b2052d11-da1d-48ac-aa44-ff0b0cd7e18e · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-993-494/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00527-2011-0             Procesinio sprendimo kategorija: (S)        44.2.4.1.; 42.5.2.1.; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 114.11; 116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 28 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant B.Sienkievič, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. Č., atsakovo atstovams D. V., J.Viduto, teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Č. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas D. Č. ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis 2010-12-05 apie 19.45 val. jam nuosavybės teise priklausančiu lengvuoju automobiliu O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža ir kelyje įvažiavo į nepažymėtÄ ir neaptvertÄ kelio duobę, dėl ko apgadino automobilį ir patyrė žalÄ .

Kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, plotis yra apie 5 m, kelio ženklinimo linijų nesimato, kadangi kelio danga ir kelkraÅ¡tis buvo apsnigtas, ant važiuojamosios kelio dalies iÅ¡važinėtos sniego vėžės, kurios riboja prasilenkimÄ su prieÅ¡ais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis. IeÅ¡kovui tokiame kelyje prasilenkiant su iÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančia krovinine transporto priemone, teko važiuoti kelio dalimi arčiau kelkraščio, kad iÅ¡ prieÅ¡ais važiuojanti krovininė transporto priemonė nekliudytų ieÅ¡kovo automobilio.

IeÅ¡kovas, važiuodamas kelio dalimi arčiau kelkraščio, deÅ¡inės (keleivio) automobilio pusės ratais įvažiavo į kelio duobę, kuri buvo ant važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to: dalis duobės buvo ant asfaltuotos kelio dangos, kita dalis – ant žvyrkelio. Kelio duobės dydis buvo 70 cm pločio, 80 cm ilgio ir 12 cm gylio. Ä®važiavęs į duobę, ieÅ¡kovas pajuto didelį smÅ«gį, nors greitis buvo tik apie 40 km/h. Po smÅ«gio ieÅ¡kovas iÅ¡ karto sustabdė transporto priemonę, ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pastebėjo apgadintÄ galinę pakabÄ : iÅ¡ kėbulo iÅ¡laužtÄ galinį deÅ¡inįjį amortizatorių.

Pažymėjo, kad tokio kelio nelygumo iÅ¡ anksto nebuvo galima pastebėti, nes priekyje važiavo kitas lengvasis automobilis, kuris ribojo kelio matomumÄ ir neleido matyti, kas yra priekyje. Apvažiuoti kelio nelygumÄ , net jeigu jis bÅ«tų buvęs matomas, buvo įmanoma tik iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , bet tokios galimybės nebuvo, nes prieÅ¡ais važiavo krovininis automobilis, su kuriuo ieÅ¡kovas prasilenkė. Be to, kelyje esanti duobė nebuvo aptverta, kelias nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais, kurie įspėtų apie galimÄ kelio nelygumÄ pavojų ir pan.

IeÅ¡kovas iÅ¡ karto po įvykio vietÄ nufilmavo, filmuotoje medžiagoje aiÅ¡kiai matyti kelias, kuriame nėra jokių įspėjamųjų ženklų, kurie įspėtų apie kelio nelygumus ar galimus pavojus, o taip pat filmuotoje medžiagoje matyti, jog kelias nėra pakankamai gerai nuvalytas, o duobė visiÅ¡kai nesutvarkyta, neaptverta ir nepažymėta. Ä®vykus įvykiui, ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijÄ , kuri užregistravo eismo įvykį bei jo aplinkybes. IeÅ¡kovas 2010-12-09 gavo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio nutarimÄ Nr. 10-57-AT1-563 nutraukti administracinės bylos teisenÄ .

Nutarime yra nurodytos eismo įvykio aplinkybės, taip pat pažymėta, kad duobėtas kelias nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais. Nutarime yra konstatuota, jog ieÅ¡kovas nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat nutarime yra pažymėta, jog dėl eismo įvykio yra sugadintas automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas, siekdamas nustatyti padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į UAB „Reali pagalba“, kuri nustatė tikslius automobilio sugadinimus, sudarė automobilio remonto iÅ¡laidų sÄ matÄ ir nustatė žalos dėl eismo įvykio dydį – jog automobiliui padaryta žala siekia 1326,52 Lt.

IeÅ¡kovas už transporto priemonės sugadinimų nustatymÄ ir remonto sÄ matos sudarymÄ Å¡iai įmonei sumokėjo 181,50 Lt. Kadangi už kelių bÅ«klę yra atsakinga savivaldybė, kuri prieÅ¡ kiekvienÄ didesnį ar pavojingesnį kelio nelygumÄ (duobę) privalo pastatyti apie tykantį pavojų įspėjančius ženklus: gaireles ar kelio ženklÄ â€žKelio nelygumas“ arba keliÄ sutvarkyti, ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, pateikdamas praÅ¡ymÄ atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl transporto priemonės sugadinimo, kuriÄ ieÅ¡kovas patyrė eismo įvykio metu dėl nepažymėtos, neaptvertos kelio duobės arba nesutvarkyto kelio; kartu su praÅ¡ymu Vilniaus rajono savivaldybei pateikė visus turimus dokumentus, liudijančius eismo įvykio buvimo faktÄ , aplinkybes bei įrodymus dėl žalos dydžio.

Tačiau už kelių priežiÅ«rÄ atsakinga institucija Vilniaus rajono savivaldybė praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ atmetė, nurodydama, jog praÅ¡ymas nėra pagrįstas, todėl žala nebus atlyginama. Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo atmestas, ieÅ¡kovas kreipėsi į internetinį teisinių paslaugų teikimo portalÄ Eadvokatas.lt, kuris parengė šį ieÅ¡kinį teismui, todėl iÅ¡laidos už teisinių paslaugų suteikimÄ teikiant ieÅ¡kinį taip pat privalo bÅ«ti atlygintos (55,00 Lt). LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 punktas numato, jog įstatymas priskiria savivaldybės funkcijoms savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ taisymÄ tiesimÄ ir saugaus eismo organizavimÄ .

Vilniaus rajono savivaldybė savo pareigų tinkamai neatliko – kelio nesutvarkė, duobės neaptvėrė, kelio nepažymėjo įspėjamaisiais kelio ženklais, todėl ji yra atsakinga už įvykusį eismo įvykį ir privalo atlyginti ieÅ¡kovui dėl to padarytÄ Å¾alÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1326,52 Lt žalos atlyginimo, 181,50 Lt už transporto priemonės sugadinimų nustatymÄ ir remonto sÄ matos sudarymÄ , 55,00 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ , 5% metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka (b.l. 74-77).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį bei jame iÅ¡dėstytas aplinkybes palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad kelias buvo apsnigtas, nelabai gerai nuvalytas, važiavo apie 40 km/ha greičiu. PrieÅ¡ais jį važiavo Å koda, iÅ¡ priekio – krovininis automobilis, todėl ieÅ¡kovas buvo labiau susikoncentravęs į jį, kad nesusidurtų; duobę pervažiavo automobilio deÅ¡ine puse ir pajuto stiprų smÅ«gį, iÅ¡ garso suprato, kad kažkas atsitiko. Sustabdė ne iÅ¡ karto, nes bÅ«na, kad ratas pagauna sniegÄ ir sniegas liečiasi su padanga.

Nusprendęs, kad yra problema su automobiliu, sustojo maždaug už 50 m; tos dvi maÅ¡inos nuvažiavo toliau, kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų nebuvo. IÅ¡kvietė policijÄ , policija užfiksavo, kad pažeista deÅ¡inė automobilio pusė. Ekspertizę atliko tÄ pačiÄ savaitę. Automobilis yra 1993 metų, buvo įvertintas jo nusidėvėjimas, atsižvelgta ir į dalių kainų svyravimus. Visų iÅ¡vardintų sÄ matoje detalių pakeitimas buvo bÅ«tinas ir susijęs su gruodžio 5 d.

įvykiu. Dalį darbų ieÅ¡kovas pats atliktų, jei atsakovas eitų į kompromisÄ , jis sutiktų su 1200 Lt suma. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriuo pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris pažeidė pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus. Mano, kad jeigu automobilio savininkas sugadino automobilį, tai nuostolių jis galėjo turėti tik dėl savo didelio neatsargumo, o ne dėl Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų kaltės. Civilinė atsakomybė, kaip bet kuri prievolė, atsiranda esant tam tikrų juridinių faktų visumai, t.y. esant Å¡ioms civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei, žalai ir nuostoliams.

Ä®statymas numato, kad tik tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti nesant visų iÅ¡vardytų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Tik įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti be kaltės ar nesant veiksmų neteisėtumo sÄ lygos; pareiga atlyginti teisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali kilti tik įstatymų numatytais atvejais, o toks atvejis statinių, kelių savininko (valdytojo) atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose nėra numatytas. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų nė vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, Å¡iuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės, darbuotojų veikla yra teisėta, jie nepažeidė jokių įstatymų, neatliko jokių įstatymais draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai nenumato, kad iÅ¡laidos, susijusios su automobilio sugadinimu, piliečiams kompensuojamos iÅ¡ valstybės ir savivaldybės biudžeto. Kelių priežiÅ«ros funkcijÄ reglamentuoja daugybė teisės aktų. Vienas iÅ¡ tokių teisės aktų yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.V-103 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros vadovo 1 dalis „Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvai“ KPV PN-05 (Žin, 2006, Nr. 55-1994) (toliau - AKPN).

Kelių priežiÅ«ros vadovas - tai normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių kelių techninės priežiÅ«ros kokybę, darbus bei jų vertę, visuma. Normatyvuose nurodytas terminas pažaidoms iÅ¡taisyti nustatomas nuo jų užfiksavimo momento. I-o priežiÅ«ros lygio rajoniniuose keliuose atsiradusios iÅ¡daužos (tik pavojingos) turi bÅ«ti užtaisomos žiemÄ naudojant Å¡altus asfalto miÅ¡inius ar kitas medžiagas per 2 darbo dienas (AKPN 6 lentelės 2.1.2. punkto 3 dalis). (duomenys neskelbtini) eismo saugumui pavojingų iÅ¡daužų asfaltbetonio dangoje nebuvo užfiksuota.

Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais bÅ«tų pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių jo vykdomÄ veiklÄ nuostatas (CK 6.246 str.), jokios žalos ieÅ¡kovui jis negalėjo padaryti ir nepadarė (CK 6.249 str. 1 d.), nėra ir negali bÅ«ti priežastinio ryÅ¡io tarp neatliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos žalos (CK 6. 247 str.). KET 172 p. reikalaujama, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto nenumatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu tai reikalinga dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. KET 173 p. numato, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kas Å¡iuo atveju gali pateikti įrodymus, kokiu greičiu automobilis važiavo nurodytÄ kelio ruoÅ¾Ä .

Atsakovo nuomone, automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus eismo nuostatų, ypač KET 48, 172, 173 p.p. reikalavimų, todėl ir sugadino automobilį. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p., vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas yra priskirtoji (ribotai savarankiÅ¡ka) savivaldybės funkcija pagal sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybės Å¡iÄ funkcijÄ atlieka atsižvelgdamos į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, o ypač tai priklauso nuo gaunamo finansavimo.

Gavus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skiriamų kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos lėšų bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį, yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių remontas, tiesimas, vykdoma priežiÅ«ra. Darbų mastÄ , jų eiliÅ¡kumÄ nustato atitinkamų seniÅ«nijų seniÅ«nai. Vietinių kelių remonto bei priežiÅ«ros poreikiai kelis kartus virÅ¡ija skiriamas lėšas. Lėšų trÅ«kumas neleidžia užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiÅ«ros, atstatymo darbų.

IÅ¡ byloje esančios Vilniaus rajono savivaldybės policijos komisariato patrulių užpildytos 2010-12-05 pažymos apie eismo įvykį matyti, kad sugadinta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) deÅ¡inė pusė, toliau pažymoje patikslinama, kad sugadinta yra deÅ¡inės pusės galinė pakaba. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė UAB „Reali pagalba“ remonto sÄ matÄ Nr. 141, iÅ¡ kurios matyti, kad į bendrÄ Å¾alos sumÄ Ä¯skaičiuotas ir priekinės pakabos remontas, nors policijos pažymoje nurodyta, kad priekinės pakabos pažeidimų užfiksuota nebuvo.

Pateiktoje sÄ matoje taip pat yra numatyta dažymo, pasiruoÅ¡imo dažyti ir dažymo medžiagų kaina. Naujai montuojamos pakabos dalys paprastai teikiamos jau nudažytos, todėl kyla klausimas, kam buvo reikalingi dažymo darbai, jeigu apgadinta buvo tik transporto priemonės pakabos dalis. Labai svarbu ir tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvavo transporto priemonės apžiÅ«ros metu. Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina įrodyti žalÄ (CK 6.245 str., CK 2.469 str.).

PareiÅ¡kėjas įrodinėdamas patirtus nuostolius teismui pateikė remonto sÄ matÄ ir fotonuotraukas, teismui pateiktose nuotraukose jokių pažeidimų nesimato. Tačiau kas dabar gali patvirtinti, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios transporto priemonės Opel sugadinimai įvyko bÅ«tent eismo įvykio metu ir bÅ«tent tokiu mastu, kaip teigia pareiÅ¡kėjas. Automobilio pakabos elementai eksploatuojant transporto priemonę yra nuolatos veikiami didelių mechaninių apkrovų (ypač vertinant Lietuvos automobilių kelių bÅ«klę), todėl Å¡iuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad konkretÅ«s automobilio (duomenys neskelbtini) pažeidimai įvyko 2010-12-05 eismo įvykio metu.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kinį teismui parengė advokatas ar advokato padėjėjas, o iÅ¡ pridėto mokėjimo kvito turinio apskritai neįmanoma nustatyti, už kokio skundo suraÅ¡ymÄ mokami pinigai, be to, nėra aiÅ¡ku, kas (advokatas ar advokato padėjėjas) parengė ieÅ¡kinį teismui. Todėl pareiÅ¡kėjas neįrodo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas mano, kad jam turtinė prievolė atlyginti nuostolius ieÅ¡kovui neatsiranda ir negali atsirasti, nes nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, be kurių civilinės atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio sÄ lygas ir sulėtinti greitį, galbÅ«t tada sugebėtų duobę apvažiuoti. Nėra aiÅ¡ku, kokiu greičiu važiavo ieÅ¡kovas. Taip pat neaiÅ¡ku, iÅ¡ ko susideda dažymo darbų kaina. Policija nurodė, kad buvo sugadinta deÅ¡inės pusės pakaba, bet ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginimo už daugiau padarytų darbų. Savivaldybė pagal įstatymÄ privalo rÅ«pintis kelių priežiÅ«ra, tačiau iÅ¡daužų užfiksuota nebuvo, todėl Didžiosios Riešės kaime nebuvo atliekami kelio remonto darbai.

IÅ¡ nuotraukų nematyti aiÅ¡kių sugadinimų.IeÅ¡kinys tenkintinas.LR CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 d.). Ä®statymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ (3 d.). Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai (CK 6.251 str. 1 d.). Be to, pagal CK 6.266 str. 1 d. žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

Atsižvelgdamas į eismo įvykio specifikÄ , į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybė nebuvo eismo įvykio dalyvis, į tai, kad akivaizdi avarija neįvyko, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo argumentai: jog kas gali patvirtinti, kad ieÅ¡kovui priklausančios transporto priemonės sugadinimai įvyko bÅ«tent eismo įvykio metu ir bÅ«tent tokiu mastu, – nepagrįsti.Pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2010-12-05 pažyma apie automobilio sugadinimus bei Kelių policijos poskyrio 2010-12-08 nutarimo Nr. 10-57-AT1-563, kuriame nurodytas praneÅ¡imo apie įvykį gavimo laikas bei kuriuo nutarta nutraukti administracinės bylos teisenÄ (b.l. 17, 19), transporto priemonės nuotraukomis (b.l. 12-15); iÅ¡reikalauta iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS administracinė medžiaga Nr. 10-57-AT1-563 (pareigÅ«no A.

M.-Š. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, iš karto po eismo įvykio D. Č. duotais paaiškinimais bei nuotraukomis) (priedas prie bylos); ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad 2010-12-05, apie 19.45 val. ieškovas D. Č., vairuodamas jam priklausantį automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), kai lauke buvo tamsu ir blogas matomumas, prasilenkdamas su krovininiu automobiliu, laiku nepastebėjo duobės, kurios plotis 0,7 m, ilgis 0,8 m, gylis 0,12 m, esančios ant važiuojamosios dalies (jos krašto) ir įvažiavo į duobę automobilio dešinės pusės ratais.

LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kelias, esantis Vilniaus rajone, Didžiosios Riešės kaime, Molėtų gatvėje, ir kuriame įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso ar kitais pagrindais yra valdomas kito juridinio ar fizinio asmens. Valstybės (savivaldybės) nuosavybės teisė į šį keliÄ nėra kvestionuojama, todėl ta aplinkybė, kad savivaldybės nuosavybė nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, nepaneigia kelio, kaip valstybės (savivaldybės) turto ir vieÅ¡osios teisės objekto, teisinio statuso.

Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (2010-07-02 įstatymo red.), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra tinkamas atsakovas. PareigÄ atsakovui nustato ir LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d., o bÅ«tent, kad savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtÄ sias funkcijas, užtikrina vietinės reikÅ¡mės keliuose ir gatvėse saugias eismo sÄ lygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones; o pagal Å¡io straipsnio 7 d. 3 p. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant bÅ«tų panaikintos kliÅ«tys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose bÅ«tų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol Å¡ios kliÅ«tys bus panaikintos.Vilniaus rajono savivaldybė nepateikė įrodymų, kad policijos nutarime minimos kelio duobės nebuvo, ar kad neatitinka jos matmenys, ar kad duobė buvo pažymėta įspėjamuoju ženklu; todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovui perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kad ieÅ¡kovas nepažeidė kelių eismo taisyklių.

Taip pat pažymėtina, kad atsakovo, jo atstovų samprotavimai, kaip, pvz., „amortizatoriai dažnai genda“, ar „kas gali įrodyti, kokiu greičiu automobilis važiavo nurodytÄ kelio ruoÅ¾Ä â€œ, ar kad (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) kaime nebuvo užfiksuota kelio iÅ¡daužų, ir kiti panaÅ¡Å«s keliami klausimai negali bÅ«ti vertinami kaip rimti argumentai ir/ar įrodymai, nes visiÅ¡kai neatitinka CPK 177 str., 180 str. apibrėžtos įrodymų sÄ vokos. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, taigi, Å¡iuo atveju pareiga įrodyti ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nepagrįstumÄ tenka atsakovui (CPK 178 str.), tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, ieÅ¡kovo pateiktos filmuotos medžiagos peržiÅ«rėti teismo posėdyje atsakovo atstovas nepageidavo.

Byloje nėra ginčijama, kad eismo įvykio metu, t.y. žiemÄ , vakare, buvo blogas matomumas, kelias buvo apsnigtas. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2010-12-08 nutarime yra nustatytos visos objektyvios eismo įvykio aplinkybės, tame tarpe įvykio vieta (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), nurodyti ir duobės iÅ¡matavimai bei aplinkybė, kad jÄ apvažiuoti galima tik iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , automobilio apgadinimas, nutarimu konstatuota, kad D.

Č. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė; todėl spręstina, jog eismo įvykis įvyko ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o dėl nepažymėtos kliÅ«ties – duobės – buvimo neapÅ¡viestame kelio ruože tamsiu paros metu, kas patvirtina netinkamÄ kelio priežiÅ«rÄ . Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tokiu atveju veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, nekeliamas ir jo rÅ«pestingumo klausimas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

Kadangi ieÅ¡kovas patyrė nuostolių dėl atsakovo įstatymu priskirtos pareigos nevykdymo, t.y. netinkamos Vilniaus rajono savivaldybei priklausančio kelio priežiÅ«ros, visos ar dalies finansinės naÅ¡tos perkėlimas pačiam ieÅ¡kovui prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl Å¡iuo atveju neturi įtakos ta aplinkybė, kad savivaldybė neturi pakankamai lėšų keliams sutvarkyti, yra pagrindas taikyti visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ (CK 6.251 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ eismo įvykį ieÅ¡kovo automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, galiojo techninis apžiÅ«ros talonas (b.l. 60-61).

IeÅ¡kovas D. Č. transporto priemonei O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus nuostolius grindžia UAB „Reali pagalba“ 2010-12-12 Remonto sÄ mata Nr. 141, kurioje remonto kaina nustatyta: už darbus 350,00 Lt, dažymÄ â€“ 172,25 Lt, dalis 1829,77 Lt (be PVM); atskaičius nusidėvėjimÄ , priskaičiuota iÅ¡ viso 1326,52 Lt su PVM (b.l. 10). Atsakovas nurodo, kad į sÄ matÄ yra įskaičiuotas ir priekinės pakabos remontas, nors policija tokio pažeidimo neužfiksavo, naujai montuojamos pakabos dalys paprastai teikiamos jau nudažytos, todėl neaiÅ¡ku, kam buvo reikalingi dažymo darbai.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. C. ir G. S. (UAB „Reali pagalba“ darbuotojai) patvirtino, kad buvo nustatyti automobilio priekinės ir galinės deÅ¡inės pusės pakabos pažeidimai: įlenkti amortizatoriai, galinis amortizatorius buvo iÅ¡rautas iÅ¡ deÅ¡inės pusės; paskaičiuoti dažymo darbai yra ne automobilio iÅ¡orės, o vidaus dažymo darbai; gruntuojant reikalinga pakeisti 2 amortizatorius; reikėjo virinti arkÄ ir nudažyti arkos vidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Reali pagalba“ sÄ matoje nurodytų darbų bÅ«tinumu bei remonto kainos dydžiu.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokio pobÅ«džio darbų kaina neatitinka sÄ matoje nurodytos kainos; be to, visi sugadinimai negali bÅ«ti matomi iÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rėjus automobilį, todėl vien tai, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2010-12-05 pažymoje ar 2010-12-08 nutarime nėra nurodyti visi sÄ matoje iÅ¡vardinti defektai, nėra pagrindas pripažinti, kad jie atsirado ne kaip nagrinėjamo eismo įvykio pasekmė. Kaip buvo paminėta, prieÅ¡ eismo įvykį ieÅ¡kovo automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas.

Atsižvelgiant į Å¡ių nustatytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokie sugadinimai eismo įvykio metu negalėjo kilti, atsakovo argumentai vertintini kritiÅ¡kai, sÄ matoje nurodyta remonto kaina laikytina pagrįsta, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1326,52 Lt žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str., 6.251 str.).Pagal CK 6.249 str. 4 d. 2 p., be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 181,50 Lt (b.l.

11) už transporto priemonės sugadinimų nustatymÄ ir remonto sÄ matos sudarymÄ . CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (t.y. 1326,52 Lt ir 181,50 Lt) nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas į bendrÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ taip pat skaičiuoja 55 Lt už teisinių paslaugų suteikimÄ (ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ) (b.l. 16, 63-71), 24,35 Lt už UAB „Skirlita“ pažymÄ apie automobilio techninės apžiÅ«ros galiojimÄ , 1,40 Lt komisinį banko mokestį už pinigų pervedimÄ UAB „Skirlita“, 3,55 Lt už registruoto laiÅ¡ko siuntimÄ UAB „Skirlita“ (b.l. 72-73).

Å ios iÅ¡laidos neatitinka CK 6.249 str. nurodytų žalos ir nuostolių kriterijų, todėl priteistinos CPK 79 str., 88 str. 1 d. 8 p. pagrindu kaip bÅ«tinos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Dėl 55 Lt, sumokėtų už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas asmens, turinčio teisę teikti teisines paslaugas; tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į praÅ¡omos priteisti sumos dydį (55 Lt), kuri negali bÅ«ti pripažinta nepagrįstai didelė;

į tai, kad toks ieÅ¡kovo pasirinktas teisinių konsultacijų bÅ«das gali bÅ«ti pateisinamas, jis nepablogina atsakovo padėties; nėra pagrindo abejoti, jog paslauga yra susijusi su nagrinėjama byla, todėl ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ laikytinos bÅ«tinomis ir pagrįstomisIÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 67 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovui (CPK 93 str. 1 d.), 4,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės (į.k. 188708224) ieÅ¡kovui D. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1508,02 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuonis litus 02 ct.) žalos atlyginimo, 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2011-02-28 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 151,30 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 30 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 4,60 Lt (keturis litus 60 ct.) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Dalia Zeniauskaitė