b200607b-c7e1-4e93-aa88-18755b2dfcff · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2204-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15112-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3.; 121.21; 130.1.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Danutė Kutrienė, Neringa Å vedienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei A. Å . dėl santuokos nutraukino pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. Å . 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. Å . ir prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo 7 punktÄ civilinėje byloje Nr. 2-21081-615/2009, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kovo M.

Å . bendravimo su dukra E. Å . tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nutraukė Å¡alių santuokÄ ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovui bei artimiems giminaičiams bendrauti su dukra E. Å .. Tačiau atsakovė su dukra gyvena Didžiojoje Britanijoje, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktas yra nekonkretus ir atsakovė tuo naudojasi, neleisdama nei ieÅ¡kovui, nei kitiems artimiems giminaičiams matytis su nepilnamete dukra.

Todėl ieÅ¡kovas pateikė teismui ir praÅ¡o nustatyti konkrečiÄ bendravimo su dukra tvarkÄ .Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai ir teismo Å¡aukimas jai buvo įteikti pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos ReglamentÄ (EB) Nr. 1393/2007.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti konkrečiÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra Elena tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir nustatė ieÅ¡kovo M.

Å . pasiÅ«lytÄ bendravimo su dukra E. Å . tvarkÄ , iÅ¡ dalies pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-21081-615/2009, bei priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 620,95 EUR. Teismas konstatavo, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, piktnaudžiaujant savo teise, gali bÅ«ti nustatoma konkreti bendravimo tvarka.

IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog atsakovė neleidžia dukrai bendrauti su tėvu nei telefonu, nei „Skype“ programa, o, atvykusi į LietuvÄ , neinformuoja ieÅ¡kovo apie dukros atvykimÄ . Teismas nurodė, kad atsakovė dėl ieÅ¡kovo pateiktos bendravimo su vaiku tvarkos prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, pasiÅ«lymų teismui nepateikė. Teismas taip pat nenustatė, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka prieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė A. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams. Nurodo, jog nepagrįstai, nagrinėjant bylÄ , nebuvo taikytas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinantis ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000, kurio pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pripažintinas neteismingu Lietuvos Respublikos teismams.

Teismas be pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priėmė ir iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ , taip padarydamas akivaizdų proceso teisės pažeidimÄ . Byloje yra duomenys, kad atsakovė kartu su dukra jau daugiau kaip penkerius metus negyvena Lietuvoje (dar 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovė deklaravo savo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos nuolat gyventi į užsienio valstybę). Jų nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažintina Didžioji Britanija. IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , tai aiÅ¡kiai nurodė, ir pateikė patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas vis tiek iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu turėjo kreiptis į savo nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos – Didžiosios Britanijos teismÄ . Pasisakydama dėl teismo sprendimo esmės, apeliantė nurodo, jog ieÅ¡kovas pats savanoriÅ¡kai su dukra nebendrauja jau daugiau nei 3 metus, todėl jų bendravimas be specialistų ar atsakovės Å¡iuo metu nebÅ«tų įmanomas. Todėl teismo nustatyta ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnametės dukros bendravimo tvarka pažeidžia dukros interesus.IeÅ¡kovas M.

Å . atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad jis kreipėsi į teismÄ dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkto pakeitimo, todėl Didžiosios Britanijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį klausimÄ . Jo su atsiliepimu pateikti susiraÅ¡inėjimai su atsakove įrodo, kad ji buvo informuota apie civilinę bylÄ , todėl pati turi prisiimti atsakomybę už tai kad nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir iÅ¡tyrė naujus įrodymus - ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimÄ programa „Skype“.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. Š. apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iÅ¡ esmės sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Pagal CPK 782 straipsnį bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius Å¡eimos bylos, jei, nors viena ginčo Å¡alis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.

CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiÅ¡kia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobÅ«džio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b punktas), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a punktas), yra įtvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 bylos teismingumÄ lemiantis reikalavimas yra bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo tvarka. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente ir yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiÅ¡kia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, iÅ¡skyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimÄ (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.).

Taigi pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl, sprendžiant teismingumo klausimÄ , taikytini Reglamento 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 ir 9 straipsniai. Pagal Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 8 straipsnį valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamento 17 straipsnis nustato, jog, jei valstybės narės teisme iÅ¡keliama byla, kuriÄ nagrinėti pagal šį reglamentÄ jurisdikcijÄ turi ne jis, o kitos valstybės narės teismas, pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva pareiÅ¡kia, kad jurisdikcijos neturi.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena Didžiojoje Britanijoje (Å¡iÄ aplinkybę nurodė pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, kartu su ieÅ¡kiniu pateikė Gyventojų registro tarnybos 2014-03-04 pažymÄ , kurioje nurodyta, jog atsakovė 2010-09-03 yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos nuolatiniam gyvenimui Didžiojoje Britanijoje), todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra su tarptautiniu elementu, tačiau pirmosios instancijos teismas, nei priimdamas ieÅ¡kinį, nei nagrinėdamas bylÄ , nei priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ios aplinkybės nesvarstė, t.y. jos apskritai netyrė, nesiaiÅ¡kino ir nepasisakė, nors privalėjo ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).CK 2.12 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiÅ¡kianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tÄ valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismui kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikta Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis, iÅ¡ kurios matyti, jog dar 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovė A. Å . deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ DidžiÄ jÄ BritanijÄ (b.l. 7). Duomenų, jog ji bÅ«tų sugrįžusi nuolat gyventi į LietuvÄ , byloje nėra. PrieÅ¡ingai, byloje yra neginčijami duomenys, kad atsakovė ir toliau nuolat gyvena ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Å ias aplinkybės pripažįsta ir jas savo ieÅ¡kinyje pažymi ir pats ieÅ¡kovas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Å¡alių nepilnametės dukters E. Å ., gimusios 2007 m. rugsėjo 17 d., su kuria bendravimo tvarkÄ teismo keliu siekia nustatyti ieÅ¡kovas, gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, vadinasi, Å¡alių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta taip pat yra Didžiojoje Britanijoje. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas taip pat pripažįsta, kÄ patvirtina jo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimas programa „Skype“.Pagal Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 9 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iÅ¡ vienos valstybės narės į kitÄ ir įgyja ten naujÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo iÅ¡laiko jurisdikcijÄ , kad pakeistų sprendimÄ dėl bendravimo teisių, priimtÄ toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tÄ teismo sprendimÄ dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau iÅ¡lieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Taigi atsakovei su nepilnamete dukra 2009 m. lapkričio mėn. faktiÅ¡kai, o 2010 m. rugsėjo 3 d. ir oficialiai deklaravus, persikėlimÄ nuolatiniam gyvenimui į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Lietuvos teismai jurisdikcijÄ pakeisti nustatytÄ vieno iÅ¡ tėvų (ieÅ¡kovo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ turėjo tik tris mėnesius nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, t.y. ne ilgiau negu iki 2010 m. gruodžio 3 d. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje padavė tik 2014 m. balandžio 30 d., duomenų, kad atsakovė su nepilnamete dukra iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos, neteisėtai byloje nėra (atvirkščiai, ieÅ¡kovas nuo atsakovės ir dukters iÅ¡vykimo dienos su jomis bendravo, buvo nuvykęs į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , klausimo dėl dukters iÅ¡vykimo neteisėtumo nekėlė), todėl tokia byla (ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo) ieÅ¡kinio padavimo dienai buvo ir yra akivaizdžiai neteisminga Lietuvos teismams – Vilniaus miesto apylinkės teismui.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, M.

Å . ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ex officio nesiaiÅ¡kinęs bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimo, padarė esminę proceso teisės klaidÄ , dėl ko priimtas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Tarybos Reglamento (EB) 2201/2003 17 straipsnis įpareigoja, jeigu valstybės narės teisme iÅ¡keliama byla, kuriÄ nagrinėti pagal šį ReglamentÄ jurisdikcijÄ turi ne jis, o kitos valstybės narės teismas, pirmiau nurodytas teismas savo iniciatyva pareiÅ¡kia, kad jurisdikcijos neturi.

CPK 782 straipsnis taip pat nustato, kad bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstasis teismo sprendimas naikintinas, o M. Å . ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).Pažymėtina ir tai, kad, nors atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ir teigia, jog jis kreipėsi į teismÄ , siekdamas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieÅ¡kovo ir Å¡alių nepilnametės dukters bendravimo tvarka iÅ¡ esmės nebuvo nustatyta – sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte atsakovė A.

Å . tik įsipareigojo sudaryti sÄ lygas dukteriai E. Å . bendrauti su tėvu M. Å . ir artimais giminaičiais ir Å¡alys susitarė dėl laisvo tėvo ir dukters bendravimo grafiko, bet nenumatė ir nenustatė paties grafiko. Dėl to yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ne siekia pakeisti tesimo patvirtintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyje, bet paduotu ieÅ¡kiniu siekia teismo keliu nustatyti konkrečiÄ bendravimo su dukra tvarkÄ . Toks ieÅ¡kinys paduodamas ir nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos, tarp kurių yra ir teismingumo, taisykles.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ teismo sprendimÄ , kuris naikinamas ir ieÅ¡kovo M. Å . ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.). Tokiu atveju kiti apeliacinio skundo argumentai, tame skaičiuje ir dėl ginčo esmės, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, dėl to teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir plačiau nepasisako.

Patenkinus atsakovės A. Å . apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 41 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 80 str. 4 d.), sumokėto už apeliacinį skundÄ . Apeliantės atstovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovės patirtas 1 161,60 EUR iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (redakcijos, galiojusios apeliacinio skundo parengimo metu) 8.9 punktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina maksimali 900 EUR tokių iÅ¡laidų suma.

Viso iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 941 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat praÅ¡o panaikinti nagrinėjamoje byloje iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , tačiau apie tokio dokumento iÅ¡davimÄ byloje nėra jokių duomenų. Be to pagal CPK nuostatas vykdomųjų dokumentų iÅ¡davimo ir atÅ¡aukimo klausimai yra priskirti pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl teisėjų kolegija apeliantės praÅ¡ymo nesprendžia, palikdama jai teisę kreiptis su atitinkamu praÅ¡ymu į pirmosios instancijos teismÄ , jeigu minimas vykdomasis dokumentas yra iÅ¡duotas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija             n u t a r i a :             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo M.

Å . ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. Å . 941 EUR (devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei A. Å .. Teisėjos                                                                 Danutė Kutrienė Neringa Å vedienė                                                                 Alma Urbanavičienė