2013-08-07 Nr. AB-4145-3-61-3-01846-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-707/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01846-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga 2013 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skundu, patikslintu vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį trūkumams šalinti, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. gegužės 3 d. raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-18232; 2) įpareigoti VMI trumpiausiais įmanomais terminais vykdyti savo pareigas pagal kompetenciją ir išmokėti pareiškėjui mirusiojo O. A. (O. A.) 4 000 Lt skolą, šią sumą indeksuojant; 3) priteisti 2 000 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl VMI 2013 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (28.8-08-4)-RNA-18232 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 ir 2 p.), o skundą dalyje dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad vienas pareiškėjo skundo reikalavimų yra civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl skolos išieškojimo iš mirusio skolininko turto paveldėtojo – valstybės. Iš pareiškėjos skundo turinio aišku, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga siekia, jog VMI grąžintų pareiškėjo O. A. suteiktą 4 000 Lt paskolą (ją indeksuojant), nes valstybė, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 5.62 straipsnis, paveldėjimo teise perėmė O. A. nekilnojamąjį turtą – butą.

Šiuos santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 5.63 straipsnis nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką skolininko (palikėjo) mirties atveju. Keliamas ginčas yra reguliuojamas paveldėjimo ir prievolių teisės normomis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir ABTĮ 3 bei 15 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad keliamas ginčas dėl skolos išieškojimo iš paveldėto turto nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, tokius ginčus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjas kelia reikalavimą ir dėl VMI 2013 m. gegužės 3 d. rašto Nr. (28.8-08-4)-RNA-18232 panaikinimo. Tačiau juo nesprendžiami jokie iš viešojo administravimo srities kylantys klausimai, o tik atsakoma į pareiškėjo reikalavimą dėl O. A. skolos ir palūkanų (indeksacijos) apmokėjimo iš paveldėto turto. Raštas yra informacinio pobūdžio, juo paaiškinama, kokia tvarka bus atliekamas skolos išmokėjimas iš paveldėto turto. Informacinio pobūdžio raštas negali būti administracinio ginčo dalyku. Pareiškėjui skundžiamas raštas jokių teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje nesukuria, skundžiamu raštu netgi nėra atmetamas prašymas dėl skolos išmokėjimo, o tik nurodoma, kokiu būdu ir kada šis klausimas bus nagrinėjamas.

Todėl skundo reikalavimas dėl minėto rašto panaikinimo negali būti administracinės bylos dalykas ir keliamas ginčas negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču (reikalavimas nenagrinėtinas teismų). Vadovaujantis minėtais motyvais pareiškėjo skundą iš dalies atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais pagrindais. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo trūkumų nepašalino, todėl šioje dalyje skundą laikė nepaduotu.

Pažymėjo, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra išvestiniai iš pirmų dviejų reikalavimų, todėl atsisakius priimti pirmuosius, negali būti priimti ir reikalavimai dėl turtinės bei neturtinės žalos.

III. Pareiškėjas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad reikalaudamas įrodyti neturtinės žalos faktą, teismas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, taip pat nepagrįstai 2013 m. gegužės 3 d. raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-18232 jis laiko informaciniu dokumentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundo dalyko ir pagrindo matyti, jog Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga yra palikėjo O. A. kreditorius. Administracinės bylos teisme iškėlimu pareiškėjas siekia, kad minėto asmens įsipareigojimus (4 000 Lt skolą) perimtų įpėdinis Lietuvos valstybė, kuri paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog valstybė, skirtingai nei likusieji įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Paveldimas turtas valstybei paveldėjimo teise pereina, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalis). Be to, valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifika lemia tai, kad ji pati negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, todėl privalo būti atstovaujama konkrečių institucijų (Civilinio kodekso 2.36 str. 2 d.). Valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti atstovus.

Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, 9.7 ir 9.13 punkto bei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatomis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjimo procese dalyvauja Lietuvos valstybės vardu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog VMI veiksmai, kuriuos siekia apskųsti pareiškėjas, pagal jų turinį ir esmę yra nukreipti į atstovaujamojo civilinių teisių bei pareigų sukūrimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra ne kartą nurodžiusi, kad jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis yra civilinis ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., 2010 m. birželio 11 d. nutartis). Atitinkamai palikėjo kreditoriaus patirta žala, siejama su valstybės (jos institucijų) veiksmais (neveikimu) palikimo priėmimo ir valstybės kaip įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas klausimais, taip pat laikytina padaryta privatinės teisės normų reguliavimo srityje, todėl negali patekti į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) kategoriją.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nepagrįstai laikė nepaduotu, jam nepašalinus teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Neteisingas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos keliamų reikalavimų teisinės prigimties nustatymas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį iš dalies pakeisti, visus tris skundo reikalavimus atsisakant priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį pakeisti iš dalies.

Pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos jis gali kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virgilijus Valančius