2020-02-05 Nr. AB-2637-3-61-3-03715-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-37-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03715-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (juridinis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pasibaigė dėl reorganizavimo), uždarajai akcinei bendrovei BDO auditas ir apskaita dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) sprendimą; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo įvertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) bei UAB BDO auditas ir apskaita (toliau – ir BDO) veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) reikalavimams; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. birželio 19 d. Komisija ir BDO pasirašė sutartį Nr. F5-18/15 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito paslaugų pirkimo–pardavimo“ (toliau – Sutartis), kuria BDO įsipareigojo atlikti pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų auditą. 2015 m. spalio 9 d. rašte Komisija nurodė pareiškėjui, kad BDO atliko ne pareiškėjo patikrinimą, kokį teisę atlikti turi Komisija, o pareiškėjo auditą, todėl vertinant BDO pareigų pareiškėjui turinį, nėra aktualus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kuris yra taikomas Komisijai vykdant pareiškėjo patikrinimą. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudarytas Komisijos ir BDO susitarimas dėl Sutarties pakeitimo.

Sutarties pagrindu BDO parengė ir pateikė pareiškėjo audito ataskaitą. Po ataskaitos parengimo Komisija Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė ataskaitą, kad BDO tinkamai visa apimtimi įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2017 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi byloje Nr. eI-1396-426/2017 įpareigojo Komisiją pateikti BDO parengtą ataskaitą pareiškėjui. Komisijos ir BDO argumentai dėl BDO ataskaitos tariamo konfidencialumo atmesti kaip nepagrįsti. Iš ataskaitos pareiškėjas sužinojo, kad Komisija pateikė BDO duomenis apie kiekvieno pareiškėjo darbuotojo darbo užmokestį bei informaciją apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą per 2012–2013 metų laikotarpį. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškėjas pateikė skundą atsakovui dėl Komisijos ir BDO veiksmų. 2017 m. balandžio 26 d. atsakovas informavo pareiškėją, kad vadovaudamasis ADTAĮ 42 straipsnio 3 dalimi priėmė sprendimą atlikti tyrimą savo iniciatyva dėl galimai neteisėtų Komisijos veiksmų. 2017 m. rugsėjo 13 d. atsakovas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų perdavimo BDO (toliau – Sprendimas).

Atsakovas nusprendė, kad Komisija laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. sudarė galimybę BDO įgaliotiems atstovams, pasirašiusiems konfidencialumo sutartis, susipažinti su pareiškėjo darbuotojų duomenimis: vardais, pavardėmis, gimimo datomis, priėmimo ir atleidimo datomis, profesijomis, draudžiamosiomis pajamomis 2012–2014 metų laikotarpiu, gautomis dirbant pas pareiškėją. Sprendime atsakovas konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai leido susipažinti su duomenimis BDO, Komisijai vykdant teisės aktais nustatytas priežiūros funkcijas, siekiant atlikti planinį patikrinimą dėl pareiškėjo reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų.

Atsakovas nurodė, jog tai atitinka ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto teisėto duomenų tvarkymo kriterijų, nepažeidžiant ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas teigė, jog atsakovo Sprendimas yra neteisėtas.

3. Pareiškėjas teigė, jog dar iki sužinant ir informuojant atsakovą apie neteisėtą pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų atskleidimą BDO, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su pranešimu, kur išdėstė abejones, ar teisėtai veikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“), kai atskleidė pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis Komisijai. Atsakovas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendime nurodė, kad Komisija surinko pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Sprendimas, kuriame pateisinamas pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų atskleidimas BDO grindžiamas ta pačia ADTAĮ nuostata. Tačiau Komisijos teisė tvarkyti pareiškėjo darbuotojų duomenis vykdant jai įstatymu nustatytas funkcijas neduoda teisėto pagrindo pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis teikti privačiam juridiniam asmeniui – BDO – bei neduoda teisėto pagrindo BDO tokius duomenis priimti ir tvarkyti. Motyvai, kurie buvo aktualūs vertinant „Sodros“ ir Komisijos veiksmų teisėtumą, neturi reikšmės sprendžiant dėl Komisijos ir BDO veiksmų teisėtumo.

4. Pareiškėjas manė, kad Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pagal Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Komisija, atlikdama pareiškėjo patikrinimą (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d.) turėjo teisę pasitelkti privatų juridinį asmenį – BDO – ir jam atskleisti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis. Sprendime taip pat neteisėtai nustatyta, kad neva Komisija turėjo teisę suteiki BDO, o BDO priimti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Įstatymuose nėra įtvirtinta BDO pareiga tvarkyti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis. Priešinga Sprendimo išvada pažeidžia ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime atsakovas iš esmės aprašė teisės aktus, reglamentuojančius Komisijos veiklą. Tačiau jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta Komisijos teisė pasitelkti privatų juridinį asmenį, teikiantį audito ar bet kokias kitas paslaugas, atlikti Komisijai įstatymu pavestas funkcijas. Sprendime taip pat nėra nurodytas tokio Komisijos veikimo teisinis pagrindas. BDO, kaip privatus juridinis asmuo, nėra valstybės įstaiga ar organizacija, neatlieka ir jokių tarp viešojo administravimo institucijų taikomo tarnybinio bendradarbiavimo funkcijų, todėl neatitinka 2014 m. gegužės 26 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-140 patvirtintame Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyto privalomo kriterijaus ir negali būti pasitelkiama atlikti patikrinimo veiksmų. Net jei būtų laikoma, kad Komisija gali pasitelkti specialistus iš privačių organizacijų (tokia prielaida yra neteisėta), Aprašo nuostatos vis tiek pažeidžiamos pasitelkiant BDO, kadangi BDO yra privatus juridinis asmuo, o ne specialistas ar ekspertas, kaip to reikalauja Komisijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Sprendime nurodyta, kad BDO buvo pasitelktas ne VAĮ 36 straipsnyje įtvirtintam pareiškėjo patikrinimui atlikti, kokį atlikti turi teisę Komisija, tačiau audito paslaugoms suteikti. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisija neturi jokio teisinio pagrindo pasitelkti BDO atlikti pareiškėjos patikrinimą, kadangi Komisija, atliekanti VAĮ numatytus patikrinimus, neatlieka ir negali atlikti pareiškėjo audito. Todėl Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, negali perduoti trečiajam asmeniui (privačiam subjektui, BDO) daugiau teisių ir funkcijų, nei turi pati. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime, nei Komisijos ar BDO paaiškinimuose, teiktuose atsakovui, nėra nurodoma, kokių specialių žinių prireikė Komisijai, kad ji būtų buvusi nepajėgi įvykdyti jai įstatymu pavestas funkcijas, kurias turėjo BDO. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybes dėl teisinio nepagrįstumo viešojo administravimo funkcijoms vykdyti pasitelkiant privatų asmenį, patvirtina ir 2017 m. vasario 8 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinio teismo užfiksuota Komisijos pozicija, kur Komisijos priimto individualaus administracinio akto pagrindą sudaranti BDO parengta ataskaita vertinama kaip konfidenciali.

6. Pareiškėjas teigė, kad jo darbuotojų asmens duomenų teikimas BDO ir neteisėtas jų tvarkymas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 148 straipsnio 2 daliai (tyrimo metu galiojusio analogiško turinio 208 straipsniui). Pareiškėjas yra suinteresuotas, kad jam pavesti saugoti darbuotojų asmens duomenys būtų tinkamai saugomi, jų naudojimas ar atskleidimas būtų vykdomas griežtai laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju pareiškėjas darbo rinkoje būtų vertinamas kaip nepatikimas darbdavys, darbo santykiai su kuriuo gali nulemti neteisėtą darbuotojų asmens duomenų atskleidimą privatiems juridiniams asmenims.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas užbaigti tyrimą priimtas padarius nepagrįstą išvadą apie tai, kad nenustatytas ADTAĮ pažeidimas. Pareiškėjas teigė, jog Sprendime nurodyta, kad Komisija turėjo teisę atskleisti jo darbuotojų asmens duomenis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau pati Komisija nemanė, jog BDO turi pareigą tvarkyti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis. Komisija, paklausta atsakovo, pateikė paaiškinimus ir nurodė kitus teisinius pagrindus, kuriais grindė įvykdytą pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų atskleidimą BDO. Komisija rėmėsi ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, tačiau atsakovas Sprendime savo iniciatyva nurodė kitą teisinį pagrindą Komisijos veiksmams (ne ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai, o ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas) pagrįsti. Atsakovas neturėjo teisės keisti teisinio pagrindo, tik įvertinti, ar Komisija veikė teisėtai.

8. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padaryta nemotyvuota išvada, kad BDO nesusipažino, netyrė ir nevertino pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų. Pareiškėjas nurodė, kad BDO ataskaitoje patvirtino, kad Komisija pateikė BDO duomenis apie kiekvieno pareiškėjo darbuotojo darbo užmokestį bei informaciją apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą per 2012–2013 metų laikotarpį.

9. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimu pažeisti ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad Bendrovės vadovo pareigas einantis darbuotojas L. S. 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į BDO, prašydamas suteikti informaciją apie tvarkomus pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis, tačiau BDO, atsakydama į paklausimą, nenurodė, kad jis neturi teisės gauti ADTAĮ numatytos informacijos, tačiau paliepė jam kreiptis į Komisiją. Tuo BDO ne tik pažeidė ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytas pareiškėjo darbuotojo, pateikusio paklausimą, teises, bet ir iš esmės apribojo galimybę pasinaudoti ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintomis teisėmis. Sprendimu neteisėtai pritarta tokiam BDO veikimui, nenustatytas BDO įvykdytas pažeidimas.

10. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad tyrimo metu nustatė, jog Komisijos pirmininko 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 01-56 buvo nuspręsta patikrinti pareiškėją, o vadovaujantis Sutartimi, patikrinimui atlikti pasitelkti BDO specialistus. Tikrinimo komisijos sudėtis buvo patvirtinta teisės aktu – Komisijos pirmininko įsakymu, kuriuo į tikrinimo komisijos sudėtį buvo įtraukti BDO specialistai. Į Inspekcijos kompetencijos sritį nepatenka Komisijos pirmininko priimtų teisės aktų teisėtumo vertinimas, be to, Inspekcija neturi informacijos, kad tikrinimo komisijos sudėtis tam kompetentingų institucijų būtų buvusi pripažinta neteisėta, todėl Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Komisija laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. sudarė galimybę BDO susipažinti su pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis teisėtai, Komisijai vykdant teisės aktais nustatytas priežiūros funkcijas, tuo siekiant Komisijai tinkamai ir išsamiai atlikti planinį patikrinimą dėl pareiškėjo reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, pagrįstumo, o tai atitinka ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų ir nepažeidžia ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimų.

12. Atsakovas atsiliepime dėl DK 148 straipsnio 2 dalies pažymėjo, kad ši nuostata taikoma darbdaviui, kuris įpareigojamas duomenis apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį teikti ar skelbti tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija Sprendime konstatavo, jog Komisija pateikė BDO pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis vadovaujantis įstatymais, t. y. Sprendime Inspekcija nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. Komisija sudarė galimybę BDO susipažinti su pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi.

13. Atsakovas akcentavo, kad tikrinimo komisija turi teisę surinkti patikrinimui būtiną informaciją apie tikrinamą energetikos įmonę. BDO specialistai, kaip tikrinimo komisijos nariai, turėjo teisės aktuose įtvirtintas teises susipažinti su patikrinimui būtina informacija (įskaitant asmens duomenis). Tai, kad BDO nėra viešojo administravimo subjektas, nereiškia, kad BDO nėra taikomi ADTAĮ reikalavimai tvarkant asmens duomenis (įskaitant pareigą užtikrinti surinktų asmens duomenų konfidencialumą). Atsakovas pabrėžė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. BDO ir Komisijos atstovai pasirašė konfidencialumo sutartį Nr. F5-25/15, 2017 m. rugsėjo mėnesį BDO atstovai pasirašė individualias konfidencialumo sutartis.

14. Atsakovas teigė, jog joks teisės aktas nenumato, kad Inspekcija tikrinamo asmens veiksmų teisėtumui (neteisėtumui) pagrįsti turėtų vadovautis tik tikrinamo subjekto paaiškinimuose nurodytais teisiniais pagrindais (teisės aktais, jų straipsniais, dalimis ar punktais). Joks teisės aktas neįtvirtina Inspekcijai draudimo, nustačius, kad tikrinamo asmens veiksmai atitinka tokį teisinį pagrindą, kurio šis subjektas nenurodė paaiškinime, konstatuoti, kad tikrinamo asmens veiksmai buvo teisėti. Atsakovas paaiškino, kad tikrinami asmenys savo paaiškinimuose dažnai tik išdėsto visas su asmens duomenų tvarkymu susijusias aplinkybes, tačiau patys teisinio įvertinimo nepateikia, o tai savaime nereiškia, kad Inspekcija negali įvertinusi pateiktus paaiškinimus ir kitus surinktus įrodymus konstatuoti, kad tikrinamo asmens veiksmai tvarkant asmens duomenis buvo teisėti, kadangi atitiko tam tikrą ADTAĮ 5 straipsnyje įtvirtintą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendime Inspekcija neteisėtai pritarė Komisijos ir BDO nuomonei, kad BDO tik žinojo apie Komisijos turimą informaciją, tačiau su ja nesusipažino, jos netyrė ir nevertino, bei su teiginiais, jog ataskaita patvirtina, kad Komisija pateikė duomenis apie kiekvieno Bendrovės darbuotojo darbo užmokestį bei informaciją apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą per 2012–2013 metų laikotarpį. Atsakovas pabrėžė, kad Sprendimo konstatuojamoje dalyje yra aiškiai nurodyta, jog Komisija laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. sudarė galimybę BDO susipažinti su pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis teisėtai, t. y. Inspekcija konstatavo asmens duomenų teikimo faktą, o tai yra laikoma asmens duomenų tvarkymu, kurį reglamentuoja ADTAĮ. Kiek plačiai gauta informacija buvo vertinama ataskaitoje ir šia informacija buvo remiamasi, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

16. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad BDO pažeidė pareiškėjo darbuotojų teises, įtvirtintas ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nepateikdama atsakymo į pareiškėjo 2017 m. balandžio 12 d. prašymą, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 013-01-3307, adresuotu BDO, buvo prašoma pateikti informaciją apie pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų tvarkymą. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikto asmens duomenų apibrėžimą, duomenų subjektas yra fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad BDO nebuvo gauta pareiškėjo darbuotojų, kaip fizinių asmenų, prašymų pateikti informaciją apie jų asmens duomenų tvarkymą, o pareiškėjo prezidentas L. S., teikdamas 2017 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 013-01-3307, veikė ne kaip fizinis asmuo, tačiau kaip juridinio asmens vadovas, t. y. kaip juridinio asmens atstovas, veikiantis juridinio asmens vardu, Inspekcija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju duomenų subjektų teisė susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi pažeista nebuvo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Komisija 2014 m. lapkričio 20 d. Komisijos pirmininko įsakyme Nr. O1-84 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos įmonių reguliuojamų veiklos patikrinimų 2015 metais plano“ numatė atlikti pareiškėjo planinį patikrinimą (toliau – Patikrinimas), kurio tikslas buvo įvertinti pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 m. gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą ir paskirstymą tarp vykdomų veiklų.

Komisija sudarė Sutartį, kuria BDO įsipareigojo suteikti Komisijai Sutarties 1 priede nurodytas paslaugas (toliau – Audito paslaugos), t. y. pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų ataskaitų auditą, kurio metu tikrinamos visos pareiškėjo sąnaudos bei reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos, įskaitant normatyvinį pelną / investicijų grąžą (apskaičiuojamą nuo reguliacinio turto vertės pagal Komisijos nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo normą), dengiamos reguliuojamos veiklos pajamomis, pagal pareiškėjo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, sąnaudų kilmės priežastinius ryšius, teisės aktų reglamentavimą, reguliuotojo nustatytus pagrįstus sąnaudų rodiklius bei identifikuojant reguliuojamai veiklai nepagrįstai priskirtas pareiškėjo sąnaudas.

Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis viešojo pirkimo, organizuoto atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 158938), rezultatais. Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ buvo sudaryta tikrinimo komisija (toliau – Tikrinimo komisija), kuri atliko pareiškėjo Patikrinimą. Komisija ir BDO 2015 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Konfidencialumo sutartį Nr. F5-25/15, pagal kurią Komisija sutiko audito tikslais atskleisti BDO reikalingą informaciją, kuria disponuoja Komisija ir kuri būtina Audito paslaugos atlikimui, o BDO sutiko šios konfidencialios informacijos neatskleisti ir valdyti ją pagal Konfidencialumo sutartyje suderintas nuostatas.

„Sodra“ 2015 m. lapkričio 18 d. kartu su raštu Nr. (14.5)1-7476 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Komisijai pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis elektroninėje laikmenoje. BDO įgalioti atstovai, kaip specialistai pasitelkti auditui atlikti bei pasirašę atskiras konfidencialumo sutartis su BDO nuo 2015 m. lapkričio 20 d. Komisijos patalpose turėjo galimybę susipažinti su iš „Sodros“ gautais pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis, tačiau pastarieji minėtų duomenų nevertino ir netikrino, kadangi iš pareiškėjo nebuvo gauta informacija, kokiai veiklai ir kokia dalimi priskiriamos konkrečios sąnaudos, išskirstant jas pagal Didžiosios knygos sąskaitas.

BDO Komisijai, sudarytos Sutarties pagrindu, 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2016/SK/0694 „Dėl audito ataskaitos ir audito išvadų pateikimo“ pateikė Komisijai pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito ataskaitą ir audito išvadą. Komisija ir BDO, vadovaudamosios Sutarties 3.3 punktu ir gavusios Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl sutikimo, kad būtų pakeistos pirkimo sutarties sąlygos Nr. 4S-2691, 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties keitimo Nr. R5-337, kuriuo Sutarties šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Sutarties vykdymo metu pareiškėjas nesuteikė visos reikalaujamos informacijos ir dokumentų, o pareiškėjo suteikta informacija ir Patikrinimo metu gauta informacija nebuvo išsami, susitarė dėl Sutarties keitimo, įskaitant ir Sutarties kainos mažinimo. 2016 m. rugpjūčio 17 d.

Komisija ir BDO pasirašė Audito paslaugų priėmimo–perdavimo aktą Nr. R5-338. Atsižvelgdama į BDO parengtą audito išvadą ir ataskaitą, taip pat į visą medžiagą, surinktą pareiškėjo Patikrinimo metu, 2016 m. rugsėjo 14 d. Tikrinimo komisija parengė ir pasirašė pareiškėjo planinio Patikrinimo aktą Nr. S3-1, o Komisija 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą Nr. O3-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“, kuriuo buvo pritarta Patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms.

Komisija gavo 2017 m. balandžio 25 d. atsakovo raštą Nr. 2R-2541 (2.13) „Dėl asmens duomenų tvarkymo“, kuriuo atsakovas informavo apie jai pateiktą pareiškėjo prezidento L. S. 2017 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 013-01-3306R dėl Komisijos galimai neteisėto pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų perdavimo BDO ir prašė Komisiją pateikti informaciją, atsakant į atsakovui pateiktus klausimus. Taip pat atsakovas pateikė Komisijai 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. 2R-3880 (2.13.) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriuo prašė Komisijos pateikti papildomą informaciją nurodytais klausimais.

Komisija 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R2-(T)-1373 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ ir 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. R2-(Š)-1936 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė atsakovui išsamius paaiškinimus ir atsakymus į atsakovo pateiktus klausimus.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Komisijos veiksmų teisėtumas atliekant pareiškėjo Patikrinimą, tarp jų Komisijos teisė pasitelkti audito įmones, teismo yra nagrinėjama kitoje administracinėje byloje Nr. eI-3628-244/2017, kurią taip pat inicijavo pareiškėjas. Todėl argumentų dėl Komisijos teisių, taip pat ir teisės pasitelkti BDO, atliekant Patikrinimą, vertinimas nėra šios bylos dalykas ir neturi jokios reikšmės Sprendimo teisėtumui. Komisija atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis ADTAĮ 40 straipsnio 3 punktu, atsakovas Įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus ir pranešimus, pagal juos tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priima sprendimus dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, tačiau nevertina ir neturi teisės vertinti, ar Komisija teisėtai atliko ūkio subjekto patikrinimą, t. y. šiuo atveju ir tai, ar Komisija, atlikdama ūkio subjekto patikrinimą, turėjo teisę pasitelkti Audito įmonę. Atsakovas nuturi teisės vertinti kitos institucijos priimtus sprendimus, įgyvendinant įstatymų jai deleguotas funkcijas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Sutartis dėl Audito paslaugų buvo viena iš priemonių Komisijai, siekiant tinkamai įgyvendinti pareiškėjo Patikrinimą, kurį atlikti Komisijai suteikia teisę VAĮ 364 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas. BDO teikė Audito paslaugas, o ne patikrinimo paslaugas, todėl jai negali būti taikomi ir VAĮ esantys reikalavimai, taikomi viešojo administravimo subjektams, įskaitant ir Komisijai. Komisija, vykdydama pareiškėjo Patikrinimą ir BDO teikiant audito paslaugas, ėmėsi visų reikiamų priemonių (Sutarties 4.1.3, 4.3.8, 10.1 punktai, papildomos Konfidencialumo sutarties 1.1, 1.2, 1.3 punktai), siekiant užtikrinti iš pareiškėjo gautos ir Komisijos turimos, su pareiškėjo veikla susijusios informacijos apsaugą, įskaitant ir informaciją, susijusią su pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos veiksmais, užtikrinant pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų apsaugą bei Sprendimo teisėtumu.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad BDO taip pat buvo taikomi Sutarties vykdymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos audito įstatymo reikalavimai (4 str. 1 d., 2 d. 2 p.) bei Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengtų ir patvirtintų profesinės etikos principai (104.1 p.).

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai, ištyręs visą pareiškėjo skundo medžiagą, įvertinęs pareiškėjo, Komisijos ir BDO pateiktus paaiškinimus, suformavo išvadą, jog Komisija jokiu būdu BDO neperdavė pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų. Komisija akcentavo, kad su iš „Sodros“ gautais pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis, vykdant Sutartį, turėjo galimybę susipažinti Komisijos patalpose tik BDO įgalioti atstovai, kaip specialistai įtraukti į įsakymą bei pasirašę su BDO atskiras konfidencialumo sutartis. BDO įgalioti atstovai, turėdami galimybę susipažinti su pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis, jų nei vertino, nei tikrino, kadangi iš pareiškėjo nebuvo gauta informacija, kokiai veiklai ir kokia dalimi priskiriamos konkrečios sąnaudos, išskirstant jas pagal Didžiosios knygos sąskaitas. Neturėdami šios informacijos, BDO įgalioti atstovai negalėjo atlikti jokio su darbo užmokesčiu susijusių sąnaudų vertinimo. Tai, jog pareiškėjo darbuotojų asmens duomenys nebuvo vertinami yra nurodyta pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito ataskaitoje.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Komisijos susitarimas dėl Sutarties keitimo ir ataskaita, teikiama Viešųjų pirkimų tarnybai apie Sutarties įvykdymą niekaip neįrodo, kad BDO vertino ir tyrė pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis. Susitarimas dėl Sutarties keitimo buvo sudarytas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą dėl Sutarties keitimo, kurio pagrindinis tikslas buvo Sutarties kainos mažinimas, nes Sutarties vykdymas buvo apsunkintas pareiškėjui nesuteikus dalies reikalaujamos informacijos ir dokumentų, todėl BDO, teikdama išvadas ir komentarus, rėmėsi pateikta informacija, neturėdama visų pareiškėjo pirminių dokumentų, taip pat tikrinamo pareiškėjo Patikrinimo metu pateikta informacija buvo neišsami.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atliekant Patikrinimus yra detaliai analizuojamas faktinių sąnaudų, kurių pagrindu nustatoma reguliuojama kaina, pagrįstumas, įskaitant ir darbuotojų darbo užmokestį. Pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis analizavo ir jų įtaką sąnaudoms vertino tik Tikrinimo komisija, o nepaisant gautų specialistų išvadų, tik Komisija yra tas subjektas, kurio kompetencijai priskirta nustatyti ir priimti galutinius sprendimus dėl pareiškėjo sąnaudų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, Komisija savarankiškai, nepriklausomai, nešališkai priima galutinius sprendimus ir niekam neperduoda savo funkcijų, susijusių su ūkio subjektų patikrinimais.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo BDO (toliau – BDO) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. BDO teigė, kad pareiškėjas tendencingai ir nepagrįstai aiškina Sutarties įgyvendinimo aplinkybes, kuri buvo sudaryta pagal viešojo konkurso sąlygas. Pareiškėjas daro klaidingas išvadas nurodydamas, jog Komisija pateikė ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai, kurioje nurodoma, jog BDO tinkamai ir visa apimtimi įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl BDO turėjo analizuoti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis.

27. BDO paaiškino, kad auditas, kaip paslauga, yra informacijos analizė pagal nustatytus standartus, būdus ir metodus, šios paslaugos suteikimui yra privaloma gauti informaciją, kurios pateikimo pareiga tenka užsakovui, kaip buvo numatyta ir Sutarties 4.1.3. punkte. Dalies Audito paslaugų pagal viešąjį pirkimą nebuvo galima suteikti dėl to, jog BDO iš Komisijos negavo reikalingos informacijos, t. y. paslaugų suteikti negalėjo dėl užsakovo veiksmų. BDO pažymėjo, kad Sutartis negali būti šio skundo objektas, nes šiuo skundu kvestionuojamas atsakovo priimtas Sprendimas, susijęs su asmens duomenų apsaugos teisiniais santykiais, o ne viešojo pirkimo sutarties klausimai.

28. BDO nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad BDO analizavo ir turėjo peržiūrėti Komisijos turimus pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis, kadangi pareiškėjas visiškai ignoruoja Komisijos turimų duomenų tipą, apimtį ir reikšmingumą auditoriui. Komisija gavo iš „Sodros“ duomenis apie kiekvieno darbuotojo draudžiamąsias pajamas bei informaciją apie darbuotojų atleidimus ir priėmimus per 2012–2013 metus. Į BDO klausimą, ar bus gauta kita pareiškėjo darbuotojų informacija, buvo atsakyta, kad ji bus pateikta, tik jeigu ją pateiks pats pareiškėjas. Tačiau visą Sutarties vykdymo laikotarpį papildomi dokumentai ir duomenys gauti nebuvo. Anot BDO, pareiškėjas ignoruoja ir tai, jog viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos perkamų paslaugų detalizavimo 4 punkte buvo numatyta: „Atliekant sąnaudų auditą, paslaugų tiekėjas turi detaliai peržiūrėti ir patikrinti visas įmonės apskaitos sistemoje atvaizduotas ūkines operacijas (transakcijas), t. y. negali būti taikoma jokia atrankinės sąskaitų ar kitų pirminių apskaitos dokumentų patikros metodika, nepriklausomai nuo jos statistinio patikimumo lygmens“, o vienas iš audito metu audituotinų objektų, pagal tą patį 4 punktą, buvo „Operacinių sąnaudų paskirstymą tarp reguliuojamos veiklos ir nereguliuojamos veiklos, vertinant sąnaudų kilmės priežastingumo aspektu“, t. y. viešojo pirkimo metu, Komisija nustatė, jog audito metu netaikoma atranka, o peržiūrimos visos atvaizduotos ūkinės operacijos, tarp jų ir operacinės sąnaudos arba veiklos sąnaudos, kurias apima ir pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis. Visos pareiškėjo ataskaitose pateiktos sąnaudos nėra susijusios su asmens duomenimis, nes įtraukiamos bendrąja eilute, pvz., darbo užmokesčio sąnaudos.

29. BDO pažymėjo, kad Komisija auditoriui pristatė turimos informacijos tipus ir kiekį, tačiau vėliau padarė išvadą, jog Komisijos turima informacija nėra pakankama Sutarties tikslams pasiekti. Norint tinkamai pasiekti Sutarties tikslus, pvz., patikrinti darbo užmokesčio sąnaudas, auditoriui reikėjo gauti: a) tikslų visų pareiškėjo darbuotojų sąrašą (tokios informacijos BDO negavo); b) visas pareiškėjo darbuotojų darbo sutartis, pakeitimus ir įsakymus (informacijos BDO negavo); c) visų pareiškėjo darbuotojų pareigines instrukcijas (tokios informacijos BDO neturėjo); d) pareiškėjo darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimo ir papildomų išmokų skaičiavimo tvarką (tokios informacijos BDO negavo). BDO savo ataskaitoje aiškiai nurodė, kad suplanuotų audito procedūrų, susijusių su darbo užmokesčiu, atlikti negalėjo, nes trūko informacijos. Visos pareiškėjo ataskaitos, kurios buvo audituotos, yra suminio pobūdžio, kur nurodomi bendrieji finansiniai duomenys, pvz., darbo sąnaudų suma, mokesčių suma ir kitokių sąnaudų suma. Tikrinant suminį skaičių, reikalingi detalūs pirminiai šaltiniai bei esamos priskyrimo ir apskaičiavimo tvarkos, nes pareiškėjas vykdo tiek reguliuojamą, tiek nereguliuojamą veiklą, o pirminių šaltinių BDO nematė ir negavo. BDO pateiktą sutarties vykdymo etapą patvirtina ir pareiškėjo teiginys, jog Komisija disponuoja šia pareiškėjo informacija: darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, priėmimo ir atleidimo data, profesija ir gautos draudžiamosios pajamos. Akivaizdu, jog pareiškėjas nesigilina į audito procesą, nors jam ir yra žinoma, kokią informaciją turi Komisija ir, kokia informacija reikalinga atlikti auditą. Pats pareiškėjas skunde išdėstė aplinkybes, patvirtinančias BDO teiginius, t. y. Komisijos turima informacija nėra pakankama auditui atlikti, tačiau tai pareiškėjas ignoruoja ir nepagrįstai teigia, jog auditorius atliko darbą, kuriam atlikti Komisija neturėjo pakankamai duomenų.

30. BDO teigė, jog pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos teisės atlikti patikrinimą, teisės samdyti auditorių ir t. t., nėra asmens duomenų apsaugos reglamentavimo dalis ir neturi nieko bendro su teikiamu skundu. Visi su Patikrinimu susiję sprendimai turėtų būti nagrinėjami atskiru administraciniu skundu, ginčijant Patikrinimą ir po šio Patikrinimo priimtus Komisijos administracinius sprendimus.

31. BDO nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai prisiima asmens duomenų subjektų teises ir jų gynimą, nepateikdamas visiškai jokių tą patvirtinančių įgaliojimų. ADTAĮ 23 straipsnis, kurio pažeidimu kaltinama BDO, suteikia teises tik duomenų subjektui. Šiuo atveju iš pareiškėjo 2017 m. balandžio 12 d. BDO pateikto rašto akivaizdu, jog kreiptasi pareiškėjo vardu. Asmens duomenų subjektų pagal prašymą identifikuoti negalima, konkretaus asmens duomenų subjekto atstovavimo teisę įforminantis dokumentas nepateiktas. Pareiškėjas neatitinka ir niekaip neįgyvendina ADTĮ 25 straipsnyje ir 23 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog BDO atsisakius pareiškėjui pateikti bet kokią informaciją, pažeidė kokius nors teisės aktus ar reikalavimus. Priešingai, BDO tinkamai nurodė kreiptis į Komisiją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai renka asmens duomenis, nes BDO nerinko ir nerenka su pareiškėju susijusių asmens duomenų. BDO akcentavo, kad ADTĮ 42 straipsnis aiškiai nurodo, kokius skundus nagrinėja atsakovas, t. y. tik fizinis asmuo gali paduoti skundą. Viešojo administravimo subjekto sprendimai gali būti skundžiami tik tų asmenų, su kuriais yra susijęs šis sprendimas ir kuriems suteikta tokia teisė. Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas susijęs išimtinai su fiziniais asmenimis. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuriam net nenumatyta teisė kreiptis į atsakovą ir pateikti skundą. Todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo skųsti atsakovo sprendimo.

II. 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

33. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 13 d. raštu kreipėsi į Inspekciją prašydamas patikrinti Komisijos ir BDO turimų pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priimti sprendimą dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo: 1) uždrausti Komisijai ateityje teikti tokius asmens duomenis be teisės aktuose numatytų pagrindų; 2) uždrausti BDO disponuoti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenimis sudarančia informacija, nedelsiant sunaikinti neteisėtai BDO iš Komisijos gautą informaciją apie pareiškėjo darbuotojus. Rašte nurodyta, kad šį prašymą pareiškėjo prezidentas L. S. teikia savo vardu, taip pat ir pareiškėjo vardu, siekdamas užtikrinti visų pareiškėjo darbuotojų, kurių teisės pažeistos, teisėtų interesų apsaugą. Inspekcija 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2R-2539 (2.13.) informavo pareiškėją, kad įvertinusi 2017 m. balandžio 12 d. rašte pateiktą medžiagą dėl galimai neteisėtų Komisijos veiksmų bei vadovaudamasi ADTAĮ 42 straipsnio 3 dalimi, priėmė sprendimą atlikti tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos veiksmų, perduodant pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis BDO. Inspekcija, atlikusi tyrimą savo iniciatyva pažeidimų nenustatė, todėl 2017 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą užbaigti tyrimą savo iniciatyva, nenustačius ADTAĮ pažeidimų. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad Inspekcija priėmė sprendimą dėl tyrimo savo iniciatyva. Taip pat nurodė, kad atlikusi tyrimą savo iniciatyva ADTAĮ pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą. Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teismas analizavo ADTAĮ reglamentuojamus santykius (1 str. 1, 2 d.), taikymo sritis (1 str. 3–6 d.), asmens duomenų sąvoką (2 str. 1 d.), Inspekcijos įgaliojimus (36 str. 1 d.), skundų pateikimo tvarką (42 str.), Inspekcijos priimamų sprendimų rūšis (51 str.), duomenų subjektų teises (23 str.). Teismas pažymėjo, kad ADTAĮ nustato, kad tik duomenų subjektas (fizinis asmuo) gali skųsti Inspekcijos veiksmus teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu (ABTĮ 48 str. 1 d.).

35. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip juridinis asmuo, kurį atstovauja advokatas J. J.. Pareiškėjas teigė, kad jis veikia kaip darbuotojų atstovas, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbuotojai (duomenų subjektai) pavedė pareiškėjui ginti jų interesus, byloje nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 punktas nustato, kad įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, privalo būti notarinės formos. Teismas pažymėjo, kad DK 165 straipsnyje įtvirtinta darbuotojų atstovavimo sistema. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Teismas darė išvadą, jog DK prasme pareiškėjas taip pat nelaikytinas tinkamu darbuotojų (duomenų subjektų) atstovu.

36. Teismas pažymėjo, kad atsakovo direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1T-60(1.12.E) patvirtintas Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte nurodyta, kad duomenų subjektas savo teises Inspekcijoje gali įgyvendinti pats arba per atstovą. Jei atstovaujamo duomenų subjekto vardu į Inspekciją kreipiasi asmens atstovas, jis savo prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, duomenis ryšiui palaikyti, taip pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, informaciją apie tai, kokią iš Aprašo 5–7 punktuose nurodytų duomenų subjekto teisę ir kokia apimtimi pageidaujama įgyvendinti, ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją. Teismas analizavo Aprašo reikalavimus prašymui (8 ir 10 p.) ir nustatė, kad pareiškėjas, 2017 m. balandžio 12 d. raštu kreipdamasis į atsakovą, taip pat nepateikė konkrečių asmens duomenų subjektų atstovavimo teisę įforminančių dokumentų, rašte nebuvo nurodyti konkrečių darbuotojų asmens tapatybę patvirtinantys duomenys. Dėl šios priežasties tyrimas Inspekcijoje buvo pradėtas Inspekcijos iniciatyva (ADTAĮ 42 str. 3 d.), o ne pagal asmens skundą (ADTAĮ 42 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, jog šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo paduotas skundas Inspekcijai buvo įvertintas kaip paduotas kito šaltinio, o ne kaip teisėto duomenų subjekto atstovo.

37. Teismas nusprendė, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra susijęs išimtinais su duomenų subjektų (pareiškėjo darbuotojų) teisėmis, todėl tik jie patys (arba per atstovus) galėjo pateikti skundą teismui dėl Inspekcijos Sprendimo (ADATĮ 23 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundas yra paduotas netinkamo subjekto, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 38. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar Direktyvos 95/46/EB 22 straipsnio nuostatos ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 78 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę kiekvienam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui) skųsti priežiūros institucijos sprendimą teismui, kai priežiūros institucija pateisina juridinio asmens darbuotojų asmens duomenų, sudarančių juridinio asmens komercinę paslaptį, atskleidimą juridiniam asmeniui; 2) ar nacionalinės teisės akto, įgyvendinančio Direktyvą 95/46/AB (būtent ADTAĮ 23 str. 4 d.) nuostatų aiškinimas, kai leidžiama tik fiziniam asmeniui skųsti priežiūros institucijos sprendimus teismui, tačiau draudžiama juridiniam asmeniui skųsti priežiūros institucijos sprendimus teismui, yra suderinamas su Direktyvos 95/46/EB 22 straipsnio ir 28 straipsnio nuostatomis ir Reglamento (ES) 2016/679 78 straipsnio nuostatomis bei neprieštarauja Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 daliai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsniui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui faktines aplinkybes (dėl BDO neteisėtai iš Komisijos gautų pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų be jų sutikimo, atsakovo Sprendimas neteisėtumo, nes grindžiamas kitu teisiniu pagrindu nei paaiškinimuose nurodė Komisija ir kt.), o nesutikinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę skųsti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisę paduoti skundą administraciniam teismui turinčių subjektų rato susiaurinimas ne tik neturi teisinio pagrindo, bet ir tiesiogiai prieštarauja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir gausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas nurodo, kad įstatymas teisę kreiptis į administracinį teismą sieja su pareiškėjo teisių pažeidimu ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje bei 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, o ne klausimu, ar priimtas atsakovo Sprendimas tiesiogiai adresuotas pareiškėjui. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra visiškai priešinga teismo išvadoms, joje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administraciniai aktai gali turėti įtakos ne tik tų asmenų, kuriems jie tiesiogiai adresuoti, bet ir kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Ši pozicija paaiškinama tuo, kad asmenų teises gali pažeisti ir aktai, kurie jiems tiesiogiai nėra adresuoti, tačiau liečia jų teises ir pareigas, todėl sprendžiant dėl asmens teisės kreiptis į teismą, esminis klausimas yra jo teisių pažeidimo faktas ir apimtis, o ne administracinio akto tiesioginio adresavimo konkrečiam subjektui faktas. Pareiškėjas nurodo, kad tokios nuostatos, be kita ko, taikomos ir tuo atveju, kai kyla klausimas dėl tinkamo atstovavimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą saugoti savo darbuotojų asmens duomenis, kuri sudaro pareiškėjo konfidencialią informaciją apie darbuotojų atlyginimus ir darbuotojų asmeninius duomenis (ADTA 30 str. 1 d.). Toks suinteresuotumas pareiškėjui yra nustatytas įstatymo (ADTAĮ 30 str.). Priešingu atveju, gali būti laikoma, kad pareiškėjas neįgyvendino įstatymo nustatytų pareigų (ADTAĮ 30 str. 1 d.) ir Direktyvoje 95/46/EB iškeltų tikslų. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimu nustatytas diskriminacinis teisės kreiptis į teismą turinčių subjektų rato susiaurinimas remiantis ADTAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis tiesiogiai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai (1997 m. vasario 3 d., 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui.

39.2. Teismas nenagrinėjo atsakovo Sprendimo turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams, byloje esančių įrodymų ir pareiškėjo skundo apimties. Pareiškėjas teigia, jog nors jis byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išsamiai motyvavo savo tiesioginį teisinį suinteresuotumą ir atsakovo Sprendimo jam sukeliamas tiesiogines pasekmes, tačiau teismas šių pareiškėjo argumentų visiškai neanalizavo ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė, nors būtent pareiškėjui atsakovo Sprendimas sukelia didžiausias neigiamas pasekmes (atsakovo Sprendimas suponuoja darbo rinkos darbuotojų įsitikinimą, kad darbo santykiai su pareiškėju gali nulemti neteisėtą darbuotojų asmens duomenų atskleidimą privatiems juridiniams asmenims, atsakovas pateisino Komisijos veiksmus, kuomet privačiam juridiniam asmeniui (BDO) buvo atkleista komercinę pareiškėjo paslaptį sudaranti informacija, pareiškėjo darbuotojų asmens duomenys apie gaunamą darbo užmokestį buvo paviešinti spaudoje). Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje ir 86 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

39.3. Byloje susiklosčiusi situacija reikalauja kreipimosi į Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo, ar teismo sprendimo išvada, kad tik fizinis asmuo gali skųsti asmens duomenų priežiūros institucijos (atsakovo) sprendimus yra suderinama su Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis. Pareiškėjas nurodo, kad Teisingumo Teismas aiškiai savo praktikoje įvardija, kad Direktyva 95/46/EB, kurią įgyvendina ADTAĮ, numato, jog kiekvienas asmuo (nesvarbu, ar tai būtų juridinis, ar fizinis asmuo) turi teisę kreiptis į teismą, jeigu jo teisės yra pažeistos atitinkamu priežiūros institucijos (atsakovo) sprendimu (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje P. P. prieš Finančne riaditeistvo Slovenskej republiky, Kriminalny urad finančnej spravy). Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnyje (jos taikymo papildomi apribojimai) nenustatytas draudimas juridiniam asmeniui skųsti priežiūros institucijos priimtų sprendimų. Pareiškėjas pastebi, kad ir ADTAĮ 23 straipsnio 4 dalis draudimo ginčyti atsakovo Sprendimą juridiniam asmeniui nenustato. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į faktą, kad Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (ES) 2016/679 yra numatyta taip pat ir juridinio asmens teisė skųsti institucijos sprendimą teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja materialiosios teisės normoms, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

40. Atsakovas Inspekcija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

41. Atsakovas atsiliepime pakartoja esminius atsiliepimo į pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentus bei papildomai pažymi, kad:

41.1. Inspekcija pritaria teismo pozicijai, kad Komisijos ir BDO veiksmai tvarkant duomenų subjektų (pareiškėjo darbuotojų) asmens duomenis buvo susiję išimtinai su šių duomenų subjektų, kaip fizinių asmenų, interesais ir teisėmis, todėl tik šie fiziniai asmenys (pareiškėjo darbuotojai), manydami, kad jų, kaip duomenų subjektų teisės, yra pažeistos, bei nesutikdami su Inspekcijos Sprendimu, turėjo teisę skųsti Inspekcijos sprendimą teismui. Kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl jokios jo teisės, atsižvelgiant į ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, negali būti ginamos ADTAĮ.

41.2. Sprendime jokie pareiškėjo, kaip duomenų valdytojo, veiksmai, pareiškėjui tvarkant asmens duomenis, vertinami nebuvo, dėl jokių pareiškėjo, kaip duomenų valdytojo pareigų, taip pat nebuvo pasisakyta, todėl jokia atsakomybė pareiškėjui dėl įstatymuose nustatytų pareigų saugoti savo darbuotojų asmens duomenis nevykdymo nagrinėjamu atveju kilti negali. Atsakovas pabrėžia, kad ADTAĮ nenustato jokių juridinių asmenų teisių gynybos procedūrų ir akcentuoja, kad Sprendime nevertino, ar teikiant darbuotojų asmens duomenis BDO buvo atskleista pareiškėjo komercinė paslaptis, kadangi komercinių paslapčių atskleidimo teisėtumo vertinimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Atsakovas teigia, jog jei pareiškėjas mano, kad atskleidžiant jo darbuotojų atlyginimus buvo atskleista ir komercinė paslaptis, tokiu būdu jis savo teises turėjo ginti remiantis ne ADTAI, tačiau kitų teisės aktų, reglamentuojančių komercinių paslapčių atskleidimą, nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų atskleidimas (ar šio fakto paneigimas) nebuvo Inspekcijos tyrimo, pradėto savo iniciatyva, dalykas.

41.3. Teismas sprendime nepasisakė, jog juridinis asmuo jokiais atvejais neturi teisės skųsti Inspekcijos sprendimų. Atsakovas pažymi, kad tokiais atvejais, kai Inspekcijos sprendimais yra nustatomi tam tikri įpareigojimai juridiniam asmeniui tvarkant fizinių asmenų (duomenų subjektų) asmens duomenis (pvz., įpareigojimas sunaikinti tvarkomus asmens duomenis), tokį Inspekcijos nurodymą duomenų valdytojas (juridinis asmuo), kurio atžvilgiu toks nurodymas yra priimtas, turi teisę skųsti teismui. Šiuo atveju jokie pažeidimai tvarkant pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis pareiškėjo veiksmuose nustatyti nebuvo, pareiškėjui jokie privalomi vykdyti nurodymai teikti nebuvo, kadangi pareiškėjo veiksmų vertinimas nebuvo Inspekcijos atlikto tyrimo savo iniciatyva dalykas.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo BDO atsiliepime į pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43. BDO atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Pareiškėjas nepagrįstai ir klaidingai aiškina tiek ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, tiek ir 23 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjas nėra laikomas viešojo administravimo subjektu, taip pat nėra materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų, kurie būtų pažeisti, nes byloje vyksta ginčas dėl asmens duomenų teisinio reguliavimo, kur savo teises gali ginti tik asmenys arba subjektai, kuriuos tiesiogiai paveikia administraciniai sprendimai. Nors teisė į teisingą teismą yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek ir tarptautiniais teisės aktais, o teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principai lemia, jog kiekvienas asmuo, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises bei interesus, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau šios teisės įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais proceso reikalavimais, kurių būtina laikytis, inter alia (liet. be kita ko) susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. BDO pažymi, jog Sprendimas nesukelia visiškai jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. BDO atkreipia dėmesį, kad Sprendimas, kaip individualus teisės aktas skirtas tik asmens duomenų subjektui (fiziniams asmenims) ir Komisijai, nes šios veiksmai buvo tiriami. BDO aptaria, kokius skundus nagrinėja atsakovas t. y. fizinių asmenų, kitų viešojo administravimo institucijų, persiųstų pagal kompetenciją, bei savo iniciatyva, ir pabrėžia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai gali būti skundžiami tik tų asmenų, kuriuos liečia šis sprendimas ir, kuriems suteikta tokia teisė. Atsakovo Sprendimas liečia fizinius asmenis.

43.2. Pareiškėjas remiasi naujomis, skunde neminėtomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. BDO teigia, jog pareiškėjas tyčia klaidina teismą visiškai nepagrįstai nurodydamas, jog Komisija nesilaikė konfidencialumo pareigos ir duomenis perdavė BDO, bei nesant jokio loginio ryšio informuoja teismą apie tai, jog spauda paviešino pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis ir konfidencialią informaciją. BDO teigia, jog pareiškėjas šiomis aplinkybėmis negrindė savo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, bei nėra jokio ryšio tarp Komisijos galimo asmens duomenų atskleidimo BDO ir šių duomenų paskelbimo spaudoje, nes nėra tai patvirtinančių duomenų.

43.3. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia Reglamento (ES) 2016/679 78 straipsniu, tačiau tariamo pažeidimo metu ir apeliacinio skundo padavimo metu šis teisės aktas negaliojo. BDO taip pat nurodo, kad su ginču nėra susiję apeliacinio skundo argumentai, kuriuose iš esmės bandoma kvestionuoti Komisijos turimas teises šiai atliekant įstatymų nustatytas pareigas, kurios nėra susijusios su asmens duomenų teisiniu reguliavimu. Komisija jau yra laimėjusi kelis administracinius ginčus dėl teisės pasitelkti trečiuosius asmenis atlikti Komisijai įstatymais numatytas pareigas, todėl visi tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai nėra ir negali būti apeliacinio skundo pagrindais.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

45. Komisija atsiliepime pakartoja esminius atsiliepimo į pirmosios instancijos teismui pateikto skundo argumentus bei papildomai pažymi, kad:

45.1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Remdamasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Komisija teigia, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Komisija pažymi, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad jame tirtos visos aplinkybės susijusios išskirtinai su Komisijos veiksmais pareiškėjo darbuotojų atžvilgiu, jame nėra pasisakoma dėl pareiškėjo teisių ir pareigų. Sprendime jokie pareiškėjo, kaip duomenų valdytojo, veiksmai, pareiškėjui tvarkant asmens duomenis, vertinami nebuvo. Dėl jokių pareiškėjo, kaip duomenų valdytojo pareigų, Sprendime taip pat nebuvo pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Sprendimas daro įtaką būtent darbuotojų, dirbančių / dirbusių pareiškėjui, teisėms ir pareigoms, todėl tik jie laikytini suinteresuotais asmenimis ADTAĮ prasme.

45.2. Pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas bei užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, pagrįsti prielaidomis bei pareiškėjo subjektyviu aiškinimu. Komisija dar kartą pažymi, jog teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Akivaizdu, jog net išsprendęs bylą pareiškėjo naudai, teismas pareiškėjo teisių „apginti“ ar kaip nors kitaip pakeisti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Komisija akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, neva teismas netinkamai aiškino Direktyvos 1995/46/EB bei Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas.

45.3. Pareiškėjas klaidingai ir tendencingai iškraipo skundžiamame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl atsakovo sprendimų apskundimo. Nagrinėjamu atveju jokie pažeidimai tvarkant pareiškėjo darbuotojų asmens duomenis pareiškėjo veiksmuose nustatyti nebuvo, pareiškėjui jokie privalomi nurodymai teikti nebuvo, kadangi pareiškėjo veiksmų vertinimas nebuvo Inspekcijos atlikto tyrimo savo iniciatyva dalykas. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, teismas konstatavo, kad Sprendimas yra susijęs išimtinai su duomenų subjektų (pareiškėjo darbuotojų) teisėmis, todėl tik jie patys (arba per atstovus) galėjo pateikti skundą teismui dėl ginčijamo Sprendimo (ADTAĮ 23 straipsnio 4 dalis). Ši teismo išvada, nesuteikia pagrindo pareiškėjui teigti, kad juridinis asmuo jokiais atvejais neturi teisės skųsti atsakovo sprendimo, taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta užbaigti tyrimą pradėtą Inspekcijos iniciatyva Komisijos atžvilgiu dėl pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ darbuotojų asmens duomenų perdavimo BDO, nenustačius Komisijos veiksmuose ADTAĮ pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

48. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

49. Vis dėlto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad minėtų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019 ir kt.).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).

51. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ADTAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.), kurio priede nustatyta, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Apibrėžiant ADTAĮ tikslą, paskirtį bei taikymo sritį, nustatyta, jog ADTAĮ reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. ADTAĮ nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 str. 2 d.). Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (2 str. 1 d.); duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 str. 4 d.). Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (3 str. 1 d. 2 p.). Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) (6 str.). Šio įstatymo, išskyrus 8 ir 351 straipsnius, priežiūra ir kontrolė yra deleguota priežiūros institucijai Inspekcijai. Duomenų subjekto teisė skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas pateikti atsakymą bei įstatymų nustatyta tvarka skųsti Inspekcijos veiksmus (neveikimą) yra įtvirtinta ADTAĮ 23 straipsnio 4 dalyje.

52. Remdamasi nutarties 51 punkte išdėstytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ADTAĮ nuostatos tik duomenų subjektą (fizinį asmenį) priskiria prie asmenų, galinčių skųsti Inspekcijos veiksmus teismui, tačiau taip pat pastebi, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog duomenų valdytojai, buvę viena iš šalių priežiūros institucijai vykdant savo procedūras, neturėtų teisės teismine tvarka ginčyti Inspekcijos veiksmus ar priimtą spendimą, sukeliantį jiems teisines pasekmes, kitu teisės aktuose nustatytu pagrindu. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (nutarties 49–50 punktai).

53. Nagrinėjamu atveju bylos faktiniai duomenys (nutarties 33 punktas) patvirtina, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi prašydamas patikrinti trečiųjų suinteresuotų asmenų Komisijos ir BDO turimų pareiškėjo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir priimti sprendimą dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimo, nurodydamas, kad šį prašymą pareiškėjo prezidentas L. S. teikia savo vardu, taip pat ir pareiškėjo vardu, siekdamas užtikrinti visų pareiškėjo darbuotojų, kurių teisės pažeistos, teisėtų interesų apsaugą.

Inspekcija 2017 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 2R-2539 (2.13.) informavo pareiškėją, kad įvertinusi 2017 m. balandžio 12 d. rašte pateiktą medžiagą dėl galimai neteisėtų Komisijos veiksmų bei vadovaudamasi ADTAĮ 42 straipsnio 3 dalimi, priėmė sprendimą atlikti tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos veiksmų, kuomet buvo perduoti pareiškėjo darbuotojų asmens duomenys BDO, teisėtumo. Atlikusi tyrimą savo iniciatyva Inspekcija ADTAĮ pažeidimų Komisijos veiksmuose nenustatė ir apie tai vėl informavo pareiškėją. Iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kad visos tiriamos aplinkybės buvo išimtinai susijusios su Komisijos veiksmais pareiškėjo darbuotojų atžvilgiu, o pareiškėjo teisių ir / ar pareigų apimtis skundžiamu Sprendimu nėra apsprendžiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra susijęs išimtinai su duomenų subjektų (pareiškėjo darbuotojų) teisėmis, todėl tik jie patys (arba per atstovus), turėjo teisę pateikti skundą teismui dėl Inspekcijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo patikros. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teisę atstovauti savo darbuotojus bei ginti jų interesus dėl galbūt pažeistų jų, kaip duomenų subjektų, teisių, tačiau kartu pastebėtina, kad pareiškėjas savo skunde ir nenurodė, jog veikia savo darbuotojų vardu.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo Sprendimas suponuoja darbo rinkos darbuotojų įsitikinimą, kad darbo santykiai su pareiškėju gali nulemti neteisėtą darbuotojų asmens duomenų atskleidimą privatiems juridiniams asmenims, atsakovas pateisino Komisijos veiksmus, kuomet privačiam juridiniam asmeniui (BDO) buvo atkleista komercinę pareiškėjo paslaptį sudaranti informacija, pareiškėjo darbuotojų asmens duomenys apie gaunamą darbo užmokestį buvo paviešinti spaudoje, teisėjų kolegijos vertinami kaip hipotetinio pobūdžio, nepatenkantys į atsakovo kompetencijos bei šios bylos nagrinėjimo ribas.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir be teisinio pagrindo priėmė bei nagrinėjo šioje byloje pareiškėjo paduotą skundą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai remiantis ABTĮ 15 straipsnio, 103 straipsnio 1 punkto nuostatomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018; 2019 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1042-822/2019; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai savo ruožtu yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, jog prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamas žyminis mokestis (ABTĮ 34, 35 str.), kuris, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą, iš viso sumokėjo 33,75 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 186, V t., b. l. 81), todėl žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas. Pareiškėjo prašymas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas, nes nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto, o ne to paties straipsnio 4 punkto pagrindu, esant ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytai aplinkybei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ sumokėtą 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė