022 m. skundo teisiniu-faktiniu pagrindu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-261/2020). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam.

Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (9.6) DV_S-68144 dalį dėl ½ dalies vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam A. R. mirus išmokėjimo A. M.; 2) panaikinti VSDFV 2022 m. sausio mėn. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 31 d. prašymas ir 2022 m. sausio 3 d. skundas; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai visą vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam A. R. mirus sumą. Pareiškėja taip pat prašė teismo: 1) atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu inicijuoti norminę administracinę bylą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. vasario 3 d. buvo pateikusi skundą teismui, kuriame prašė: 1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m gruodžio 13 d. sprendimą „Dėl išmokos A. M.“ Nr. VPA_SP5E-3879, 2) panaikinti VSDFV 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-706, 3) neskirti A. M. vienkartinės draudimo išmokos dalies žuvus sūnui A. R.. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė (administracinė byla Nr. eI2-3505-279/2022).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-3505-279/2022 suformuluotus pareiškėjos skundo reikalavimus, taip pat pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skundai yra tapatūs.

Aplinkybė, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje papildomai suformulavo išvestinį reikalavimą (įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai visą vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam A. R. mirus sumą) ir procesinį reikalavimą (inicijuoti norminę bylą), nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėja inicijuoja ginčą dėl tų pačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Tiek 2022 m. kovo 3 d. skunde, tiek 2026 m. sausio 14 d. skunde (ir 2026 m. vasario 4 d. patikslintame skunde) pareiškėja ginčija tą patį VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir VSDFV 2022 m. sausio 20 d. sprendimą, siekdama, kad šie administraciniai aktai būtų panaikinti. Pažymėtina, jog vien tik galimi formuluočių ar akcentų skirtumai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčas nėra dėl to paties dalyko (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS46-52/2012).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamos administracinės bylos ir bylos Nr. eI2-3505-279/2022 skundo reikalavimai iš esmės yra tapatūs, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė mokėjimo kvito kopiją, jog sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai (ABTĮ 36 str. 3 d.), todėl pareiškėjos sumokėta 17 Eur suma grąžinama pareiškėjai. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai K. K. 17 Eur (septyniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė