b20700da-fe16-4ec5-99f3-7fd2fe876038 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-239-654/2017Teismo procesinis Nr. 1-01-1-46282-2016-4Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.14.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,kaltinamajam H. M., jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje H.

M., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus raj., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, teistas 8 kartus:1) 2014 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2) 2014 m. liepos 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės apribojimo;3) 2014 m. rugsėjo 15 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, taikytas BK 641 straipsnis, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo;4) 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės apribojimo;2015 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi pakeista bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant nurodytas auklėjamojo poveikio priemones;5) 2015 m. liepos 10 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, taikytas BK 641 straipsnis, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių, laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;6) 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus - laisvės atėmimu 9 metams, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 metų laisvės atėmimo;7) 2016 m. kovo 9 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, taikytas BK 641 straipsniu, paskirta sumažinta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu, 90 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų laisvės atėmimo; 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių apėmimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta nesubendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirti 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 9 d.8) 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutine bausme paskirta 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

H. M. buvo kaltinamas tuo, kad prievartavo didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: jis buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje KaiÅ¡iadorių r., PravieniÅ¡kės II, PravieniÅ¡kių g. 5, 2016 m. rugsėjo 7 d. parašė ir 2016 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡siuntė Kauno apygardos teismo teisėjui V. V. adresuotÄ laiÅ¡kÄ , Kauno apygardos teisme, A. Mickevičiaus 18, Kaunas, Kauno m. sav., gautÄ 2016 m. rugsėjo 10 d., kuriame iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus teisėjui V.

V. ir jo artimiesiems, t. y. grasindamas susidoroti – teigdamas, kad „atminkite, jog aÅ¡ turiu draugų laisvėje, kuriems pažadėjau atlygį už Jus, taigi JÅ«s turite savaitę laiko pervesti pinigus, kitu atveju aÅ¡ susisieksiu su draugais ir Jums nei dievas nepadės.“, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį V. V. perduoti jam didelės vertės turtÄ â€“ 150 000 eurų, nurodydamas pervesti Å¡iuos pinigus į kolonijoje esančiÄ sÄ skaitÄ .Å iais savo veiksmais H.

M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 3 dalyje. Apklaustas teisme H. M. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad visko tiksliai neprisimena, prašė teisėjo 150 000 eurų, kad pervestų į kolonijos sÄ skaitÄ . Teisėjui V. V. rašė, nes Å¡is jį teisė ir „stipriai“ nuteisė, bet teisėjo reakcijos jam nerÅ«pėjo. Jis nesitikėjo, kad teisėjas iÅ¡sigÄ s, nes nusikalstamų veiksmų tikslas buvo siekis, kad jį pervežtu į kitus pataisos namus.

Kadangi yra uždarytas, jokios galimybės įvykdyti savo grasinimų neturėjo. Jokių sÄ skaitų pataisos namuose nėra, jokio pinigų persiuntimo siųsdamas laiÅ¡kÄ nesitikėjo. Yra parašęs dar laiÅ¡kų, kai PravieniÅ¡kėse atlikinėjo bausmę. PirmÄ laiÅ¡kÄ teisėjui parašė 2016 metais. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kai jis buvo baigtas, parašė antrÄ laiÅ¡kÄ . Å ioje byloje minimas laiÅ¡kas ir buvo antras. Paskui jis parašė trečiÄ laiÅ¡kÄ . RaÅ¡ydamas pirmus du laiÅ¡kus jis tikėjosi, kad bylas nagrinės Kauno apygardos teismo teritorijoje esantys teismai ir jis bus etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau bylos dėl pirmo ir antro laiÅ¡kų buvo persiųstos į Vilniaus apygardos teismÄ .

Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygos geresnės, todėl norėjo bÅ«ti perkeltas ten. TrečiÄ laiÅ¡kÄ rašė į Alytų po to, kai jau žinojo, kad pirmÄ bylÄ nagrinės Vilniaus apygardos teismas ir dėl kokių priežasčių byla buvo persiųsta bÅ«tent Å¡iam teismui. Galvojo, kad pirmÄ kartÄ teisiant gaus bausmę ir jį nuveÅ¡ į kitus pataisos namus, bet taip nebuvo. Å iÄ schemÄ sužinojo pataisos namuose, jo geriausias draugas taip darė. Nori kuo ilgiau sėdėti. Jam nereikia jokio bausmės mažinimo ir pan.

Jis laisvėje nieko neturi, motina su broliu gyvena užsienyje, kitas brolis taip pat atlieka bausmę kolonijoje.AnalogiÅ¡kas aplinkybes įtariamasis H. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48, 49-51, 52-55).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. V. paaiÅ¡kino, kad jis dirba Kauno apygardos teisme baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teisme baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo ir jis, iÅ¡nagrinėjo bylÄ dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir kaltinamajam H.

M. paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Po šio nuosprendžio 2016 m. kovo 2 d. į Kauno apygardos teismo raštinę buvo atsiųstas jam adresuotas H. M. pasirašytas laiškas, su kuriuo jį supažindino teismo pirmininkas. Laiško turinys buvo grasinančio pobūdžio bei reikalaujantis pinigų. Šis laiškas buvo persiųstas prokuratūrai dėl procesinio sprendimo priėmimo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kiek jam žinoma baudžiamoji byla dėl H.

M. turto prievartavimo jo atžvilgiu perduota teismui. Apie tai, kad H. M. yra parašęs jam ir antrÄ laiÅ¡kÄ , jis nieko nežinojo. Apie H. M. jam adresuotÄ laiÅ¡kÄ , kuris buvo gautas 2016 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teisme, jis sužinojo tik policijos pareigÅ«nei atvykus jo apklausti. Perskaitęs laiÅ¡kÄ jis supranta, kad H. M. jam tiesiogiai grasina ir reikalauja pervesti jam 150 tÅ«kstančių eurų. Perskaitęs laiÅ¡kÄ jaučiasi iÅ¡sigandęs, kadangi laiÅ¡ko turinys yra labai grėsmingas, keliantis realų pavojų jam ir jo Å¡eimos nariams.

Jam padaryta neturtinė žala, tačiau civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Kodėl H. M. raÅ¡o jam grasinančius laiÅ¡kus ir reikalauja pinigų, jis nežino. Be minėtos bylos, kuriÄ iÅ¡nagrinėjus H. M. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, su H. M. jam neteko, nei susitikti, nei bendrauti (t. 1, b. l. 37-39).2016 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas E. G. persiuntė Kauno apygardos teisme gautÄ Å¡io teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui V.

V. adresuotÄ nuteistojo ir laisvės atėmimo bausmę atliekančio H. M. grasinančio turinio laiÅ¡kÄ (t. 1, b. l. 3).2016 m. lapkričio 24 d. lyginamajam tyrimui buvo paimti įtariamojo H. M. raÅ¡ysenos pavyzdžiai (t. 1, b. l. 12-14).Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad laiÅ¡kÄ , siųstÄ nukentėjusiajam V. V. parašė ir pasirašė H. M. (t. 1, b. l. 17-22). IÅ¡tirtais įrodymais teismas nustatė tai, kas ir yra teigiama kaltinamajame akte ir kas, iÅ¡ vienos pusės, pagrindžia H.

M. prievartavus turtÄ . H. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose. 2016 m. vasario 24 d. H. M. parašė grasinantį laiÅ¡kÄ Kauno apygardos teismo teisėjui V. V. reikalaudamas pinigų ir jį iÅ¡siuntė. Už Å¡iuos veiksmus 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. 2016 m. rugsėjo 9 d. jis parašė kitÄ grasinantį laiÅ¡kÄ Kauno apygardos teismo teisėjui V.

V. ir jį iÅ¡siuntė. LaiÅ¡ke H. M. reikalauja 150 000 eurų. Å is laiÅ¡kas buvo gautas Kauno apygardos teisme, o Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas persiuntė jį prokuratÅ«rai. Nukentėjusysis V. V. paaiÅ¡kino, kad perskaitęs laiÅ¡kÄ jaučiasi iÅ¡sigandęs, kadangi laiÅ¡ko turinys yra labai grėsmingas, keliantis realų pavojų jam ir jo Å¡eimos nariams. Svarbu ir tai, kad teisėjas V. V. buvo teisėjų kolegijos narys, kuri 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažino H.

M. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir nuteisė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme. KitÄ vertus, be kaltinamajame akte nurodytų, teismo nustatytų ir kaltinimÄ prievartavus turtÄ pagrindžiančių aplinkybių, H. M. veiksmų įvertinimui svarbÅ«s ir kiti piniginio reikalavimo bei grasinimo aspektai, taip pat kaltinamojo padėtis bei jo nurodomi savo veiksmų motyvai.LaiÅ¡ke pateikdamas reikalavimÄ sumokėti 150 000 eurų kaltinamasis nepateikė jokių mokėjimo detalių.

Nėra nurodyta, į kokiÄ sÄ skaitÄ pervesti pinigus, tik nurodyta, kad pinigus reikia pervesti į PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos sÄ skaitÄ . H. M. yra nubaustas ilgalaike 10 metų laisvės atėmimo bausme, todėl pats grasinimų įvykdyti negali. Nėra nustatyta, kad jis turėtų bendrininkų laisvėje. 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu H. M. jau yra teistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ BK 181 straipsnio sudėtis susideda iÅ¡ dviejų dalių:1. iÅ¡ savo ar kitų asmenų naudai neturint teisėto pagrindo atviro ar užmaskuoto vertimo kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, ir2. grasinimo prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar susprogdinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojimo kitokios psichinės prievartos, kurie lydi pateiktÄ reikalavimÄ perduoti turtÄ . Vertinant vertimÄ perduoti turtÄ matyti, kad H.

M. nurodė nukentėjusiajam pinigus pervesti į jo sÄ skaitÄ , tačiau laiÅ¡kuose sÄ skaitos nenurodė, mokėjimo nurodymų nepateikė. Jo laiÅ¡ke nurodyta suma yra labai didelė ir jis turėjo suprasti, kad tokios sumos jam niekas nemokės. RaÅ¡ydamas šį laiÅ¡kÄ jis jau žinojo, kad dėl ankstesnio jo laiÅ¡ko nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl antrasis laiÅ¡kas neturėjo jokios prasmės, kaltinamasis turėjo suprasti, kad nukentėjusysis, bÅ«damas patyrusiu teisininku, dirbdamas teisėju jam pinigų nemokės, o vėl kreipsis į prokuratÅ«rÄ .

Vertinant vertimÄ perduoti turtÄ lydinčiÄ psichinę prievartÄ teismas pažymi, kad psichinė prievarta baudžiamojoje teisėje visada turi bÅ«ti reali. Realumas yra vienas iÅ¡ psichinės prievartos požymių. Grasinimas yra realus, kai kaltininkas atlieka veiksmus siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, o turto prievartavime grasinimu kaltininkas siekia nukentėjusįjį įbauginti tam, kad Å¡is, įbaugintas kaltininko grasinimų, perduotų kaltininkui savo turtÄ . Svarbu, kad psichinės prievartos realumas yra tikrinamas iÅ¡ kaltininko pozicijų, kiek jo tyčia buvo nukreipta realiai įgyvendinti reiÅ¡kiamus grasinimus.

Tai nustatoma ne vien tik subjektyviais kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais įrodymais. Å ioje byloje H. M. naudota psichinė prievarta grindžiama jo raÅ¡ytų laiÅ¡kų turiniu, kadangi juose yra bauginantys žodžiai, bauginančios užuominos. Tačiau svarbu nustatyti, kiek realiai H. M. ketino ir galėjo įvykdyti grasinimus. Nagrinėjamu atveju nors laiÅ¡kuose jis iÅ¡reiÅ¡kė grasinimus, tačiau juos įgyvendinti jis neturėjo jokių galimybių. H. M. yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, kuriÄ Å¡iuo metu atlieka, neatliktos bausmės dalis yra didelė, todėl jis pats dar ilgÄ laikÄ negalės įvykdyti grasinimų.

Nors laiÅ¡ke mini, kad grasinimus įvykdys laisvėje esantys bendrininkai, tačiau nėra jokių duomenų, kad laisvėje jis turėtų bendrininkų, kurie galėtų įvykdyti jo grasinimus. PirmÄ jį savo paraÅ¡ytÄ laiÅ¡kÄ kaltinamasis iÅ¡siuntė Kauno apygardos teismo adresu, kur jį gavo teismo raÅ¡tinė ir parodė teismo pirmininkui. Kaltinamasis žinojo, kad jo pirmasis laiÅ¡kas buvo perduotas prokuratÅ«rai, bet ir antrÄ jį laiÅ¡kÄ siuntė Kauno apygardos teismui ir žinojo, kad jo laiÅ¡kÄ gaus ir peržiÅ«rės teismo darbuotojai, todėl jo turinys, grasinimai ir reikalavimas bus atskleisti ne tik nukentėjusiajam, bet kitiems žmonėms.

Pasiremdamas pirmojo laiÅ¡ko patirtimi kaltinamasis suprato, kad net iÅ¡siuntus antrÄ jį laiÅ¡kÄ pinigų jam niekas nemokės. Be to, savo laiÅ¡kÄ kaltinamasis pasirašė savo vardu ir pavarde, nurodė bÅ«vimo vietÄ taip lyg ir siekdamas, kad jis bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas. Darydami nusikaltimus nusikaltėliai paprastai taip nesielgia ir tai rodo, kad kaltinamojo tikslas nebuvo susijęs su realaus nusikaltimo padarymu.H. M. yra parašęs du laiÅ¡kus nukentėjusiajam V. V.. Abu laiÅ¡kai buvo gauti Kauno apygardos teisme.

Gavus pirmÄ jį laiÅ¡kÄ Kauno apygardos teismo pirmininkas jį parodė nukentėjusiajam, nukentėjusysis jį perskaitė ir žinojo tiek apie grasinimus, tiek apie piniginį reikalavimÄ . Paskui pirmasis laiÅ¡kas buvo iÅ¡siųstas prokuratÅ«rai. Vėliau, kai baudžiamoji byla dėl pirmojo laiÅ¡ko buvo siunčiama į teismÄ , kaltinamasis parašė antrÄ jį laiÅ¡kÄ ir jį iÅ¡siuntė Kauno apygardos teismui. Gavęs antrÄ jį laiÅ¡kÄ Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas jį persiuntė prokuratÅ«rai neparodęs nukentėjusiajam.

Apie antrÄ jį laiÅ¡kÄ nukentėjusysis sužinojo tik apklausos metu, kuomet tyrėjas parodė jam kaltinamojo siųstÄ antrÄ jį laiÅ¡kÄ . Nukentėjusysis apie grasinimus ir piniginį reikalavimÄ sužinojo tik tuomet, kai kaltinamojo veiksmai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti, policija tyrė H. M. veiksmus ir tuo metu nukentėjusiajam bijoti nebuvo pagrindo, policija bÅ«tų jį apsaugojusi. Tai rodo ir labai formalÅ«s bei trumpi nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai apie iÅ¡gÄ sti perskaičius laiÅ¡ko turinį. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų ir paskutinio jam paskelbto nuosprendžio, toks yra jo veikimas, kurio tikslo teismas nesupranta, o kaltinamojo teismo posėdyje nurodyto tikslo teismas nevertina kaip logiÅ¡kai pagrindžiančio jo veiksmus.

Anksčiau teistas, turėdamas pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl tokių pat veiksmų kaltinamasis akivaizdžiai suprato, kad iÅ¡ įkalinimo įstaigos jo siunčiami laiÅ¡kai yra registruojami, laiÅ¡kÄ jis pasirašė savo vardu ir pavarde, ir jis bus nustatytas, tačiau sÄ moningai savo veiksmais didino ir taip jau didelę jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra iÅ¡nagrinėtų bylų, kuriose asmenys (tiek H. M., tiek kiti asmenys) buvo kaltinami veikdami tokiu pat bÅ«du prievartavę turtÄ rodo, kad tai yra nuteistųjų elgesio schema, kurios motyvai nėra aiÅ¡kÅ«s (galimai siekis bÅ«ti etapuotiems, ar siekis bÅ«ti perkeltiems į kitus pataisos namus), tačiau nesusiję su turtine nauda.

Tai patvirtina ir kaltinamojo parodymai apie dar vienÄ , be Å¡iame nuosprendyje minimų dviejų, teismui iÅ¡siųstÄ grasinančio turinio laiÅ¡kÄ su turtiniu reikalavimu.Lietuvos Respublikos BK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir Å¡iame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pavojingumas yra vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių, bÅ«tinas kiekvienoje veikoje, jei norima jÄ pripažinti nusikaltimu. Atitinkamai veikai nesant pavojingai ji negali bÅ«ti vertinama kaip nusikaltimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to Å¡ioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. PavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai.

Nusikalstamos veikos pavojingumas apibÅ«dinamas pavojingumo pobÅ«džiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobÅ«dis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pavojingumo pobÅ«dis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra Å¡is pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-76/2012).

Pavojingumo pobÅ«dis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobÅ«džiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo bÅ«das, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra bÅ«tini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015).Kiekvienas nusikaltimas turi savo prasmę, kaltinamojo veiksmai visada turi savo tikslÄ ir (ar) motyvÄ , net jei tikslas ir (ar) motyvas nėra konkrečios inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

H. M. inkriminuotas nusikaltimas yra BK skirsnyje, nustatančiame nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl Å¡io nusikaltimo tikslas yra gauti svetimÄ turtÄ , o motyvas – savanaudiÅ¡kumas. Darant nusikaltimÄ nuosavybei kaltininko tikslas yra įgyti svetimÄ turtÄ , padaryti nukentėjusiojo turtÄ savu, naudotis juo savo nuožiÅ«ra ir taip praturtėti, gauti turtinės naudos. Toks kaltininko veiksmų tikslas yra ir prievartaujant turtÄ . Sprendžiant H. M. atsakomybės klausimÄ svarbu, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė.

Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-263/2010).IÅ¡dėstytas teorines baudžiamosios teisės nuostatas sugretinus su byloje nustatytais faktais matyti, kad H.

M. veiksmai, prokuroro kaltinamajame akte įvertinti kaip turto prievartavimas, nors formaliai ir atitinka BK 181 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau neturi jokio tikslo, jokių motyvų ir jokios prasmės, yra neįgyvendinimi, jie nėra pavojingi, todėl negali būti vertinami kaip nusikaltimas. Dėl BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytų kaltinimų H. M. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas, n u s p r e n d ž i a: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu H.

M. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, požymių.             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                  Alenas Piesliakas