b205f7d4-be1c-4e23-9caa-4febfba92648 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-3487-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00060-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 12.19; 41; (S) 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas A. M., sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ atstovui – advokatui Ž. P., atsakovės - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 11 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė: - panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 19576, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta ekonominė sankcija – 868 Eur bauda.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto (atsakovės) priimamas individualus administracinis aktas privalo bÅ«ti motyvuotas - priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir įvertinus Å¡io akto priėmimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neprieÅ¡tarauti aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (bÅ«ti priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant teisės normas - grįstas aktualiomis teisės normomis). Remiantis teisės doktrina, teisės normų taikymo aktÄ paprastai turėtų sudaryti įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalis.

Motyvuojamojoje akto dalyje iÅ¡dėstoma įrodymų analizė ir vertinimas, jų juridinė kvalifikacija ir pagrįstumas, nuorodos į materialines ar proceso teisės normas. Akto rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti formuluojamas institucijos sprendimas, kuris susijęs su tiesioginiu subjektinių teisių ar juridinių pareigų nustatymu teisinio santykio Å¡alims. PrieÅ¡ingu atveju, individualus administracinis aktas yra panaikinamas ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Nurodė, kad atsakovės priimtas skundžiamas nutarimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas (ignoruojant aktualų teisinį reguliavimÄ ) – t. y. skundžiamas nutarimas savo turiniu prieÅ¡tarauja teisės aktams (VAÄ® 1 str. 1 d., 3 str. 4 p., 10 str. 5 d., ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).

Be to, skundžiamas nutarimas yra priimtas tinkamai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus nutarimo priėmimui aktualių aplinkybių – t. t. skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas (VAÄ® 1 str. 1 d., VAÄ® 3 str. 5 p., 9 p., 10 str. 5 d.; ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.). Priimdama skundžiama nutarimÄ atsakovas netyrė ir nenustatinėjo pareiÅ¡kėjos kaltės (vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų Užimtumo įstatymo (toliau – UÄ®) 56 str. 1 d. 1 p. nustatyto pažeidimo sudėties požymių), taip pat nepagrįstai pritaikė atsakomybę be kaltės. Atsakovė, pareiÅ¡kėjai paskirdama administracinę nuobaudÄ , netyrė ir neanalizavo pareiÅ¡kėjos kaltės dėl administracinio nusižengimo (nelegalaus darbo) padarymo - tokiu bÅ«du atsakovė priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ .

UĮ 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad UĮ 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos yra nagrinėjamos ir baudos už šiuos pažeidimus yra skiriamos vadovaujantis mutatis mutandis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau - ANK). Atitinkamai skundžiamas nutarimas turėjo būti priimamas vadovaujantis ANK nustatyta tvarka ir reguliavimu. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos . ANK 2 str. 3 d. nustato, jog asmuo atsako už administracinio nusižengimo padarymÄ tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnis expressis verbis nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik tuo atveju, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Atsakovė privalėjo išsamiai tirti ir nustatinėti pareiškėjos kaltę dėl UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pažeidimo padarymo. Skundžiamame nutarime atsakovė pareiškėjos kaltės dėl UĮ 56 str. 1 d. 1 p. nustatyto pažeidimo padarymo visiškai netyrė ir neanalizavo. Nurodė, kad pareiškėja visada tinkamai ir laiku ėmėsi priemonių, jog darbo teisės (įskaitant ir nelegalaus darbo) pažeidimų bendrovėje būtų išvengta, t. y. pareiškėja dėjo visas reikalingas pastangas, kad bendrovėje būtų sukurta ir veiktų sistema, leidžianti išvengti su įdarbinimu susijusių teisės normų pažeidimo.

Teisės aktai nedraudžia bendrovės vadovui dalį savo pareigų deleguoti funkciniams vadovams, kad Å¡ie užtikrintų tinkamÄ tam tikros Bendrovės veiklos srities įgyvendinimÄ . Bendrovėje dirba daug darbuotojų - beveik 500. NatÅ«ralu, kad esant tokiam darbuotojų skaičiui, darbuotojų kaita nėra retas reiÅ¡kinys. Bendrovė vykdo kelių rÅ«Å¡ių veiklÄ - automobilių plovimo (tunelinėse plovyklose, Å¡varos centruose ir savitarnos plovyklose), patalpų dezinfekavimo ir patalpų valymo.

Bendrovė veiklÄ vykdo ne vienoje vietoje, o net keliuose didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir keliuose kituose miestuose. Bendrovės vadovas negali įvykdyti (įforminti) kiekvieno darbuotojo priėmimo ir atleidimo, be to, Å¡ie klausimai yra tik nedidelė dalis visų klausimų, kuriais turi rÅ«pintis bet kurio juridinio asmens vadovas. juridinio asmens vadovas gali pasirÅ«pinti, kad Å¡ios srities kuravimas ir priežiÅ«ra, teisėtumo joje užtikrinimas bÅ«tų perduotas kompetentingam darbuotojui.

Atitinkamai darbo sutarčių sudarymo ir pakeitimo dokumentų pasiraÅ¡ymo bei kitos įdarbinimo bendrovėje funkcijos nuo 2018 m. balandžio 23 d. buvo deleguotos bendrovės personalo vadovei L. D., kuri buvo supažindinta su patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose detaliai apraÅ¡ytas darbuotojų įdarbinimo procesas, kitais lokaliniais teisės aktais. PareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, kad L. D. tinkamai vykdys jai priskirtas funkcijas. PareiÅ¡kėja ėmėsi visų priemonių ir užtikrino tinkamÄ kontrolės sistemÄ , kad nelegalaus darbo ir panaÅ¡Å«s pažeidimai neįvyktų.

Akivaizdu, kad nėra pareiškėjos kaltės dėl UĮ 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimo. Akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai prilygino pareiškėjos personalo vadovės L. D. kaltę dėl nelegalaus darbo pažeidimo padarymo pareiškėjos kaltei. Tokie atsakovės veiksmai pareiškėjos personalo vadovės kaltę sulyginant su pareiškėjos kalte yra nesuderinami tiek su pamatiniais Akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ABĮ) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) numatytais principais, tiek ir su Lietuvos teismų formuojama praktika.

CK 2.81 str. 1 d. nustato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. ABÄ® 37 str. 1 d. nustato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Analizuojant ABÄ® 37 str. 1-15 d. matyti, kad bendrovė, kaip privatus juridinis asmuo, savo teises ir pareigas iÅ¡ esmės įgyvendina per bendrovės vadovÄ . Å iuo atveju, skundžiamu nutarimu pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo pritaikyta atsakomybė be kaltės. Nurodė, kad priimdama nutarimÄ atsakovė nepagrįstai rėmėsi personalo vadovės byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę.

Skundžiamas nutarimas grindžiamas iÅ¡imtinai aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos personalo vadovės byloje. Prejudiciniais faktais (t. y. faktais, kurių nebereikia įrodinėti) galima remtis iÅ¡imtinai tik tuo atveju, jeigu abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys. PareiÅ¡kėja jokiu procesiniu statusu personalo vadovės byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis iÅ¡imtinai grindžiamas skundžiamas nutarimas, niekada nedalyvavo. Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad UÄ® IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už Å¡io įstatymo pažeidimÄ - nelegalus darbas. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbÄ yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. UÄ® 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbÄ yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris neÅ¡alina fizinio asmens, atsakingo už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimÄ , administracinės atsakomybės, kadangi Å¡is pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sÄ moningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo.

UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

Tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjos personalo projekto vadovė L. D. neužtikrindama, kad visi įmonėje dirbantys dirbtų įstatymo nustatyta tvarka įforminti, veikė kaip uždarosios akcinės bendrovės įgaliotas asmuo. Jeigu įmonė mano, kad darbdavio įgaliotas asmuo - personalo projekto vadovė L. D. nevykdė savo tiesioginių pareigų ar kitų įsipareigojimų, tokius ginčus Å¡alys gali nagrinėti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.? Nurodė, kad ekonominės sankcijos, kurios yra skiriamos už UÄ® pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali bÅ«ti prilygintos paminėtoms nuobaudoms, o ANK gali bÅ«ti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame UÄ®.

Atsakovė, priimdama nutarimÄ , vadovavosi bendra taisykle, kad bÅ«tent UÄ® yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi bÅ«ti taikomos visais atvejais skiriant ekonomines sankcijas. Vadovaujantis žmogiÅ¡kumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad administracinės teisės pažeidimÄ numatytÄ ANK 95 str. 1 d. padarė darbdavio įgaliotas asmuo, o ne darbdavį atstovaujantis asmuo, darbdaviui nutarimu buvo paskirta minimali 868 Eur bauda (finansinė sankcija).

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys – konkrečiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-572-358/2019 duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2019 m. gruodžio 3 d., atlikdama darbdavio (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) įgalioto asmens funkcijas personalo projektų vadovė L. D. leido Kauno filiale dirbti nelegaliai įmonės naudai D. U. automobilių švaros specialistu.

L. D. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo pradžiÄ su juo nesudariusi raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ dienÄ iki numatytos darbo pradžios momento neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. L. D., atlikdama darbdavio įgalioto asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi įmonėse dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad L. D. pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio paskyrė jai 1 000 Eur baudÄ .

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamÄ Nr. NUÄ®PBJ 19576, kuriuo už 1 nelegaliai dirbusį asmenį pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ pareiÅ¡kėjai paskyrė 868 Eur administracinę baudÄ (ekonominę sankcijÄ ). Teismas akcentuoja, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksÄ atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad už nelegalų darbÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Å ių teisės normų analizė ir paminėto bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo duomenys duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad darbdavio (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) įgalioto asmens funkcijas vykdanti personalo projektų vadovė L. D. 2020 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta kaip fizinis asmuo, o darbdavys tuo atveju buvo juridinis asmuo - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Svarbu ir tai, kad Darbo kodekso 21 straipsnio 1 – 5 dalys apibrėžia, jog darbo sutarties Å¡alys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkcijÄ pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali bÅ«ti darbinį teisnumÄ (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumÄ (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ Ä¯gyja, kai jam sukanka Å¡eÅ¡iolika metų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam bÅ«damas pavaldus darbo sutartimi darbo funkcijÄ atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali bÅ«ti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumÄ ir veiksnumÄ , taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentÄ . Darbdaviu taip pat gali bÅ«ti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumÄ ir veiksnumÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vienÄ ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklÄ vykdančius struktÅ«rinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktÅ«rinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai.

Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotÄ užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialÄ , atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, jog darbdavys padarė Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ , neatsižvelgdama į formaliÄ nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbÄ leidusio dirbti asmens veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, Å¡io įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Å io įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Å ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad baudos – ekonominės sankcijos skyrimo darbdaviui (pareiÅ¡kėjai) procese teismas jokių esminių Užimtumo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatė.

P. A. nusižengimų kodeksÄ pareiÅ¡kėjos atstovė L. D., atsakinga už asmenų įdarbinimÄ , buvo nubausta kaip fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymÄ bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui (pareiÅ¡kėjai) - kaip darbdaviui. L. D. veikė pareiÅ¡kėjos vardu, turėjo įmonės vadovo jai suteiktus oficialius įgalinimus įdarbinti asmenis, asmenį nelegaliai įdarbino įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl ir pačios pareiÅ¡kėjos kaltė akivaizdi. Be to, pareiÅ¡kėjos atstovei, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo taikyta sankcija pagal Užimtumo įstatymÄ , o pareiÅ¡kėjai, kaip juridiniam asmeniui, - nebuvo taikyta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ .

IÅ¡ to seka, kad nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas ir nėra pagrindo taikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Teismas pabrėžia, kad jokių esminių VAÄ®, ANK, UÄ® normų pažeidimų, kurie bÅ«tų pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ , teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, skundžiamas nutarimas paliktas galioti, todėl pareiÅ¡kėja neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius